Byla 2-936-798/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Industrika“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Industrika“ direktoriaus M. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Industrika“ iškėlimo ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Industrika“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas M. S. prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Industrika“. Nurodė, jog įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nes užsakovė NPS OY iki šiol neatsiskaitė už atliktus darbus, kurių apimtis sudarė apie 3,8 mln. Eur. Dėl to neatsiskaitoma su kreditoriais. Įmonė yra veikianti, ji atsiskaito su darbuotojais, moka mokesčius. Nurodo, kad įmonės sunkumai bus įveikti.
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prašė iškelti bankroto bylą UAB „Industrika“. Nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė 204 236,70 Eur. Pagal UAB „Industrika“ pateiktą preliminarų 2016 m. pirmojo ketvirčio balansą, bendrovės turtas sudarė 1 106 171 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 123 336 Eur.
  2. Pareiškėja UAB „Metalo linija“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Industrika“. Nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjai sudaro 47 182,11 Eur.
  3. Pareiškėja UAB „Serpantinas“ prašė iškelti UAB „Industrika“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsipareigojimą jai sudaro 17 304,12 Eur skolos, 4 114,76 Eur delspinigių ir 1 070,94 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė yra nemoki, 2015 – 2016 m. buvo nagrinėjama daug bylų dėl atsakovės vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  4. Pareiškėja „NTG Lithuania“ prašė įtraukti ją į civilinę bylą Nr. B2-925-357/2016 bendraieške. Nurodė, kad atsakovės UAB „Industrika“ skola jai sudaro 22 853,44 Eur, atsakovė yra nemoki.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei UAB „Industrika“ bankroto bylą. Bankrutuojančios UAB „Industrika“ administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“.
  2. Teismas nustatė, jog pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė siekia 1 823 714 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 062 515 Eur, ši suma mokėtina per vienerius metus. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 779 151,39 Eur.
  3. Teismas atsakovės debitorines skolas įvertino, kaip abejotinas išieškojimo atveju. Atsakovės vadovas nurodė, kad įmonė dėl lėšų trūkumo neturi galimybių kreiptis į arbitražą NPS OY. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovo pozicija dėl to, kad darbus atlieka UAB „Industrika“, o atlyginimą už tai gauna UAB „Resursas“, savo nuožiūra skirdamas lėšų atsakovei bei įformindamas juos avansiniu mokėjimu, yra nesuprantama. Atlikti papildomi darbai NPS OY nėra patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktais, todėl 1 039 000 Eur suma yra įtraukta į įmonės turto apimtį. Tačiau tai savaime nerodo, kad įmonė šiuos pinigus atgaus.
  4. Teismo posėdyje atsakovės vadovas patvirtino, kad lentelėje nurodytas pradelstų skolų dydis, 2016 m. gruodžio 31 d. sudaręs 662 04,36 Eur sumą, yra netikslus, nes dalis kreditorių sutinka palaukti skolų, perkeliant jų grąžinimo terminus iki 2017 m. kovo 31 d. ir tai buvo daroma keletą kartų. Tuo tarpu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atstovės teiginius, jog ji turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais pagal šį terminą arba kreditoriai sutinka pratęsti atsiskaitymo terminus. Teismas pripažino, kad kreditorių sąraše yra nurodytos netikslios kreditorių reikalavimų sumos.
  5. Vertindamas atsakovės Pelno (nuostolių) ataskaitas, teismas padarė išvadą, kad nuo 2015 metų jos veikla yra nuostolinga. 2015 metų ataskaita rodo, kad nuostoliai sudarė 329 126 Eur. 2016 metų veiklos nuostoliai sudaro 28 698 Eur. 2013 ir 2014 metų įmonės veikla buvo pelninga, tačiau grynojo pelno dydis yra tiek mažas, kad iš esmės įmonė dirbo jau nepelningai. Tai rodo, kad jau pradelstų kreditorių reikalavimų patenkinti per artimiausių keletą metų neįmanoma.
  6. Teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji realiai turi galimybę sudarinėti sutartis ir vykdyti veiklą. Teismui pateikti Komerciniai pasiūlymai yra niekuo nepagrįsti. Lentelėje nėra nurodyti net galimi užsakovai. Tokie duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovė toliau vykdys gamybinę veiklą ir turės galimybę atsiskaityti su jau esančiais kreditoriais.
