Byla 3K-3-164/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, darbų perdavimo–priėmimo akto ir pažymos pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką atsisakymą nuo 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutarties Nr. 22-6.38-485 ir jos nutraukimą neteisėtais; pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai pasirašytus 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6-A (forma F-2) ir pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėn. (forma F-3); nutraukti su atsakovu AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-485 dėl rangovo (atsakovo) kaltės.

5Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 18 d. ieškovas paskelbė supaprastintą konkursą dėl „Objekto „Panevėžio lopšelio–darželio „Kastytis“ pastato (( - )) rekonstravimas“ projektavimo ir inžinerinių paslaugų bei rekonstravimo darbų (papildomų darbų)“ pirkimo. Konkursas vykdytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, jo pasiūlymas pripažintas geriausiu. 2009 m. gegužės 15 d. sudaryta ieškovo ir atsakovo rangos sutartis Nr. 22-6.38-485 (toliau – ir Rangos sutartis). Šios sutarties 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog rangovas (atsakovas) darbus, detalizuotus sutarties priede Nr. 1, atliks pagal užsakovo (ieškovo) pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą. Bendra objekto darbų kaina – 590 663 Lt su PVM. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad kaina galutinė (sutarties 3 straipsnio 3 punktas); gali keistis tik sutarties 3 straipsnio 4 punkte išvardytais atvejais, tarp jų – tikslinant objekto techninio projekto užduotis (4.1 punktas), taip pat dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjus, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, neįrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima baigti vykdyti sutarties (4.4 punktas). Rangos sutarties priede Nr. 1 išvardyti atliktini darbai ir jų vertė pinigine išraiška. Darbų apimtys kiekine išraiška raštu sutartyje (jos priede) neaptartos. 2010 m. spalio 28 d. atsakovas, nebaigęs darbų, nepridavęs objekto, pateikė pranešimą, kad, vadovaudamasis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, atsisako sutarties ir, suėjus trisdešimties dienų terminui, vienašališkai nutraukia, be kita ko, Rangos sutartį Nr. 22-6.38-485, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pažeidžia Rangos sutarties 4 straipsnio 4.1, 4.4 punktų reikalavimus ir CK nuostatas, nes nesutinka padidinti sutarties kainos dėl papildomų darbų atsiradimo ir (ar) nesiima priemonių dėl šių darbų atlikimo (pasamdydamas kitus rangovus jiems atlikti), o, jų neatlikus, atsakovas negali toliau vykdyti Rangos sutartyje (statinio projektavimo užduotyje) nurodytų savo darbų. Kartu su šiuo pranešimu atsakovas pateikė 2009 m. lapkričio 30 d. vienašališkai pasirašytus pažymą Nr. 6-A ir aktą Nr. 6-A dėl papildomai atliktų darbų.

6Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė baigti objekto rekonstrukcijos darbus, todėl šis atsisakymas, aktas Nr. 6-A ir pažyma Nr. 6-A dėl neva papildomai atliktų darbų pripažintini neteisėtais. Ieškovas nurodė, kad Rangos sutarties kainos negalima keisti, nes ji konkreti, fiksuota; be to, sutarties nuostatų dėl darbų kainos pakeitimas prieštarautų viešųjų pirkimų principams; dėl to atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovas padidintų sutarties kainą dėl papildomų darbų atsiradimo. Darbai ginčo objekte turėjo būti atlikti pagal techninį projektą (kuriame nurodyti tikslūs atliktinų darbų kiekiai), o ne pagal statinio projektavimo užduotį (kurioje nurodyti tik apytikriai duomenys dėl darbų apimčių), kaip kad teigia atsakovas. Su atsakovu buvo sutarta, kad darbų priėmimas ir apmokėjimas bus atliekamas procentiškai – pagal santykį tarp faktiškai atliktų ir visų atliktinų pagal statinio techninį projektą darbų, o atsakovo surašytuose akte Nr. 6-A ir pažymoje Nr. 6-A darbų procentiškumas skaičiuojamas kaip faktiškai atliktų darbų ir apytikrio darbų kiekio, nurodyto statinio projektavimo užduotyje, santykis. Ieškovo teigimu, atsakovo pasiūlymas buvo pateiktas pagal konkursinę medžiagą, statinio projektavimo užduotį, tačiau reikalingų atliktų darbų kiekiai jose nurodyti tik apytikriai, laimėtojas (atsakovas) tik jais vadovautis negalėjo; atsakovas, būdamas profesionalus statytojas ir žinodamas, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik jam parengus projektinę dokumentaciją, prieš teikdamas pasiūlymą, galėjo (ir turėjo) apžiūrėti objektą, įvertinti galimus darbų kiekius, jų sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos; kadangi atsakovas parengė projektinę dokumentaciją (statinio techninį projektą), įvertinęs darbų kiekius, pasiūlė darbų kainą, už kurią atliks darbus, tai jam tenka visa rizika dėl didesnių darbų sąnaudų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino neteisėtais atsakovo vienašališką atsisakymą 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutarties Nr. 22-6.38-485 (su vėlesniais pakeitimais) ir jos vienašališką nutraukimą; pripažino negaliojančiais atsakovo 2009 m. lapkričio 30 d. pasirašytus pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėn. (forma F-3) ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6-A (forma F-2), ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn.; nutraukė šalių 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutartį Nr. 22-6.38-485 (su vėlesniais pakeitimais) dėl atsakovo kaltės.

9Teismas nustatė, kad pradinėje statinio projektavimo užduotyje, 2009 m. sausio 19 d. patvirtintoje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, nurodyta, jog lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila yra apie 1100 kv. m, langų keitimas – apie 447 kv. m, lauko ir tambūrų durų keitimas – apie 27 kv. m, stogo apšiltinimas ir danga – apie 970 kv. m, šildymo–vėdinimo sistema turi būti rekonstruota; 2009 m. gegužės 29 d. (po Rangos sutarties pasirašymo) papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-532 šios sąlygos buvo patikslintos – atsisakyta reikalavimo rekonstruoti šildymo–vėdinimo sistemą, kiti duomenys nesikeitė; 2009 m. birželio 29 d. atsakovas parengė statinio techninį projektą, nurodydamas atliktinų darbų kiekius: lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila – 1554 kv. m, langų keitimas – 442 kv. m, lauko ir tambūrų durų keitimas – 37 kv. m, stogo apšiltinimas ir danga – 1375 kv. m; 2009 m. rugsėjo 9 d. papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-871 Rangos sutartis patikslinta, susitariant dėl papildomų darbų atlikimo ir jų finansavimo; pasikeitus PVM dydžiui, 2009 m. rugsėjo 16 d. papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-901 šalys patikslino Rangos sutarties 3 straipsnio 1, 2 punktus, susitardamos, kad bendra objekto darbų kaina – 598 061,80 Lt su PVM, kuri detalizuota Papildomo susitarimo priede; taip pat grįžta prie šildymo–vėdinimo sistemos rekonstravimo reikalingumo; kitos sutarties sąlygos nebesikeitė. 2009 m. birželio–lapkričio mėnesiais buvo atliekami rekonstravimo darbai, jų atlikimo faktas fiksuotas atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktuose ir pažymose apie atliktų darbų vertę. Aktuose atliktų darbų kiekis nurodytas procentais. Teismo nuomone, šis skaičiavimas rodė faktiškai atliktų darbų santykį su reikalingų atlikti pagal techninį projektą darbų kiekiu. 2009 m. lapkričio 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6 (forma F-2) ir pažymą Nr. 6 (forma F-3), kurių duomenimis, nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, suteikta 85,56 proc. projektavimo ir inžinerinių paslaugų, atlikta 74,29 proc. rekonstravimo darbų už bendrą 454 260,99 Lt (su PVM) sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui. Kartu su 2010 m. spalio 28 d. pranešimu apie atsisakymą nuo Rangos sutarties ir jos nutraukimą atsakovas pateikė ieškovui 2009 m. lapkričio 30 d. vienašališkai pasirašytus pažymą Nr. 6-A ir aktą Nr. 6-A, kurių ieškovui prieš tai nebuvo pateikęs pasirašyti; šių duomenimis, nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, suteikta 88,52 proc. projektavimo ir inžinerinių paslaugų už 23 900 Lt, atlikta 86,40 proc. rekonstravimo darbų už 366 530,74 Lt, iš viso – už 517 393,47 Lt (su PVM) sumą. Atliktų darbų kiekis procentais šiuose dokumentuose apskaičiuotas kaip faktiškai atliktų ir pagal statinio projektavimo užduotį atliktinų darbų santykis.

