Byla 3K-3-162/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Smiltynės perkėla“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį teisėtumo.

6Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 126, kuria ieškovė nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimta dirbti informacijos operatore (dispečere). 2010 m. rugsėjo 3 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuris 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo atšauktas. Ieškovė 2010 m. rugsėjo 17 d. įstojo į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą, o 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo išrinkta šios profesinės sąjungos AB „Smiltynės perkėla“ skyriaus pirmininkės pavaduotoja. Dėl AB „Smiltynės perkėla“ struktūrinių pertvarkymų buvo nuspręsta panaikinti vieną dispečerio etatą, todėl 2010 m. rugsėjo 29 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti darbuotojus, tarp jų – ir ieškovę. Gavus profesinės sąjungos sutikimą, 2010 m. spalio 19 d. ieškovei buvo įteiktas pakartotinis įspėjimas, kad 2010 m. gruodžio 31 d. ji bus atleista iš darbo. 2010 m. lapkričio 5 d. ieškovei buvo pasiūlyta eiti dispečerės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, tačiau ji šio pasiūlymo atsisakė ir 2010 m. gruodžio 30 d. AB „Smiltynės perkėla“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-233 nuo 2010 m. gruodžio 31 d. buvo atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

7Ieškovė teigė, kad jos atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes turėjo pirmenybę būti palikta dirbti – viena išlaiko savo tėvus, kurie šiuo metu yra bedarbiai, jiems nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, be to, buvo išrinkta darbuotojų atstovaujamojo organo nare, yra įgijusi atitinkamą išsilavinimą ir turi būtiną šioms pareigoms kvalifikaciją, gerai moka valstybinę kalbą. Atsakovė nepagrįstai nepasiūlė ieškovei kitos laisvos darbo vietos, o atsakovo pasiūlymas sudaryti terminuotą darbo sutartį toms pačioms dispečerės pareigoms pažeidė ieškovės, kaip darbuotojos, interesus, nes sumažėja jos socialinių garantijų apimtis. Be to, atsakovas pasielgė neteisėtai ir nekorektiškai, prašydamas profesinės sąjungos nuspręsti, kurią iš dviejų pirmenybės teisę likti dirbti turinčių darbuotojų atleisti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima jo sutikimu perkelti į kitą darbą. DK 126 straipsnio 2 dalis detalizuoja, dėl kokių svarbių priežasčių darbuotojas gali būti atleistas nesant jo kaltės, t. y. dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir pan. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „Smiltynės perkėla“ iš tiesų vyko struktūriniai pertvarkymai – darbuotojų skaičiaus mažinimas bei būsima įmonės organizacinė struktūra buvo aptarta su įmonėje veikiančios profesinės sąjungos atstovais ir buvo pritarta dalies etatų naikinimui, todėl buvo teisėtas pagrindas atleisti ieškovę pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

11Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ji viena išlaiko šeimą, todėl turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvai yra bedarbiai, jiems nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, tačiau jie abu gauna pajamų – netekto darbingumo pensiją ir bendros ieškovės tėvų mėnesinės pajamos yra 1488,78 Lt; konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš tiesų išlaiko savo tėvus ar kad yra priimtas oficialus sprendimas, kuriuo ieškovė būtų paskirta savo tėvų rūpintoja ar pan.

12Teismas nurodė, kad ieškovė į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą įstojo 2010 m. rugsėjo 17 d., t. y. po to, kai jai 2010 m. rugsėjo 3 d. pirmą kartą buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad ji po teisinės konsultacijos priėmė sprendimą stoti į įmonėje veikiančią profesinę sąjungą, nes, kaip jai buvo paaiškinta, profesinės sąjungos nariai, išrinkti į renkamuosius organus, turi pirmenybę išlikti darbe atleidimo iš darbo atveju, kai mažinamas darbuotojų skaičius dėl struktūrinių pertvarkymų įmonėje. Įstojusi į profesinę sąjungą, ieškovė per labai trumpą laiką 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo išrinkta profesinės sąjungos AB „Smiltynės perkėla“ skyriaus pirmininkės pavaduotoja, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, šis jos išrinkimas buvo neteisėtas, nes vadovaujantis Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos tarybos reglamento 2.1. punktu į renkamuosius organus gali būti renkami tik profesinės sąjungos nariai, turintys ne mažesnį kaip vienerių metų profesinės narystės stažą ir yra susipažinę su profesinės sąjungos veikla, aktyviai joje dalyvauja. Paaiškėjus, kad ieškovė neteisėtai buvo išrinkta profesinės sąjungos AB „Smiltynės perkėla“ skyriaus pirmininkės pavaduotoja, atleidimo metu ieškovė faktiškai negalėjo turėti pirmenybės būti palikta dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

13Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl išsilavinimo ir turimos aukštesnės kvalifikacijos šioje byloje neturi didesnės reikšmės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, jo požiūriu, abiejų darbuotojų – ieškovės V. L. ir K. L. – kvalifikacija buvo vienoda, jos abi vienodai gerai atliko savo darbą, tačiau vieną jų dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų reikėjo atleisti. Teismas nurodė, kad įstatymu suteikiama darbdaviui teisė palikti darbe labiau kvalifikuotus darbuotojus tais atvejais, kai pirmumo teisė taikoma DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais; 1 ir 6 punktuose įvardytais atvejais nurodytų darbuotojų kategorijų pirmumo teisė likti darbe yra absoliuti. Net jei ieškovė įrodytų, kad jos kvalifikacija yra didesnė nei K. L., atsižvelgiant į tai, kad pastaroji nuo 2006 m. spalio 28 d. yra Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos tarybos narė, yra šios profesinės sąjungos AB „Smiltynės perkėla“ skyriaus pirmininkė, jos teisė likti darbe yra absoliuti.

14Teismas nustatė, kad ieškovei buvo siūloma eiti dispečerės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, tačiau ji šio pasiūlymo atsisakė; pirkimų specialisto ir personalo vadovo pozicijos ieškovei nebuvo pasiūlytos, nes ji neturėjo reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos šioms pareigoms; kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovės kvalifikaciją, įmonėje nebuvo.

15Teismas konstatavo, kad iš 2010 m. rugsėjo 29 d. atsakovo rašto Nr. 2R(1.17)-366 turinio negalima daryti išvados, kad atsakovas prašė profesinės sąjungos nuspręsti, kurią darbuotoją atleisti: atsakovas, turėdamas pareigą gauti išankstinį sutikimą, iš esmės kreipėsi į profesinę sąjungą prašydamas nuspręsti, dėl kurios iš dviejų ketinamų atleisti darbuotojų atleidimo profesinė sąjunga duos sutikimą, o galutinį sprendimą dėl ieškovės atleidimo priėmė atsakovas. Atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos procedūros, prieš atleisdamas darbuotoją, iš anksto kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo, o įstatyme nėra imperatyviai reglamentuota, kokia turi būti tokio kreipimosi forma ir turinys, be to, nedraudžiama kreiptis iš karto dėl kelių darbuotojų.

16Teismas pažymėjo, kad ieškovė tinkamai buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, su ja buvo visiškai atsiskaityta, jai buvo išmokėta didesnė kompensacija, nei priklausė pagal įstatymą; padarė išvadą, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę, elgėsi sąžiningai, vadovavosi įstatymų bei kolektyvinės sutarties nuostatomis.

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį teisėtumo, pirmenybės teisės būti palikta dirbti nebuvimo, atmetė ieškovės argumentus dėl jos pranašumo prieš kitas darbuotojas.

19Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys byloje nekelia reikalavimo pripažinti ieškovės išrinkimą pirmininkės pavaduotoja neteisėtu, todėl nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje ir pareiškė, kad ieškovė neteisėtai buvo išrinkta profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotoja, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakė ir bylos nagrinėjimui tai įtakos neturėjo, nes ieškovė neturėjo pirmenybės prieš kitus darbuotojus.

20III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

221. Dėl ieškovės šeiminės padėties. DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktuose nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisės būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 proc. darbingumo lygis; kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. DK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Ieškovė gyvena kartu su savo tėvais, kuriems nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir kurie bylos nagrinėjimo (ir šiuo) metu yra bedarbiai. Jie negauna nedarbo draudimo išmokų, vienintelės jų pajamos – invalidumo šalpos pensijos. Dėl to, kad ieškovės tėvų gaunamos pajamos neviršija oficialios skurdo rizikos ribos, jų gaunamų netekto darbingumo pensijų negalima traktuoti pakankamomis lėšomis pragyvenimo išlaidoms padengti nei pagal 2009 m., nei pagal 2010 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos lygį. Ieškovės atlyginimas sudarė pagrindinę šeimos pajamų dalį.

23Šeima Lietuvos Respublikos teisės aktuose traktuojama plačiąja prasme, šeimos santykiai tarp tėvų ir vaikų nėra ribojami vaikų amžiaus kriterijaus, vaikų ir tėvų pareigos yra abipusės. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgos 5.4 punktu, kurio 6 pastraipoje nurodyta, kad darbuotojais, kurie pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju, pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni prižiūri kitą savo šeimos narį (narius), pripažintą pirmos ar antros grupės invalidu (DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat nurodyta, kad pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie prižiūri šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnio nei 55 proc. darbingumo lygis). Priežiūros faktui patvirtinti pakanka, kad darbuotojas pateiktų dokumentus, patvirtinančius jo ir tokių šeimos narių tapačią gyvenamąją vietą.

24Atsakovas savo poziciją gynė, teigdamas, kad ieškovė nepateikė atsakovui duomenų apie savo tėvų finansinę padėtį. Tinkamas duomenų apie ketinamą atleisti asmenį surinkimas yra darbdavio pareiga, nes darbdaviui keliami griežtesni darbo teisės išmanymo kriterijai. Ieškovė, gavusi įspėjimą apie ketinimą ją atleisti iš darbo, atsakovei pateikė duomenis apie savo tėvų finansinę padėtį. Teismai dėl šių aplinkybių nepasisakė, jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas dėl svarbių bylai klausimų nepasisakė iš viso, neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl tinkamo apeliacinio proceso.

252. Dėl ieškovės išrinkimo į darbuotojų atstovaujamąjį organą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė buvo neteisėtai išrinkta AB ,,Smiltynės perkėla“ profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotoja ir kad atleidimo iš darbo metu faktiškai negalėjo turėti pirmenybės būti palikta dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nesudarė ieškovei galimybės remtis ieškinio senaties institutu, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų dėl tinkamos apeliacijos. Ieškovė, gavusi atsakovo 2010 m. rugsėjo 15 d. raštą, pagrįstai tikėjosi, kad artimiausiu metu atsakovo organizacinės struktūros pakeitimas ir jos atleidimas iš einamų pareigų nebus svarstomas, todėl nusprendė įsijungti į AB ,,Smiltynės perkėla“ darbuotojų profesinės sąjungos veiklą, tapo šios profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotoja. Ieškovė negali nukentėti dėl to, kad pasinaudojo teisės aktų jai suteikta teise jungtis į profesines sąjungas. Ieškovės išrinkimas į darbuotojų atstovaujamąjį organą nebuvo ginčijamas teisminio proceso metu, todėl teismas, pripažindamas išrinkimą neteisėtu, peržengė teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą. Atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti ieškovės išrinkimą profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotoja neteisėtu, todėl ieškovė negalėjo žinoti, kad teismas, peržengdamas teisminio nagrinėjimo ribas, remsis šia faktine aplinkybe ir pripažins ieškovės išrinkimą į darbuotojų atstovaujamąjį organą neteisėtu. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo šiuo klausimu, todėl laikytina, kad ieškovės išrinkimas į darbuotojų atstovaujamojo organo narius yra nepanaikintas.

263. Dėl ieškovės kvalifikacijos. Teismai netinkamai analizavo kasatorės kvalifikacijos reikšmę sprendžiant jos atleidimo teisėtumo klausimą. Ieškovės kvalifikacijos klausimas ieškinyje buvo keliamas ne kaip savarankiškas teisės likti dirbti pagrindas, o kaip kriterijus, kuriuo atsakovas privalėjo vadovautis, susidarius situacijai, kai keli asmenys turi teisę būti palikti dirbti DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Į tas pačias dispečerės pareigas pirmenybės teisę būti paliktai dirbti turėjo ir ieškovė, ir K. L., todėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų toks atsakovo sprendimas, kai dirbti paliekamas aukštesnę kvalifikaciją turintis darbuotojas (ieškovė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintos apžvalgos 5.4 punkto 10 pastraipoje nurodyta, kad kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti paliktais dirbti konkuruoja du ar daugiau tos pačios specialybės darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 6 punktus, pirmenybė taikoma tam iš jų, kurio kvalifikacija aukštesnė, o jeigu jų kvalifikacija vienoda – darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

27Naujos redakcijos dispečerės pareigybės aprašymas įsigaliojo tik po ieškovės atleidimo iš darbo, todėl pagal atleidimo iš darbo metu galiojusią dispečerės pareigybės aprašymą ieškovė turėjo kvalifikacinį pranašumą prieš K. L.

284. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai analizavo įmonėje buvusias laisvas darbo vietas ir pasisakė dėl ieškovės galimybės jas eiti. Atsakovo 2010 m. spalio 19 d. rašte Nr. 2R91.12)-416 nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš einamų pareigų vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, pagal kuriuos naikinamas vienas dispečerio etatas. Teismai turėjo vertinti, ar, vykdant struktūrinius AB ,,Smiltynės perkėla“ pakeitimus, buvo mažinamas tam tikros specialybės darbuotojų skaičius. Faktinės aplinkybės rodo, kad bendrovėje dirbančių dispečerių etatų skaičius išliko toks pat – keturi, tačiau vienam jų – vyresniajam dispečeriui – buvo priskirtos papildomos funkcijos. Taigi atsakovas, vykdydamas struktūrinius pakeitimus, iš esmės ne mažino dispečerių etatų skaičių, o tik vienam jų priskyrė papildomas funkcijas.

295. Dėl kreipimosi į profesinę sąjungą. Iš atsakovo 2010 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 2R(1.17)-366 turinio akivaizdu, kad atsakovas prašė profesinės sąjungos skyriaus nuspręsti, kuriai darbuotojai įteikti įspėjimą. Tai patvirtina, kad sprendimas, kuri darbuotoja bus atleista, iš esmės priklausė nuo profesinės sąjungos skyriaus, o ne nuo atsakovo.

306. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš einamų pareigų, teismai, atmesdami ieškinį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011, nurodytus išaiškinimus.

31IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

32Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

331. Dėl ieškovės šeiminės padėties. Kasatorės tėvai gauna pajamas – netekti darbingumo pensijas, per mėnesį – iš viso 1488,78 Lt. Kasatorė, gavusi įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, iki atleidimo iš darbo dienos nepateikė darbdaviui dokumentų, įrodančių jos tėvų nedarbingumo lygį, ir dokumentų, įrodančių jos ir šeimos narių tapačią gyvenamąją vietą. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įstatymų leidėjas įpareigoja darbuotoją suteikti darbdaviui informaciją, reikalingą, kad darbdavys galėtų tinkamai vykdyti įstatymus. Esant ginčui, aplinkybės, kad darbdavys žinojo apie darbuotojui taikytiną garantiją, įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44).

342. Dėl ieškovės išrinkimo į darbuotojų atstovaujamąjį organą. Kasatorė į profesinę sąjungą įstojo po to, kai jai pirmą kartą buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir po teisinės konsultacijos. Apie Valstybinės ir privačių įmonių profesinės sąjungos tarybos reglamento nuostatas atsakovas sužinojo tik teismo posėdžio metu, pateikus šį dokumentą. Dėl to atsakovas nepareiškė reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovės išrinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotoja.

353. Dėl ieškovės kvalifikacijos. Net jei ieškovė ir įrodytų, kad jos kvalifikacija yra didesnė, nei K. L., atsižvelgus į tai, kad K. L. nuo 2006 m. spalio 28 d. yra Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos tarybos narė, taip pat šios profesinės sąjungos AB ,,Smiltynės perkėla“ skyriaus pirmininkė, pagal DK 135 straipsnio 6 punktą jos teisė likti darbe yra absoliuti.

364. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Atsakovas, įvertinęs esamų darbuotojų turimą kvalifikaciją ir patirtį, kiekvienam pasiūlė eiti pareigas, atitinkančias jų darbo patirtį, kvalifikaciją ir sugebėjimus. Ieškovė neatitiko personalo specialistui ir generalinio direktoriaus padėjėjui keliamų reikalavimų (neturėjo tinkamos darbo patirties). 2010 m. spalio 22 d. dispečerei R. A. išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų ir atsiradus laisvai ieškovės kvalifikaciją atitinkančiai darbo vietai, ieškovei buvo pasiūlyta eiti dispečerės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį.

375. Dėl kreipimosi į profesinę sąjungą. Nei DK, nei Kolektyvinėje sutartyje nenustatyta, kad darbdavys vien metu negali kreiptis į profesinę sąjungą dėl kelių darbuotojų, išrinktų į atstovaujamuosius organus, sutikimo atleisti iš darbo, kokia turi būti kreipimosi forma ir turinys. Atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą prašydamas nuspręsti, dėl kurios iš dviejų ketinamų darbuotojų atleidimo profesinė sąjunga duos sutikimą, o galutinį sprendimą priėmė atsakovas.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

40Dėl DK 135 straipsnio aiškinimo ir taikymo

41DK 135 straipsnyje nustatyta darbuotojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Šioje normoje nustatyta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti turi teisę pasinaudoti tik tie darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį, ir tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų.

42Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, turi nustatyti: a) ar darbuotojas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą, ar jos neturėjo; c) ar darbuotojui turėjo būti taikoma jo turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus. Be to, teismas negali apsiriboti vien tik darbdavio atliktų ar neatliktų, atleidžiant darbuotoją iš darbo, veiksmų konstatavimu, o turi pats šias aplinkybes aiškintis ir jas įvertinti. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, nustačius šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytą darbuotojo pirmenybės teisę likti darbe prieš kitus šios įstaigos tos pačios specialybės darbuotojus, kurių kvalifikacija nėra aukštesnė už jo kvalifikaciją, jam turėtų būti taikoma pirmenybės teisė pasilikti darbe prieš kitus įstaigos darbuotojus, kurie pagal šį straipsnį tokios pirmenybės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-58/2004). Jeigu darbuotojų kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas (pavyzdžiui, darbuotojas, kuris pirmenybės teisę turi pagal daugiau aptartos normos punktų, negu jo konkurentas). Tuo atveju, kai tokių darbuotojų kvalifikacija ir socialinis pažeidžiamumas yra vienodi, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo iš darbuotojų tęsti darbo santykius.

43DK 135 straipsnio 1 dalies 1 (darbovietėje sužaloti arba susirgę profesine liga) ir 6 (išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus) punktuose numatytų darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti nesiejama su jų turima kvalifikacija, jie turi pirmenybės teisę likti dirbti kitų darbovietės darbuotojų atžvilgiu (taigi ir darbuotojų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, atžvilgiu) net ir turėdami žemesnę kvalifikaciją. Tai reiškia, kad kai mažinamas darbuotojų skaičius, DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas pirmenybės teises turintys darbuotojai kvalifikacijos atžvilgiu turi absoliučią pirmenybės teisę, palyginti su kitais darbuotojais būti paliktais darbe. Kai tokią teisę turi (tarpusavyje konkuruoja) du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija vienoda, darbdavys pasirenka, su kuriuo iš darbuotojų nutraukti darbo sutartį.

44Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas vykdė darbo vietų struktūrinius pertvarkymus ir dėl to mažino darbuotojų skaičių, tarp jų – ir vieną dispečerio darbo vietą, ir sprendė, su kuria iš dispečerių – kasatore ar K. L. – nutraukti darbo sutartį. Įvertinęs abiejų darbuotojų kvalifikaciją, turimas pirmenybės teises ir gavęs profsąjungos sutikimą bei įstatymo nustatyta tvarka įspėjęs dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovas darbo sutartį DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu nutraukė su kasatore. Nagrinėdami ginčą teismai taip pat nustatė, kad K. L. nuo 2006 m. yra Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos tarybos narė ir šios profesinės sąjungos atsakovo skyriaus pirmininkė, todėl pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą turėjo pirmenybės teisę likti dirbti nepriklausomai nuo kvalifikacijos lygio. Kasatorė 2010 m rugsėjo 24 d buvo išrinkta to paties profesinės sąjungos skyriaus pirmininko pavaduotoja, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal profesinės sąjungos tarybos reglamentą kasatorė negalėjo būti renkama pirmininko pavaduotoja, nes neturėjo reikalaujamo stažo profesinės sąjungos narystėje, taip pat nustatė, kad kasatorė, žinodama apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekė būti išrinkta į profesinės sąjungos renkamąjį organą. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės reikšmingos, tačiau neesminės sprendžiamam ginčui, nes nepriklausomai nuo teismo išvados dėl kasatorės išrinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininko pavaduotoja pagal aptartas DK 135 straipsnio taikymo sąlygas darbdavys (atsakovas), esant abiejų darbuotojų vienodai kvalifikacijai, kaip nustatė teismai, ir abiem turint tą pačią pirmenybės teisę likti dirbti, turi teisę rinktis, su kuria iš darbuotojų nutraukti darbo sutartį, todėl, nutraukdamas darbo sutartį su kasatore, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

45Kasatorė nurodo, kad pirmenybės teisę likti darbe turėjo ir pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes prižiūri didelį nedarbingumo laipsnį turinčius tėvus, tačiau teismai nustatė, kad K. L. daugiau kaip dešimt metų dirba pas atsakovą, t. y. irgi turi pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad kasatorė turėjo pirmenybės teisę prieš K. L. likti dirbti.

46Teismai, spręsdami ginčą, nuosekliai aiškinosi tiek aptartas, tiek kitas bylai reikšmingas aplinkybes: dėl galimybių perkelti kasatorę į kitą darbą; dėl kitų darbuotojų kvalifikacijos, perkėlimo pagrįstumo ir atitikties pareigoms; nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė DK 129, 135 ir kituose straipsniuose nustatytus ir kasacinio teismo, aiškinant darbo teisės normas, teismų praktikoje suformuotus darbdaviui keliamus reikalavimus atleidžiant darbuotojus iš darbo. Teisėjų kolegija, atmesdama kasatorės argumentus dėl netinkamo darbo teisės normų taikymo, pažymi, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 straipsnį visais atvejais darbuotojui sukelia nepageidaujamų, neigiamų padarinių, nes darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo kaltės, dėl to įstatymas, nustatydamas tokius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nustato atleidžiamam darbuotojui ir tam tikras socialines garantijas dėl darbo sutarties nutraukimo – išeitinės išmokos sumokėjimą (DK 140 straipsnis), draudimą daryti išskaitas iš išeitinės išmokos (DK 226 straipsnis), galimybę būti pasiųstam mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius (DK 211 straipsnis), kt.

47Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo

48Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

50Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius pertvarkymus – ir jų svarbą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, teismai nustatė, kad atsakovas vykdė organizacinės struktūros pertvarkymą ir dėl to mažino darbuotojų skaičių, panaikino vieną dispečerio darbo vietą. Teismų nustatytų faktų yra saistomas kasacinis teismas, nes faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė kasatorės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį pagrindą ir pagrįstumą – atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą.

51Kasatorė skunde nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, akcentuoja, kad atsakovas nepateikdavo arba pateikdavo neišsamius duomenis (dokumentus), tačiau nekonkretizuoja, kokių esminę reikšmę turinčių bylai dokumentų atsakovas nepateikė, o pateikdamas kasacinio teismo praktiką, konkrečiai neargumentuoja, kaip teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kad dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Kasaciniame skunde faktiškai nepateikiant tinkamos argumentacijos dėl šių proceso teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo ir bylą nagrinėjusių teismų išvadų dėl ieškovės atleidimo iš darbo priežasčių ir jų svarbos, taikant DK normas, klaidingumo.

52Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

54Kasaciniame teisme patirta 36,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Priteisti valstybei iš ieškovės V. L. (duomenys neskelbtini) 36,13 Lt (trisdešimt šešis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal Lietuvos... 6. Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė... 7. Ieškovė teigė, kad jos atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti... 11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ji viena išlaiko... 12. Teismas nurodė, kad ieškovė į Valstybinių ir privačių įmonių... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl išsilavinimo ir turimos... 14. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo siūloma eiti dispečerės pareigas pagal... 15. Teismas konstatavo, kad iš 2010 m. rugsėjo 29 d. atsakovo rašto Nr.... 16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tinkamai buvo įspėta apie darbo sutarties... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 19. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys byloje nekelia reikalavimo... 20. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 22. 1. Dėl ieškovės šeiminės padėties. DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6... 23. Šeima Lietuvos Respublikos teisės aktuose traktuojama plačiąja prasme,... 24. Atsakovas savo poziciją gynė, teigdamas, kad ieškovė nepateikė atsakovui... 25. 2. Dėl ieškovės išrinkimo į darbuotojų atstovaujamąjį organą.... 26. 3. Dėl ieškovės kvalifikacijos. Teismai netinkamai analizavo kasatorės... 27. Naujos redakcijos dispečerės pareigybės aprašymas įsigaliojo tik po... 28. 4. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Apeliacinės instancijos... 29. 5. Dėl kreipimosi į profesinę sąjungą. Iš atsakovo 2010 m. rugsėjo 29 d.... 30. 6. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš... 31. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o... 33. 1. Dėl ieškovės šeiminės padėties. Kasatorės tėvai gauna pajamas –... 34. 2. Dėl ieškovės išrinkimo į darbuotojų atstovaujamąjį organą.... 35. 3. Dėl ieškovės kvalifikacijos. Net jei ieškovė ir įrodytų, kad jos... 36. 4. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Atsakovas, įvertinęs esamų... 37. 5. Dėl kreipimosi į profesinę sąjungą. Nei DK, nei Kolektyvinėje... 38. Teisėjų kolegija... 39. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. Dėl DK 135 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 41. DK 135 straipsnyje nustatyta darbuotojo pirmenybės teisė būti paliktam... 42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas,... 43. DK 135 straipsnio 1 dalies 1 (darbovietėje sužaloti arba susirgę profesine... 44. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas vykdė darbo vietų... 45. Kasatorė nurodo, kad pirmenybės teisę likti darbe turėjo ir pagal DK 135... 46. Teismai, spręsdami ginčą, nuosekliai aiškinosi tiek aptartas, tiek kitas... 47. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ... 48. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo bylos nagrinėjimo... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir... 50. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovės atleidimo iš darbo... 51. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimą... 52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme... 54. Kasaciniame teisme patirta 36,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 57. Priteisti valstybei iš ieškovės V. L. (duomenys neskelbtini) 36,13 Lt... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...