Byla 2-143-577/2015
Dėl įsiskolinimo bei baudos pagal statybos rangos sutartį priteisimo, atsakovo UAB „Transvesta“ priešieškinį BUAB „R.TA Line“ dėl kainos už atliktus darbus bei baudos priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais O. G. ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Venckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui BUAB „R.TA Line“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ įgaliotam asmeniui P. P.,

4atsakovo UAB „Transvesta“ atstovei adv. I. B.,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „R.TA Line“ ieškinį atsakovui UAB „Transvesta“ dėl įsiskolinimo bei baudos pagal statybos rangos sutartį priteisimo, atsakovo UAB „Transvesta“ priešieškinį BUAB „R.TA Line“ dėl kainos už atliktus darbus bei baudos priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais O. G. ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir

Nustatė

6Ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus (t. 4, b.l. 124-128); paaiškino, kad ieškovas su atsakovu 2010-08-11 sudarė Statybos rangos sutartį, kuri yra preliminariosios sutarties, pasirašytos 2010-08-11, neatsiejamas priedas. Statybos rangos sutartimi ieškovas (toliau – rangovas) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), statybos darbus pagal pridėtą techninį projektą, suderintą statybų grafiką. Statybų vykdymo eigoje statinio projektas ne kartą buvo koreguojamas, dėl ko didėjo reikalingų atlikti darbų apimtis ir nebuvo galimybės užbaigti darbų sutartyje numatytais terminais ir sulygta kaina. Pažymėjo, jog 2011-02-03 rangos sutarties pakeitimu nustatyta 2 180 000 Lt statybos darbų kaina gali būti laikoma tik orientacine, pagal kurią gali būti nustatomi rangovo atliekamų darbų fiksuoti įkainiai, t.y. 1 kv.m., 1 kub.m. tokios rūšies statybos darbų kaina. Po susitarimo pasirašymo užsakovo pageidavimu nuolat keičiant projektinius sprendinius, dėl ko keitėsi statinio bendrieji rodikliai bei didėjo reikalingų atlikti statybos darbų kiekiai, negalima teigti, kad rangovas privalėjo atlikti darbus už fiksuotą pagal Techninį projektą Nr. 1 nustatytą darbų kainą, nes toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Faktiškai atliktų darbų kiekiai gerokai skiriasi nuo kiekių, kurie turėjo būti atlikti pagal Techninį projektą Nr. 1, pagal kurį ir buvo nustatyta bendra statybos darbų kaina 2 180 000 Lt, todėl prašo vadovautis faktiškai atliktų darbų kiekiais ir tokių darbų vienetiniais įkainiais, paskaičiuotais pagal 2011-02-03 patvirtintą objektinę sąmatą. Taip pat nurodė, jog 2011-12-22 ieškovas pateikė atsakovui atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau darbai priimti nebuvo, atsakovas už atliktus darbus nesumokėjo ieškovui 482 459,36 Lt. Pasak ieškovo, atsakovo nurodytas atsisakymo priimti rangovo 2011-12-21 aktu perduodamus darbus pagrindas – objekto statybos darbų kainos viršijimas – nėra pagrindas atsisakyti priimti perduodamus rangos darbus, nes kainos padidėjimas buvo sąlygotas darbų apimties padidėjimo. Taip pat atstovas pažymėjo, jog 2010-08-11 preliminariosios sutarties 3 d. šalių buvo sulygta dėl 150 000 litų paskolos rangovui, kurią rangovas pagal 2010-09-20 susitarimą įsipareigojo grąžinti iki 2011-05-01. Kadangi atsakovas neatsiskaitė už ieškovo atliktus darbus, ieškovui atsirado pagrindas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui pasibaigė prievolė grąžinti atsakovui 150 000 Lt paskolą, o atsakovo skola už atliktus rangos darbus pagal 2011-12-22 atliktų darbų aktą sumažėjo nuo 482 459,36 Lt iki 332 459,36 Lt. Dėl atsakovo (toliau – užsakovas) esminių sutarties pažeidimų: užsakovas nevykdė pareigos pateikti patvirtintą galutinį techninį projektą, pagal kurį rangovas galėtų vykdyti ir užbaigti darbus, be teisėto pagrindo atsisakė priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, – ieškovas vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Nutraukus sutartį, statybvietėje liko rangovo lėšomis nupirktos 51 284,98 Lt vertės statybinės medžiagos, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. Prašo iš atsakovo ieškovui priteisti: a/ 332 459, 36 Lt skolą už atliktus rangos darbus; b/ 250 000 Lt dydžio baudą už sutarties pažeidimą; c/ 27 904 Lt delspinigių; d/ 51 284, 98 Lt skolą už statybines medžiagas; e/ 7,46 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Trečiojo asmens pareikštus reikalavimus dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia prašo spręsti teismo nuožiūra.

7Atsakovo atstovė prašo ieškinį bei trečiojo asmens pareikštus reikalavimus dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia atmesti, tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad Rangos sutartis buvo nutraukta užsakovo iniciatyva būtent dėl rangovo kaltės; tai rangovas iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, vėlavo baigti darbus, darbus atliko nekokybiškai bei už ženkliai didesnę kainą, todėl rangovas privalo sumokėti užsakovui 250 000 Lt baudą. Užsakovas nepriėmė darbų pagal 2011-12-21 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir už juos nemokėjo, kadangi laikė aktą nepagrįstu. Atstovė pažymėjo, jog rangovas netinkamai (nurodydavo daugiau atliktų darbų nei realiai buvo atlikta) aktavo atliktus darbus, faktiškai objekte buvo atlikta darbų tik už 1 600 751,94 Lt, darbai buvo atlikti su defektais, defektų ištaisymo kaštai yra 98 372 Lt. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas rangovui yra sumokėjęs 494 398,22 Lt daugiau, nei darbų buvo faktiškai atlikta, į defektų pašalinimo išlaidas, prašo sumažinti atliktų darbų kainą, kurią sudaro skirtumas tarp sumokėtos kainos ir faktinės atliktų darbų kainos bei defektų šalinimo kaštai, t.y. 592 770,22 Lt (2 095 150,16 Lt – 1 600 751,94 Lt + 98 372 Lt). Prašo priteisti iš rangovo: a/ 592 770,22 Lt sumažintą darbų kainą; b/ 250 000 Lt baudą; c/ 8,49 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Dėl trečiojo asmens O. G. pareikštų reikalavimų pažymėjo, jog jie nepagrįsti ir atmestini; mano, jog nagrinėjamu atveju, neva atliktas įskaitymas neatitiko įstatymo nustatytų sąlygų, rangovas apie įskaitymą atsakovo neinformavo. Be to, ieškovas, teikdamas teismui pirminį ieškinį, reiškė reikalavimą įskaityti priešpriešinius reikalavimus sumažinant atsakovo įsiskolinimą 150 000 Lt, kas tik patvirtina, jog bylos iškėlimo dieną pats ieškovas nelaikė įskaitymo atliktu.

8Trečiasis asmuo O. G. ieškiniu (t. 5, b.l. 35-38) prašo pripažinti, kad BUAB „R.TA Line“ prievolė grąžinti UAB „Transvesta“ 150 000 Lt skolą, atsiradusią 2010-09-20 Susitarimo pakeisti 2010-08-11 Preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą prie Preliminariosios sutarties - Rangos sutartį pagrindu, yra pasibaigusi atlikus vienašalį įskaitymą. Nurodo, kad užsakovas sutarties pagrindu suteikė rangovui 150 000 Lt paskolą, kurią UAB „R.TA Line“ įsipareigojo grąžinti iki 2011-05-01. Šios paskolos grąžinimui užtikrinti rangovas hipotekos lakštu įkeitė B. G. priklausantį turtą, kuris po jo mirties paveldėtas sutuoktinės – O. R. G. Rangovas vykdė statybos darbus, už kuriuos užsakovas tinkamai atsiskaitydavo; nors iki nustatyto termino paskola nebuvo grąžinta, užsakovas nereiškė jokių pretenzijų rangovui dėl skolos grąžinimo. Užsakovas nepagrįstai neapmokėjo rangovui už 2011 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus, be teisinio pagrindo atsisakydamas pasirašyti pateiktą atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta bendra atliktų darbų vertė – 482 459,36 Lt (su PVM). Rangovui turint 482 459,36 Lt dydžio reikalavimo teisę į užsakovą, o UAB „Transvesta“ turint 150 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „R.TA Line“, rangovas 2011-01-05 dieną išsiuntė užsakovui pranešimą dėl vienašalio įskaitymo, kuriuo informavo, kad remiantis LR CK 6.130-6.131 str. vienašališkai įskaito priešpriešinius savo piniginius reikalavimus pagal užsakovui pateiktą 2011-12-21 Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą Serija RTA Nr. 0021-11. Įskaitymu buvo padengta 150 000 Lt suma, kurią rangovas buvo skolingas užsakovui pagal Susitarimą. Kadangi įskaitymo atlikimo metu –2012-01-05 egzistavo visos vienašališkam įskaitymui reikalingos sąlygos, UAB „R.TA Line“ atliktas įskaitymas laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisines pasekmes UAB „Transvesta“, t.y. prievolės grąžinti 150 000 Lt paskolą, kuri užtikrinta O.R. G. priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, pasibaigimą. Trečiasis asmuo, jos atstovas į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Esant nurodytam, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui bei jos atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