  7. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai kelti restruktūrizavimo bylą negalima. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudaro 1 662 575 Eur. Tačiau įmonės turtu negali būti laikomi debitorių įsiskolinimai 398 702 Eur (per vienerius metus gautinos sumos). Lygiai taip pat negalima būtų įmonės turtu laikyti nebaigtų vykdyti sutarčių. 1 039 000 Eur suma kol kas yra teorinė, darbai yra neįtvirtinti aktais. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės balansinio turto vertė mažesnė už skolų vertę, net jei galima būtų remtis atsakovės pateikta lentele dėl pradelstų skolų dydžio.
  8. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau nei pusę įmonės turimo balansinio turto vertės, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 3 punktas).
  9. Teismas, išanalizavęs pateiktus įmonės finansinės būklės duomenis, padarė išvadą, kad įmonė turi pastovių finansinių sunkumų, nesugeba atsiskaityti su valstybe, sumokėti Sodrai, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Įsipareigojimai kreditoriams didėja, įmonė nepajėgi išmokėti net pakankamai mažas sumas, dėl ko teismuose yra priimta daug sprendimų dėl skolų išieškojimo. Kadangi įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, 4 straipsnio 2 punktą yra savarankiškas pagrindas kelti įmonės bankroto bylą, kaip nemokiai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Industrika“ direktorius M. S. prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad UAB „Industrika“ jau dabar sėkmingai tęsia veiklą nuo 2016 m. spalio 27 d.: uždirbamos pajamos, mokamos einamosios skolos, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. susidariusi skola VSDFV nepadidėjo. Dauguma kreditorių sutinka atidėti mokėjimo terminus ir leisti UAB „Industrika“ vykdyti restruktūrizavimo procedūrą, todėl yra reali galimybė gauti pritarimą restruktūrizavimo planui ir sėkmingai jį įgyvendinti.
    2. Iki 2017 m. kovo 2 d. UAB „Industrika“ neturi skolų darbuotojams. Lyginant 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašus, matyti, kad UAB „Industrika“ padengė visus įsipareigojimus darbuotojams bei mokėjo einamuosius įsipareigojimus VDF, VMI, tiekėjams ir rangovams.
    3. Teismas neteisingai įvertino kreditorių sąrašo sumažėjimą. Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašas yra pasikeitęs, tai yra egzistuoja kreditorinių įsipareigojimų sumažėjimas ir jų padengimas. Kreditorinių įsiskolinimų pokyčių ataskaita patvirtina, kad UAB „Industrika“ padengė 181 053,95 Eur skolų ir kreditoriniai įsipareigojimai iki 2017 m. vasario 28 d. iš esmės nedidėjo.
    4. Bendrovė turi ilgalaikes sutartis, kurios buvo pateiktos teismui. Taip pat buvo pateikta informacija, kad UAB „Industrika“ vien iš šių sutarčių turi galimybę per mėnesį gauti nuo 50 000 Eur iki 70 000 Eur. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti komercinius pasiūlymus kaip tinkamus gebėjimo tęsti veiklą įrodymus. Pateikti stambių patikimų įmonių, tokių kaip AB „ORLEN Lietuva“, Borealis Polymers Oy, AB „Borealis“, UAB „Enepro“, pasiūlymai. Verslo praktikoje yra normalu, kad šalys nepasirašinėja galutinių sutarčių, kol nėra aiškus šalies teisinis statusas. Buvo laukiama, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl UAB „Industrika“ restruktūrizavimo ir tik tada bus pasirašomos galutinės sutartys. UAB „Industrika“ yra pasirašiusi keletą naujų sutarčių, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą įmonės veiklą.
    5. Teismas nepagrįstai eliminavo gautinas sumas iš UAB „Industrika“ turto masės. Teismas nenustatė jokio pažeidimo dėl turto įtraukimo į UAB „Industrika“ balansą. Nėra pagrindo išbraukti atitinkamų debitorinių skolų iš balanso. Įmonių bankroto įstatymas nenustato, jog koks nors turtas turi būti nevertinamas, skaičiuojant jo apimtį, tai yra turi būti vadovaujamasi įmonės balansu ir visu į jį įrašytu turtu.
    6. Teismas nepagrįstai didelę dalį debitorinių skolų priskiria neatgautinoms. Tokia skola gali būti vienintelė gautina suma iš BUAB „Visagino energetikos remontas“, tačiau ši debitorinė skola sudaro nežymią visų debitorinių skolų dalį. Bendrovės debitorinius įsiskolinimus sudaro einamosios skolos, pagal vykdomas ilgalaikes sutartis (Orlen Lietuva, OrlenServis ir kt.). Įmonė, sudarydama balansą mėnesio gale, įtraukia debitorines skolas, pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše nurodyta 72 633,68 Eur Orlen Servis skola, o 2017 m. sausio 13 d. buvo sumokėta 33 332,89 Eur šios sumos dalis. Taigi, debitorinės skolos yra einamosios, jos dengiamos suėjus mokėjimo terminui.
