Byla e2A-295-241/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jausmina“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metva“, Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. atsakovės UAB „Metva“ 1 737 720 Eur skolos bankui perkėlimo ieškovei UAB „Resota“ sutartį ir 2008 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo aktą; pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties Nr. K200604-0941 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo Nr. K200604-0941-P-1 sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę Danske bank A/S grąžinti ieškovei visas gautas įmokas, sumokėtas pagal 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutartį ir pagal kredito sutartį Nr. K200604-0941bei jos dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą Nr. K200604-0941-P-1 dėl skolos ieškovei perkėlimo; pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. sutartį dėl pakeitimų ir žymų apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

5Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. KlES-7363 UAB ,,Jaumina“ įsigijo nuosavybėn pastatų kompleksą, esantį adresu Kretingos g. 100, Klaipėdoje. UAB „Metva“ ir AB Sampo bankas, kurios teises ir pareigas perėmė Danske bank A/S, 2006 m. balandžio 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. K200604-0941, kuria bankas paskolino UAB „Metva“

61 914 388 Eur. Paskolos tikslas – perskolinti UAB ,,Jaumina“ pastatų kompleksui, esančiam adresu Kretingos g. 100, Klaipėdoje, įsigyti. UAB ,,Jaumina“ 2006 m. rugpjūčio 28 d. įkeitimo lakštais šį pastatų kompleksą ir nuomos teisę į žemės sklypą įkeitė kredito davėjai. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir ieškovė 2008 m. balandžio 18 d. sudarė UAB „Metva“ skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį perkėlimo ieškovei sutartį. Šios sutarties 3 punktu buvo nutarta skolos perkėlimą įforminti trišaliu aktu. AB Sampo bankas ir ieškovė 2008 m. balandžio 18 d. sudarė 2006 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą Nr. K200604-0941-P-1. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir ieškovė 2008 m. balandžio 28 d. pasirašė skolos perkėlimo aktą, pagal kurį ieškovei buvo perkelta UAB „Metva“ skola pagal kredito sutartį. UAB „Metva“ įkalbėdama ieškovę perimti skolą neatskleidė tikrosios sunkios savo finansinės padėties, dėl kurios vėliau UAB „Metva“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal sudarytą skolos perkėlimo sandorį ieškovė sumokėjo bankui ne mažiau kaip 1 389 412,10 Eur skolos bei palūkanų ir kitų mokėjimų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad AB Sampo bankas faktiškai suteikė kreditą UAB „Jaumina“ jos turto Kretingos g. 100, Klaipėdoje, įsigijimui ir už suteiktą kreditą UAB „Jaumina“ statinius įkeitė bankui. Sandorio faktas skiriasi nuo sandorio turinio, todėl aiškinant sutartis, nustatant šalių valią ir sandorių turinį turėtų būti vadovaujamasi sandorio turinio prieš formą viršenybės principu, todėl 2008 m. balandžio 18 d. sandoris dėl UAB „Metva“ skolos perkėlimo ieškovei yra apsimestinis, nes skola realiai turėjo būti perkelta bendrovei „Jaumina“, kuri iš kredito gavo naudą ir kuri savo turtą yra įkeitusi bankui. Dėl tokių aplinkybių 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutartis ir 2008 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo aktas pripažintini negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu. Šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės), nes UAB „Metva“ buvo nesąžininga ir neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Bankas taip pat nėra sąžininga šalis, nes sudarė akivaizdžiai ydingą sandorį, faktiškai skolindamas lėšas UAB „Jaumina“, o sandorį įformindamas UAB „Metva“ vardu, o vėliau UAB „Metva“ skolą perkėlė ieškovei. Skolos perkėlimo sandoris turi ir tariamo sandorio požymių (CK 1.86 str.) ir skolos perkėlimo sandoris bei skolos perkėlimo aktas prieštarauja CK 1.80 straipsnio nuostatoms. Kadangi sutartys turi būti keičiamos ta pačia forma ir sandorio šalių, 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties dalinis sąlygų pakeitimas ir papildymas prieštarauja įstatymui, nes jį pasirašė bankas ir ieškovė, kuri nebuvo kredito sutarties šalimi, todėl toks pakeitimas yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str., 6.159 str., 6.192 str. 4 d.). Kadangi skolos perkėlimo sandoris ir kredito sutarties pakeitimas pripažintini negaliojančiais, todėl 2008 m. balandžio 18 d. sutartis dėl pakeitimų ir žymų apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą taip pat pripažintina negaliojančia tais pačiais pagrindais kaip ginčijamų sandorių sukeltos pasekmės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovės 9 418 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei Danske bank A/S – 605 Eur advokato pagalbos išlaidų.

9Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovė sandorius ginčija keliais pagrindais (CK 1.91 str., 1.86 str., 1.87 str., 1.80 str.), tačiau teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad sudarant ginčijamus sandorius, ji buvo apgauta, nes atsakovė UAB „Metva“ neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties, kadangi faktiškai jau buvo nemoki ir nebūtų sugebėjusi grąžinti daugiau negu 1 mln. paskolos. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad ji ginčijamus sandorius sudarė dėl apgaulės. Teismas nustatė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovės yra juridiniai asmenys, užsiimantys ilgamete įvairia veikla, todėl sandorių sudarymas ir derybos nei vienai šaliai nėra neįprasta veikla, kurioje ji neturėtų patirties. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. UAB „Metva“, UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“ sudarė jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias įmonės vykdė bendrus projektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, esančiu skirtingose Klaipėdos vietose. UAB „Metva“ ir UAB „Resota“ įsipareigojo finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą, atsiskaičius su kredito įstaiga, finansuojančia jungtinės veiklos projektą, likusias lėšas padalyti tarp partnerių kaip iš jungtinės veiklos gautą pelną proporcingai kiekvieno partnerio įnašo dydžiui procentais (11.2 p.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių elgesį iki ginčijamų sandorių sudarymo, teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinoma UAB „Metva“ finansinė padėtis.

10Teismas pabrėžė, kad būdama verslininkė, ieškovė turėjo tikslą investuoti į nekilnojamąjį turtą ir iš to gauti pelno. Ieškovės elgesio po ginčijamų sandorių sudarymo teismas negalėjo vertinti kaip leidžiančio spręsti apie apgaulės efektą – ieškovė nuo 2008 m. iki 2012 m. pabaigos mokėjo įmokas bankui pagal ginčijamus sandorius, o bankui nutraukus sutartį, 2015 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Ieškovės nurodomų aplinkybių, kad iš šių sandorių ji neturėjo ekonominės naudos, teismas nevertino kaip pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnio nuostatas.

11Rašytiniai įrodymai apie ieškovės vykdytą kredito sutartį, apie kreipimąsi į teismą ginčijant šios sutarties nutraukimą leido teismui daryti išvadą, kad ginčo sandoris buvo įvykdytas, todėl negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovės argumentus dėl sandorio pripažinimo tariamuoju ir negaliojančiu (CK 1.86 str.).

12Spręsdamas dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, teismas vertino sutarties sudarymo aplinkybes bei tikslą. Teismas nustatė, kad sandorių sudarymo metu šalių siekis buvo vystyti bendrą nekilnojamojo turto plėtros planą – susitartomis sąlygomis ir tvarka, kooperuojant turtą, darbus ir žinias, veikti bendrai, įsigyjant turtą, esantį Kretingos g. 100, Klaipėdoje, siekiant pastatyti ir parduoti iš šio pastato naujai suformuotus atskirus turtinius vienetus, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis.

13Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad skolos perkėlimo sutartis ir skolos perkėlimo aktas prieštarauja įstatymui, nes skolos perkėlimas, t. y. skolininko pasikeitimas prievolėje, gali įvykti tik CK 6.115 ir 6.116 straipsniuose nustatyta tvarka, o šiuo konkrečiu atveju buvo sudaryta trišalė sutartis, turinti abiejų skolos perkėlimo sutarčių požymių, tačiau ja nebuvo susitarta nustatyti buvusio skolininko ir naujojo skolininko santykių. Teismas pabrėžė, kad tai, jog skolos perkėlimo sutartyje ir skolos perkėlimo akte nėra nustatyti pradinio skolininko ir naujojo skolininko santykiai ir kad kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo sutartis sudaryta iki skolos perkėlimo įforminimo trišaliu aktu, nedaro jų prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą (CK 6.156 str. 1 d.). Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Vadovaudamasis teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių elgesį iki ginčo sandorių sudarymo ir po jų sudarymo, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinį atmetė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismo išvada, kad kredito sutarties sąlygų pakeitimas nėra niekinis, padaryta netinkamai taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų keitimą. CK 6.154 straipsnio l dalis, 6.189 straipsnio l dalis, 6.192 straipsnio 4 dalis leidžia daryti išvadą, kad sudarytą sutartį gali pakeisti tik sutarties šalys arba vienos iš jų arba abiejų prašymu – teismas. Kredito sutarties šalimis buvo tik UAB „Metva“ ir AB Sampo bankas, o ieškovė sutarties šalimi nebuvo. Kredito sutarties 58 punktu buvo susitarta, kad ši sutartis gali būti keičiama tik pasirašytu raštišku šalių susitarimu. Kredito sutarties sąlygų pakeitimą pasirašė ne kredito sutarties šalis – ieškovė. Toks sandorio sąlygų keitimas prieštarauja ir įstatymui, ir sutarties 58 punktui, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad sandorį galėjo pakeisti ne jo šalis.

172. Teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį bei netinkamai vertino ginčijamus sandorius. Skolos perkėlimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, o 2008 m. balandžio 18 d. sutartis dėl pakeitimų ir atžymų apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą yra dėl apgaulės sudaryto sandorio pasekmė, o ne valinis aktas, kurio metu buvo nevaržomai išreikšta valia, todėl sudaryti sandoriai nėra vienas paskui kitą sekę valiniai aktai, o yra apgaulės pasekmės.

183. Teismo išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie blogą UAB „Metva“ finansinę padėtį paneigia byloje nustatyti faktai: sudaryta jungtinės veiklos sutartis; aplinkybė, kad UAB „Metva“ turėjo finansuoti projektą; sudarytas UAB „Metva“ skolos perkėlimo ieškovei sandoris. Jeigu ieškovei būtų žinoma apie blogą UAB „Metva“ finansinę padėtį, sutartis su nemokiu juridiniu asmeniu nebūtų sudaryta; jeigu būtų bloga šios įmonės finansinė padėtis ji 2006 m. nebūtų gavusi kredito.

194. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė apie ieškovės nurodytą skolos perkėlimo tikslą ir jo neįvertino. UAB „Metva“ įkalbėjo ieškovę sudaryti paskolos perkėlimo sandorį tam, kad būtų galima gauti finansavimą projektui, dėl kurio buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nes bankas to reikalauja. Teismas sprendime nemotyvavo ir nepagrindė, kokiu kitu tikslu buvo sudaromas skolos perkėlimo sandoris. Teismas nevertino aplinkybių, jog kreditas jungtinei veiklai finansuoti UAB „Metva“ nebuvo suteiktas. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, 256 straipsnio l dalį, nes neištyrė ir nevertino visų esminių bylos aplinkybių ir tai lėmė neteisingas teismo išvadas apie ginčijamo sandorio tikslą.

205. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad UAB „Metva“ paimtas kreditas buvo panaudotas UAB „Jaumina“ turto įsigijimui bei, kad UAB „Metva“ po ginčo skolos sandorio perkėlimo buvo iškeltas bankrotas. Teismas nevertino UAB „Metva“ sąžiningumo sudarant skolos perkėlimo sandorį, nevertino ir banko sąžiningumo perkeliant finansinių sunkumų turinčios įmonės skolą nieko apie tokį faktą nenutuokiančiai ieškovei. Sudarant skolos perkėlimo sandorį jo sudarymo tikslas pas visus sandorio dalyvius buvo skirtingas: UAB „Metva“ siekis išvengti bankroto ir prievolių prieš banką; banko siekis panaikinti blogą paskolą; UAB „Resota ir UAB „Metva“ siekis gauti kreditą jungtinės veiklos projekto finansavimui. Bankui buvo žinoma UAB „Metva“ finansinė padėtis ir kad jokių projektų bankas nesiruošia toliau finansuoti. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę, nes apgaulė buvo realizuota esminių aplinkybių nutylėjimu. Aplinkybė, kad ieškovė iš skolos perkėlimo sandorio neturėjo jokios naudos, priešingai nei nurodė teismas, įrodo ieškovės valią ir tikslą, dėl kurio buvo sudaromas skolos perkėlimo sandoris. Ieškovės vienintelio akcininko sprendimas įrodo, kad ieškovės valia buvo imti iš banko 1 737 720 Eur paskolą jungtinės veiklos finansavimui, o ne perimti kito juridinio asmens skolinius įsipareigojimus.

216. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalių siekis buvo vykdyti jungtinę veiklą, todėl sandoris negali būti pripažintas apsimestiniu. Sandorio šalis – bankas – nebuvo jungtinės veiklos dalyviu, o jungtinės veiklos faktas pats savaime neįrodo, kad nėra apsimestinio sandorio požymių. Kreditas buvo suteiktas būtent UAB „Jaumina“, nes ši įsigijo turtą ir įkeitė jį bankui, todėl skolos perkėlimo sandoris turi akivaizdų formos ir turinio skirtumą. Sandoris yra apsimestinis, nes skola realiai turėjo būti perkelta bendrovei „Jaumina“, kuri iš kredito gavo tiesioginę naudą ir kuri savo turtą yra įkeitusi kredito įstaigai.

227. Teismo išvada, kad skolos perkėlimo atveju pagrindinė prievolė išlieka, tik skola perkeliama naujajam skolininkui, todėl tai, kad perkeliant skolą ginčijamu sandoriu nėra nustatyti pradinio ir naujojo skolininko tarpusavio santykiai, nedaro skolos perkėlimo sandorio negaliojančiu, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012, pateikto skolos perkėlimo sandorio turinio aiškinimo praktikos. Tarp ieškovės ir UAB „Metva“ nėra susitarta dėl skolos perkėlimo ir nėra nustatytas tarpusavio santykis dėl atsiskaitymo su ieškove pagal perkeltą skolą. Tai reiškia, kad nesusitarus visoms prievolės šalims, novacija negalima, o ginčijamas sandoris yra ydingas ir naikintinas.

238. Reikalavimą dėl restitucijos taikymo apmokestinęs žyminiu mokesčiu ir atmetęs reikalavimą dėl restitucijos taikymo šią sumą priteisęs iš ieškovės, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės ir procesinės teisės normas. Niekinio sandorio teisines pasekmes – restituciją teismas konstatuoja ex officio. Restitucija nėra priskiriama prie materialinių reikalavimų, todėl šalių grąžinimas į pirminę padėtį nesusijęs su iki tol neturėto turto gavimu ir dėl to niekinio sandorio pasekmės neturėtų būti apmokestinamos žyminiu mokesčiu. Ieškovė pareiškė tris neturtinio pobūdžio materialinius reikalavimus, už kuriuos sumokėjo 91 Eur žyminį mokestį. CPK normos nenumato procesinio pobūdžio reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu.

24Atsakovė Danske bank A/S prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

251. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad kredito sutarties pakeitimą pasirašė ne sutarties šalis, todėl buvo nesilaikyta formalių reikalavimų ir buvo valios trūkumų. Banko ir apeliantės pasirašyto kredito sutarties pakeitimo negalima vertinti atskirai nuo kitų banko, ieškovės ir UAB „Metva“ sudarytų susitarimų. Apeliantei buvo žinoma, kad pagal kredito sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2008 m. balandžio 28 d. Taigi apeliantės interesas, perėmus UAB „Metva“ įsipareigojimus pagal kredito sutartį, buvo galutinio kredito grąžinimo termino atidėjimas. Apeliantė iki 2012 m. gruodžio 7 d. vykdė mokėjimus bankui pagal kredito sutartį, civilinėje byloje Nr. 2-12834-466/2015 yra pareiškusi ieškinį bankui dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo, t. y. išreiškė aiškią valią, kad kredito sutartis turi būti laikoma galiojančia. Apeliantė septynerius metus nuo ginčijamų sandorių sudarymo nekėlė klausimo dėl galutinio kredito grąžinimo termino, jai nekilo abejonių, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2015 m. balandžio 18 d., nes tokiam kredito grąžinimo terminui buvo pritarusi.

