Byla 2-2291-823/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016, kuria teismas atsisakė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Industrika“ iškelti bankroto bylą ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016, kuria teismas atsisakė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Industrika“ iškelti bankroto bylą ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB „Industrika“. Nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė 204 236,70 EUR. Pagal UAB „Industrika“ pateiktą preliminarų 2016 m. pirmojo ketvirčio balansą, bendrovės turtas sudarė 1 106 171 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 123 336 EUR.
  2. Pareiškėja UAB „Metalo linija“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB „Industrika“. Nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjai sudaro 47 182,11 EUR.
  3. Pareiškėja UAB „Serpantinas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Industrika“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsipareigojimą jai sudaro 17 304,12 EUR skolos, 4 114,76 EUR delspinigių ir 1 070,94 EUR skolos išieškojimo išlaidų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė yra nemoki, 2015 – 2016 m. buvo nagrinėjama daug bylų dėl atsakovės vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  4. Pareiškėja „NTG Lithuania“ kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją į civilinę bylą Nr. B2-925-357/2016 bendraieške. Nurodė, kad atsakovės UAB „Industrika“ skola jai sudaro 22 853,44 EUR, atsakovė yra nemoki.
  5. Atsakovė UAB „Industrika“ prašė bankroto bylos jai nekelti. Nurodė, kad, vadovaujantis pridedamomis tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, sudarytomis 2016 m. rugpjūčio 31 d., atsakovės į balansą įrašytas turtas sudaro 1 823 714 EUR, atitinkamai, pusė į balansą įrašyto turto vertės sudaro 911 857 EUR. Vadovaujantis kreditorių sąrašu, sudarytu 2016 m. rugpjūčio 31 d., visi atsakovės įsipareigojimai sudaro 2 062 515 EUR, o pradelsti įsipareigojimai - 779 151,00 EUR ir yra daugiau nei 2,3 karto mažesni už įmonės turtą. Taigi, pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė pažymėjo, kad didžioji dalis jos pradelstų įsipareigojimų yra nedidelės einamosios skolos tiekėjams, kurios nuolat pagal galimybes dengiamos.
  6. UAB „Industrika“ direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Industrika“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. 2015 m. spalio mėnesį UAB „Industrika“ kartu su UAB „Resursas“ pasirašė su Nordic Power ServiceOy (NPS Oy) vamzdynų segmentų gamybos bei montavimo darbų sutartį. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „Industrika“ yra atsakinga už visus techninius projekto įgyvendinimo aspektus, tuo tarpu UAB „Resursas“ – už projekto finansavimą. Pasirašytų darbų apimčių sutartinė vertė - 2,2 mln. EUR (be PVM). 2016 metų vasario – kovo mėnesiais papildomos darbų apimtys pareikalavo didelių investicijų. Šiuo metu projektas yra visiškai užbaigtas, galutinės darbų apimtys paskaičiuotos, pateiktos užsakovui, laukiama informacijos dėl (patvirtinimo/nepatvirtinimo) projekto sąmatos ir galutinės sąskaitos išrašymo. Patikslinus ir atlikus papildomus projektinius darbus, bendra darbų sąmata išaugo nuo 2,2 mln. EUR iki preliminariai 3,8 mln. EUR. Nors realiai minėti papildomi darbai yra atlikti, t. y. bendrovė jau patyrė išlaidas, kurias finansavo savo apyvartinėmis lėšomis, tačiau darbai iki šiol nėra „užaktuoti“ ir nėra išrašytos sąskaitos bei gautas apmokėjimas. Dėl šios priežasties bendrovė susidūrė su dideliu apyvartinių lėšų trūkumu ir todėl vėluoja atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, vykdyti kitus einamuosius mokėjimus tiekėjams. Atsižvelgdama į susidariusią finansinę situaciją, bendrovė kreipėsi į VSDFV dėl susidariusios mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, nepaisant to, kad bendrovė yra sukūrusi ir išlaiko daugiau nei 100 darbo vietų ir yra svarbus darbdavys regione.
  7. Pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius su prašymu iškelti UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą nesutiko. Nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovės restruktūrizavimo metmenis, kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių pasiekti užsibrėžtus restruktūrizavimo tikslus, išsaugoti įmonės mokumą, bei atsiskaityti su kreditoriais. Pateiktas įsipareigojimų dengimo grafikas nekonkretus, informacija apie kreditorius neišsami.
  8. Pareiškėja UAB „Metalo linija“ nurodė, kad atsakovės pateikti restruktūrizavimo metmenys ir verslo planas yra teoriniai, todėl galimai neįgyvendinami. Pažymėjo, kad svarbiausia išsiaiškinti, kada pagrindinis įmonės skolininkas NPS Oy atsiskaitys su UAB „Industrika“.
  9. Pareiškėja „NTG Lithuania“ pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Įmonės nuostoliai didėja, UAB „Industrika“ nuosavas kapitalas yra mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo, abejotina, ar UAB „Industrika“ gaus pajamas iš NPS Oy.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Industrika“; iškėlė UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
  2. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Industrika“ balanso duomenimis atsakovės turtas sudaro 1 823 714, 00 EUR (ilgalaikis turtas sudaro 23,3 proc., trumpalaikis turtas sudaro 76,7 proc.), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 062 515,00 EUR, iš jų 2 062 515,00 EUR sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal UAB „Industrika“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašą pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 779 151,39 EUR. Iš 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Industrika“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. patyrė 31 503,00 EUR nuostolį. Remdamasis aptartais duomenimis teismas sprendė, kad UAB „Industrika“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Industrika“ yra moki.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad, įvertinus atsakovės pateiktus finansinius duomenis, galima daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera – 2016 m. ji patyrė nemažą nuostolį (31 503,00 EUR), tačiau įmonė veiklą vykdo ir numato priemones ankstesnei finansinei padėčiai atstatyti bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą.
  4. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose UAB „Industrika“ restruktūrizavimo plano metmenyse yra visos privalomosios ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose išvardintos plano metmenų dalys. Be to, į bylą taip pat yra pateiktas UAB „Industrika“ 2016 m. spalio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad akcininkai nusprendė patvirtinti UAB „Industrika“ restruktūrizavimo plano metmenis. Susipažinęs su restruktūrizavimo plano metmenimis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad numatytos ekonominės priemonės įmonės mokumui atkuri yra neįvykdomos.
  5. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Industrika“ atitinka ĮRĮ reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti; perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų (kreditorių) VSDFV Mažeikių skyriaus, UAB „Metalo linija“ ir UAB „Serpantinas“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Industrika“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės pateiktus finansinius rodiklius 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir visiškai ignoravo VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. spalio 26 d. pateiktuose prieštaravimuose nurodytus atsakovės pradelstus įsisikolinimus ne tik ginčijamos nutarties priėmimo dieną (2016 m. lapkričio 8 d.), bet ir atsakovės kreipimosį į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną (ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 3 d.), kurie siekė ne mažiau kaip 972 236,82 EUR. Toks įrodymų vertinimas nesuderinamas nei su teismo nešališkumo principu, nei su reikalavimu visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus įrodymus. Kreditorių sąrašą pateikė pati atsakovė, nurodydama, kurie jos įsiskolinimai yra pradelsti ir kurie bus pradelsti ateityje. VSDFV Mažeikių skyrius tik suskaičiavo visus pradelstus įsipareigojimus 2016 m. rugsėjo 16 d., nes didžioji dalis nepradelstų įsiskolinimų 2016 m. rugpjūčio 31 d., tapo pradelstais 2016 m. rugsėjo 15 d. Pagal pateiktus finansinius rodiklius atsakovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną jau buvo nemoki, nes turėjo ne mažiau kaip 972 236,82 EUR pradelstų įsiskolinimų, o nurodyto (bet neįrodyto) turto – už 1 823 714 EUR, todėl, priešingai nei ginčijamoje nutartyje nustatė teismas, atsakovė yra nemoki ir šiuo atveju turėjo būti taikomas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, pagal kurį teismas turėjo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
  3. Teismas, vertindamas atsakovės mokumą, visiškai neanalizavo atsakovės pateikto, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudaryto, balanso turto vertės. Atsakovės trumpalaikio turto 75,46 proc. dalį (1 281 000 EUR) sudaro debitorinė skola, kuri, anot atsakovės, atsirado atlikus papildomus darbus, kai UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ tarpusavio jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdė rangos sutartį (užsakovas „Nordic Power Service Oy“) dėl Sodra Cell Varo gamybinių pajėgumų plėtros projekto. Atsakovė teismui nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad atliko darbų už tokią sumą. VSDFV Mažeikių skyriaus nuomone, teismas neteisingai įvertino atsakovės mokumą, nevertindamas atsakovės turto realios vertės ir įskaitydamas visą nebaigtų vykdyti sutarčių balansinę vertę į UAB „Industrika“ deklaruojamo turto vertę. Abejonę dėl tokio turto realumo teismui turėjo sukelti ir į bylą pateikti atsakovės balansai, sudaryti 2016 m. kovo 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos atsakovės nebaigtų vykdyti sutarčių balansinė vertė siekė atitinkamai 0 EUR ir 207 548 EUR, nors atsakovė restruktūrizavimo plano metmenų skiltyje „priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumą vertinimas“ nurodo, kad papildomus darbus pagal minėtą sutartį vykdė 2016 m. vasario, kovo mėnesiais, todėl 2016 m. kovo 31 d. sudarytame pirmojo ketvirčio balanse jau turėjo atsispindėti atliktų darbų, bet nebaigtų vykdyti sutarčių, didesnė ar mažesnė balansinė vertė.