    7. Teismas nepagrįstai nutartyje mini NPS OY kaip debitorių, kadangi UAB „Industrika“ tiesioginių sutartinių santykių su šia įmone neturi, o dirba su UAB „Resursas“ pagal Jungtinės veiklos sutartį. UAB „Resusras“ vykdo savo įsipareigojimus, todėl teismo teiginys, kad pinigų UAB „Industrika“ neatgaus, taip pat neturi pagrindo. Darbų yra perduota už 300 000 Eur.
    8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Industrika“ pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal pateiktus finansinius dokumentus UAB „Industrika“ būklė neatitinka ĮBĮ apibrėžtos nemokumo būsenos. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog didžioji dauguma kreditorių sutinka laukti, kol bendrovė galės atsiskaityti, tai yra atgaus skolas už atliktus darbus. Pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys, jog kreditoriai sutinka atidėti mokėjimo terminus. Tik trys kreditoriai palaiko VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimą iškelti bankroto bylą. Dėl netikslių kreditorinių sumų, kuriose neįtrauktos su bylinėjimusi susijusios išlaidos, pasakytina tai, kad skolos yra derinamos su kreditoriais, konkrečiai dėl minėtų kreditorių pateikiami skolos suderinimo aktai.
  2. Kreditorė UAB „Metalo linija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas prieštarauja pats sau bei faktinėms aplinkybėms ir jokių naujų šių teiginių įrodymų nepateikia. Nesumokėdama skolų kreditoriams UAB „Industrika“ stumia juos į bankrotą. Todėl gali būti prarasta darbo vietų, o tai sukeltų dar didesnes socialines problemas nei UAB „Industrika“ bankrotas.
    2. UAB „Industrika“ vykdo darbus užsienio subjektų naudai. Bendrovės lėšas administruoja su M. S. susijusi UAB „Resursas“ pagal Jungtinės veiklos sutartį. Todėl akivaizdu, jog UAB „Industrika“ liks tik skolos, o UAB „Resursas“ gaus pajamas, ir joks UAB „Industrika“ mokumas nebus atkurtas. Galima daryti prielaidą, jog abejotinas ir UAB „Resursas“ reikalavimas UAB „Industrika“ bankroto byloje, kadangi nėra aišku, ar tas reikalavimas nėra kilęs iš pačios UAB „Industrika“ uždirbtų pinigų užsienyje, juos pateikiant kaip UAB „Resursas“ paskolą. Šias abejones gali išsklaidyti tik priepriešinis veiklos patikrinimas tarp šių susijusių įmonių, kuris galimas tik bankroto proceso metu.
    3. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog tik keli kreditoriai sutinka atidėti skolų mokėjimo terminus, o bendrovės finansinė padėtis toliau blogėja. Įmonės skolos realiai net 2,6 karto viršija visą realų įmonės turtą ir įmonė yra akivaizdžiai nemoki. Net formaliai vertinant, jog tariamai įmonės nurodyta pradelsta skolų suma 2016 m. rugpjūčio 31 d. tebuvo 779 151,39 Eur, ši suma beveik viršija viso į balansą įrašyto turto vertę (784 714 Eur). Todėl pagal ĮBĮ nuostatas UAB „Industrika“ yra nemoki.
    4. UAB „Industrika“ nepateikė jokių duomenų apie 1 039 000 Eur debitorinės skolos realumą ar pradėtą skolos išieškojimo procesą. Tenka pripažinti, jog nėra ir pačios užsienio subjektų 1 039 000 Eur skolos dėl papildomų darbų atlikimo, kuri nepagrįstai įtraukta į balansą, nepareiškus ieškinio UAB „Resursas“. Būtent M. S., manipuliuodamas minėtomis aplinkybėmis, bando klaidinti teismą bei kreditorius dėl tariamo UAB „Industrika“ mokumo ir jos galimybių atkurti mokumą restruktūrizavimo proceso metu, atgaunant šias užsienio subjektų skolas.
    5. Pareiškėjas įmonės mokumą įrodinėja 2016 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, tai yra pusės metų senumo. Todėl pradelstų skolų sumos realiai šiuo metu yra daug didesnės ir neabejotinai viršija viso realaus turto vertę. Kartu su skundu pateikti dokumentai nepaneigia teismo išvadų, jog UAB „Industrika“ nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ji realiai turi galimybę sudaryti naujas sutartis ir jas vykdyti, pateikti komerciniai pasiūlymai yra niekuo nepagrįsti, nėra pateikta nei darbų atlikimo aktų ar kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti 1 039 000 Eur vertės darbų įvykdymą.