262. Nepagrįsti apeliantės argumentais, kad kredito sutarties pakeitimas turėtų būti laikomas niekiniu sandoriu dėl rašytinės formos trūkumo. Ginčijamas susitarimas šalių yra sudarytas raštu, yra tinkamai jų pasirašytas; sandoris yra sudarytas būtent tarp tų šalių, kurių valios ir veiksmų reikėjo tolimesniam įsipareigojimų vykdymui pagal kredito sutartį ir jos pakeitimą.

273. Apeliantė neįrodė, kad ji buvo apgauta, nepateikė argumentų, kaip, kokiu būdu ji buvo apgauta ir kaip ta aplinkybė, kad UAB „Metva“ sandorių sudarymo metu buvo sudėtingos finansinės padėties (šios aplinkybės apeliantė taip pat neįrodė) būtų galėjusi įtakoti jos apsisprendimą dėl sandorių sudarymo ar nesudarymo. Apeliantė negalėjo nežinoti UAB „Metva“ padėties, o perkeliant skolą ieškovė nekėlė tolimesniems jų tarpusavio santykiams jokių reikalavimų, todėl UAB „Metva“ finansine padėtis neįtakojo apeliantės valios ginčijamo skolos perkėlimo sandorio sudarymui ar nesudarymui.

284. Apeliantė nenurodė, kokius kitus sandorius buvo siekiama pridengti ginčijamais sandoriais. Pagrindas ginčijamų sandorių sudarymui buvo sandorių sudarymo metu galiojanti kredito sutartis, pagal kurią bankas suteikė kreditą UAB „Metva“ tikslu perskolinti UAB „Jaumina“ pastatų komplekso, esančio Kretingos 100, Klaipėdoje, įsigijimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį ar kad kredito sutartimi buvo pridengtas koks nors kitas sandoris. Byloje nebuvo ginčo, kad lėšos realiai buvo perskolintos UAB „Jaumina“, t. y. banko suteiktas kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį.

295. Apeliantė teigia, kad skola turėjo būti perkelta UAB „Jaumina“, tačiau tokiais teiginiais apeliantė iš esmės kvestionuoja kredito sutarties Nr. K200604-0941 galiojimą ir jos formos bei turinio atitikimą teisės aktų reikalavimams. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad bankas ir UAB „Metva“ sudarydami kredito sutartį pridengė kitą sandorį, tačiau byloje nėra pareikštų reikalavimų, susijusių su 2006 m. balandžio 18 d. kredito sutarties sudarymu, todėl jie negali būti nagrinėjami.

306. Aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Metva“ yra bankrutavusi, neįrodo, kad sandorių sudarymo metu jos finansinė padėtis buvo bloga. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Metva“ finansinė padėtis būtų turėjusi kokios nors įtakos ginčijamų sandorių sudarymui, ar kad apeliantė, žinodama apie UAB „Metva“ finansinę padėtį, sandorių nebūtų sudariusi.

317. Apeliantė akcentuoja, kad įvykęs skolos perkėlimas yra laikytinas prievolės šalies novacija, dėl kurios turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, teigia, kad perkeliant skolą šalys galutinai nesusitarė, todėl sandoris yra ydingas ir naikintinas. Aplinkybė, kad ieškovė neturi reikalavimų UAB „Metva“ bankroto byloje, tik patvirtina, kad ginčijamoje skolos perkėlimo sutartyje nebuvo poreikio nustatyti ieškovės ir UAB „Metva“ tarpusavio santykių dėl atsiskaitymo, todėl nepagrįstu laikytini ieškovės teiginiai dėl sandorio ydingumo ir naikintinumo.

328. Ieškovė pareiškė reikalavimą bankui grąžinti visas iš ieškovės pagal ginčijamą sandorį gautas įmokas, todėl teismas pagrįstai iš ieškovės valstybei priteisė žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

35Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Jaumina“ įsigijo nuosavybėn pastatų kompleksą, esantį Kretingos g. 100, Klaipėdoje. Atsakovė UAB „Metva“ ir AB Sampo bankas, kurios teises ir pareigas perėmė Danske bank A/S, 2006 m. balandžio 28 d. sudarė kredito sutartį, kuria paskolino UAB „Metva“ 1 914 388 Eur. Paskolos tikslas – pinigus perskolinti UAB ,,Jaumina“ pastatų kompleksui, esančiam Kretingos g. 100, Klaipėdoje, įsigyti. Pastatų kompleksą ir nuomos teisę į žemės sklypą įkeitimo lakštais UAB ,,Jaumina“ įkeitė kredito davėjai. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir ieškovė 2008 m. balandžio 18 d. sudarė UAB „Metva“ skolos pagal kredito sutartį perkėlimo sutartį. AB Sampo bankas ir ieškovė 2008 m. balandžio 18 d.sudarė kredito sutarties dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą, o 2008 m. balandžio 28 d. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir ieškovė pasirašė skolos perkėlimo aktą, kuriais UAB „Metva“ skola pagal kredito sutartį buvo perkelta ieškovei.

36Byloje sprendžiamas ieškovės, atsakovių UAB „Metva“ ir Danske bank A/S sudarytų sandorių galiojimo klausimas, šiuos sandorius ieškovė ginčija keliais sandorių negaliojimo pagrindais.

37Dėl skolos perkėlimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės

38Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį bei netinkamai vertino ginčijamus sandorius, kurie turėtų būti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl apgaulės. Apeliantė nurodo, jog skolos perkėlimo sandoriu ji buvo apgauta dėl UAB „Metva“ finansinės padėties, t. y. nuo apeliantės buvo nuslėptas sunkios UAB „Metva“ finansinės padėties faktas.

39Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

40Kasacinis teismas aiškindamas apgaulės sampratą yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

41Skolos perkėlimo sutartimi ieškovė perėmė atsakovės UAB „Metva“ teises ir pareigas pagal kredito sutartį, t. y. įsipareigojo mokėti kredito sutarties įmokas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu UAB „Metva“ finansinė padėtis buvo bloga. Po skolos perkėlimo sutarties sudarymo atsakovė vykdė veiklą iki 2011 m. Aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1548-253/2011, UAB „Metva“ iškelta bankroto byla, neįrodo atsakovės nemokumo fakto jau 2008 metais. Ieškovė buvo atsakovės partnerė pagal jungtinės veiklos sutartį, turėjo visas galimybes pasidomėti atsakovės finansine padėtimi. Kita vertus, atsižvelgiant į sudarytos skolos perkėlimo sutarties reikšmę ir tikslą, negalima spręsti, kad atsakovės UAB „Metva“ finansinė padėtis buvo esminė aplinkybė, lėmusi ginčijamo sandorio sudarymą. Skolos perkėlimo sutartimi ieškovė perėmė atsakovės skolą ir įsipareigojo vykdyti kredito sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, todėl tolesniam kredito sutarties vykdymui atsakovės finansinė padėtis ieškovei neturėjo reikšmės. Be to, skolos perkėlimo sutartyje nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl UAB „Metva“ finansinės veiklos rodiklių, todėl teigti, kad UAB „Metva“ finansinė padėtis buvo esminis kriterijus, lemiantis skolos perkėlimo sutarties sudarymą, nėra pagrindo.

42Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į sudaromo sandorio tikslą, t. y. skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovei UAB „Metva“ būtų suteiktas kreditas pagal jungtinės veiklos sutartį šalių vykdomam projektui finansuoti, tačiau toks finansavimas nebuvo gautas. Pažymėtina, kad skolos perkėlimo sutartis nebuvo sąlyginė, t. y. jos sudarymas nebuvo siejamas su kredito suteikimu UAB „Metva“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pati siekė gauti iš banko 6 mln. litų kreditą, tačiau kreditas jai nebuvo suteiktas. Tai, kad šalys numatė galimybę, jog vykdomo projekto finansavimui kreditą turi gauti UAB „Metva“, tačiau tokio kredito UAB „Metva“ negavus, neįrodo apgaulės fakto sudarant skolos perkėlimo sutartį.

43Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės, UAB „Metva“ ir UAB „Jaumina“ jungtinės veiklos sutarčių sudarymo faktą ir reikšmę sprendžiant dėl ieškovės veiksmų sudarant skolos perkėlimo sutartį. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės, UAB „Metva“ ir UAB „Jaumina“ 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. buvo sudarytos dvi jungtinės veikos sutartys, kuriomis šalys įsipareigojo kooperuodamos turtą, darbą ir žinias veikti bendrai įsigyjant žemės sklypą, pastatyti statinį ir parduoti jo atskirtus turtinius vienetus. Sutarties 2.2 punkte numatytas jungtinės veiklos šalių finansavimo įnašo dydis procentais – UAB „Jaumina“ – 0 proc., UAB „Metva“ – 33 proc., UAB „Resota“ – 67 proc. Sutarties 3.2.2 punkte numatytas UAB ‚Metva“ ir UAB „Resota“ įsipareigojimas proporcingai procentiniam jungtinės veiklos įnašo dydžiui laiku vykdyti kredito, skirto jungtinės veiklos projektui finansuoti, dengimo prievoles pagal kredito sutartį. Sutarties 11.2 punkte nustatytas kiekvieno partnerio iš projekto gautino pelno dydis procentais – UAB „Jaumina“ – 2 proc., UAB „Metva“ – 32 proc., UAB „Resota“ – 66 proc. Taigi ieškovės tiek finansinis įnašas, tiek iš projekto gautinas pelnas buvo didžiausi, todėl akivaizdu, kad ieškovė turėjo suinteresuotumą perimti skolą, o vykdyti kredito, skirto jungtinės veiklos projektui finansuoti, sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus numatė ir jungtinės veiklos sutartis – 3.2.2 punktas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ji buvo visiškai nesusijusi su kredito sutartimi. Ieškovė perėmė atsakovės UAB „Metva“ skolą, tikėdamasi sėkmingo tolesnio projekto vykdymo ir pelno iš jo gavimo. Tai, kad ieškovės lūkesčiai neišsipildė, nėra pagrindo konstatuoti apgaulės fakto sudarant skolos perkėlimo sutartį.

44Spręsdamas dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje fakto teismas tinkamai įvertino ieškovės elgesį po sandorio sudarymo – ieškovė vykdė pagal kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus iki 2012 m., o bankui nutraukus kredito sutartį, kreipėsi į teismą prašydama sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Šie ieškovės veiksmai taip pat paneigia apgaulės faktą, kadangi ilgą laiką po sutarties sudarymo ieškovė vykdė įsipareigojimus, kreipėsi į teismą gindamas savo pažeistas teises, o tai patvirtina, kad ieškovės valia sudarant sutartį buvo susiformavusi tinkamai ir nebuvo įtakota apgaulės.

45Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad skolos perkėlimo sutartis ir skolos perkėlimo aktai buvo sudaryti dėl apgaulės ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų sandorių nepripažino negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

46Dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

47Apeliantės įsitikinimu, skolos perkėlimo sutarties teismas nepagrįstai nepripažino apsimestiniu sandoriu. Ieškovės teigimu, skolos perkėlimo sutartis ir aktas turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu dėl to, kad faktinis kredito gavėjas pagal kredito sutartį buvo UAB „Jaumina“, o teismas tinkamai neįvertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad bankas faktiškai suteikė kreditą UAB „Jaumina“ jos turto įsigijimui, kad ši įmonė turtą jau buvo įsigijusi, kad už suteiktą kreditą UAB „Jaumina“ įkeitė bankui jai nuosavybės teise priklausančius statinius.

48CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

49Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė, kokiam sandoriui pridengti buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis ir kokių kitų pasekmių, nei skolos perkėlimo ieškovei, siekė šalys. Aplinkybė, kad kreditas buvo skirtas pastatui, esančiam Kretingos g. 100, Klaipėdoje, finansuoti, kad šis pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „Jaumina“, kad UAB „Jaumina“ šį pastatą įkeitė užtikrindama UAB „Metva“ paimto kredito grąžinimą, nelemia kitokio šalių sudarytos skolos perkėlimo sutarties vertinimo. Priešingai, šios aplinkybės patvirtina aktyvų šalių bendradarbiavimą pagal jungtinės veiklos sutartį. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ginčijamos skolos perkėlimo sutarties forma skiriasi nuo turinio. Nei šalių veiksmai iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo, nei po jos, neleidžia teigti, jog skolos perkėlimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kad juo šalys siekė kokių nors kitų tikslų, tokių tikslų ieškovė nenurodė. Ieškovės samprotavimai, kad būtų teisinga perkelti skolą UAB „Jaumina“, nedaro ginčijamo sandorio su valios trūkumais. Kreditas buvo suteiktas UAB „Metva“. Šalys sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovė perėmė visas teises ir pareigas pagal kredito sutartį ir įsipareigojo ją vykdyti. Ieškovės veiksmai, kuomet ji po skolos perkėlimo sutarties kredito sutartį vykdė ketverius metus, mokėjo kredito įmokas, patvirtina šalių sutartyje teisingai išreikštą valią. Spręsdamas dėl ieškovės argumentų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri patvirtina, kad skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į šalių verslo vystymo perspektyvas. Iš vystomų nekilnojamojo turto projektų šalys tikėjosi gauti pajamų.

50Apeliantė nurodo, kad bankas yra nesąžiningas, nes sudarė ydingą sandorį lėšas skolindamas vienam juridiniam asmeniui (UAB „Jaumina“), o įformindamas kreditą kito asmens vardu (UAB „Metva“) vardu. Jungtinės veiklos sutarties turinys patvirtina, kad UAB „Jaumina“ finansinio indėlio į kredito sutartį nėra, projekto finansuotojos – UAB „Metva“ ir UAB „Resota“. Atitinkamai paskirstytas ir šalių pelnas pagal įnašą vykdant jungtinės veiklos sutartį. Be to, ieškovė neginčija kredito sutarties, kuria bankas suteikė kreditą UAB „Metva“. Toks projekto finansavimo būdas šalims buvo priimtinas. Aplinkybė, kad UAB „Jaumina“ jai priklausantį turtą buvo įkeitusi užtikrindama UAB „Metva“ suteikto kredito grąžinimą, nelemia šalių sudarytos sutarties vertinimo kaip apsimestinio sandorio. Ieškovė neįrodinėjo, kad pagal skolos perkėlimo sutartį prisiimtų prievolių nevykdė, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pati vykdė prisiimtas prievoles, pagal perkeltą skolos sutartį ieškovė sumokėjo bankui 1 389 412,10 Eur skolos bei palūkanų ir kitų mokėjimų. Taigi ieškovė neįrodė, kad įsipareigojimus už ją vykdė kitas asmuo, todėl ieškovės argumentai dėl sandorio apsimestinumo nepagrįsti.

51Minėta, kad pagal jungtinės veiklos sutartį didžiausią finansinio įnašo dalį sudarė ieškovės turtas, taip pat pagal projektą ieškovės gautinos pajamos buvo didžiausios, todėl negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad skola perkelta be jokio ekonominio pagrįstumo.

52Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, lemia ginčijamų sandorių pripažinimą apsimestiniais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sudarytų ginčijamų sandorių pripažinti turinčiais valios trūkumų ir skirtų kitam sandoriui pridengti, todėl atmestini apeliantės argumentais dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

53Dėl 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms

54Ieškovė prašė pripažinti 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimą niekiniu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas tokio ieškovės reikalavimo netenkino. Teismo sprendimas šioje dalyje kvestionuojamas netinkamu materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties sąlygų keitimą, aiškinimu. Apeliantės teigimu, 2008 m. balandžio 18 d. banko ir ieškovės sudarytas kredito sutarties dalinis sąlygų pakeitimas ir papildymas yra niekinis sandoris, sudarytas ne sandorio šalies, pažeidžia CK 6.183 straipsnio 1 dalį ir CK 6.59 straipsnį.

55Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl, aiškinantis normos imperatyvumą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

56CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės nurodyta teisės norma nėra imperatyvi, kadangi cituojamo straipsnio antra dalis, atsižvelgiant į tam tikrus šalies veiksmus, numato, jog viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, todėl jau vien dėl šios priežasties nepagrįsti ieškovės argumentai, kad kredito sutarties sąlygų pakeitimo sutartis yra negaliojanti dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

57CK 6.59 straipsnyje numatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ginčo atveju susiklosčiusios situacijos, kuomet bankas ir ieškovė pakeitė kredito sutarties tam tikras sąlygas, negalima prilyginti minėtame straipsnyje įtvirtintam draudimui, kadangi kredito sutarties pakeitimas atliktas šalies, kuri įsipareigojo perimti keičiamos sutarties šalies teises ir pareigas. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Nagrinėjau atveju svarbu įvertinti sudarytų sandorių visumą ir jais siekiamą tikslą. Pagal CK 6. 181 straipsnio 1 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

58Trišale 2008 m. balandžio 18 d. sutartimi bankas, atsakovė UAB „Metva“ ir ieškovė sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovė perėmė atsakovės UAB „Metva“ teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Šalys susitarė, kad skolos perkėlimas bus įformintas trišaliu aktu, pasirašomu skolos perėmėjo, skolininko ir banko. Taigi jau 2008 m. balandžio 18 d. šalys priėmė valinį sprendimą dėl atsakovės UAB „Metva“ teisių ir pareigų perkėlimo pagal jos ir banko sudarytą kredito sutartį. 2008 m. balandžio 28 d. visos trys šalys pasirašė skolos perkėlimo aktą, kuriuo skolos perėmėjas perėmė skolininko skolą bei teises ir pareigas pagal kredito sutartį, o skolininkas perleido visą skolą bei teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Atsižvelgdamos į banko ir atsakovės UAB „Metva“ sudarytą kredito sutartį bei į skolos perkėlimo sutartį, bankas ir ieškovė 2008 m. balandžio 18 d. sudarė kredito sutarties dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą, kuriuo kredito sumą sumažino 176 668 Eur, pratęsė galutinį kredito grąžinimo terminą bei padidino kintamas metines palūkanas. Toks sutarties pakeitimas banko ir ieškovės buvo pasirašytas atsižvelgiant į tą pačią dieną šalių sudarytą trišalę skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perimti, o atsakovė UAB „Metva“ perleisti visą skolą bei teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Kredito sutarties pakeitimas buvo sudarytas raštu, tai, kad jį pasirašė ne pradinis skolininkas, o pagal skolos perkėlimo sutartį skolą įsipareigojęs perimti naujasis skolininkas – ieškovė, tokio sandorio nedaro niekiniu ir tuo labiau nesudaro pagrindo spręsti apie CK 6.183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo pažeidimą. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad sutarties pakeitimą pasirašė šalis, kuri nebuvo keičiamo sandorio šalimi, kuri neturėjo jokių teisių pagal keičiamą kredito sutartį, įskaitant teisę jį keisti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasirašyta trišalė skolos perkėlimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo perimti atsakovės UAB „Metva“ teises ir pareigas pagal skolos perkėlimo sutartį, kad ieškovė ketino vykdyti sutarties sąlygas, o po skolos perkėlimo akto pasirašymo sutarties sąlygas pagal sutarties pakeitimus vykdė, negalima daryti išvados dėl kredito sutarties pakeitimo sandorio pripažinimo niekiniu.

59Dėl skolininko novaciją reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo

60Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog perkeliant skolą ginčijamu sandoriu nėra nustatyti pradinio ir naujojo skolininko tarpusavio santykiai nedaro skolos perkėlimo sandorio negaliojančiu. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka. Jos teigimu, toks išaiškinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, nes ji nepreziumuojama ir turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

61CK VIII skyriuje reglamentuojamas skolos perkėlimo institutas. CK 6.115 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. CK 6.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).

62CK 6.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.

63Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta trišalė skolos perkėlimo sutartis. Šioje sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia pradinį skolininką UAB „Metva“ pagal kredito sutartį pakeisti naujuoju skolininku – ieškove. Atsakovė UAB „Metva“ buvo atleista nuo prievolės. Taigi įvyko skolininko novacija. Būtent šia sutartimi yra išreikšta aiški šalių valia dėl atsakovės UAB „Metva“ kaip skolininkės pagal kredito sutartį pakeitimo naująja skolininke – ieškove. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Metva“ nebuvo sudarytas dvišalis susitarimas dėl skolos perkėlimo, nedaro trišalio skolos perkėlimo susitarimo negaliojančiu. Apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepatvirtina ieškovės teiginių dėl netinkamo novaciją reglamentuojančių nuostatų taikymo ir aiškinimo. Apeliantės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, nes ji nepreziumuojama ir turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys. Nagrinėjamu atveju trišale sutartimi šalys susitarė, kad atsakovės UAB „Metva“ pagal kredito sutartį prisiimtas teises ir pareigas perima ieškovė, o atsakovė yra atleidžiama nuo prievolės pagal kredito sutartį vykdymo. Toks šalių susitarimas yra aiškiai išreikštas sutartimi, todėl atitinka novaciją reglamentuojančias nuostatas. Aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Metva“ nesudarė atskiro tik jų dviejų susitarimo dėl skolos perkėlimo, nesudaro pagrindo teigti, kad pradinis skolininkas ir naujasis skolininkas nesusitarė. Minėta, kad šalių valia tiek pradinio skolininko, tiek naujojo, tiek kreditoriaus išreikta trišaliu susitarimu. Taigi nei apeliantės cituota kasacinio teismo praktika, nei novaciją ir skolos perkėlimą reglamentuojančių aptartų teisės normų aiškinimas, nepagrindžia apeliantės argumentų dėl to, kad nesusitarus pradiniam skolininkui ir naujajam skolininkui novacija negalima, o ginčijamas sandoris yra naikintinas.

64Dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei

65Apeliantės teigimu, nustatydamas ieškovei prievolę sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą taikyti niekinio sandorio pasekmes, teismas pažeidė materialiosios teisės ir procesinės teisės normas. Apeliantė nurodo, kad restitucijos taikymas ir šalių grąžinimas į pradinę padėtį nesusijęs su iki tol neturėto turto gavimu, todėl konstatavus niekinį sandorį, niekinio sandorio pasekmes neturėtų būti apmokestinamos žyminiu mokesčiu. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

66CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma tokiu būdu – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu. Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl skolos perkėlimo sutarties bei skolos perkėlimo akto ir kredito sutarties sąlygų dalinio pakeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat prašė taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovę – banką – grąžinti ieškovei visas gautas įmokas pagal skolos perkėlimo sutartį ir kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo sutartį. Toks ieškovės reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis reikalavimas, o žyminio mokesčio suma nustatoma pagal ieškovės prašomas grąžinti sumas.

67Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją yra turtinis, todėl nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šios nutarties ieškovė neginčijo, pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies arba žyminio mokesčio atidėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėjo ieškovei už ieškinį mokėtiną 9 418 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės reikalavimas yra turtinis, apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas išsprendęs bylą pagrįstai priteisė valstybei iš ieškovės atidėtą žyminio mokesčio dalį. Apeliantės argumentai, kad restitucija yra tik procesinis reikalavimas, kuris neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra nepagrįsti, prieštarauja CPK normos, reglamentuojančioms žyminio mokesčio apskaičiavimą, kuomet pareiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

68Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kurių pagrindu ieškovė siekė pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

71Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atidėjo ieškovei 9 323 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šis mokestis priteistinas iš ieškovės valstybei (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

72Atsakovė Danske Bank A/S pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 605 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte rekomenduojamo dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento apimtį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, todėl priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str.).

73Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“, j. a. k. 241932490,

769 323 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

77Priteisti atsakovei Danske Bank A/S, veikiančiai per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, f. k. 301694694, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“, j. a. k. 241932490, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2008 m.... 5. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi... 6. 1 914 388 Eur. Paskolos tikslas – perskolinti UAB ,,Jaumina“ pastatų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė... 9. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovė sandorius ginčija keliais pagrindais... 10. Teismas pabrėžė, kad būdama verslininkė, ieškovė turėjo tikslą... 11. Rašytiniai įrodymai apie ieškovės vykdytą kredito sutartį, apie... 12. Spręsdamas dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, teismas vertino... 13. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad skolos perkėlimo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d.... 16. 1. Teismo išvada, kad kredito sutarties sąlygų pakeitimas nėra niekinis,... 17. 2. Teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį bei netinkamai vertino... 18. 3. Teismo išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie blogą UAB „Metva“... 19. 4. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė apie ieškovės nurodytą skolos... 20. 5. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad UAB „Metva“... 21. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalių... 22. 7. Teismo išvada, kad skolos perkėlimo atveju pagrindinė prievolė išlieka,... 23. 8. Reikalavimą dėl restitucijos taikymo apmokestinęs žyminiu mokesčiu ir... 24. Atsakovė Danske bank A/S prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą;... 25. 1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad kredito sutarties pakeitimą... 26. 2. Nepagrįsti apeliantės argumentais, kad kredito sutarties pakeitimas... 27. 3. Apeliantė neįrodė, kad ji buvo apgauta, nepateikė argumentų, kaip,... 28. 4. Apeliantė nenurodė, kokius kitus sandorius buvo siekiama pridengti... 29. 5. Apeliantė teigia, kad skola turėjo būti perkelta UAB „Jaumina“,... 30. 6. Aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Metva“ yra bankrutavusi, neįrodo, kad... 31. 7. Apeliantė akcentuoja, kad įvykęs skolos perkėlimas yra laikytinas... 32. 8. Ieškovė pareiškė reikalavimą bankui grąžinti visas iš ieškovės... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad 2006... 36. Byloje sprendžiamas ieškovės, atsakovių UAB „Metva“ ir Danske bank A/S... 37. Dėl skolos perkėlimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės... 38. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį bei... 39. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar... 40. Kasacinis teismas aiškindamas apgaulės sampratą yra nurodęs, kad apgaulė... 41. Skolos perkėlimo sutartimi ieškovė perėmė atsakovės UAB „Metva“... 42. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į sudaromo sandorio tikslą, t.... 43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės, UAB „Metva“ ir... 44. Spręsdamas dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje fakto teismas tinkamai... 45. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti... 46. Dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu... 47. Apeliantės įsitikinimu, skolos perkėlimo sutarties teismas nepagrįstai... 48. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė, kokiam sandoriui pridengti... 50. Apeliantė nurodo, kad bankas yra nesąžiningas, nes sudarė ydingą sandorį... 51. Minėta, kad pagal jungtinės veiklos sutartį didžiausią finansinio įnašo... 52. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti... 53. Dėl 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties pakeitimo pripažinimo... 54. Ieškovė prašė pripažinti 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties... 55. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti... 56. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra... 57. CK 6.59 straipsnyje numatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti... 58. Trišale 2008 m. balandžio 18 d. sutartimi bankas, atsakovė UAB „Metva“... 59. Dėl skolininko novaciją reglamentuojančių teisės normų taikymo ir... 60. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog perkeliant... 61. CK VIII skyriuje reglamentuojamas skolos perkėlimo institutas. CK 6.115... 62. CK 6.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys... 63. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta trišalė skolos perkėlimo... 64. Dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei... 65. Apeliantės teigimu, nustatydamas ieškovei prievolę sumokėti žyminį... 66. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bylose dėl sandorių... 67. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi konstatavo, kad... 68. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 70. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme... 71. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės... 72. Atsakovė Danske Bank A/S pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 605 Eur... 73. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti... 75. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 76. 9 323 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus) žyminio... 77. Priteisti atsakovei Danske Bank A/S, veikiančiai per Danske Bank A/S Lietuvos...