10Remdamasis CK 6.706 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsniu, teismas nurodė, kad sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas, konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus; sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos; pirkimo sutartyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju nebuvo nei gautas šios tarnybos sutikimas, nei egzistavo pagrindas sutarčiai pakeisti. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad užsakovas būtų pakeitęs projektavimo sąlygas ir tai būtų lėmę sutartyje nesulygtų darbų atlikimo atsiradimą. Tai konstatavęs, be to, nenustatęs, kad ieškovas nevykdytų sutarties (jis priėmė atliktus darbus ir juos apmokėjo, nereikalavo Rangos sutartyje neaptartų darbų atlikimo), teismas sprendė, jog šiuo atveju nebuvo nė vienos įstatyme (CK 6.217 straipsnis) nurodytos sąlygos sutarčiai vienašališkai iš rangovo (atsakovo) pusės nutraukti.

11Atsakovui tvirtinus, kad tik parengus techninį darbo projektą paaiškėjo tikrieji atliktinų darbų kiekiai, teismas nurodė, jog tai nėra nenumatyti, t. y. iš esmės skirtingi, nei aptarti sutartyje, darbai. Pažymėjęs, kad aplinkybė apie didesnius, negu nurodyta, atliktinų darbų kiekius, atsakovui tapo žinoma parengus techninį projektą bei tiksliai apskaičiavus darbų kiekius, t. y. birželio viduryje, teismas nurodė, jog atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti tokią sutartį ir darbų nepradėti, o juos pradėjus – nutraukti vykdymą ir atsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdė sutartį: skaičiavo atliktų darbų kiekius, darbus užsakovui perduodavo ir jų vertę apskaičiuodavo pagal ieškovo taikomą skaičiavimą – kaip faktiškai atliktų bei techniniame darbo projekte nurodytų atliktinų darbų santykį (aktas Nr. 6 ir pažyma Nr.6), ir tai, teismo nuomone, patvirtina, jog atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis vykdo sutartį, jų laikėsi. Pažymėjęs, kad CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, teismas nurodė, jog ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Dėl to, teismo nuomone, net jeigu darbų kiekiai šalių buvo aptarti tik apytiksliai, įstatyme nesuteikta rangovui teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį.

12Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad energetikos sistemos rekonstravimas, priešgaisrinių kopėčių, lietaus vandens nutekėjimo sistemos įrengimas buvo papildomi, Rangos sutartyje neaptarti darbai. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Techninio projekto parengimas buvo atsakovo sutartinė pareiga. Iš atsakovo parengto techninio projekto matyti, kad atsakovas kopėčias suprojektavo, taigi numatė jų įrengimą kaip būtiną. Be to, kopėčių įrengimo reikalingumas nurodytas privalomuose norminiuose aktuose (aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ XIV skyrius), todėl atsakovas negali teigti, kad jam apie tai nebuvo žinoma. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo pasiūlymuose pateikė sistemos rekonstravimo kainą, net nurodė subrangovą, teismas padarė išvadą, jog atsakovas vertino, skaičiavo atliktinus darbus ir jų kaštus, t. y. suvokė darbų sudėtį.

13Nustatęs, kad aktą Nr. 6 pasirašė abi šalys, taip suderindamos darbų faktą ir jų apimtis, o ginčijamas darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 6-A apskritai nebuvo pateiktas ieškovui pasirašyti, teismas konstatavo, jog aktas Nr. 6-A neatitinka šalių sutarties sąlygų (nes atliktų darbų santykis jame skaičiuojamas nuo ieškovo nurodytų apytikrių darbų apimčių, o ne pagal techniniame projekte nurodytus tikslius darbų kiekius), Rangos sutarties sąlygos aiškinamos neatsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų, pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviesiems įstatymų reikalavimams ir viešajai tvarkai (CK 1.80, 1.81, 6.694 straipsniai). Teismas tenkino ieškovo prašymą pripažinti negaliojančia pažymą Nr. 6-A, nurodydamas, kad ši pažyma pagal esmę yra darbų perdavimo–priėmimo akto sudėtinė dalis (priedas), taigi jos surašymas bei pateikimas (ar priešingai) gali sukurti jį pasirašiusiems asmenims teisių ir pareigų, todėl, teismo nuomone, ji gali būti ginčijama kaip pažeidžianti ieškovo teises.

14Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju konkrečiai nustatyta darbų kaina vienašališkai negalėjo būti pakeista vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, todėl atsakovo atsisakymas vykdyti sutartį nepagrįstas. Vadovaudamasis CK 6.652, 6.658, 6.217 straipsniais, teismas sprendė, kad, atsakovui laiku neįvykdžius sutarties, ją vienašališkai nutraukus, ieškovas neturi pagrindo manyti, jog sutartis ateityje bus įvykdyta, ir gali pagrįstai reikalauti nutraukti sutartį teisme.

15Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nepagrįstai sustabdė darbus ir neteisėtai nutraukė ginčo sutartį, nes ieškovas sutarties nepažeidė, o atsakovas turėjo vykdyti sutartį joje aptartomis sąlygomis ir neturėjo pagrindo reikalauti didinti sutartyje nustatytą darbų kainą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pasirašydamas ginčo sutartį, atsakovas žinojo visą atliekamų darbų specifiką, parengus statinio techninį projektą paaiškėję tikrieji atliktinų darbų kiekiai nebuvo sutartyje nenumatyti, todėl turėjo būti apmokami sutartyje nustatyta kaina, o ne kaip papildomai atliktini darbai. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija nurodė, kad Rangos sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti projektavimo ir inžinerines paslaugas bei rekonstravimo darbus, kurie detalizuoti Sutarties priede. Rangos sutartyje atsakovas įsipareigojo pagal užsakovo užduotį atlikti ne tik statybos (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), bet ir projektavimo darbus, t. y. parengti techninį sprendimą ir perduoti jį užsakovui (CK 6.700 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konkursu buvo perkamos ir projektavimo paslaugos, iš konkurso medžiagos atsakovui turėjo būti aišku, jog konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektavimą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, kaip savo srities profesionalas, prieš teikdamas pasiūlymą, turėjo galimybę apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos, o ieškovas neprivalėjo nurodyti tikslių darbų kiekių. Ieškovas, kartu įsigydamas ir projektavimo paslaugas, nurodęs objektą bei jam būtinus atlikti darbus, neprivalėjo nurodyti net apytikslių darbų kiekių, nes šie paaiškėja tik atlikus projektavimą ir parengus techninį darbo projektą. Dėl to teisėjų kolegija atmetė atsakovo teiginius, kad ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ar 18 straipsnio 6 dalies 2 punktą.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad rangovas privalėjo atlikti visus rangos darbus (jų kiekius), kurie atsirado vėliau – parengus statinio techninį projektą ir paaiškėjus daug didesnėms darbų apimtims, negu buvo nurodyta pirkimo dokumentuose. Kasatoriaus teigimu, Rangos sutarties 2 straipsnio 1 punkte nenustatyta, kad rangovas privalo atlikti rangos darbų kiekius, nurodytus statinio techniniame projekte. Taip pat nepagrįsta teismų išvada, kad, rangovui (kasatoriui) parengus statinio techninį projektą, neatsirado papildomų darbų atlikimo poreikio. Konkurso sąlygose buvo aiškiai suformuluota, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, skaičiuoja kainą pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą, nes tuo metu techninis projektas dar nebuvo parengtas. Kasatoriaus teigimu, jis, remdamasis Rangos sutarties 2 straipsniu, apskaičiavo kainą pagal statinio projektavimo užduotyje bei projektiniuose pasiūlymuose nurodytas darbų apimtis, taigi ir Rangos sutartimi įsipareigojo atlikti tik tuos darbų kiekius, kurie buvo nurodyti šiuose dokumentuose, nes ginčo pirkimas buvo vykdomas ne fiksuotos kainos, o fiksuoto įkainio pagrindu. Parengus techninį projektą, pasikeitė pirkimo dokumentuose nurodyti darbų kiekiai, todėl ieškovas privalėjo organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl atsiradusių papildomų darbų kiekių.

202. Teismai netyrė, kuri iš šalių pagal bylos aplinkybes buvo atsakinga už statybos normatyvinių dokumentų turinį ir kuriai tenka rizika už šių duomenų tikrumą ir išsamumą, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal VPĮ 24 straipsnio 7 dalį ieškovo pareiga buvo pirkimo dokumentuose tinkamai nurodyti perkamų darbų kiekį ir pobūdį, todėl jis ir atsako už atliekamų darbų apimtį. Ieškovas konkurso metu statybos normatyviniuose dokumentuose (statinio projektavimo užduotyje) nenumatė visų darbų kiekių (nes pirkimas vyko fiksuoto įkainio aspektu), todėl atsako už jų tikslumą ir, paaiškėjus kitiems darbų kiekiams, privalėjo spręsti dėl papildomų darbų vykdymo. Kasatorius, skaičiuodamas pasiūlymo kainą, vadovavosi ieškovo pirkimo dokumentuose nurodytais darbų kiekiais, todėl negali būti atsakingas už tai, jog ieškovas tinkamai neatliko savo pareigų. Ieškovui, o ne kasatoriui, projektavimo užduotyje nurodžius atliktinų darbų kiekius, už jų tikslumą atsakingas ieškovas, todėl projektavimo stadijoje pasikeitus darbų kiekiams, ieškovas turi spręsti dėl papildomų darbų vykdymo ir finansavimo, t. y. sudaryti su kasatoriumi papildomą susitarimą arba pasamdyti kitą rangovą papildomiems darbams atlikti (Rangos sutarties 3 straipsnio 4.1, 4.4 punktai, CK 6.653 straipsnio 2 dalis, 6.684 straipsnio 1 dalis). Kadangi projektavimo stadijoje ieškovo rengtuose sutarties dokumentuose (statinio projektavimo užduotyje) buvo nustatyti ieškovo padaryti defektai, ieškovas privalo atlyginti kasatoriui papildomų darbų atlikimo kaštus, o kasatorius turėjo teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą (CK 6.685 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, ieškovui nevykdžius savo pareigų (Viešųjų pirkimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, 56 straipsnio 4 dalies 1 punktas, Rangos sutarties 3 straipsnio 4.1, 4.4 punktai), jis pagrįstai ir teisėtai nutraukė ginčo sutartį.

213. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 5 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad, remiantis nurodyta teisės norma, šalys neturėjo teisės nei didinti, nei mažinti darbų kainos. Kasatoriaus teigimu, pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį vienas pagrindų pakeisti sutartimi sulygtą konkrečią kainą yra tai, kad statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, t. y. statinio projektavimo užduotyje (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 punktas). Kadangi ieškovas konkurso metu statybos normatyviniuose dokumentuose (statinio projektavimo užduotyje) nenumatė visų darbų kiekių (nes pirkimas vyko fiksuoto įkainio pagrindu) ir yra atsakingas už jų tikslumą (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalis), tai, paaiškėjus kitiems darbų kiekiams, privalėjo spręsti dėl papildomų darbų atlikimo. Be to, pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, jeigu rangovas įspėja užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutinka didinti darbų kainos, rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Kasatoriaus teigimu, jis (rangovas) įspėjo ieškovą (užsakovą) apie būtinumą didinti darbų kainą, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, ginčo Rangos sutartis pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta.

224. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad šalių sudaryta Rangos sutartis – fiksuotos kainos sutartis, rangovas (kasatorius) privalo atlikti visus darbus, kurių kiekiai paaiškėjo vėliau – parengus statinio techninį projektą, ir kad po šio parengimo neatsirado būtinybės atlikti papildomus darbus. Kasatoriaus teigimu, šios teismo išvados prieštarauja bylos duomenims. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A-824 patvirtino techninį projektą, taigi – šiuo patvirtinimu pakeitė pradinius duomenis, nurodytus projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose. Dėl to, kasatoriaus nuomone, ieškovas privalėjo spręsti papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo klausimus (CK 6.704 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Rangos sutarties 3 straipsnio 4.1 punktas). Kadangi ieškovas atsisakė spręsti šį klausimą, vilkino sprendimų priėmimą, nebendradarbiavo ir pažeidė CK 6.691 straipsnį, tai, kasatorius teigimu, jis buvo priverstas nutraukti sutartį.

236. Kasatoriaus teigimu, ieškovui buvo pateiktas pasirašyti atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 6 (forma F-2) ir pažyma Nr. 6 (forma F-3) už 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau ieškovas atsisakė jį pasirašyti ir grąžino kasatoriui, nenurodydamas jokių Rangos sutarties 7 straipsnio 1.3, 1.5 punktuose išvardytų aplinkybių. Pateikus šiuos dokumentus pakartotinai, ieškovas juos vėl atsisakė pasirašyti. Tokiomis aplinkybėmis tam, kad nebūtų vilkinamas darbų pridavimas ir atsiskaitymas už juos, kasatorius pakoregavo aktą ir pažymą, kad būtų priimta nors dalis darbų, o tai daliai darbų, dėl kurių ieškovas atsisakė pasirašyti, nors jie ir buvo atlikti, buvo surašyti ir kasatoriaus vienašališkai pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) aktas Nr. 6-A bei pažyma Nr. 6-A. Ieškovas atliktų darbų perdavimo akte nėra pareiškęs pastabų dėl jų kokybės, nėra nurodęs konkrečių trūkumų, todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.689 straipsnio 2 dalis), o šie aktai yra teisėti ir galiojantys.

247. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas, kad ieškovas negali keisti Rangos sutarties sąlygų ir (ar) organizuoti pirkimą dėl papildomų darbų atlikimo, nes būtų pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatos, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes ieškovas neprašė pripažinti niekinėmis Rangos sutarties 3 straipsnio 4.1, 4.4 punktų sąlygų.

258. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes joje nenurodyta, dėl kokių byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktų ir kokiais teisiniais argumentais remiantis sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat neišdėstyta motyvų, kodėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. Tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

26Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

271. Tiek iš rengto konkurso medžiagos, tiek iš sutarties turinio buvo matyti, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektavimą bei parengus techninį projektą. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad konkrečius darbų kiekius ieškovas nurodė statinio projektavimo užduotyje. Ieškovo teigimu, statinio projektavimo užduotyje nurodyti duomenys – preliminarūs. Rangos sutartimi šalių buvo sutarta dėl darbų, nurodytų techniniame projekte, kurį parengs kasatorius, todėl jis, atlikdamas Rangos sutartimi sulygtus darbus, turėjo vadovautis jų kiekiais, nurodytais techniniame projekte, o ne statinio projektavimo užduotyje (pagal kurią statybos leidimas neišduodamas ir rekonstrukcijos darbai neatliekami). Projektavimo darbų atlikimas ir techninio projekto parengimas buvo kasatoriaus pareiga, todėl jis, galėjęs ir turėjęs apžiūrėti objektą bei įvertinti savo galimybes atlikti numatytus darbus už konkurse pasiūlytą ir geriausia pripažintą kainą, tačiau, to nepadaręs, veikė savo rizika ir negali remtis aplinkybe, kad darbų sąnaudos – didesnės, negu jis tikėjosi. Kasatoriui turėjo būti žinoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, draudžianti keisti sutartį negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Jis taip pat negalėjo remtis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, reikalaudamas keisti sutarties kainą, jeigu ji konkrečiai nurodyta sutartyje. Rangos sutarties 4.1, 4.4 punktuose ieškovui nesuteikta teisinio pagrindo teikti kasatoriui papildomą finansavimą papildomiems darbams atlikti. Taigi kasatoriui nebuvo teisinio pagrindo reikalauti didinti sutarties kainą ar kitaip spręsti, jo nuomone, papildomų, Rangos sutartyje nenurodytų, darbų atlikimo klausimą. Kasatorius turėjo vykdyti sutartį joje aptartomis sąlygomis, taip pat ir dėl kainos.

282. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsirado papildomų darbų atlikimo poreikis. Kasatorius pasirašė pažymą Nr. 6 apie atliktų darbų vertę 2009 m. lapkričio mėn. ir atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6, kuriuose nurodyti duomenys dėl darbų kiekių atitinka kasatoriaus parengtame techniniame projekte nurodytuosius. Šie dokumentai pasirašyti abiejų šalių, yra nenuginčyti ir galiojantys. Taigi kasatoriui buvo žinoma, kokiomis sąlygomis jis turi vykdyti sutartį, ir jis jų laikėsi. Kasatorius taip pat žinojo pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, taigi – galėjo rinktis, dalyvauti ar nedalyvauti paskelbtame konkurse, turėjo teisę savo pasiūlyme nurodyti didesnę kainą ir kt., o, pasiūlydamas mažesnę ir žinodamas konkurso sąlygas, prisiėmė didesnių sąnaudų reikalingiems projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti riziką.

293. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ir objektyviai, nepažeisdami kasaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų, ištyrė visus reikšmingus bylos faktinius duomenis, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina kasatoriaus kaltę, jo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą atsisakant Rangos sutarties bei ją vienašališkai nutraukiant, taip pat tai, kad jo vienašališkai pasirašyti pažyma Nr. 6-A ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo katas Nr. 6-A iki 2010 m. spalio 28 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą ieškovui apskritai nebuvo pateikti, juose nurodyti duomenys – neteisingi, taigi jie pagrįstai teismų pripažinti negaliojančiais.

304. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas bei nutartis yra be motyvų, nes tiek sprendime, tiek apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo faktinius ir teisinius aspektus bei klausimus.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

34Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl rangos sutarties kainos keitimo: atsakovo (rangovo) teigimu, atsirado būtinų atlikti papildomų darbų, todėl sutarčiai vykdyti turėjo būti skirtas papildomas finansavimas; ieškovo nuomone, atsakovas įsipareigojo atlikti visus rangos sutartyje aptartus darbus už konkrečią kainą, papildomų darbų neatsirado, todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti papildomai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių galimybę keisti rangos sutarties kainą, aiškinimo ir taikymo.

35Dėl rangos sutarties kainos keitimo

36Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių.

37Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose įtvirtinta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kartu pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas –suteikti statybos rangos sutarties šalims alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi keisti darbų kainą galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006).

38Antra, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti tam tikrų darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu galimas tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653, 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo atvejų yra ir iš esmės padidėjusi sutarties įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai viršija pradinio šalių susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004). Taigi rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.

39Apibendrinant pažymėtina, kad teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo nebuvus būtinų sąlygų ginčo Rangos sutarties kainai didinti. Teismai nustatė, kad pagal 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutarties 2 straipsnį rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą atlikti projektavimo ir inžinerines paslaugas bei rekonstravimo darbus, numatytus viešojo pirkimo dokumentuose. Pagal Rangos sutarties 3 straipsnį, apibrėžiantį darbų kainą, objekto bendra darbų kaina su PVM – 590 633 Lt (tai atsakovo konkurse pasiūlyta kaina). Rangos sutarties 3 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad sutartyje nustatyta kaina yra galutinė, apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. Esant tokioms sutarties sąlygoms, teismai sprendė, kad ginčo Rangos sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismai būtų pažeidę sutarčių aiškinimo taisykles, todėl, nustatę, jog ginčo sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, teismai pagrįstai pripažino, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai ypač aktualu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo Rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

41Kasatorius, ginčydamas tokią teismų išvadą ir grįsdamas savo teiginius dėl to, kad sutartyje nustatyta ne fiksuota kaina, o įkainis, iš esmės rėmėsi viena aplinkybe, t. y. nurodydamas, kad atliekant viešąjį pirkimą nebuvo žinoma tiksli darbų apimtis ir jų kiekis, todėl kasatorius pasiūlė kainą ieškovo nurodytam darbų kiekiui.

42Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka ginčo sutarties sąlygų turinio, viešojo konkurso būdu pirkto objekto pobūdžio, todėl nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadų, jog Rangos sutartyje nustatyta konkreti fiksuota darbų kaina. Aplinkybė dėl apytikslių darbų kiekių nurodymo konkurso pasiūlyme iš esmės yra susijusi su ginčo viešojo pirkimo objekto pobūdžiu ir specifika. Teismai nustatė, kad, skelbiant konkursą, pirkimo objektas apibrėžtas nurodant, jog perkami objekto ,,Panevėžio lopšelio-darželio ,,Kastytis“ pastato rekonstravimas“ projektavimo ir inžinerinės paslaugos bei rekonstravimo darbai. Perkamų paslaugų ir darbų apimtys: projektavimo ir inžinerinės paslaugos (techninio-darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra); rekonstravimo darbai (lauko atitvarų remontas ir šiltinimas, stogo šiltinimas, langų keitimas, lauko ir tambūro durų keitimas, energetikos sistemų rekonstravimas). Esminę reikšmę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra tai, kad viešasis konkursas skelbtas ne tik pastato rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau ir konkretaus objekto rekonstrukcijos projektavimo paslaugoms teikti. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes šie dydžiai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas. Atsižvelgdami į tai, šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibrėžtis pirkimo dokumentuose buvo pakankami, jog kasatorius, profesionalus statybų verslo dalyvis, suvoktų, kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio rekonstrukcijai užsakovas skelbė konkursą, paaiškės tik atlikus projektavimo darbus, t. y. konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu. Esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – lopšeliui-darželiui ,,Kastytis“, nustatyti jo rekonstrukcijos darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pirkimo objekto specifiką, atmeta kaip nepagrįstus ir realios situacijos neatitinkančius kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su pirkimo dokumentų tinkamumu.

43Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje aptartus išaiškinimus ir teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginius, kad nagrinėjamu atveju darbų kaina turėjo būti didinama ir papildomo finansavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas paaiškėjus būtinybei atlikti papildomus, sutartyje neaptartus darbų. Ginčo Rangos sutarties 3 straipsnio 4 punkte nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant gali keistis bendra objekto darbų kaina, t. y. kai tikslinama objekto techninio projekto užduotis, kai keičiasi Lietuvos Respublikos nustatyti privalomi mokesčiai, indeksuojant darbų kainą pagal galiojančią viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką bei kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Taigi sutartyje, kaip ir įstatyme (CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje), įtvirtinta rangovo teisė, esant išimtinėms, netikėtoms, nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms, pagrįstai reikalauti didinti darbų kainą. Minėta, kad tokių aplinkybių egzistavimą privalo įrodyti tuo suinteresuota šalis, nagrinėjamu atveju – kasatorius (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to, sprendžiant klausimą dėl šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumo, būtina nustatyti, ar teismai, vertindami kasatoriaus pateiktus įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.

44Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismai įvertino visą bylos medžiagą: ginčo Rangos sutarties turinį; aptartą aplinkybę, jog buvo pirkti projektavimo darbai, kuriuos atlikus turėjo būti nustatyti konkretūs darbų kiekiai; aplinkybę, jog iš pirkimo dokumentų ir visos medžiagos akivaizdus ir aiškus konkretus rekonstruotinas objektas, kurį galima įvertinti ir nustatyti būtinus darbų kiekius; norminių teisės aktų statiniams keliamus reikalavimus ir kasatoriaus, kaip statybų srities profesionalo, pareigą juos žinoti bei jų laikytis; šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teismai taip pat atsižvelgė į tai, kad užsakovas nekeitė projektinės medžiagos ir užsakymo. Taigi teismai vertino byloje esančių įrodymų visetą ir nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

45Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis ir grįsdamas teiginius dėl papildomų darbų atsiradimo, remiasi tik aplinkybe dėl konkurso sąlygose nurodytų apytikrių darbų kiekių ir to nulemtos būtinybės atlikti po projektavimo darbų paaiškėjusius tikruosius darbų kiekius. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau aptartą ginčo pirkimo specifiką, neduoda pagrindo spręsti dėl papildomų darbų, kurių kasatorius negalėjo numatyti, atsiradimo. Esant aiškiam konkrečiam renovuotinam objektui ir perkant ne tik rekonstrukcijos darbus, tačiau ir projektavimo paslaugas, nenustačius aplinkybių, kad ieškovas būtų keitęs pirkimo pasiūlyme nustatytas sąlygas, teismai pagrįstai sprendė, jog kasatorius neįrodė buvus objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi būtinybė atlikti papildomus darbus ir dėl to keisti sutarties kainą. Kasatoriui nepagrįstai reikalaujant didinti darbų kainą, t. y. mokėti už neva atsiradusius papildomus darbus, ieškovas turėjo teisę atsisakyti tenkinti šį reikalavimą, todėl teisėta pripažintina teismų išvada, jog atsakovas nepagrįstai sustabdė darbus ir neteisėtai nutraukė ginčo sutartį. Atsakovas, neįrodęs pagrindo keisti sutarties kainą, turėjo vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis.

46Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pagal atsakovo kasacinio skundo motyvus naikinti ar keisti šį teismo procesinį sprendimą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

48Kiti kasacinio skundo argumentai yra iš esmės faktinio pobūdžio (CPK 353 straipsnio 1 dalis) arba neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui bei teismų praktikai formuoti, todėl dėl jų, kaip nesudarančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako.

49Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 41,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas ( - )) 41,28 Lt (keturiasdešimt vieną litą 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką atsisakymą nuo 2009 m.... 5. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 18 d. ieškovas paskelbė supaprastintą... 6. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė baigti objekto... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad pradinėje statinio projektavimo užduotyje, 2009 m.... 10. Remdamasis CK 6.706 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsniu,... 11. Atsakovui tvirtinus, kad tik parengus techninį darbo projektą paaiškėjo... 12. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad energetikos sistemos rekonstravimas,... 13. Nustatęs, kad aktą Nr. 6 pasirašė abi šalys, taip suderindamos darbų... 14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju konkrečiai nustatyta darbų kaina... 15. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo... 19. 1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad rangovas privalėjo... 20. 2. Teismai netyrė, kuri iš šalių pagal bylos aplinkybes buvo atsakinga už... 21. 3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 5 dalį, todėl... 22. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą... 23. 6. Kasatoriaus teigimu, ieškovui buvo pateiktas pasirašyti atliktų statybos... 24. 7. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas, kad ieškovas negali... 25. 8. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės... 27. 1. Tiek iš rengto konkurso medžiagos, tiek iš sutarties turinio buvo matyti,... 28. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsirado papildomų darbų... 29. 3. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ir objektyviai, nepažeisdami... 30. 4. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 34. Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl rangos sutarties kainos keitimo:... 35. Dėl rangos sutarties kainos keitimo ... 36. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos... 37. Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo... 38. Antra, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti... 39. Apibendrinant pažymėtina, kad teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą ir teismų... 41. Kasatorius, ginčydamas tokią teismų išvadą ir grįsdamas savo teiginius... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka... 43. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje aptartus išaiškinimus ir teismų... 44. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai,... 45. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis ir grįsdamas teiginius dėl... 46. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais,... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 48. Kiti kasacinio skundo argumentai yra iš esmės faktinio pobūdžio (CPK 353... 49. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. pažymos apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 53. Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...