  3. Pareiškėja VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį paliki nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendroves kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti. Pareiškėja, būdama vien iš didžiausių atsakovės kreditorių, pasisako prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB „Industrika“.
    2. Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, o kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią jo vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos kaina. Pagal UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ jungtinės veiklos sutartį, UAB „Industrika“ vykdo darbus galutiniam užsakovui NORDIC POWER SERVICE, darbų atlikimo vieta – Švedijoje. Atsakovė į balansą įrašė 1 039 000 Eur sumą, kaip su užsakovu NPS OY nebaigtą vykdyti sutartį. Apeliantas nurodo, jog būtent pagal šią sutartį sudaromi darbų aktai, ir būtent UAB „Resursas“ turi įsipareigojimus prieš UAB „Industrika“. Atsakovė nurodė, jog preliminari galutinė darbų aktų sudarymo data yra iki 2017 m. vasario 28 d. Tačiau atsakovė nepateikė jokių darbų priėmimo-perdavimo aktų, todėl 1 039 000 Eur nebaigtos įvykdyti statybų sutarties realumas kelia pagrįstų abejonių.
    3. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantas jų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliantas UAB „Industrika“ vadovas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apelianto pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  5. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Industrika“.
  6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą UAB „Industrika“ iš viso turėjo 1 823 714 Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį – 1 697 612 Eur, sudarė trumpalaikis turtas, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinas skolas ir įsipareigojimus sudarė 2 062 515 Eur (t. II, b.l. 52-53). Ilgalaikio turto bendra likutinė vertė 126 100,93 Eur (t. II, b.l. 70-73). Atsakovės pateiktas 2016 m. gruodžio 31 d. preliminarus balansas patvirtina, kad įmonė turi 1 662 575 Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį sudaro 1 076 068 Eur dydžio apmokėjimai pagal nebaigtas vykdyti sutartis, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos yra 1 898 566 Eur (t. V, b.l. 55-56). Taigi, patys UAB „Industrika“ balansai patvirtina, jog įmonės turimos per vienerius metus mokėtinos skolos viršija jos turimo viso turto vertę.
  7. Vertinant faktiškai turimo į UAB „Industrika“ balansą įrašyto turto vertę, pagrindinis ginčas byloje kilo dėl nurodomo trumpalaikio turto realumo. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
  8. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2291-823/2016 jau kartą pasisakė, kad atsakovės trumpalaikis turtas (1 697 612 Eur) sudarė didžiąją dalį į jos 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą įrašyto turto vertės (1 823 714 Eur). Šioje nutartyje taip pat buvo pažymėta, jog daugiau nei 75 proc. atsakovės trumpalaikio turto sudarė nebaigtos vykdyti sutartys, t. y. net 1 281 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino realių į atsakovės balansą įrašytos 1 281 000 EUR dydžio sumos atgavimo galimybių, todėl byla buvo grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
  9. Pagal UAB „Industrika“ pateiktus duomenis, įmonė 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 1 697 611,79 Eur debitorinių skolų, iš kurių didžiausia yra UAB „Resursas“ 1 281 000 Eur skola pagal nebaigtas vykdyti sutartis (t. II, b.l. 59). Bylos nagrinėjimo metu ir atskirajame skunde atsakovė nurodė, jog ji su UAB „Resursas“ 2015 m. spalio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl darbų atlikimo Švedijos gamykloje. Šių darbų užsakovas yra „Nordic Power Service“ OY, o skola susidarė, kadangi užsakovas nesutiko pasirašyti sutarties priedų, apibrėžiančių apmokėjimą už papildomus darbus (t. IV, b.l. 87-88). Atsakovė patikslino, kad pagal šią sutartį 1 039 000 Eur suma yra įtraukta į įmonės turto balansą (t. V, b.l. 125-126).
  10. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pagrindinės rangos sutarties su užsakovu NPS OY, todėl teismui nėra žinoma nei šių darbų atlikimo terminai, nei bendra darbų kaina, nei apmokėjimo tvarka bei kitos šios sutarties sąlygos. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie šių darbų eigą, jau atliktų darbų tinkamumą arba galimas užsakovo pretenzijas dėl darbų kokybės. Vien dėl šių aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė tikrai gaus planuojamą darbo užmokestį pagal šią sutartį.