  4. Pareiškėja UAB „Metalo linija“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriuo prašo VSDFV Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą tenkinti. Pareiškimą UAB „Metalo linija“ grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
  5. UAB „Metalo linija“, teikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat prieštaravimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismo prašė įpareigoti UAB „Industrika“ vadovus pateikti į bankroto ir restruktūrizavimo bylą ne tik formalius kreditorių ir debitorių sąrašus, bet ir vykdytų rangos darbų sąrašą, ypatingai užsienio šalyse, su tiksliais užsakovų duomenimis, bei banko sąskaitų išrašus ir kasos knygas, siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo įmonei skelbti tyčini bankrotą ir nustatyti įmonės vadovo bei akcininkų padarytą žalą įmonės kreditoriams. Teismas neturėjo pagrindo formalius atsakovės UAB „Industrika“ duomenis apie tariamai esančias skolininkų skolas užsienyje vertinti kaip įmonės turtą, o ne kaip turtines teises, kurių realizavimo galimybės yra labai ribotos arba iš viso neįmanomos. VSDFV Mažeikių skyrius taip pat reikalavo pateikti į bylą konkrečius įrodymus apie įmonės mokumą bei skolų realumą, tačiau Šiaulių apygardos teismas, keldamas restruktūrizavimo bylą atsakovei, šiuos pagrįstus pareiškėjų prašymus ignoravo, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsakovei iškėlė ne bankroto, bet restruktūrizavimo bylą.
  6. UAB „Metalo linija“ pritaria atskirojo skundo argumentams, kad teismas neteisingai vertino skolininkės UAB „Industrika“ finansinės būklės duomenis, nes vertino ne aktualius įmonės pradelstus įsiskolinimus teismo sprendimo priėmimo dieną, bet atsakovės pateiktus formalius ir akivaizdžiai prieštaringus finansinės atskaitomybės duomenis (balansą bei pelno nuostolio ataskaitą), sudarytus iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
  7. Teismas visiškai nevertino atsakovės trumpalaikio turto, kurio net 1 281 000 EUR sumą sudaro debitorinė užsienio juridinio asmens Nordic Power Services Oy skola, realumo. Šios esminės aplinkybės neįvertinimas lėmė neteisingą teismo sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso galimumo ir tariamai esančios galimybės atkurti įmonės mokumą. Atsakovei vengiant pateikti duomenis apie minėtų skolų realumą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tokių duomenų atsakovė neturi, o skolų realumas yra daugiau nei abejotinas.
  8. Teismui iškėlus UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą bei taikant įstatymo apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, įmonės skolos kreditoriams (VMI ir VSDFV) toliau didėja. Tai aiškiai rodo, kad įmonės vadovas bei akcininkai tik vilkina bankroto bylos iškėlimą įmonei, bet jokių realių galimybių atkurti įmonės mokumą neturi. Vien sandorių vertės nurodymas pats savaime nereiškia nei jų įvykdymo, nei pinigų gavimo, įmonei neturint apyvartinių lėšų, ji realiai ir negalėtų šių sandorių vykdyti. Nemokios įmonės UAB „Industrika“ turtas ir gaunamos lėšos bus išvaistytos tariamai restruktūrizavimo procedūrai vykdyti, po kurios nutraukimo vėliau kreditoriams liks tik nudėvėtas menkavertis turtas ir dar didesnės skolos.
  9. Atsakovė UAB „Industrika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  10. Pirmosios instancijos teismas kompleksiškai vertino visas sąlygas, reikalingas restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Šiuo atveju įmonės nemokumo tyrimas neturi prilygti nemokumo tyrimui, atliekamam sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Pakanka nustatyti, kad vykdomos ir numatomos priemonės leis atsakovei atkurti mokumą.
  11. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad finansinių duomenų, sudarytų 2016 m. rugpjūčio 31 d., pateikimas nėra pakankamas. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas užsitęsia, o ĮRĮ nenumato pareigos atsakovei kaskart atnaujinti pateiktus duomenis. Kaskart teikiant naujus duomenis, procesas užsitęstų neribotą laiką, pareikalautų papildomų laiko, darbo ir piniginių sąnaudų tiek iš atsakovės, tiek iš kitų bylos dalyvių. Kaip teisingai akcentavo teismas, galutinis kreditorių sąrašas ir jų įsipareigojimų dydis bus nustatytas restruktūrizavimo plane.
  12. Teismas negali kitaip įvertinti į finansinę atskaitomybę įrašytų sumų nei jų nominalia verte. Atsakovė neslėpė fakto, kad su debitoriumi vyksta ginčas, todėl konkrečių dokumentų, įrodančių darbų apimtis, pateikti negalėjo. Nepaisant to, debitorinių skolų atgavimas yra tik viena iš priemonių, kurias reikia vertinti, tą teismas ginčijamoje nutartyje ir padarė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus.
  2. Pagal CPK 309 straipsnį, pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųstojo sprendimo (nutarties) naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja UAB „Metalo linija“ pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo nurodytų argumentų, nesutampančių su apelianto argumentais.
  3. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau nėra nemoki, iškėlė jai restruktūrizavimo bylą. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Industrika“ mokumo.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
  5. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma taisyklė nėra taikytina, kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas ne tik dėl klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagal savarankiškus pareiškimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą atlikti išsamų įmonės nemokumo teisinį tyrimą.
  6. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyve.
  7. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Industrika“.
  8. Kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsakovės mokumą vertino analizuodamas atsakovės balanso duomenis bei duomenis apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus 2016 m. rugpjūčio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės mokumo (nemokumo) klausimą, turėjo vertinti turimus aktualiausius atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančius, duomenis.
  9. Apeliantė teisingai pastebi, kad didžioji dalis atsakovės kreditorių sąraše nurodomų įsipareigojimų, kurie buvo nepradelsti kreditorių sąrašo sudarymo dieną t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., tapo pradelstais 2016 m. rugsėjo mėnesio viduryje. Vadovaujantis pačios atsakovės į bylą pateiktais duomenimis apie jos įsipareigojimus kreditoriams, įsipareigojimų terminus, matyti, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną – 2016 m. lapkričio 8 d., nepradelsti (arba nepradelsti iš dalies) įsipareigojimai buvo tik 8 iš 207 kreditorių, o pradelstų atsakovės įsipareigojimų suma viršijo pusę į atsakovės 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą įrašytos turto vertės.
  10. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
  11. Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo, nevertino atsakovės trumpalaikio turto sudėties, nors atsakovės trumpalaikis turtas (1 697 612 EUR) sudarė didžiąją dalį į jos 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą įrašyto turto vertės (1 823 714 EUR). Pažymėtina, kad daugiau nei 75 proc. atsakovės trumpalaikio turto sudarė nebaigtos vykdyti sutartys t. y. net 1 281 000 EUR, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nevertino realių į atsakovės balansą įrašytos 1 281 000 EUR dydžio sumos atgavimo galimybių.
  12. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti atsakovės nemokumo klausimą, kas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  13. Papildomai pažymėtina, kad tikroji įmonės finansinė padėtis, o taip pat ir jos mokumas gali būti nustatyta tik išanalizavus ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi aktualiuose įmonės finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę, ir tik nustačius, ar teismui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje. Nagrinėjamą klausimą sprendžiant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išanalizuoti bei įvertinti visas minėtas aplinkybes, pareikalauti, kad atsakovė pateiktų paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su atsakovės turto sudėtimi, realiomis galimybėmis atgauti sumas pagal nebaigtas vykdyti sutartis, taip pat kitus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikalingus, duomenis.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai