Byla 2-1274/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Centromera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas uždarosios akcinės bendrovės ,,Centromera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-150-436/2011 pagal ieškovų T. R. ir V. R. ieškinį atsakovams bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,Techninė instaliacija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Centromera“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Arauša“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Medga“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vertinimo ir projektavimo kolegija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,ERGO Lietuva“, A. A., Valstybinė darbo inspekcija, K. B. ir A. D..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai T. R. ir V. R. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB ,,Techninė instaliacija“ ieškovui T. R. 22 354,35 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. R. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB ,,Arauša“ ieškovui T. R. – 11 554,87 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. R. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB ,,Medga“ ieškovui T. R. – 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. R. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB ,,Vertinimo ir projektavimo kolegija“ ieškovui T. R. – 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. R. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB ,,Centromera“ ieškovui T. R. – 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. R. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino ieškovų T. R. ir V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovo UAB ,,Centromera“ nekilnojamąjį ir kitą turtą, o tokio turto nesant arba jo esant nepakankamai – pinigines lėšas 80 000 Lt sumai.

7Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Centromera“ prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – 2009 m. kovo 3 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeitė į kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto areštą.

8Teisme 2009 m. balandžio 27 d. buvo gautas atsakovo UAB ,,Centromera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų UAB ,,Centromera“ atžvilgiu, panaikinimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 80 000 Lt, tokiu būdu visiškai užtikrino ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. 2009 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi panaikinta atsakovo UAB ,,Centromera“ atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – buto, esančio ( - ), areštas.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė UAB ,,Centromera“ prašymą grąžinti į teismo sąskaitą įmokėtą 80 000 Lt sumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuoti automobilį ( - ) Carrera Cabrio (t. 7, b. l. 47-49).

102011 m. vasario 2 d. gautas atsakovo UAB ,,Centromera“ atstovo prašymas (t. 7, b. l. 127-131) panaikinti 2009 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinti į teismo sąskaitą įmokėtus 80 000 Lt, o atsisakius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovus įmokėti ne mažesnę kaip 19 200 Lt sumą arba pateikti tokio paties dydžio garantiją ar laidavimą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Atsakovas skunde nurodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, todėl prašė teismo užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, jog jau beveik dvejus metus atsakovas negali naudotis 80 000 Lt lėšomis, šių lėšų trūkumas trikdo normalią įmonės veiklą ir plėtrą. Be to, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pelningai dirbantis ir didelės vertės turto turintis atsakovas ketintų sumažinti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu tolesnis taikymas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Atsakovas skunde taip pat nurodė, kad jo patirti nuostoliai sudaro 12 800 Lt sumą, nes jei atsakovas paimtų banko kreditą atitinkamai 80 000 Lt sumai, jis pagal vidutinę pinigų palūkanų normą (t. y. 8 procentai) bankui turėtų sumokėti 6 400 Lt per metus. Vadinasi, taikant dvejus metus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo patirti nuostoliai sudaro 12 800 Lt sumą, o atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, atsakovas prognozuoja galimus nuostolius 19 200 Lt sumai.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovas UAB „Centromera“ nepateikė duomenų apie ieškovų turtinę padėtį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad jie švaistytų ar slėptų savo turtą. Kartu pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog 80 000 Lt, įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą, jis negali naudoti savo ūkinėje-komercinėje veikloje, tačiau atsakovo pateiktas nuotolių dydžio apskaičiavimas yra paremtas prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl 80 000 Lt įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ar vėluoja juos vykdyti. Nepateikus tokių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos Mokėjimų, mokamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytos sankcijos.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas UAB „Centromera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinti atsakovui UAB ,,Centromera“ 2009 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimu į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 80 000 Lt sumą, o atsisakius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones prašo: įpareigoti ieškovus T. R. ir V. R. per septynias dienas į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnę kaip 19 200 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko išduotą garantiją ar laidavimą ne mažesnei nei 19 200 Lt sumai, kaip atsakovo UAB ,,Centromera“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; nustatyti, kad ieškovams T. R. ir V. R. neįvykdžius teismo įpareigojimo užtikrinti atsakovo UAB ,,Centromera“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Byloje nėra duomenų, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė, todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad hipotetinėmis prielaidomis pagrįsto ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

162. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos labai ilgą laiką – beveik dvejus metus, šiuo metu bylos nagrinėjimas sustabdytas, todėl sunku pasakyti, kiek tęsis teismo procesas.

173. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sėkmingai ir pelningai vykdančiam veiklą atsakovui, ne tik riboja galimybes plėstis bei sėkmingai vystyti verslą, tačiau ir kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai ir mažina įmonės konkurencines galimybes lyginant su kitais rinkos dalyviais.

184. Teismas turėjo įvertinti, kad pateikti preliminarūs galimi nuostoliai 19 200 Lt sumai yra laikytina didelė suma fiziniam asmeniui, todėl tokio dydžio nuostolių priteisimas iš fizinio asmens gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

195. Remiantis teismų praktika, užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje atsiras.

20Įvertinus atsakovo veiklos pobūdį (UAB ,,Centromera“ užsiima nekilnojamojo turto projektų kūrimu, vystymu ir įgyvendinimu), akivaizdu, kad piniginių lėšų areštas reikalavimo ribose stabdo atsakovo veiklos vykdymą, apyvartinių lėšų trūkumas neleis įmonei toliau visa apimtimi tęsti savo veiklos ir gauti bei panaudoti lėšas, reikalingas veiklai palaikyti bei vystyti, ko pasėkoje atsiras neigiamos finansinės pasekmės ne tik atsakovo interesams, bet ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

216. Be piniginių lėšų 80 000 Lt sumai atsakovas negali tinkamai konkuruoti su kitais dalyviais, o ne vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kaip nurodė teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje.

227. Teismas nutartyje turėjo motyvuotai atmesti arba pritarti atsakovo argumentams dėl viešojo intereso, tačiau to nepadarė.

23Atsakovas BUAB „Arauša“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Baklis“, atsiliepime į atsakovo UAB ,,Centromera“ atskirąjį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Mano, jog teismo nutartis atsakovui UAB ,,Centromera“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjus 80 000 Lt, panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą, iš esmės atitinka vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita sampratą. Nurodo, jog atsakovas UAB ,,Centromera“ turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 80 000 Lt sumai sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog minėtomis priemonėmis taikyti apribojimai gali sąlygoti nuostolių, kurių atlyginimas turi būti užtikrintas įstatymo nustatyta tvarka, atsiradimą.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Šioje apeliacijoje aktualu, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas UAB ,,Centromera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Klausimas spręstinas vadovaujantis apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

26Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Nors laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisiniai institutai yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas, o vien tik tai, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo realią tikimybę, preliminarų jų dydį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-415/2008). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-826/2008). Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).

27Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovų T. R. ir V. R. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB ,,Centromera“ 80 000 Lt sumai (t. 5, b. l. 87-89). Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – taikyta laikinoji apsaugos priemonė pakeista į kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto areštą (t. 5, b. l. 129-130). Atsakovas įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 80 000 Lt (t. 6, b. l. 21) ir, tokiu būdu užtikrinęs visišką ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, 2009 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. 6, b. l. 19-20). Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino atsakovo atžvilgiu 2009 m. kovo 10 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – buto areštą (t. 6, b. l. 23-24). Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą grąžinti į teismo sąskaitą įmokėtą 80 000 Lt sumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuoti automobilį atmetė (t. 7, b. l. 47-49). Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė (t. 7, b. l. 135-137). Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovų turtinę padėtį, be to, atsakovo pateiktas nuostolių dydžio apskaičiavimas paremtas prielaidomis, taip pat nėra įrodymų, kad dėl 80 000 Lt įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą, jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ar vėluoja juos vykdyti.

28Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad byloje nėra duomenų, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė, todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad hipotetinėmis prielaidomis pagrįsto ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus ieškovo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apeliantas su skundu nepateikė duomenų, kuriuos įvertinusi, teisėjų kolegija galėtų spręsti, kad apeliantas paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas riboja atsakovo galimybes sėkmingai vystyti verslą bei kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai, mažina konkurencines galimybes lyginant su kitais rinkos dalyviais. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės.

29Skundo teiginiai, kad neturėjimas galimybių pasinaudoti 80 000 Lt lėšų suma stabdo atsakovo veiklos vykdymą, kad apyvartinių lėšų trūkumas neleis įmonei toliau visa apimtimi tęsti savo veiklos ir gauti bei panaudoti lėšas, reikalingas veiklai palaikyti bei vystyti, ko pasėkoje atsiras neigiamos finansinės pasekmės ne tik atsakovo interesams, bet ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, yra hipotetiniai ir deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti tokių išvadų. Be to, atsakovas pats, CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekdamas visiškai užtikrinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, 2009 m. balandžio 24 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 80 000 Lt (t. 6, b. l. 21). Kaip minėta, atsakovas jau buvo pateikęs prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir toks prašymas buvo tenkinamas, o tai, kad atsakovas po to į teismo depozitinę sąskaitą pats įmokėjo 80 000 Lt, vertinama kaip atsakovo laisvo apsisprendimo teisė.

30Teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis apelianto nurodytas aplinkybes, esą atsakovo preliminarūs galimi nuostoliai sudaro 19 200 Lt. Atsakovas galimus nuostolius skaičiuoja pagal vidutinę pinigų palūkanų normą, kurią tektų sumokėti bankui, jeigu būtų paimtas banko kreditas 80 000 Lt sumai. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas, negalėdamas disponuoti savo lėšomis, buvo priverstas kreiptis į banką, imti kreditą, mokėti palūkanas ir dėl to patiria nuostolius.

31Byloje ginčas kilęs tarp privačių asmenų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Joje nėra viešojo intereso pobūdžio, todėl negalima sutikti su skundo motyvu, jos teismas nutartyje turėjo motyvuotai atmesti arba pritarti atsakovo argumentams dėl viešojo intereso.

32Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apskritai nėra pagrindo taikyti atsakovo interesais galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisinį institutą, ji plačiau nepasisako apie skundo argumentus dėl konkrečios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos nustatymo.

33Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta atsakovui galimybės įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.