9Ieškinys, priešieškinys, trečiojo asmens reikalavimai pripažinti prievolę pasibaigusi atmestini.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) 2010-08-11 sudarė Statybos rangos sutartį, kuri yra preliminariosios sutarties, pasirašytos 2010-08-11, neatsiejamas priedas (t. 1, b.l. 17-21, 22-27). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo adresu ( - ) statybos darbus pagal pridėtą techninį projektą, suderintą statybų grafiką bei kainą. Rangos sutartis nutraukta. Rangovas prašo priteisti iš užsakovo: 332 459, 36 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 250 000 Lt dydžio baudą už sutarties pažeidimą, 27 904 Lt delspinigių, 51 284, 98 Lt skolos už statybines medžiagas, 7,46 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Užsakovas prašo priteisti iš rangovo 592 770,22 Lt sumažintą darbų kainą, 250 000 Lt baudą už sutarties pažeidimą, 8,49 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

11Dėl darbų kainos.

12Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 str. 1-3 d. nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 str. 4 d. ir 6.685 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, Nr. 3K-3- 161/2012; 3K-3-163/2012;3K-3-164/2012 ir kt.).

13Kaip minėta, ieškovas 2010-08-11 Statybos rangos sutartimi (t. 1, b.l. 17-21, 22-27) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo adresu ( - ) statybos darbus pagal pridėtą techninį projektą, suderintą statybų grafiką; objekto statybos rangos darbų kaina šalių susitarimu buvo nustatyta 1 500 000 Lt (sutarties 3.1 p., t. 1, b.l. 23). Pažymėtina, jog, nors sutartimi ir buvo sulygta, kad galutinė objekto sąmatos suma yra 1 500 000 Lt ir gali būti didinama tik atskiru rašytiniu šalių susitarimu, tačiau iš prie sutarties pridėtos sąmatos, kuri yra sutarties priedas Nr. 2 (t. 2, b.l. 38), matyti, kad jau pirmoje sąmatoje nustatyta 1 508 083,50 Lt suma viršijo sutartimi sulygtą sutarties kainą, kas suponuoja, jog jau nuo pirminio sutarties pasirašymo šalių susitarimai dėl objekto kainos nebuvo visiškai tikslūs. 2010-08-11 susitarimu (t. 1, b.l. 28-29) buvo papildytas preliminariosios sutarties Priedas Nr.1 10.5 p. ir sulygta, kad užsakovas iki 2010-10-25 parengs, suderins su visomis institucijomis ir pateiks rangovui Techninio projekto pakeitimus: viršutiniame gyvenamojo namo aukšte suprojektuos papildomus butus, kurių bendras plotas 120,69 kv.m.; aptartų susitarime papildomų butų statybos kaina įėjo į objekto sąmatoje nurodytą sumą. Taip pat susitarimo 2 p. buvo detalizuotas butų su daline apdaila išbaigtumo aprašymas. Taigi, iš Rangos sutarties (su pakeitimais) turinio akivaizdu, jog rangovas su užsakovu sulygo dėl objekto statybos pagal 2010 m. rugsėjo mėn. Techninį projektą (t. 3, b.l. 10-39) (toliau – Techninis projektas Nr. 1.), kuris turėjo būti parengtas iki 2010-10-25, ir būtent pagal šio projekto sprendinius anksčiau sulygta statybų kaina padidėjo iki 2 180 000 Lt (t. 1, b.l. 32). Todėl visiškai sutiktina su ieškovu, kad 2011-02-03 pasirašant susitarimą dėl rangos sutarties keitimo, kuriuo nustatyta objekto sąmatos suma 2 180 00 Lt, buvo vertinti susitarimo priedu ieškovui užsakovo perduoto Techninio projekto Nr. 1 sprendiniai ir remiantis jais paskaičiuota statybos darbų atlikimo kaina. Pažymėtina, jog ir šis projektas buvo koreguojamas, ir po jo korektūros (t. 3, b.l. 27) statinio bendras plotas turėjo būti 1271,26 kv.m. Tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami pagal 2011 m. gegužės mėn. Techninį projektą (toliau – Techninis projektas Nr. 2) (t. 1, b.l. 165-183), kuris buvo patvirtintas tik 2011-05-31. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Techninį projektą Nr. 2 ženkliai padidėjo statinio bendras plotas nuo 1271,26 kv.m. iki 1855,36 kv.m. Taigi, akivaizdu, jog padidėjo ir darbų apimtis. Pasak ieškovo, jis nebuvo gavęs iš atsakovo Techninio projekto Nr. 2 kaip vientiso dokumento, Techninis projektas Nr. 2 nuolat buvo koreguojamas, užsakovo architektas siuntė pakoreguotus projekto sprendinius elektroniniu paštu, todėl, esant tokiai situacijai, su atsakovu ir buvo sulygta dėl galutinės darbų kainos pagal faktiškai atliktus darbus. Nors atsakovas neigia, kad tarp šalių buvo koks nors susitarimas dėl galutinės darbų kainos pakeitimo, jo teigimu, rangovas privalėjo atlikti statybos darbus pagal fiksuotą rangos sutartyje nurodytą 2 180 000 Lt kainą, tačiau teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešinga išvadą.

14Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2012; kt.). Jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį ir normatyvinius statybos dokumentus numatytiems darbams atlikti, bet ne papildomiems darbams, t. y. nenumatytiems rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos dokumentuose.

15Visų pirma, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog šalių pasirašytas 2011-02-03 susitarimas dėl rangos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyta galutinė objekto sąmatos suma 2 180 000 Lt pagal Techninį projektą Nr. 1, kur statinio bendras plotas – 1271,15 kv.m., statinio naudingas plotas – 581,96 kv.m., gyvenamas plotas – 419,02 kv.m., statinio požeminės dalies plotas – 699,19 kv.m. Tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami pagal Techninį projektą Nr. 2, kur statinio bendras plotas – 1855,36 kv.m., naudingas plotas – 872,33 kv.m., gyvenamas plotas – 699,15 kv.m., požeminės dalies plotas – 983,03 kv.m. Iš byloje pateiktos rangos sutarties bei jos papildymų ir pakeitimų turinio matyti, jog šalių buvo sulygta dėl darbų galutinės kainos pagal techninius sprendinius, numatytus Techniniame projekte Nr. 1; Statinio projektinės dokumentacijos 2011-02-03 perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog rangovui buvo perduoti tik Techninio projekto Nr. 1 sprendiniai (t. 2, b.l. 44) ir būtent pagal šiuos sprendinius buvo sudaryta 2011-02-03 objektinė sąmata (t. 2, b.l. 45); įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovas sulygo su rangovu dėl darbų atlikimo pagal Techninį projektą Nr. 2, pagal kurį ploto apimtis padidėjo 45,96 procento, už rangos sutartyje (su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kainą – 2 180 000 Lt, byloje nėra. Nors atsakovas neigia, kad buvo tartasi su rangovu dėl padidėjusios objekto sąmatos, tačiau teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių realiai egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų kainą skaičiuoti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius. Pažymėtina, jog visi darbai buvo vykdomi techninę priežiūrą atliekant užsakovo pasamdytam techniniam prižiūrėtojui. Liudytojas J. M. (užsakovo pasamdytas techninis prižiūrėtojas) patvirtino, jog statybų eigoje nuolat keitėsi projektas, lokalinės sąmatos nebuvo, tiek dėl statybų darbų apimties, kuri didėjo, tiek dėl darbų kainos rangovas su užsakovu tarėsi papildomai; atlikti darbų kiekiai buvo skaičiuojami, surašyti statybos darbų žurnale, atlikti ir priimti darbai buvo užsakovo apmokėti; liudytojas D. B. (buvęs UAB „R.TA Line“ direktorius) paaiškino, jog visi aktuose surašyti darbai buvo atlikti ir atsakovo techninio prižiūrėtojo priimti; už visus, išskyrus paskutiniame (ginčo) darbų priėmimo akte nurodytus darbus, atsakovas sumokėjo. Kadangi keitėsi projektas, keitėsi darbų apimtis, todėl ir keitėsi šalių susitarimai dėl darbų kainos; pripažino, jog dalis šalių susitarimų dėl kainos keitimo buvo sudaryta raštu (dokumentai turi būti įmonėje), bet akcentavo ir tai, jog dėl to, kad užsakovas sumokės už atliktus darbus pagal faktą, buvo tartasi ir žodžiu. Santykiai buvo draugiški, užsakovas priimdavo ir apmokėdavo visus atliktus darbus, todėl rangovui nekilo jokių įtarimų, kad užsakovas galės nesumokėti už darbus. Netikėtai užsakovas pasamdė savo saugos tarnybą ir neįleido rangovo į statybų teritoriją, kur liko rangovo statybinės medžiagos bei įrankiai, kurių taip ir negrąžino.

16Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų paaiškinimais, kadangi jie nuoseklūs, patvirtinami kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais; liudytojas J. M. atliko užsakovo pasamdyto techninio prižiūrėtojo funkciją, jis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi; liudytojas D. B., nors ir buvo rangovo direktorius, tačiau jo paaiškinimai patvirtinami liudytojo J. M. parodymais. Be to, teismo vertinimu, ieškovo bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes dėl egzistavusio susitarimo skaičiuoti atliktų darbų kainą pagal faktiškai atliktų darbų kiekius patvirtina ir tai, jog užsakovas pasirašė, priėmė ir apmokėjo visus, išskyrus už gruodžio mėnesį, rangovo atliktų darbų aktus, nors ir buvo viršyta 2011-02-03 sąmatoje nurodyta atitinkamos rūšies darbų kaina (t. 4, b.l. 69-106). Aplinkybę, jog nuolat buvo keičiami ir Techninio projekto Nr. 2 sprendiniai, buvo šaukiami susirinkimai, patvirtina šalių susirašinėjimas bei siunčiamos projekto korekcijos iki 2011 m. gruodžio 23 d. (t. 3, b.l. 104-215, t. 4, b.l. 1-41) ir protokolai (t. 4, b.l. 45-65).

17CK 6.685 str. nustatytas reglamentavimas leidžia užsakovui daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija 15 procentų sutartyje bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio, o šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių faktiškai statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad rangovas pasinaudojo CK 6.685 str. 2 d. suteikta teise reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą raštu. Bylos duomenimis nustatyta, jog užbaigus statybas, faktinis pastato plotas buvo 1790,87 kv.m. (t. 4, b.l. 156), t.y. 40,89 procento daugiau nei buvo numatyta pagal Techninį projektą Nr. 1; šalims nutraukus rangos sutartį, buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad pastato baigtumas 84 procentai (t. 1, b.l. 151), t.y. faktiškai rangovas atliko 23,27 procento daugiau darbų nei buvo numatyta Techniniam projekte Nr. 1. Nors nagrinėjamu atveju jokių papildomų susitarimų dėl kainos keitimo raštu nebuvo, tačiau užsakovo darbų, kurių apimtis ir kaina viršijo aptartą sutartyje, priėmimas ir apmokėjimas suponuoja, kad užsakovas buvo informuotas apie kainos pakeitimą, ir turi būti vertinamas kaip užsakovo pritarimas kainos pakeitimui bei atliktų darbų apmokėjimui pagal faktą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kainos pokyčius nulėmė objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Be to, pažymėtina ir tai, kad užsakovas, rašydamas rangovui 2011-12-24 pretenziją (t. 2, b.l. 64), vėliau įspėjimą dėl sutarties nutraukimo (t. 2, b.l. 65-66), pripažino, jog projekto pakeitimai galėjo įtakoti galutinę statybos kainą ir prašo pateikti papildomas sąmatas dėl papildomo projekto. Duomenų, patvirtinančių, kad buvo sudaromos dar kokios nors papildomos sąmatos (išskyrus 2011-02-03 sudarytą po Techninio projekto Nr.1 pateikimo), byloje nėra. Sutiktina su užsakovu, kad 2011-02-03 sąmatoje nėra konkrečiai fiksuotų įkainių, tačiau, esant susiklosčiusiai situacijai, kai kainos užsakovo priimtuose aktuose (kuomet atliktų darbų kiekiai ir kaina viršijo sulygtus pagal sutartį) buvo skaičiuojamos pagal 2011-02-03 sąmatoje nurodytas kainas 1 kv.m. pagal tokios rūšies statybos darbų kainą imant už pagrindą Techniniame projekte Nr. 1 nurodytus plotus, tokia atliktų bei priimtų darbų kaina ir laikytina sulygta. Svarbu akcentuoti tai, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Nagrinėjamoje situacijoje tiek ieškovas, tinkamai nepasinaudojęs įstatymo nustatyta galimybe reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, apskaičiuoti papildomų darbų kainą ir suderinti ją su atsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu (CK 6.685 str. 2 d.), tiek atsakovas, kuris priėmė ir apmokėjo rangovo pateiktuose aktuose nurodytus darbus, nesigilindamas į nurodytus darbų kiekius ir jų kainą, buvo neatidūs ir nerūpestingi. Teismo vertinimu, tokią situaciją, kuomet nėra aiški galutinė objekto kaina, darbų atlikimo terminas, rangovas atlieka darbus neturėdamas pilnos techninio projekto dokumentacijos ir aiškių projektinių sprendinių, užsakovas priima ir sumoka už darbus, viršijančius sutartyje numatytus apimtį ir kainas, nors jam nėra pateikiama jokia papildoma dokumentacija, lokalinės sąmatos ir t.t., nulėmė abiejų šalių veiksmai, todėl abi šalys turi prisiimti riziką: rangovas dėl tinkamai neįformintų papildomai atliktų darbų apmokėjimo, o užsakovas dėl atliktų darbų kainos sumažinimo. Ir tai, teismo nuomone, atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 6.158 str. 1 d.).

18Dėl 2011-12 21 atliktų darbų akto priėmimo ir apmokėjimo.

19Ieškovas reikalavimus apmokėti įskolinimą už atliktus darbus grindžia 2011-12-21 atliktų darbų aktu (t. 1, b.l. 26). Pagal CK 6.662 str., 6.694 str. nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Atsisakymas priimti darbus turi būti motyvuotas. Iš užsakovo 2011-12-24 pretenzijos (t. 2, b.l. 64) (2011-12-27 pasirašytinai įteikta rangovui) turinio matyti, jog užsakovas nurodė rangovui, kad sustabdo apmokėjimą už ginčo 2011-12-21 akte nurodytus darbus bei pareikalavo ištaisyti atliktų darbų aktus, papildomos dokumentacijos ir paaiškinimų dėl praleisto darbų atlikimo grafike nustatyto termino, pasiūlė sudaryti papildomą sąmatą, taip pat paaiškinti dėl lifto, kuris aktuotas 83 procentų kaip įrengtas, nors natūroje jo nėra. Vėliau, 2012-01-09 raštu (t. 2, b.l. 65-66) užsakovas nustatė rangovui papildomą 7 d. terminą, nurodė: pateikti išplėstinius darbų aktus ir išpildančiąją dokumentaciją, nurodant atliktų darbų kainą ir kiekius, kurių neapima Galutinė objekto sąmatos suma; pateikti aktus, nurodant atliktinų darbų kainą ir kiekius, kurių reikia objektui užbaigti; užbaigti pagal 2010-08-11 rangos sutartį vykdomus statybos darbus, bei įspėjo, kad rangovui neįvykdžius įpareigojimo bus priverstas nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, reikalaus sumokėti 250 000 Lt baudą. 2012-01-24 pranešimu (t. 2, b.l. 67-69) užsakovas nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės.

20Taigi, iš nurodytų įrodymų turinio spręstina, kad užsakovas atsisakė priimti darbus ir sumokėti už juos: dėl atliktų darbų išpildančios dokumentacijos nepateikimo, statybos darbų termino praleidimo ir dėl to, kad aktuose buvo aktuotas darbų kiekių perviršis procentine išraiška bei dėl perduotų darbų kainos viršijimo galutinės sutartos kainos. Rangos sutarties 4 p. šalių buvo detaliai aptarta tiek atsiskaitymo tvarka, tiek darbų priėmimas-perdavimas; šalys sulygo, kad darbų perdavimo-priėmimo dokumentacija turi būti išsami, užsakovui pageidaujant, rangovas privalo papildomai pagrįsti informaciją, pateikiamą atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, papildomais dokumentais (sutarties 4.1 p.), dokumentai turi būti parengti taip, kad apskaičiavimus galima būtų lengvai patikrinti (sutarties 4.2 p.), užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu rangovas neištaiso atliktų darbų defektų, pažeidžia terminą, netinkamai gyvendina terminą ir kt. (sutarties 4.4.1.; 4.4.2.; 4.4.3.; p.p.).

21Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Esant tokiai situacijai, kai rangovas aktuose nedetalizuodamas kvadratinių ar kubinių metrų nurodydavo atliktų darbų kiekį procentais, nesant atliktų darbų aktų išpildančios dokumentacijos, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui užfiksavus, kad nuo 2011-08-30 iki 2011-10-27 statybos darbų žurnale užfiksuoti darbai nepriimti, o nuo 2011-10-27 vykdomų statybos darbų žurnalas nepildomas, ieškovui atsisakius ekspertizės, kurios pagrindu galima būtų nustatyti realiai atliktų darbų kiekį, spręsdamas klausimą dėl atliktų darbų apimties teismas gali vadovautis byloje tik esančiais rašytiniais įrodymais.

22Rangovas pildė aktus, nurodydamas atliktų darbų kiekį procentais ir bendrą kainą, nedetalizuodamas, kiek kvadratinių ar kubinių metrų vienetų atitinkamos rūšies darbų priduoda ir kokia vieno vieneto kaina; objektinės sąmatos sudaromos nebuvo; atliktų darbų aktų išpildančios dokumentacijos užsakovui nepateikė. Užsakovas, siekdamas nustatyti ieškovo atliktų darbų kiekius, jų kainą ir defektus, kreipėsi į ekspertus. Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012-02-14 atliktų darbų tyrimo akte (t. 1, b.l. 147-183) ekspertai konstatavo, jog ginčo objekte 2012-01-27 atlikta darbų už 1 600 751,94 Lt. Tačiau įvertinus akto turinį akivaizdu, jog ekspertai, nustatydami atliktų darbų kainą, vadovavosi 2011-02-03 objektinėje sąmatoje nustatytomis kainomis, kurios buvo nustatytos pagal Techninio projekto Nr. 1 sprendinius. Aukščiau teismas pažymėjo, jog faktiškai darbai buvo atliekami pagal Techninį projektą Nr. 2, pagal kurį statinio bendras plotas padidėjo 45,96 procento, ir nors tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo nei dėl papildomų darbų, atsiradusių po Techninio projekto Nr. 1 korekcijos, nei dėl jų apmokėjimo, tačiau šalių veiksmai (iš rangovo pusės – papildomai atsiradusių darbų atlikimas, o iš užsakovo – jų priėmimas, apmokėjimas ir kt.) sudaro pagrindą spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo ir jos jo laikėsi. Todėl, teismo nuomone, atliktų darbų įvertinimas pagal 2011-02-03 objektinėje sąmatoje nurodytas kainas nėra teisingas ir šioje dalyje eksperto išvadomis teismas vadovautis negali. Taip pat nėra pagrindo visa apimtimi sutikti su užsakovo teiginiais, kad darbų aktuose aktuotas darbų kiekių perviršis; akivaizdu, jog nuo darbų pradžios atlikimo atliktų darbų kiekiai buvo aktuojami (procentinė išraiška) atsižvelgiant į numatytus darbus pagal Techninį projektą Nr. 1, tuo tarpu byloje nustatyta, kad faktiškai darbai buvo atliekami pagal ženkliai pakitusio projekto sprendinius. Kaip minėta, pridavus objektą ir atlikus jo kadastrinius matavimus, pastato bendras plotas pagal faktą buvo nustatytas: bendras statinio plotas – 1790,87 kv.m. (t. 4, b.l. 156), pagal Techninį projektą Nr. 1 bendras statinio plotas – 1271,15 kv.m., pagal Techninio projekto Nr. 2 sprendinius – 1855,36 kv.m. o šalims nutraukus sutartį, atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog statinio bendras plotas yra 1566,94 kv.m. Padidėjus statinio bendram plotui, turėjo padidėti ir tam tikros rūšies atliktinų darbų kiekiai. Iš į bylą pateiktų priimtų ir apmokėtų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų turinio matyti, kad užsakovo išvardintų darbų, kaip antai – perdangų betonavimo perteklius aktuotas atliekant darbus jau po projekto korekcijos. Todėl galėjo susidaryti tokia situacija, kai nurodomas atliktų darbų kiekis procentais pradžioje jį skaičiuojant iki projekto korekcijos (kai bendras statinio plotas – 1271 kv.m., o numatytų perdangų kiekis 530 kub. m.) buvo 100%, o po projekto korekcijos (kai bendras statinio plotas – 1855 kv.m., perdangų kiekis 721,62 kub.m.), kai plotas padidėjo, jau viršijo 100%, nes po projekto korekcijos perdangos betonavimo darbų reikėjo atlikti 36 procentais daugiau. Pažymėtina, jog atliekamus darbus prižiūrėjo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Atlikti ir priimti darbai buvo užfiksuoti darbų žurnale. Užsakovas rangovo atliktų darbų aktus priėmė, pasirašė ir apmokėjo, iki ginčo dėl paskutinio akto apmokėjimo jokių pretenzijų nei dėl išpildančios dokumentacijos, nei kokių nors kitų papildomų dokumentų nereiškė. Todėl spręstina, kad užsakovas sutiko tiek su aktuose (kurie yra priimti ir apmokėti) darbų nurodytais kiekiais, tiek su jų kaina, tiek su rangovo parinkta darbų fiksavimo forma ir pripažino, jog rangovo paruoštos ir perduodamos su darbų atlikimo aktais dokumentacijos pakanka. Tačiau kalbant apie ginčo aktą, pagal kurį darbai nėra apmokėti, ir vertinant, ar užsakovas pagrįstai atsisakė darbus priimti ir apmokėti, pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis dalyje dėl nustatytų neatliktų darbų kiekių. Darbų žurnaluose padaryti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus įrašai (t. 6, b.l. 121, 145) patvirtina, jog nuo 2011-10-27 vykdomų darbų žurnalas iš viso nebuvo pildomas; dėl nustatytų pažeidimų statybos darbai buvo sustabdyti. Eksperto išvadoje nustatyta, jog neatlikta darbų: a/ 47,76 procento grindų betonavimo, t.y. neišbetonuotos parkingo grindys – 435,64 kv.m., kitos grindys požeminėje pastato dalyje – 402,59 kv.m., b/ 15 procentų tinkavimo darbų; c/ nepabaigta parkingo vėdinimo sistema, nesumontuotas vandens įvadas, neįrengta priešgaisrinės signalizacijos sistema, d/ neįrengtas parkingo lubų apšiltinimas; e/ trečiajame aukšte nebaigtos klijuoti grindų plytelės, 4 kv.m. plytelių išklijuota nelygiai, prie lifto sienos be apdailos, prie laiptų perdanga be apdailos; f/ gerbūvio darbų atlikta tik 14,84 procento, g/ liftas neįrengtas; h/ atlikta 60 procentų įvažiavimo į parkingą darbų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į eksperto išvadas ir jo nustatytus neatliktų darbų kiekius bei ginčo 2011-12-21 akte išvardintus darbus, akivaizdu, jog ginčo akte iš dalies aktuoti darbai, kurių rangovas iš viso neatliko arba atliko su defektais: pvz. rangovas aktavęs 70 procentų gerbūvio atliktų darbų, o iš eksperto išvados matyti, kad gerbūvio darbų atlikta iš viso tik apie 15 procentų, neįrengtas parkingo lubų apšiltinimas ir t.t. Be to, Atliktų darbų tyrimo akte Nr. 12-13T nustatyti ir darbų trūkumai: objekte netinkamai sumontuoti langai; fasadas įrengtas ne pagal projektą; netinkamai atlikti elektros instaliacijos darbai; netinkamai atlikti santechnikos ir šildymo darbai; netinkamai ištinkuota apie 15 proc. paviršių; netinkamai atlikta laiptinės apdaila; netinkamai atlikti įvažiavimo į parkingą darbai ir kt. Todėl spręstina, kad rangovas, pateikdamas užsakovui ginčo darbų priėmimo akte aktavęs ir neatliktus, ir nekokybiškai atliktus darbus, nebuvo sąžiningas užsakovo atžvilgiu. Kaip minėta, ieškovas prašymo skirti ekspertizę atsisakė. Esant nustatytam bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo akte nurodyti darbai net nebuvo užfiksuoti darbų priėmimo žurnale, į tai, kad rangovas pildė aktus nurodydamas atliktų darbų kiekį procentais ir bendrą kainą, nedetalizuodamas, kiek kvadratinių ar kubinių metrų vienetų atitinkamos rūšies darbų priduoda ir kokia vieno vieneto kaina; pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyti, kokia apimtimi darbai buvo priimti anksčiau (apmokėtais aktais) ir kokia apimtimi nurodyti ginčo akte, už kuriuos užsakovas nesumokėjo – neįmanoma, spręstina, kad ieškovas reikalavimų apmokėti pagal ginčo aktą neįrodė (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovas, būdamas verslo subjektas, pasirinkęs netinkamą atliktų darbų bei kainos pokyčių įforminimą, savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. Esant nurodytam, rangovo reikalavimus dėl įsiskolinimo už atliktus darbus apmokėjimo tenkinti nėra pagrindo, todėl jie atmestini.

23Dėl atsakovo reikalavimo sumažinti atliktų darbų kainą.

24Užsakovo teisių gynimo būdai numatyti specialiose rangą reglamentuojančiose normose. Rangovui netinkamai įvykdžius sutartį užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: a/ neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; b/ atitinkamai sumažinti darbų kainą; c/ atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str.). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sumažinti atliktų darbų kainą, kurią sudaro skirtumas tarp sumokėtos kainos ir faktinės atliktų darbų kainos bei defektų šalinimo kainos 592 770,22 Lt (2 095 150,16 - 1 600 751,94 + 98 372,00) ir priteisti ją iš rangovo. Atsakovo teigimu, pagal Rangos sutartį šalys sulygo dėl galutinės objekto kainos 2 180 000 Lt, atskiro susitarimo dėl kainos didinimo, kaip numato sutarties 3.1 p., tarp šalių nebuvo. Remdamasis Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012 m. vasario 14 d. atliktų darbų tyrimo akto išvadomis, kur nustatyta, jog rangovas atliko darbų tik už 1 600 751,94 Lt, tvirtina, jog užsakovas rangovui yra sumokėjęs 494 398,22 Lt daugiau, nei darbų yra faktiškai atlikta. Taip pat nurodo, jog darbai atlikti su defektais, kurių pašalinimo išlaidos yra 98 372 Lt.

25Taigi, atsakovo prašoma priteisti sumažintą darbų kaina susidaro iš dviejų pozicijų: a/ 494 398,22 Lt užsakovo (kaip teigiama) permokėtos sumos, b/ 98 372 Lt defektų šalinimo išlaidų.

26a/ Užsakovas reikalavimą priteisti skirtumą tarp sumokėtos kainos ir faktinės atliktų darbų kainos grindžia Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012 m. vasario 14 d. atliktų darbų tyrimo aktu (t. 1, b.l. 147-183), kur konstatuota, jog ginčo objekte 2012-01-27 atlikta darbų už 1 600 751,94 Lt. Kadangi aukščiau motyvuose detaliai pasisakyta dėl šalių sulygtos kainos pagal sutartį (teismas sprendė, jog užsakovas priimdamas darbus ir apmokėdamas už juos pripažino, kad kaina pakito, ir jis sutiko su jos padidėjimu), taip pat įvertintos Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012 m. vasario 14 d. atliktų darbų tyrimo akto išvados ir pasisakyta, kodėl atliktų darbų įvertinimas pagal 2011-02-03 objektinėje sąmatoje nurodytas kainas nėra teisingas ir šioje dalyje eksperto išvadomis vadovautis negalima, teismas, nekartodamas savo argumentų bei išvadų, taip pat atsižvelgdamas į pačių šalių veiksmų ir dėl jų atsiradusių pasekmių prisiėmimo rizikos aspektą, turi pagrindą spręsti, jog užsakovo reikalavimai dėl 494 398,22 Lt neva permokėtos sumos priteisimo iš rangovo yra nepagrįsti ir atmestini.

27b/ Užsakovas reikalavimus dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo grindžia CK 6.665 str. 1 d. 2 p. bei aukščiau paminėtu Atliktų darbų tyrimo aktu, kuriame ekspertas išvardino nustatytus trūkumus, bei nurodė užfiksuotų defektų ištaisymo kaštus – 98 372 Lt. Iš akto turinio matyti, kad ekspertas nustatė išvardintus akte atliktų darbų defektus atlikęs objekto apžiūrą 2012-01-27. Nors ekspertas akte nenurodo, ar nustatyti defektai atliktų darbų, išvardintų ginčo akte, kuris užsakovo nėra priimtas, ar darbų, kurie užsakovo buvo priimti ir apmokėti anksčiau, tačiau iš eksperto nustatytų defektų pobūdžio akivaizdu, jog visi eksperto nustatyti defektai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Pažymėtina, jog nei viename iš užsakovo priimtų atliktų darbų aktų nėra įrašų dėl nustatytų defektų; taip pat užsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kokie nors iš eksperto nurodytų defektų buvo užsakovo užfiksuoti CK 6.662 str., 6.694 str. nustatyta tvarka priimant iš rangovo atliktus darbus, ar kad užsakovas kreipėsi į rangovą dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Todėl, teismo vertinimu, dėl nustatytų defektų dėl darbų, kurie užsakovo buvo priimti, užsakovo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti CK 6.662 str. 3 d. nuostatas. Kaip minėta, ekspertas akte nenurodo, ar nustatyti defektai atliktų darbų, išvardintų ginčo akte, kuris užsakovo nėra priimtas, ar darbų, kurie užsakovo buvo priimti ir apmokėti anksčiau; iš pateiktų į bylą priimtų darbų aktų, darbų žurnalų, nepriimtų darbų ginčo akto turinio, nesant atliktų darbų detalizavimo, vienareikšmiškai spręsti, ar defektai yra nustatyti dėl atliktų darbų, kurie jau buvo priimti užsakovo, ar dėl darbų, kurie yra išvardinti ginčo darbų priėmimo – perdavimo akte, galimybės nėra. Todėl laikytina, kad užsakovas savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.). Esant nustatytam bei atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkino rangovo reikalavimo dėl nepriimtų darbų apmokėjimo (nors ir kitais pagrindais), spręstina, jog nėra pagrindo tenkinti užsakovo reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo eksperto akte užfiksuotų defektų ištaisymo kaštų – 98 372 Lt suma, todėl ir ta dalis užsakovo reikalavimų atmestina.

28Dėl rangovo ir užsakovo sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimo bei reikalavimų priteisti 250 000 Lt baudą.

29Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodo, kad rangos sutartį nutraukė dėl priešingos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo; ieškovas prašo priteisti 250 000 Lt baudos iš atsakovo, o atsakovas prašo 250 000 Lt baudos priteisti iš ieškovo.

30Byloje nustatyta, jog užsakovui atsisakius mokėti už atliktus darbus pagal 2010-12-21 aktą, rangovas nutraukė rangos sutartį; 2012-01-26 pranešime dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b.l 39-42) (kuris buvo įtektas užsakovui 2012-01-27) nurodė, jog sutartis nutraukiama dėl užsakovo kaltės, nes: a/ atsakovas nepateikdamas suderinto ir patvirtinto projekto pažeidė sutarties 10.5 p. ir 5.1 p., dėl ko rangovas dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų numatyta tvarka ir terminais, b/ užsakovas atsisakydamas priimti darbus pažeidė sutarties 7.1.5 p. Pasak užsakovo, tai būtent rangovas neįvykdė prisiimtų sutartimi įsipareigojimų: praleido terminą baigti statybos darbus; darbus atliko su trūkumais, už didesnę nei tartasi kainą; užaktavęs daugiau darbų, nei jų faktiškai atlikta, neįvykdė rangovo reikalavimo pateikti statybų išpildančiąją dokumentaciją, kuri galėtų pagrįsti realius atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekius; todėl užsakovas buvo priverstas nutraukti sutartį. Užsakovas 2011-12-24 pretenzija (t. 2, b.l. 64), kuri 2011-12-27 buvo pasirašytinai įteikta rangovui, kreipėsi į rangovą su reikalavimu paaiškinti dėl praleisto darbų atlikimo grafike nustatyto termino ir papildomos sąmatos sudarymo, ištaisyti atliktų darbų aktus bei paaiškinti dėl lifto, kuris aktuotas 83 procentų kaip įrengtas, nors natūroje jo nėra. 2012-01-09 raštu (t. 2, b.l. 65-66) užsakovas nustatė rangovui papildomą 7 d. terminą, nurodė pateikti išplėstinius darbų aktus ir išpildančiąją dokumentaciją, nurodant atliktų darbų kainą ir kiekius, kurių neapima Galutinė objekto sąmatos suma, pateikti aktus, nurodant atliktinų darbų kainą ir kiekius, kurių reikia objektui užbaigti, užbaigti pagal 2010-08-11 rangos sutartį vykdomus statybos darbus bei įspėjo, kad rangovui neįvykdžius įpareigojimo bus priverstas nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, reikalaus sumokėti 250 000 Lt baudą, atlyginti nuostolius ir grąžinti 150 000 Lt paskolą, o negrąžinus paskolos, pradės priverstinį jos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. 2012-01-24 pranešimu (t. 2, b.l. 67-69) užsakovas nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės; nurodė, kad rangovas pažeidė galutinį statybos terminą (rangos sutarties 5.1 p.) ir darbų atlikimo grafiką (sutarties 6.1.2 p.), nepateikė atliktų darbų išpildančiosios dokumentacijos (sutarties 4.1,4.2 p.p.), vienašališkai, nesuderinęs su užsakovu pakeitė projektinius sprendinius (sutarties 6.1.3 p.), padidino galutinę objekto kainą (sutarties 3.1 p.) netinkamai užpildė statybos žurnalą (sutarties 6.1.8 p.), taip pat pareikalavo iki 2012-02-07 sumokėti 250 000 Lt baudą ir iki 2012-01-29 grąžinti 150 000 Lt paskolą.

31Pažymėtina, jog sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Įstatymo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, jog, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; kt.).

32Dėl rangovo argumentų. Nagrinėjamu atveju ieškovas vienašališkai nutraukė rangos sutartį esminiu jos pažeidimu laikydamas aplinkybes, jog užsakovas neperdavė suderinto ir patvirtinto projekto ir nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus. Akcentuotina, jog pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 p. reikalavimus techninis statinio projektas privalomai turėjo būti pateiktas ieškovui kartu su statybos leidimu. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog rangovui techninis projektas Nr. 1 buvo perduotas Statinio projektinės dokumentacijos 2011-02-03 priėmimo-perdavimo aktu (t. 2, b.l. 44), įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovas perdavė rangovui techninį projektą Nr. 2, pagal kurį faktiškai buvo vykdomos statybos, byloje nėra. Be to, šalių susirašinėjimas patvirtina, jog projektinių sprendinių korekcijos rangovui buvo siunčiamos iki 2011 m. gruodžio 23 d. (t. 3, b.l. 104-215, t. 4, b.l. 1-41, t. 4, b.l. 45-65). Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas dėl pakitusios projektinės dokumentacijos nepateikimo užsakovui pretenzijų nereiškė, įstatymu nustatytų priemonių, kaip antai – darbų sustabdymas, ar kt., nesiėmė, o priešingai, atlikinėjo konkrečius darbus pagal jam reguliariai siunčiamus projektinius sprendinius, kas tik dar kartą patvirtina, jog užsakovui 2011 m. gegužės mėnesį suderinus Techninį projektą Nr. 2, įtvirtinti Rangos sutartyje šalių susitarimai (dėl darbų apimties, kainos, dokumentacijos pateikimo, darbų atlikimo terminų) pakito, ir tokia situacija buvo toleruojama ir priimtina abiem šalims.

33Kitas ieškovo argumentas dėl užsakovo sutarties pažeidimo – atliktų darbų nepriėmimas ir neapmokėjimas už juos. Teismas aukščiau pasisakė dėl ginčo 2011-12-21 akte nurodytų atliktų darbų ir apmokėjimo už juos, todėl motyvų nekartoja. Vertinant užsakovo atsisakymą priimti ginčo akte nurodytus darbus, sutarties netinkamo vykdymo kontekste, akivaizdu, jog rangovas apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl užsakovo veiksmų, bet ir paties rangovo nesąžiningų veiksmų (kaip, pvz., nurodant akte darbus, kurie iš viso nebuvo atlikti), bei netinkamo dokumentų forminimo ir kitų sutarties sąlygų nesilaikymo. Taip pat primintina, jog rangovas nutraukė sutartį faktiškai jau po to, kai užsakovas rangovui rašė pretenzijas, reikalavo pateikti paaiškinimus dėl atliktų darbų, išpildančią dokumentaciją ir t.t., į kurias rangovas nereagavo.

34Dėl užsakovo argumentų. Užsakovas pranešime dėl sutarties nutraukimo sutarties nutraukimo priežastimi įvardija rangovo sutarties pažeidimus: darbų grafiko ir sutartyje nustatyto termino nesilaikymas (sutarties 5.1 p., 6.1.2 p.), išpildančios dokumentacijos nepateikimas (sutarties 4.1., 4.2 p.p.), objekto kainos padidinimas (sutarties 3.1 p.), vienašališkas užsakovo patvirtintų projektinių sprendinių pakeitimas (sutarties 6.1.3 p.), netinkamas statybos dokumentacijos forminimas (sutarties 6.1.8 p.). Bylos nagrinėjimo metu atstovė esminiu sutarties nutraukimo pagrindu nurodė ir užsakovo nustatytus 2012-01-27 eksperto tyrime akte darbų trūkumus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas 2012-01-24 pranešime dėl sutarties nutraukimo (t. 2, b.l. 67-69) bei ankstesnėse pretenzijose tomis aplinkybėmis nesirėmė, teismas neturi jų vertinti ir dėl jų spręsti kaip dėl vieno iš sutarties nutraukimo pagrindo, todėl dėl jų nepasisako.

35Pasisakant dėl užsakovo atsisakymo priimti rangovo ginčo 2011-12-21 akte nurodytus darbus rangovo darbų atlikimo galutinio termino pažeidimo kontekste, konstatuotina, kad darbų atlikimo terminai ieškovo buvo pažeisti, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad darbų atlikimo terminų pažeidimas, kuris turėjo lemiamą įtaką sutartyje prisiimtų įsipareigojimų netinkamam vykdymui, iš esmės buvo sąlygotas atsakovo veiksmų. Pagal darbų atlikimo grafiką statybų baigimo terminas buvo nustatytas 2011-10-25 (t. 2, b.l. 46), pats užsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys sulygo pabaigti statybas 2011-12-01 (t. 4, b.l. 117), tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui techninį projektą teikė dalimis faktiškai iki 2011-12-23 (t. 4, b.l. 32-34). Taigi konstatuoti, kad užsakovas turėjo pagrindą atsisakyti priimti rangovo 2011 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus dėl to, kad rangovas pažeidė darbų atlikimo terminą, ar spręsti, kad sutartis buvo pažeista dėl ieškovo kaltės dėl darbų vėlavimo; kad nustatytų terminų pažeidimas nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas ir CK 6.217 str. pagrindu suteikė užsakovui teisę nutraukti sutartį dėl rangovo kaltės, nėra pagrindo.

36Užsakovo teigimu, sutarties nutraukimą sąlygojo ir rangovo vienašališkas užsakovo patvirtintų projektinių sprendinių pakeitimas, rangovas, nesuderinęs su užsakovu, paprašė architekto atlikti projekto pakeitimus bei pradėjo jos įgyvendinti (sutarties 6.1.3 p.). Primintina, jog susitarimu dėl sutarties papildymo (t. 1, b.l. 228-29) šalys sulygo, kad būtent užsakovas turėjo pateikti rangovui suderintą projektą iki 2010-10-25. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog rangovui projektiniai sprendiniai nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 23 d. buvo siunčiami architekto elektroniniu paštu (t. 3, b.l. 106-215, 4 t., b.l. 1-34); pažymėtina, jog nei vienas iš projektinių sprendinių nebuvo architektų pasirašytas, todėl spręstina, jog būtent toks techninio projekto sprendinių pateikimo būdas buvo šalims priimtinas. Elektroninių laiškų bei priedų turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad kokie nors projekto pakeitimai buvo nesuderinti su užsakovu, ar kad projekto pakeitimai, dėl kurių vėliau buvo sustabdytos statybos, buvo inicijuoti rangovo. Kitų įrodymų, patvirtinančių užsakovo teiginius dėl rangovo vienašališko užsakovo patvirtintų projektinių sprendinių pakeitimo, byloje nepateikta (CPK 178 str.), todėl šie argumentai laikyti nepagrįstais ir atmestini.

37Dėl darbų grafiko, išpildančios dokumentacijos, netinkamo statybos dokumentacijos įforminimo ir objekto kainos teismo pasisakyta aukščiau, todėl teismas nekartodamas motyvų dar kartą pažymi, jog situacijos susidarymas, kuomet nėra aiški galutinė objekto kaina, darbų atlikimo terminas, rangovas atlieka darbus neturėdamas pilnos techninio projekto dokumentacijos ir aiškių projektinių sprendinių, užsakovas priima ir apmoka už darbus, viršijančius sutartas apimtį ir kainas, nors jam nėra pateikiama jokia papildoma dokumentacija, lokalinės sąmatos ir t.t., sąlygotas abiejų šalių veiksmais (neveikimu) ir nepamatuota rizika, ko pasėkoje, teismo vertinimu, abi šalys turi prisiimti neigiamas pasekmes. Akivaizdu, jog tiek rangovas, tiek užsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad abiejų šalių interesai liko pažeisti, o lūkesčiai neįgyvendinti ir dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo, nenoro derybų būdu išspręsti šalių ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą, kas sudaro pagrindą konstatuoti šalių CK 6.691 str. įtvirtintos pareigos bendradarbiauti pažeidimą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimą nulėmė abiejų šalių kalti veiksmai (neveikimas), nei vienai iš šalių taikyti sankcijos, įtvirtintos sutarties 9 p. baudos forma, nėra pagrindo. Todėl ir ieškovo, ir atsakovo reikalavimai dėl 250 000 Lt baudos už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą atmestini.

38Dėl rangovo reikalavimo priteisti iš užsakovo 51 284,98 Lt už statybos objekte likusias statybines medžiagas.

39Ieškovas nurodo, jog nutraukus rangos sutartį, statybos objekte liko rangovo lėšomis nupirktos statybinės medžiagos, už kurias užsakovas neatsiskaitė. Užsakovas po sutarties nutraukimo nebendradarbiavo su ieškovu, neįleido į statybos objektą, geranoriškai statybinių medžiagų negrąžino ir už jas nesumokėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 51 284,98 Lt už statybos objekte likusias statybines medžiagas. Atsakovas, priešingai, teigia, kad jokių statybinių medžiagų statybos objekte palikta nebuvo; pažymėjo, kad laiptinės turėklų pagaminimo ir montavimo darbus atliko UAB „Skarmeta“ (t. 4, b.l. 149). Ieškovo reikalavimus prašo atmesti.

40Pagal CPK 12 ir 178 str. str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus; įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Ieškovas reikalavimą dėl 51 284,98 Lt už statybos objekte likusias statybines medžiagas priteisimo grindžia PVM sąskaitomis- faktūromis (t. 4, b.l. 131-134). Tačiau iš paminėtų įrodymų turinio galima spręsti tik dėl statybinių medžiagų rūšies, kainos, pirkėjo ir pardavėjo; jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodomos statybinės medžiagos buvo pirktos ginčo objekto statybai, buvo pristatytos į ginčo objektą ir liko jame nutraukus sutartį, ieškovas nepateikė. Liudytojas D. B. patvirtino, kad dalis statybinių medžiagų buvo palikta objekte, tačiau, išskyrus paaiškinimus apie likusią armatūrą ir darbo įrankius (kurių PVM sąskaitose –faktūrose nėra) negalėjo detalizuoti, kokios medžiagos buvo paliktos. Esant nustatytam, spręstina, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.), todėl jis atmestinas.

41Dėl trečiojo asmens reikalavimo pripažinti prievolę pasibaigusia.

42Trečiasis asmuo O. G. ieškiniu prašo pripažinti, kad BUAB „R.TA Line“ prievolė grąžinti UAB „Transvesta“ 150 000 Lt skolą, atsiradusią 2010-09-20 Susitarimo pakeisti 2010-08-11 Preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą prie Preliminariosios sutarties - Rangos sutartį pagrindu, yra pasibaigusi atlikus vienašalį įskaitymą; jos teigimu, užsakovas nepagrįstai nesumokėjo rangovui už 2011 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus. Rangovui turint 482 459,36 Lt dydžio reikalavimo teisę į užsakovą, o UAB „Transvesta“ turint 150 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „R.TA Line“, rangovas 2011-01-05 išsiuntė užsakovui pranešimą dėl vienašalio įskaitymo, kuriuo informavo, kad remiantis LR CK 6.130-6.131 str. vienašališkai įskaito priešpriešinius savo piniginius reikalavimus pagal užsakovui pateiktą 2011-12-21 Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą Serija RTA Nr. 0021-11. Įskaitymu buvo padengta 150 000 Lt suma, kurią rangovas buvo skolingas užsakovui pagal Susitarimą.

43Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimais nesutinka; jo teigimu, tariamo įskaitymo metu neegzistavo jokia UAB „Transvesta“ priešpriešinė prievolė ieškovui UAB „R.TA Line“, be to ieškovas nesilaikė reikalavimo informuoti kontrahentą apie atliekamą įskaitymą, todėl toks vienašališkas veiksmas yra neteisėtas ir nesukuria jokių teisinių pasekmių atsakovui. Pažymėjo, jog ieškovas 2012-04-04 reikšdamas pirminį ieškinį, kuriuo reikalavo įskaityti priešpriešinius reikalavimus 150 000 Lt sumai sumažinant atsakovo įsiskolinimą ieškovui 150 000 Lt, pats laikė įskaitymą neįvykusiu.

44Ieškovo atstovas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra.

45Byloje nustatyta, jog 2010-09-20 susitarimu šalys pakeitė 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslino priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties - Rangos sutartį; taip pat sulygo, kad užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui 150 000 Lt paskolą, o paskolos grąžinimo terminą nustatė iki 2011-05-01; paskolos įvykdymas buvo užtikrintas B. G. priklausančio turto įkeitimu, kuris po jo mirties paveldėtas sutuoktinės – O. R. G. (t. 1, b.l. 30-31, t. 5, b.l. 25, 48-51)). Iki nustatyto termino paskola grąžinta nebuvo, užsakovas pretenzijų rangovui dėl skolos grąžinimo nereiškė. 2012-01-05 UAB „R.TA Line“ surašė pranešimą „Dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo“, kuriuo informuoja UAB „Tranvesta“ dėl vienašališko 150 000 Lt įskaitymo pagal priešpriešinius reikalavimus (ieškovo atsakovui pagal 2011-12-21 atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą serija RTA Nr. 0021-11 už 2011 m. gruodžio mėn., o atsakovo ieškovui – pagal 2010-08-20 susitarimą pakeisti 2010-04-11 preliminariąją sutartį ir patikslintą priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties – Rangos sutartį), tačiau duomenų apie tai, jog pranešimas buvo įteiktas užsakovui, byloje nėra.

46Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.130 str., tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: a/ prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; b/ šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; c/ šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); d/ abu reikalavimai turi galioti; e/ abu reikalavimai turi būti vykdytini; f/ abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Pagal CK 6.131 str. 1 d. nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, apie šį teisinį veiksmą pranešus kitai prievolės šaliai, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.. 3K-3-457/2011, 2011-12-21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011, 2012-04-11, nutartis, priimta byloje NR. 3K-3-2012, ir kt. ). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamu atveju rangovas reikalavimo teisę atlikti įskaitymą grindžia 2011-12-21 atliktų darbų aktu, dėl kurio apmokėjimo ir iškilo tarp šalių ginčas. Atkreiptinas dėmesys, jog užsakovo pretenzija, kuria buvo pranešta rangovui dėl ginčo akte nurodytų atliktų darbų apmokėjimo sustabdymo, buvo įteikta rangovui 2011-12-27 (t. 2, b.l. 64), todėl, teismo vertinimu, esant susiklosčiusiai situacijai, rangovas (2011-12-27 gavęs pretenziją, pranešimą dėl įskaitymo rašė 2012-01-05) negalėjo spręsti dėl vienašališko priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Visiškai akivaizdu, jog kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir jų apmokėjimo, tapo neaišku, kokio dydžio rangovo reikalavimus galima laikyti galiojančiais ir vykdytinais, todėl ir nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų. Taip pat pritartina atsakovui, jog ta aplinkybė, kad ieškovas 2012-04-10 kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl priešpriešinių reikalavimų 150 000 Lt sumai įskaitymo ir atsakovo įsiskolinimo ieškovui 150 000 Lt suma sumažinimo, tik patvirtina, kad pats rangovas laikė įskaitymą neįvykusiu. Pagal CK 6.131 str. 1 d. nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, apie šį teisinį veiksmą pranešus kitai prievolės šaliai, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Tą aplinkybę, jog rašytinis pranešimas apie įskaitymo atlikimą buvo siunčiamas užsakovui jo registruotos buveinės adresu per kurjerius UAB „Bijusta“, patvirtina 2012-01-20 kurjerių raštas Nr. 12/48-P „Dėl informacijos pateikimo“. Tačiau, įvertinus rašto turinį, kur nurodoma, kad registruotos siuntos nepavyko įteikti 2012-01-07, tačiau telefonu suderinta kita siuntos paėmimo diena – 2012-01-16; taip pat nurodoma, jog: „minėtą dieną adresatas siuntos vėl nepriėmė“, nurodydamas kitą įteikimo datą 2012-01-23. Kadangi siuntos įteikti nepavyksta, grąžiname ją UAB „R.TA Line“, akivaizdu, kad kurjeriai siuntos neįteikė (siunta nurodytu adresu buvo pristatoma tik vieną kartą) ir ją grąžino siuntėjui. Duomenų apie tai, kad rangovas būtų ėmęsis papildomų veiksmų, siekdamas apie įskaitymą informuoti atsakovą, byloje nėra, nors iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu šalys nuolat apsikeisdavo pretenzijomis bei raštais dėl sutarties nutraukimo. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nustačius visų būtinų įskaitymui atlikti sąlygų nebuvimą, reikalavimo pranešti apie įskaitymą nesilaikymą, trečiojo asmens reikalavimus pripažinti, kad BUAB „R.TA Line“ prievolė grąžinti UAB „Transvesta“ 150 000 Lt skolą, atsiradusią 2010-09-20 Susitarimo pakeisti 2010-08-11 Preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą prie Preliminariosios sutarties – Rangos sutartį pagrindu, yra pasibaigusi atlikus vienašalį įskaitymą, tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

47Teismui atmetus ieškinio ir priešieškinio pagrindinius reikalavimus, atmestini tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų pritesimo.

48Vilniaus apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi ieškovo UAB BUAB „R.TA Line“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

49Vilniaus apygardos teismo 2012-04-27, 2014-10-27 nutartimis atsakovo UAB „Transvesta“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

50Iš ieškovo (bankroto administravimo išlaidų) ir atsakovo valstybei priteistina po 12 EUR pašto išlaidų iš kiekvieno, o iš trečiojo asmens- valstybei priteistini 3,5 EUR pašto išlaidų (CPK 93, 96 str. str.).

51Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., teisėja

Nutarė

52Ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.

53Vilniaus apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi ieškovo BUAB „R.TA Line“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

54Vilniaus apygardos teismo 2012-04-27, 2014-10-27 nutartimis atsakovo UAB „Transvesta“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

55Priteisti iš ieškovo UAB „R.TA Line“, j.a.k. 302463936, bankroto administratoriui UAB „Viresita“ paskirtų administravimo išlaidų valstybei 12 EUR (dvylika eurų) pašto išlaidų.

56Priteisti iš atsakovo UAB „Transvesta“, j.a.k.110485453, valstybei 12 EUR (dvylika eurų) pašto išlaidų.

57Priteisti iš trečiojo asmens R. O. G., a.k. ( - ) valstybei 3,50 EUR (tris eurus penkiasdešimt euro centų) pašto išlaidų.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Venckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui BUAB „R.TA Line“ bankroto administratoriaus... 4. atsakovo UAB „Transvesta“ atstovei adv. I. B.,... 5. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „R.TA... 6. Ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus (t. 4,... 7. Atsakovo atstovė prašo ieškinį bei trečiojo asmens pareikštus... 8. Trečiasis asmuo O. G. ieškiniu (t. 5, b.l. 35-38) prašo pripažinti, kad... 9. Ieškinys, priešieškinys, trečiojo asmens reikalavimai pripažinti prievolę... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas)... 11. Dėl darbų kainos.... 12. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas... 13. Kaip minėta, ieškovas 2010-08-11 Statybos rangos sutartimi (t. 1, b.l. 17-21,... 14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimybė keisti (didinti)... 15. Visų pirma, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta,... 16. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų paaiškinimais, kadangi jie... 17. CK 6.685 str. nustatytas reglamentavimas leidžia užsakovui daryti pakeitimus... 18. Dėl 2011-12 21 atliktų darbų akto priėmimo ir apmokėjimo.... 19. Ieškovas reikalavimus apmokėti įskolinimą už atliktus darbus grindžia... 20. Taigi, iš nurodytų įrodymų turinio spręstina, kad užsakovas atsisakė... 21. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo... 22. Rangovas pildė aktus, nurodydamas atliktų darbų kiekį procentais ir bendrą... 23. Dėl atsakovo reikalavimo sumažinti atliktų darbų kainą.... 24. Užsakovo teisių gynimo būdai numatyti specialiose rangą... 25. Taigi, atsakovo prašoma priteisti sumažintą darbų kaina susidaro iš... 26. a/ Užsakovas reikalavimą priteisti skirtumą tarp sumokėtos kainos ir... 27. b/ Užsakovas reikalavimus dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo... 28. Dėl rangovo ir užsakovo sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimo bei... 29. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodo, kad rangos sutartį nutraukė dėl... 30. Byloje nustatyta, jog užsakovui atsisakius mokėti už atliktus darbus pagal... 31. Pažymėtina, jog sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme... 32. Dėl rangovo argumentų. Nagrinėjamu atveju ieškovas vienašališkai... 33. Kitas ieškovo argumentas dėl užsakovo sutarties pažeidimo – atliktų... 34. Dėl užsakovo argumentų. Užsakovas pranešime dėl sutarties nutraukimo... 35. Pasisakant dėl užsakovo atsisakymo priimti rangovo ginčo 2011-12-21 akte... 36. Užsakovo teigimu, sutarties nutraukimą sąlygojo ir rangovo vienašališkas... 37. Dėl darbų grafiko, išpildančios dokumentacijos, netinkamo statybos... 38. Dėl rangovo reikalavimo priteisti iš užsakovo 51 284,98 Lt už statybos... 39. Ieškovas nurodo, jog nutraukus rangos sutartį, statybos objekte liko rangovo... 40. Pagal CPK 12 ir 178 str. str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 41. Dėl trečiojo asmens reikalavimo pripažinti prievolę pasibaigusia.... 42. Trečiasis asmuo O. G. ieškiniu prašo pripažinti, kad BUAB „R.TA Line“... 43. Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimais nesutinka; jo teigimu, tariamo... 44. Ieškovo atstovas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus... 45. Byloje nustatyta, jog 2010-09-20 susitarimu šalys pakeitė 2010-08-11... 46. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.130 str., tam, jog būtų galima atlikti... 47. Teismui atmetus ieškinio ir priešieškinio pagrindinius reikalavimus,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi ieškovo UAB BUAB „R.TA... 49. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-27, 2014-10-27 nutartimis atsakovo UAB... 50. Iš ieškovo (bankroto administravimo išlaidų) ir atsakovo valstybei... 51. Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., teisėja... 52. Ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi ieškovo BUAB „R.TA Line“... 54. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-27, 2014-10-27 nutartimis atsakovo UAB... 55. Priteisti iš ieškovo UAB „R.TA Line“, j.a.k. 302463936, bankroto... 56. Priteisti iš atsakovo UAB „Transvesta“, j.a.k.110485453, valstybei 12 EUR... 57. Priteisti iš trečiojo asmens R. O. G., a.k. ( - ) valstybei 3,50 EUR (tris... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...