Byla 2A-717/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti paskirtą paramą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galvijų gausa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2567-302/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galvijų gausa“ ieškinį atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – Agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti paskirtą paramą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus dydžio bei taikytų sankcijų pagrįstumo, taip pat- ar tiesioginės išmokos sumažinimas, pritaikius sankciją, laikytinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, kuris, esant iškeltai bankroto bylai, yra draudžiamas.

52010 m. birželio 15 d. ieškovas UAB „Galvijų gausa“ atsakovui Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 m. – 2013 m. programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurios reg. Nr. 10-1011469576 (toliau tekste – 2010 m. Paraiška) (1 t., 6-14, 127-133 b. l.).

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 14 d.

7Agentūra 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. BR6-1636155 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“ informavo ieškovą, kad už tyčinį neteisingai deklaruotų laukų plotus, už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus ir esant galiojančioms sankcijoms ieškovui skiriama galutinė 4 855,20 Lt parama ir taikoma 218 549,06 Lt sankcija.

8Ieškovo teigimu, Agentūra neteisingai nustatė plotus už kurį yra mažinama išmokos dalis. Be to, paskyrusi 223 404,26 Lt paramą ir taikiusi 218 549,06 Lt sankciją, įskaitė savo reikalavimą. Taikyti sankcijas ir dėl to daryti įskaitymus ir išmokas draudžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti atsakovo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. BR6-1636155 dalį, kuria neteisingai paskaičiuota sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą ir pakeisti sankciją už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neteisingą deklaravimą (didelio nepalankumo vietovėse) už 2010 m., panaikinti už 2010 m. paskirtą 13 191,10 Lt baudą ir paskirti už 2010 m. 11 232,85 Lt baudą; įpareigoti atsakovą pagal ieškovo 2010 m. birželio 15 d. Paraišką Nr. 10-1011469576-A1-1 išmokėti 223 404,26 Lt pagrindinę išmoką už 2010 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl atlikto įskaitymo nepagrįsti. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.130 str.). Tuo tarpu, atsakovas veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo, ir administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą. Todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę valdžios ir pavaldumo santykiai, o teisės aktuose įtvirtintos paramos skyrimo ir sankcijų taikymo nuostatos (Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (Žin., 2010, Nr. 37-1768) (toliau – 2010 m. Taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (Žin. 25007, Nr. 41-1560, 2010, Nr. 39-1869) (toliau tekste – MPŪV taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu C(2009)10216) yra privalomos sprendžiant šiuos klausimus ir jos negali būti keičiamos šalių susitarimu arba ignoruojamos.

11Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl netinkamai apskaičiuotos sankcijos, nes 2010 m. patikros metu, kontroliniame žemės sklype Nr. 026531-0842, esančiame lauke Nr. 1, 11,86 ha plote buvo rastas 0,92 ha medžiais apaugęs plotas, be to, administruojant paraišką buvo atsižvelgta į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2011 m. vasario 19 d. raštą Nr. IS-2341 „Dėl kontrolinių žemės sklypų bl3 informacijos pateikimo“ ir iš 11,86 ha ploto buvo atmestas 0,40 ha ir 0,92 ha (apaugęs medžiais) deklaruotas, tačiau netinkamas paramai gauti plotas, todėl atsakovui ginčijamame sprendime nurodant, kad faktinis šio sklypo plotas yra 10,54 ha, nebuvo pažeistos sankcijų taikymą reglamentuojančios teisės normos. Teismas taip pat laikė nepagrįstais, ieškovo argumentus dėl atsakovo sprendimo ir ataskaitos duomenų apie ieškovo deklaruotus laukus Nr. 026535-9844 Nr. 6 ir Nr. 027532-6603 Nr. 1 neatitikimo, nes patikros metu, kontroliniame žemės sklype Nr. 026535-9844, esančiame lauke Nr. 6, 0,17 ha deklaruotas plotas yra netinkamas paramai gauti, todėl jis buvo atmestas iš 3,67 ha ploto, atitinkamai 2011 m. Agentūros sprendime buvo nurodytas 3,50 ha faktinis šio sklypo plotas. Kontroliniame žemės sklype 027532-6603, esančiame lauke Nr. 1 taip pat nustatyta, kad 0,79 ha iš 20,11 ha ploto yra deklaruotas kito pareiškėjo, todėl sprendime pagrįstai nurodytas faktinis 19,32 ha šio lauko plotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas BUAB „Galvijų gausa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas neteisingai taikė materialines ir procesinės teisės normas dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

152. Agentūra ieškovui paskyrė 223 404,26 Lt paramą, o tuo pačiu ir 218 549,06 Lt sankciją. Šią sankcijos sumą Agentūra išskaičiavo iš paskirtosios paramos dydžio ir nustatė galutinę 4 855,20 Lt paramos išmoką. Tokiu būdu Agentūra įskaitė savo reikalavimą, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto.

163. Teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas nepagrindė išvados dėl įskaitymo nebuvimo.

17Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Tarp šalių susiklostė valdžios ir pavaldumo santykiai, todėl paramos skyrimas vertintinas kaip vykdomosios valdžios funkcijų realizavimo teisinė forma. Ieškovui taikytas sankcijas reglamentuoja 2010 m. Taisyklės, 2007 m. Metodika, 2009 m. Metodika, MPŪV taisyklės, o ne CK nuostatos. Minėtuose teisės aktuose numatyti įsipareigojimai, kurių privalo laikytis paraiškas teikiantys pareiškėjai, ir nesilaikant šių įsipareigojimų Agentūra turi pareigą taikyti sankcijas. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju taikytinas CK 6.130 straipsnis, reglamentuojantis įskaitymą.

192. Kadangi ieškovo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 399,26 ha, o faktiškai nustatytas plotas – 388,28 ha, pagrindinė išmokos dalis sumažinta už 10,98 ha.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Dėl pritaikytų ieškovui sankcijų dydžio bei jų pagrįstumo

23Ieškovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Vienas iš ieškovo nesutikimo su atsakovo sprendimu dėl tiesioginės paramos skyrimo, argumentų buvo neteisingas deklaruotų plotų ir netinkamų paramai gauti plotų neatitikimas ir, atitinkamai- neteisingas sankcijos dydžio sumos nustatymas. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus pripažino nepagrįstais ir atmetė. Ieškovo apeliaciniame skunde nėra jokių faktinių ar teisnių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo, todėl, nors skundo dalykas ir yra suformuluotas kaip prašymas panaikinti teismo sprendimą visoje apimtyje, minėta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindai (CPK 320 str.), t.y. faktinės aplinkybės, dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bei šių faktinių aplinkybių vertinimo nepagrįstumas teisniu aspektu. Kadangi tokio pobūdžio argumentai (nei faktiniai, nei teisniai) dėl aptariamos sprendimo dalies apeliaciniame skunde nėra nurodomi, teisėjų kolegija detaliau dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pritaikytų ieškovui sankcijų dydžio aspektu nepasisako.

24Dėl apelianto nurodomų civilinio proceso normų pažeidimų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

25Vienas iš apeliacinio skundo argumentų- sprendimo negaliojimas dėl absoliutaus pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte- kad teismo sprendimas yra be motyvų.

26Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; kt.).

27Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

28Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t.y. apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apskritai negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar nepakankamai motyvuotas- teismo sprendime aiškiai pasisakyta, kodėl, teismo vertinimu, sankcijos pritaikymas ir dėl pritaikytos sankcijos mažesnės paramos sumos skyrimas nelaikytinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Teismas šį argumentą grindė tuo, jog šalis sprendžiant dėl paramos skyrimo siejo ne prievoliniai santykiai, bet valdžiuos ir pavaldumo teisniai santykiai, taip pat tuo, kad sankcijų pritaikymas yra viena iš sudedamųjų tiesioginės išmokos skyrimo proceso dalių, todėl pramos mažinimas pritaikytų sankcijų suma, teismo vertinimu, nėra prievolių vykdymas, taigi, ir įskaitymas, kaip vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija, nereiškia motyvacijos nebuvimo ar jos nepakankamumo.

29Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra abstraktaus pobūdžio- cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodymų vertinimo, apeliantas nenurodo, kokius konkrečiai įrodymus teismas įvertino neteisingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl šio apelianto argumento.

30Dėl vertinimo, ar paramos sumažinimas, pritaikius sankcijas, laikytinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu

31Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog sprendžiant paramos skyrimo ieškovui klausimą bei pritaikant sankcijas dėl neteisingo plotų deklaravimo (atsakovo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. BR6-1636155 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“ priėmimo metu), ieškovui jau buvo iškelta bankroto byla. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, yra draudžiamas bet koks prievolių vykdymas, tame trape ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; kt). Tačiau pažymėtina tai, jog apelianto cituojama teismų praktika dėl įskaitymų draudimo nereiškia, jog šiuo atveju buvo atliktas įskaitymas.

32Byloje ginčas ir kilo būtent dėl to, ar sankcijų pritaikymas ir dėl pritaikytų sankcijų paskirtos paramos dydžio sumažinimas gali būti vertinamas kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas CK 6.130 straipsnio prasme.

33Sprendžiant šį klausimą, visų pirma turi būti atsakyta į klausimą ar šalis apskritai siejo prievoliniai teisniai santykiai, jei taip- ar jie buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini.

34Prievolės samprata yra apibrėžiama CK 6.1 straipsnyje, pagal kurį prievole laikomas teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kita šalis (kreditorius) turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius. Remiantis CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktu, civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. Taigi, vien ta aplinkybė, kad paramos skyrimo klausimai priskirtini viešojo administravimo sričiai, o atsakovo veikla, sprendžiant dėl paramos skyrimo, yra viešojo administravimo veikla, iš šios veikslo gali atsirasti ir civilinės teisės bei pareigos, bei atitinkamai- prievoliniai teisniai santykiai.

35Viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas tam tikras savo funkcijas, nėra laisvas spręsti; jo veikla detaliai reglamentuojama viešosios teisės normomis, todėl priimdamas tam tikrus sprendimus ar atlikdamas tam tikrus veiksmus jis privalo šių normų laikytis. Jeigu pagal viešosios teisės reglamentavimą yra tam tikros sąlygos priimti tam tikrą sprendimą, viešojo administravimo subjektas privalo tokį sprendimą priimti, jis paprastai negali laisvai disponuoti sprendimo priėmimo teise. Paramos skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas), pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų. Tarp Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių yra numatytos tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos bei kitos priemonės (aptariamo straipsnio 2 dalis). Tiesioginių išmokų skyrimo tvarka detaliau reglamentuojama Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėse, kurias kiekvieniems metams tvirtina Žemės ūkio ministras. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios 2008 bei 2009 m. taisyklės, kiek tai susiję su sankcijų taikymu bei 2010 m. taisyklės, kiek tai susiję su tiesioginės išmokos skyrimu ginčijamu sprendimu. Toliau tekste Taisyklėmis vadinamos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278.

36Tuo atveju, kai pareiškėjas bei jo žemės ūkio valda atitinka Taisyklių 6-19 punktų reikalavimus, pareiškėjas pateikia paraišką ir kitus Taisyklių 22 punkte numatytus dokumentus, Taisyklėse numatytos institucijos atlieka 34-46 punktuose numatytus veiksmus, Agentūrai atsiranda pareiga apskaičiuoti tiesioginių išmokų sumą. Taigi, tai laikytina atsakovo prievole, atsirandančia paminėtų teisės aktų pagrindu, o pareiškėjas (ieškovas) įgyja teisę gauti tiesioginę išmoką (t.y. įgyja teisę reikalauti, kad tiesioginė išmoka jam būtų paskirta bei išmokėta.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčo šalis (ieškovą bei atsakovą) siejo prievoliniai teisniai santykiai, kylantys viešosios teisės aktų pagrindu.

37Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; kt.).

38Taigi, įskaitymas kaip toks galimas, jeigu abi šalys turi viena kitai priešpriešinių prievolių. Nagrinėjamos bylos atveju tokios situacijos nėra. Ieškovas su atsakovu buvo santykyje, kuriame ieškovas, minėta, turi teisę gauti nustatyta tvarka apskaičiuotą tiesioginę išmoką, o atsakovas- šią išmoką apskaičiuoti bei paskirti. Jokio savarankiško priešpriešinio reikalavimo, kurio įskaitymas būtų galimas, atsakovas ieškovui neturėjo. Apelianto nuomonė, jog tokiu priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu laikytina sankcija, o jos pritaikymas laikytinas įskaitymu, nėra teisiškai pagrįsta.

39Remiantis Taisyklių 4 punktu, Tiesioginė išmoka– pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią sudaro pagrindinė tiesioginė išmoka, susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka ir atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka. Sankcija – paramos dydžio sumažinimas arba paramos nemokėjimas dėl neatitikties paramos skyrimo reikalavimams. Taigi, tiesioginė išmoka yra ne tik tai, kas apskaičiuota pagal paraiškos duomenis, bet ir tai, kas apskaičiuota pagal patikrų rezultatus; sankcija yra ne išskaitymas (įskaitymas), o paramos dydžio sumažinimas ar jos nemokėjimas apskritai. Todėl Taisyklių 47 punkto nuostata, kad atskirai apskaičiuojamos pareiškėjams skiriamos pagrindinė ir susietoji išmokos, taip pat dėl šių išmokų taikomos sankcijos, nereiškia, jog atlikus šiuos apskaičiavimus, atliekamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Tai yra tiesioginės išmokos galutinės sumos apskaičiavimas, apskaičiuotą paramos sumą sumažinus pritaikytomis sankcijomis.

40Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal 2010 m. paraišką paskaičiavo (bet ne paskyrė, kaip nurodo apeliantas) 223 404,26 Lt dydžio paramos sumą bei paskaičiavo ir pritaikė 218 549,06 Lt dydžio bendrą sankciją, šia suma sumažindamas skirtinos tiesioginės išmokos sumą ir tokiu būdu nustatydamas skirtiną galutinę tiesioginės išmokos sumą.

41Todėl šiuo atveju tiesioginės išmokos sumos sumažinimas pritaikytų sankcijų suma, negali būti vertinamas kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas CK 6.130 str. prasme, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas ir pripažinti atsakovo sprendimą dėl sankcijų taikymo bei galutinės tiesioginės išmokos sumos nustatymo neteisėtu.

42Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nekonstatavo pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl BUAB ,,Galvijų gausa“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012-02-27 sprendimas paliekamas nepakeistas.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir... 5. 2010 m. birželio 15 d. ieškovas UAB „Galvijų gausa“ atsakovui Agentūrai... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovui... 7. Agentūra 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. BR6-1636155 „Dėl mokėtinos... 8. Ieškovo teigimu, Agentūra neteisingai nustatė plotus už kurį yra mažinama... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl netinkamai... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas BUAB „Galvijų gausa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. 1. Teismas neteisingai taikė materialines ir procesinės teisės normas dėl... 15. 2. Agentūra ieškovui paskyrė 223 404,26 Lt paramą, o tuo pačiu ir 218... 16. 3. Teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo... 17. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 18. 1. Tarp šalių susiklostė valdžios ir pavaldumo santykiai, todėl paramos... 19. 2. Kadangi ieškovo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei išmokai... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 22. Dėl pritaikytų ieškovui sankcijų dydžio bei jų pagrįstumo... 23. Ieškovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 24. Dėl apelianto nurodomų civilinio proceso normų pažeidimų ir absoliutaus... 25. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų- sprendimo negaliojimas dėl... 26. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi... 27. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis... 28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be... 29. Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 30. Dėl vertinimo, ar paramos sumažinimas, pritaikius sankcijas, laikytinas... 31. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog sprendžiant paramos skyrimo... 32. Byloje ginčas ir kilo būtent dėl to, ar sankcijų pritaikymas ir dėl... 33. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma turi būti atsakyta į klausimą ar... 34. Prievolės samprata yra apibrėžiama CK 6.1 straipsnyje, pagal kurį prievole... 35. Viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas tam tikras savo funkcijas,... 36. Tuo atveju, kai pareiškėjas bei jo žemės ūkio valda atitinka Taisyklių... 37. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 38. Taigi, įskaitymas kaip toks galimas, jeigu abi šalys turi viena kitai... 39. Remiantis Taisyklių 4 punktu, Tiesioginė išmoka– pagal paraiškos duomenis... 40. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal 2010 m. paraišką paskaičiavo (bet ne... 41. Todėl šiuo atveju tiesioginės išmokos sumos sumažinimas pritaikytų... 42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nekonstatavo pagrindų... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....