  11. Tik kartu su atskiruoju skundu pateiktoje 2015 m. spalio 17 d. Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ yra partneriai, kurie kartu susitaria veikti, vykdydami darbus pagal Nordic Power Service ketinamą sudaryti sutartį dėl vamzdynų gamybos, pristatymo ir montavimo bei plieno konstrukcijų darbų Švedijoje. Sutartimi UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ suvienija savo organizacines, gamybines ir finansines galimybes, profesines žinias ir įgūdžius, bei sutinka prisiimti bendrą įsipareigojimą pagal minėtą sutartį, partneriai neįkuria bendros įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymui.
  12. Pagal CK 6.971 straipsnio 1 dalį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Pagal CK 6.976 straipsnio 1 dalį pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.
  13. Pagal 2015 m. spalio 17 d. Jungtinės veiklos sutarties 2 dalį šalys susitarė, jog sutartį dėl darbų atlikimo su užsakovu pasirašys UAB „Resursas“, kuri bus atsakinga už sutarties vykdymą ir bus įgaliota priimti vykdančios organizacijos nurodymus, įskaitant su mokėjimais susijusius klausimus, o UAB „Industrika“ vykdys visus sutartyje numatytus darbus. Tik 2016 m. birželio 3 d. papildomame susitarime šalys apibrėžė pelno ir nuostolių pagal šią sutartį paskirstymą, pagal kurį UAB „Resursas“ tenka 5 procentai pelno ir nuostolių bei išlaidų, o UAB „Industrika“ – 95 procentai, tuo tarpu pagal įnašus – UAB „Resursas“ įnašai sudaro 95 procentus, o UAB „Industrika“ – 5 procentai.
  14. Aptartos atsakovės ir UAB „Resursas“ Jungtinės veiklos sutarties sąlygos patvirtina, jog galimas atsakovės pelnas pagal šią sutartį iš esmės priklausys nuo jos atliktų darbų kokybės ir užsakovės NPS OY sumokėto atlygio dydžio. Nors pati rangos sutartis, kaip nurodo atsakovė, yra sudaryta su UAB „Resursas“, tačiau realiai 1 039 000 Eur skolos atgavimas priklausys nuo NPS OY galimybių sumokėti šią sumą UAB „Resursas“. Kaip jau minėta aukščiau, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie pačios rangos sutarties vykdymą, jau perduotų darbų vertę, galimybę išieškoti šią sumą. UAB „Resursas“ tik 2016 m. gruodžio 30 d. su atsakove sudarė darbų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį atlikta darbų už 300 000 Eur, tačiau nėra duomenų, ar ši suma faktiškai sumokėta (t. V, b.l. 49-50). Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad įmonė atgaus šią skolą.
  15. Likusią debitorinę UAB „Industrika“ skolą sudaro 416 611,79 Eur. Tačiau ir pats apeliantas atskirajame skunde sutinka, kad ne visi debitoriai galės sumokėti šią sumą. Ilgalaikio atsakovės turto bendra likutinė vertė 126 100,93 Eur (t. II, b.l. 70-73). Tuo tarpu pradelstos UAB „Industrika“ skolos 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo 779 151,39 Eur (t. II, b.l. 55-57), o 2016 m. gruodžio 31 d. – 662 047,36 Eur (t. V, b.l. 47-48). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės balansinio turto vertė vis tiek išlieka mažesnė už skolų vertę.
  16. Nors apeliantas atskirajame skunde ir nurodo, jog UAB „Industrika“ neturi skolų savo darbuotojams, tačiau viena iš didžiausių atsakovės skolų – 204 236,70 Eur yra VSDF biudžetui, todėl pripažintina, kad atsakovė nepakankamai užtikrina savo darbuotojų socialines garantijas. Kartu su atskiruoju skundu pateikti tik dalies atsakovės kreditorių sutikimai atidėti skolos mokėjimo terminus, tačiau net keturi kreditoriai (VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „Metalo linija“, UAB „Serpantinas“, „NTG Lithuania“), kurių bendra reikalavimo suma yra 296 762,07 Eur, tai yra beveik pusė visų pradelstų įsiskolinimų, reikalauja atsakovei kelti bankroto bylą ir nesutinka su skolų mokėjimo atidėjimu.
  17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pateikti duomenys apie UAB „Industrika“ toliau mokamų skolų sumas, galiojančias bei naujai planuojamas sudaryti sutartis, nepatvirtina, jog atsakovė yra iš tikrųjų pajėgi gauti tiek pelno, kad būtų laiku padengti visi kreditoriniai reikalavimai.
  18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Industrika“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
  19. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai