Byla 2-335/2013
Dėl patalpų būtinojo remonto išlaidų priskyrimo prie bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autovygreda“ administravimo išlaidų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „S Auto“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl patalpų būtinojo remonto išlaidų priskyrimo prie administravimo išlaidų, civilinėje byloje Nr. 2-1006-267/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „S Auto“ pareikštą prašymą dėl patalpų būtinojo remonto išlaidų priskyrimo prie bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autovygreda“ administravimo išlaidų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „S Auto“ pateikė teismui prašymą įtraukti į BUAB „Autovygreda“ administravimo išlaidų sąmatą 91 107,87 Lt patalpų remonto išlaidų ir pripažinti šią sumą administravimo išlaidomis (b.l. 1-3). Nurodė, kad 2010 m. sausio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovas (nuomininkas) nuomojasi iš atsakovo (nuomotojo) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę. Patalpų nuomos laikotarpiu po UAB „Autovygreda“ bankroto bylos iškėlimo ieškovui tapo aišku, kad tolimesniam patalpų eksploatavimui yra reikalingas skubus remontas: vietose smelkėsi lietaus vanduo, patalpose nebuvo jokios ventiliacijos sistemos, buvo netvarkinga elektros instaliacija, o situacija pablogėjo 2012 m. žiemą, kai pro neapšildytas sienas pradėjo smelktis drėgmė ir šaltis. Ieškovas teigia, kad ne kartą kreipėsi į BUAB „Autovygreda” bankroto administratorių su prašymu atlikti patalpų kapitalinį remontą, kad ieškovas galėtų normaliai naudotis nuomojamomis patalpomis, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad kreditorių patvirtintoje BUAB „Autovygreda” administravimo sąmatoje nėra skirta lėšų patalpų remontui. Ieškovas nurodo, kad jis patalpų nuomos laikotarpiu tinkamai prižiūrėjo patalpas ir nesulaukęs jokių lėšų ar palaikymo iš BUAB „Autovygreda“ bei jos kreditorių, savo iniciatyva atliko patalpų kapitalinį remontą už 91 107,87 Lt sumą. Ieškovas pažymi, kad poreikis remontuoti patalpas atsirado iš esmės po to, kai UAB „Autovygreda” buvo iškelta bankroto byla, t. y. būtinojo remonto išlaidos atsirado jau bankroto administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka administruojant UAB „Autovygreda”.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „S Auto“ prašymo netenkino (b.l. 39-40). Teismas sprendė, kad administravimo išlaidų sąmata ar į ją įtrauktinos išlaidos tiek teisme, tiek kreditorių susirinkime tvirtinamos tik administratoriaus prašymu. Todėl ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl tam tikrų galimų išlaidų priskyrimo įmonės bankroto administravimo išlaidoms, nes tokia teisė suteikta tik bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 4 d. 7 p.). Pareiškėjo nurodomos patalpos nebuvo ir nėra naudojamos bankrutuojančios įmonės administravimui, priešingai, šiose patalpose, kaip nuomininkas, yra įsikūręs ieškovas, o ne bankrutuojanti įmonė. Minėtos patalpų remonto išlaidos priskirtinos prie išlaidų, kylančių iš bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos, todėl negalėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „S Auto“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 42-44). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė grubiai pažeidžiant procesines teisės normas, nes apie spręsto klausimo nagrinėjimą nebuvo informuotas nei apeliantas, nei kiti proceso dalyviai (atsakovas). Taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas pasirinko klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka, nes nei viena CPK norma nenumato, kad klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo turėtų būti sprendžiamas būtent rašytinio proceso tvarka. Dėl to teismas neturėjo pagrindo klausimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir į jį kviesti proceso dalyvius. Juo labiau, kad teismas išsprendė klausimą dėl pareikšto prašymo net neišklausęs BUAB „Autovygreda“ administratoriaus nuomones.
  2. ĮBĮ 36 straipsnis numato ne baigtinį administravimo išlaidų sąrašą, nes į administravimo išlaidų sąvoką gali patekti praktiškai bet kokios bankrutuojančios įmonės turėtos išlaidos, jeigu dėl to nusprendžia įmonės kreditoriai ir jos yra susijusios su įmonės bankroto procesu.
  3. Teismas neanalizavo apelianto pateiktų dokumentų, todėl nepastebėjo, kad dalis patirtų išlaidų buvo būtinos ir neišvengiamos tam, jog pastatas nebūtų iš esmės pablogintas. Apelianto teigimu, remontas buvo būtinas ir reikalingas ne tik apeliantui, kaip patalpų nuomotojui ir naudotojui, bet ir bankrutuojančiai įmonei, kaip šių patalpų savininkei. Pagal CK nuostatas civilinė atsakomybė dėl žalos, atsiradusios ir netinkamos pastatų priežiūros, kyla tokių pastatų savininkui, todėl šios išlaidos nelaikytinos susijusiomis su ūkine komercine veikla, o būtent su įmonės administravimu. Tokio pobūdžio būtinosios išlaidos (kaip stogo remontas ir kt.) iš esmės gali patekti po ta ĮBĮ 36 straipsnio dalimi, kaip turto pardavimo ir sutvarkymo išlaidos, nes parduotinas turtas (pastatas) turi atitikti atitinkamus reikalavimus, t.y. pardavinėjamas pastatas negali būti avarinės būklės. Be to, netinkamos techninės būklės turtas yra mažiau paklausus, turto sutvarkymo išlaidos yra skirtos ne tik turto techninio stovio atstatymui, bet ir rinkos vertei pakelti. Todėl šios išlaidos gali būti laikomos administravimo išlaidomis ir įtraukiamos į įmonės administravimo išlaidų sąmatą.

9Atsakovas BUAB „Autovygreda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarti palikti nepakeistą (b.l. 48-50). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bankroto proceso metu administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Pirmajame BUAB „Autovygreda“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 50 000 Lt administravimo išlaidų sąmata: 30 000 Lt atlyginimas administratoriui ir 20 000 Lt kitos administravimo išlaidos už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Atsakovas nurodo, kad išlaidas, skirtas bankrutuojančios įmonės turto pagerinimui, taip pat kontroliuoja įmonės kreditoriai. BUAB „Autovygreda“ kreditoriai, įvertinę bendrą finansinę įmonės padėtį, bankroto proceso eigą, įmonei priklausančio turto būklę, priėmė nutarimą bendrovės sąskaita neatlikti jokių turto pagerinimo darbų. Atsakovo teigimu, apie tokį sprendimą buvo informuotas ir turto nuomininkas – apeliantas.
  2. Šalių sudarytos 2010 m. sausio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.4 punktas numato, kad nuomininkas savo sąskaita ir jėgomis atlieka patalpų pagerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą (CK 6.493 str. 1 d.). 2011 m. birželio 1 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nesuteikti leidimo nuomininkui atlikti BUAB „Autovygreda“ nuosavybės teise priklausančio pastato pagerinimo darbus. Atsakovo teigimu, didelės vertės remonto darbai minėtose patalpose atlikti neturint nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Todėl, nuomininkui remonto darbus atlikus neturint nuomotojo sutikimo ir netgi jam pranešus, kad nuomotojas prieštarauja tokių darbų atlikimui, nuomotojas neturi pareigos atlyginti nuomininkui jo patirtas išlaidas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nuomininko (apelianto) turėtas jo nuomojamo bankrutuojančios įmonės turto remonto išlaidas priskirti prie nuomotojo (bankrutuojančios įmonės) administravimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Dėl rašytinio proceso ir informavimo apie teismo posėdį

16Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, nes išnagrinėjo jo prašymą rašytinio proceso tvarka, neinformavęs apelianto (taip pat ir atsakovo administratoriaus) apie posėdžio laiką ir vietą. Teisėjų kolegija nesutinka, kad šie argumentai galėtų būti laikomi skundžiamos nutarties naikinimo pagrindu.

17CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tačiau šio straipsnio 2 dalis nustato ir kitą galimą teismo posėdžio formą – rašytinį teismo posėdžio procesą CPK numatytais atvejais. Apie rašytinį procesą apskritai yra pranešama tik tada, kai šia tvarka byla nagrinėjama iš esmės, tokiu atveju dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį yra informuojami informaciją skelbiant specialiame interneto tinklalapyje, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.). Rašytinio proceso atveju šalys į teismo posėdį nėra kviečiamos ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Taigi, rašytinio proceso atveju CPK 329 straipsnio 3 dalies nuostata, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta nesant dalyvaujančiam byloje asmeniui ir jam nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, netaikytina. Šiame kontekste pastebėtina, kad visais kitais, išskyrus CPK 329 straipsnyje nurodytais, atvejais procesinių normų pažeidimas gali būti pagrindu sprendimui naikinti tik tuomet, kai tai galėjo sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

18Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). CPK nėra nuostatų dėl teismo posėdžių formos (rašytinės ar žodinės), kuria turėtų būti nagrinėjami konkretūs klausimai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, todėl šiuo atveju aktuali CPK 1 straipsnio išimtis. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ normos imperatyviai nenumato, kad aptariamas klausimas nagrinėtinas tik žodinio proceso tvarka, taigi, rašytinio proceso nedraudžia. Šiuo atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atsakovo bankroto byloje, kuris, kaip ir pareikštas kiekvienas prašymas bet kurioje byloje, vienaip ar kitaip turi būti išspręstas. Tačiau pareikštų bankroto byloje prašymų išsprendimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Todėl teismas turi teisę pasirinkti, ar nagrinėjamu atveju aptariamo pobūdžio klausimą spręsti žodinio arba rašytinio proceso tvarka (kaip ir eilę kitų bankroto bylose kylančių klausimų). Pažymėtina, kad tam tikrų klausimų bankroto bylose nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, kai įstatymas nenumato būtino žodinio nagrinėjimo, atitinka ir vieną iš bankroto procesui keliamų tikslų – užtikrinti kuo operatyvesnį ir efektyvesnį šiame procese kylančių klausimų išsprendimą. Be to, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika yra konstatuota, jog ir reikšmingesnių, labiau visų kreditorių interesus liečiančių klausimų nei nagrinėjamu atveju, klausimų sprendimas, pavyzdžiui, ginčų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia nei CPK, nei ĮBĮ nuostatų ir yra laikomas pagrįsta ir tinkama teismo posėdžio forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1804/2011, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-213/2012, 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235/2012, 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576/2012 ir kt.).

19Vadinasi, teismas turėjo teisę, bet neturėjo pareigos pranešti apeliantui, atsakovo administratoriui apie rašytinio posėdžio, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl apelianto pareikšto prašymo, laiką ir vietą CPK 117 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka ir pareikštą prašymą nagrinėti tik žodinio proceso tvarka. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas savo nuomonę sprendžiamu klausimu pateikė atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo manyti, kad pažeista jo teisė būti išklausytam, juo labiau, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pateiktame pirmosios instancijos teismui prašyme. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis naikintina dėl apelianto ar, juo labiau, dėl kitos šalies teisių pažeidimo (beje, kita šalis dėl to ir nesiskundžia).

20Dėl apelianto pateikto prašymo esmės

21Apeliantas prašė įtraukti į bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas jo turėtas išlaidas patalpų, priklausančių bankrutuojančiai įmonei ir nuomojamų apeliantui pagal 2010 m. sausio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010/1 (b.l. 51-53), pagerinimo išlaidas. Bankroto byla atsakovui iškelta 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, administratorius 2010 m. spalio 7 d. informavo apeliantą, kad nuomos sutartis bus toliau vykdoma (b.l. 54-55). 2011 m. balandžio 27 d. pranešimu apeliantas informavo atsakovą, kad numato vykdyti pastato gerinimo darbus (b.l. 56). 2011 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nebuvo numatyta skirti lėšų pastato pagerinimo darbams, o svarstant leidimo patalpų pagerinimui suteikimo galimybę atskiru dienotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nutarė nesuteikti tokio leidimo, nors administratorius ir buvo pateikęs siūlymą tokį leidimą suteikti (b.l. 61-67). Pastebėtina, kad pats apeliantas savo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į administratorių aptariamu klausimu, tačiau jam buvę paaiškinta, jog administravimo išlaidų sąmatoje tam tikslui lėšų nėra skirta.

22Teismui iškėlus bankroto bylą įmonei atsiranda ĮBĮ 10 straipsnyje išvardyti padariniai. Šio straipsnio 7 dalies 5 punkto vienas iš padarinių yra tas, kad bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Tokiais atvejais įstatymas nustato, kad jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Šiuo atveju apeliantas jo turėtas išlaidas, susijusias su šalių ūkine komercine veikla, prašė įtraukti į bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas.

23Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Taigi, kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui. Esant tokioms nagrinėjamo klausimo faktinėms aplinkybėms matyti, kad nei administratorius, veikiantis bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, nei kreditorių susirinkimas, kurio minėtas nutarimas dėl leidimo gerinti patalpas nesuteikimo nėra nuginčytas, nesuteikė apeliantui jokio pagrindo tikėtis, kad pagerinimo išlaidos galės būti įtrauktos į administravimo išlaidas. Todėl apelianto prašymas pripažinti jo turėtas išlaidas turto pagerinimui bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis nėra pagrįstas jau vien dėl to, kad turto pagerinimui nepritarė kreditorių susirinkimas.

24Bankroto administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (ĮBĮ 36 str. 1 d.). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal jį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Apeliantas teisus, kad šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes kasacinio teismo yra nurodyta, jog tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Tačiau šiuo atveju bankrutuojančiai įmonei priklausančiomis patalpomis nuomos sutarties pagrindu naudojasi pats apeliantas, o ne bankrutuojanti įmonė, patalpų gerinimo darbus jis atliko savo lėšomis ir netgi žinodamas kreditorių nepritarimą bankrutuojančios įmonės lėšų tam tikslui skyrimui. Taigi, nei bankrutuojanti įmonė, nei jos kreditoriai nebuvo nusprendę dėl būtinumo patirti tokio pobūdžio patalpų administravimo išlaidas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto turėtų išlaidų pripažinimas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis neatitiktų administravimo išlaidų paskirties, jų teisinės prigimties, dėl ko ir dėl šios priežasties prašymas netenkintas pagrįstai.

25Todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „S Auto“ pateikė teismui prašymą įtraukti į BUAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „S... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „S Auto“ (toliau – apeliantas) prašo... 9. Atsakovas BUAB „Autovygreda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Dėl rašytinio proceso ir informavimo apie teismo posėdį... 16. Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo,... 17. CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismo... 18. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 19. Vadinasi, teismas turėjo teisę, bet neturėjo pareigos pranešti apeliantui,... 20. Dėl apelianto pateikto prašymo esmės... 21. Apeliantas prašė įtraukti į bankrutuojančios įmonės administravimo... 22. Teismui iškėlus bankroto bylą įmonei atsiranda ĮBĮ 10 straipsnyje... 23. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo... 24. Bankroto administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir... 25. Todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti...