Byla 2-452-876/2013
Dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, bei atsakovės O. Š. priešieškinį dėl santukos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei O. Š., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei O. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, bei atsakovės O. Š. priešieškinį dėl santukos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Nustatė

2Ieškovas A. Š. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp A. Š. ir O. S. nutraukti dėl abipusės kaltės; nustatyti vaiko A. Š. gyvenamąją vietą su vaiko motina O. S.; priteisti iš A. Š. materialinį išlaikymą vaikui A. S. po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai O. Š. iki vaikas taps pilnamečiu; priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motina O. Š.; po santuokos nutraukimo neprieštarauja, kad atsakovei liktų Š. pavardė. Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: Atsakovei O. Š. asmeninės nuosavybės teisei priteisti televizorių, šaldytuvą, namų kiną, kompiuterį, žoliapjovę ir automobilį NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. ( - ) Ieškovui A. Š. priteisti iš atsakovės O. Š. 5000 Lt kompensaciją už atsakovei priteistą santuokoje įgytą turtą. Pripažinti ieškovo A. Š. asmeninę nuosavybę į šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą 0,8000 ha ploto, esantį ( - ), įregistruotą A. Š. vardu; žemės sklypą 0,7800 ha ploto, esantį Šakių ( - ), įregistruotą A. Š. vardu; žemės sklypą 1,4200 ha ploto, esantį ( - ), įregistruotą A. Š. vardu.

3Ieškinyje nurodoma, kad su atsakove susituokė 1999 m. kovo 19 d. , gyvenant santuokoje gimė sūnus A.. Jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, gyvenant santuokoje vis labiau išryškėjo skirtingi požiūriai į gyvenimą. Dėl to tarp jų kildavo nesutarimai. Daug kartų bandė taikytis, tačiau tai nepadėjo. Šiuo metu šalys gyvena atskirai daugiau kaip tris metus laiko, neveda bendro ūkio, nebendrauja. Šeimai iširus sūnus A. liko gyventi su motina, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo, todėl neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 300 Lt išlaikymo, nes jo pajamos nėra didelės. Nesutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, jog jis išlaikymo neteikė paskutinius tris metus.

4Gyvenant santuokoje su atsakove įsigijo automobilį NISSAN ALMERO TINO 5000 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 200 Lt vertės, namų kiną 500 Lt vertės, kompiuterį 500 Lt vertės, žoliapjovę 500 lt vertės, viso turto už 6900 Lt. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta automobilio verte, todėl atsakovas sutinka, kad automobilis atitektų ieškovei, o jam priteistina piniginė kompensacija. Be to, atsakovė pareiškė pretenzijas į jo iki santuokos įsigytus žemės sklypus. Iš teismui pateikto pažymos matyti, kad nurodyti žemės sklypai Žvirgždaičių kadastro vietovėje jis įsigijo 1995 m. birželio 28 d., o santuoką jis su atsakove sudarė tik 1999 m. Todėl atsakovės pretenzijos į už jo asmenines lėšas įsigytus žemės sklypus yra nepagrįstos ir atmestinos. Ieškovas sutinka, kad jam būtų priteista kompensacija pinigais už automobilį, o visą kitą iš santuokinių lėšų įgytą turtą sutinka palikti atsakovei. (b.l. 46-48).

5Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės, nes ieškovas nenurodė jos kaltę patvirtinančių duomenų. Sutinka dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja. Dėl išlaikymo tai nurodo, kad siūlomas 300 Lt išlaikymas neatitinka nei ieškovo gaunamų pajamų, nei vaiko poreikių, jos nuomonė išlaikymo dydis turi būti 800 Lt. Be to būtina priteisti ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Dėl turto padalijimo atsakovė nurodo, kad žemės sklypai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tik įgyta už ieškovo asmenines lėšas – 207 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Tačiau visi žemės sklypų pirkimo reikalai buvo atlikti jos, tam buvo naudojamos jų santuokinės lėšos. Be to, realiai žemė jiems buvo perduota valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 144 ir tik tada tapo teisėtais žemės savininkais. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti žemės sklypus asmenine ieškovo nuosavybe. Sutinka ieškovui kompensuoti pusę jo sumokėtų lėšų – 103,5 Lt.

6Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės; nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš A. Š. materialinį išlaikymą sūnui po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 d. tiesiogiai vaiko motinai iki vaikas taps pilnamečiu; priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti O. Š.; po santuokos nutraukimo palikti pavardę „Š.“. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui priteisti 0,8 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,78 ha žemės sklypą, esantį ( - ), automobilį Nissan Amero Tino, valst. Nr. ( - ) viso turto už 7240 Lt. Atsakovei priteisti 1,42 ha žemės sklypą esantį ( - ), namų kiną 500 Lt vertės, viso turto už 2325 Lt. Kadangi ieškovui tenka didesnė turto dalis, tai ieškovei priteistina iš atsakovo 2456, 50 Lt piniginė kompensacija. Priteisti iš atsakovo neturtinės žalos 11000 Lt; priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 9400 Lt.

7Priešiešknyje nurodoma, kad atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, bet tik dėl ieškovo kaltės. Ieškovas girtavo su ja elgdavosi grubiai, naudojo psichologinį smurtą, labai greit išryškėjo skirtingas požiūris į gyvenimą šeimoje. Visi nesutarimai šeimoje kildavo tik dėl ieškovo girtavimo ir pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus. Ieškovas niekada nesitaikydavo, nerodė jokios tolerancijos šeimos narių atžvilgiu. Jau 2006 m. liepos mėnesį ieškovas išėjo ir šeimą paliko be jokių pajamų ir garantijų, vėliau sugrįžo, tačiau 2010 m. sausio mėn. vėl paliko šeimą, ją su sūnumi paliko be jokio pragyvenimo šaltinio. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, remti jį materialiai ir moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šeimos santykių sukūrimo. Kadangi dėl ieškovo kaltės nutrūko jų santuoka, dėl to jai padaryta didžiulė neturtinė žala, nes ji visada norėjo turėti gražią šeimą, tikėjo, kad užauginus vaikus galės gyventi kartu dviese, norėjo turėti saugią ir gražią šeimą. Tos aplinkybės, kad jos sutuoktinis jos negerbia, turi kitą moterį ir ją verčia jausti nejaukiai. Ji prarado ramybę, teko vartoti vaistus. Jai sunku bendrauti su kitais žmonėmis, atsirado nepasitikėjimo savimi jausmas, todėl jai turėtų būti priteista 11000 Lt neturtinė žala.

8Dėl sūnaus gyvenamosios vietos, tai ieškovas neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, todėl sūnus turi likti gyventi su ja.

9Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta išlaikymo suma, nes tai neatitinka nei ieškovo gaunamų pajamų, nei sūnau poreikių. Be to, atsižvelgtina į tai, kad ji viena sūnui suteikia būstą, šilumą, visas komunalines paslaugas, kasdien dirba visus namų ruošos darbus, pastoviai prižiūri ir rūpinasi sūnumi. Todėl ieškovo pareiga prisidėti išlaikymui turėtų būti ženkliai didesnė, nei jos. Jos skaičiavimu, kas mėnesį sūnui išleidžia ne mažiau 1000 Lt, be to turi būti įvertintos ir komunalines paslaugos, būsto šildymas, transporto išlaidos. Tokiu būdu kiekvienas iš tėvų turi prisidėti po 750 Lt sūnaus išlaikymui. Be to, sūnus turi sveikatos problemų – regėjimo sutrikimus, todėl dažnai tenka lankytis pas gydytojus, pirkti akinius, taip pat prisidėjo problemos su dantų patologija, o tai yra papildomi poreikiai ir papildomos išlaidos. Sūnų draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, poreikiai padidėja ir pradėjus vaikui eiti į mokyklą. Ieškovo pajamos yra gerokai didesnės nei vidutinis darbo užmokestis, todėl jo dalis pinigais turi būti didesnė ir iš jo priteistina po 800 Lt. Be to iš atsakovo būtina prisiteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, nes jis sūnaus beveik nerėmė, per tą laiką jo išlaikymui skyrė 5000 Lt, todėl jis skolingas 11400 Lt.

10Dėl turto padalijimo atsakovė nurodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, dalintino turto sąraše nenurodytas 3 ha žemės sklypas, kuris įsigytas santuokos metu ir turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Ji sutinka imti mažesnį žemės sklypą – 1,42 ha. Kitas dalintinas turtas yra automobilis ir ji sutinka, kad automobilis liktų ieškovui. (b.l. 52-54)

11Ieškovas savo atsiliepime nurodo, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Palaiko savo reikalavimus išdėstytus patikslintame ieškinyje (b.l. 79).

12Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog atsakovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena savo tėvui J. G. priklausančiame name. Atsakovė kartu su sūnumi naudojasi vienu kambariu. Nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Nepilnametis A. lanko ( - ) mokykloje darželio grupę, šį rudenį eis į pirmąją klasę. O. Š. yra registruota darbo biržoje. Moteris augina daržovių, turi veršelių, kiaulių, vištų. Atsakovė nurodė, kad jos tėvas yra ūkininkas ir ji padeda jam dirbti pieno ūkyje. Nurodė, kad su ieškovu negyvena jau treji metai ir nuo 2012 m. kovo mėnesio vaiko tėvas sūnaus neaplankė. Skyriaus nuomone vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o iš ieškovo priteistinas išlaikymas iki vaiko pilnametystės.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1999 m. kovo 19 d. d., gyvenant santuokoje jiems gimė sūnus A. Š. (b.l. 8), kuris šiuo metu yra nepilnametis.

15Santuokos metu buvo įsigytas dalintinas turtas yra automobilis Nissan Almero Tino, valst. Nr. ( - ) 5000 Lt vertės. Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

16CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).

17Ieškovas savo patikslintame ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, atsakovė priešieškinyje – dėl ieškovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jo elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią atsakovės pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje esantys tiek ieškovo, teik atsakovės paaiškinimai suponuoja nuomone, jog abi šalys šeimoje nebuvo pakankamai lojalūs ir supratingi vienas kito poreikiams. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, jog atsakovas vartojo alkoholį, ją įžeidinėdavo, nesurūpino šeima, tačiau atsakovė patvirtino ir ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jiems gyvenant kartu jis toleravo jos studijas, vienas dirbo ir gaudavo pajamas šeimos išlaikymui, veždavo sutuoktinę pas medikus dėl sveikatos sutrikimų. Taip pat atsakovė patvirtino ir tai, kad dėl jų gyvenamosios vietos pas jo tėvus, kuris netenkino ieškovo, buvo palaikomas jos. Atsakovė nepanoro persikelti gyventi kitur, nors ieškovas tokį norą buvo išsakęs. Atsakovė nurodo, jog ieškovas išėjo iš namų ir nesurūpino šeima, tačiau vėlgi buvo paaiškinta, jog iš namų ieškovas išėjo dėl šeimoje kylančių konfliktų ir nesutarimų, o ne tenkindamas savo asmeninius interesus. Atsakovė posėdžio metu teigė, jog ieškovas per daug kalbėdavo, per mažai padėdavo, kas parodo ir atsakovės nepakantumą ieškovo asmeninėm savybėm, poreikiams. Teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog ieškovas gyveno su kita moterimi, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys nebuvo pakankamai supratingi ir lojalūs vienas kito poreikiams, ko pasekoje santuoka nutrūko. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Byloje esantys abiejų šalių paaiškinimai (nes tik jais įrodinėjama sutuoktinių kaltė) parodo, jog abiems šalims trūko pakantumo ir supratingumo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo kaltę, byloje nėra.

18Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo būtent tokia procesinė situacija – bylą nagrinėjęs teismas pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tyrė ieškovo ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, jų teigimu, patvirtinančias kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę bei galimą jo neištikimybę, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jo elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią atsakovės pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, šalių pripažinti faktai, kad ir pati atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas, nustatytas CK 3.26 str. - 3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymus bei apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra reiklios ne tik sau, bet ir kitiems asmenybės, kas išryškina akivaizdų charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumą, todėl šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės.

19Teismo nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebėra teisinio pagrindo nagrinėti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.

20Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21Ginčo dėl sūnaus A. Š. gyvenamosios vietos nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Institucija, teikianti išvadą, savo išvadoje nurodė, jog motinos namuose vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina O. Š..

22Dėl išlaikymo priteisimo

23Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

24Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

25CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

26Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

27Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

28Atsakovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 1500 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, kad atsakovės nurodytos sumos, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją yra gerokai per didelės. Iš teisme gautos pažymos apie ieškovo gaunamas pajamas matyti, kad jos yra apie 4800 Lt per mėnesį, atsakovė konkrečiai savo pajamų nenurodė, teigė, jo tėvai jai skiria apie 2000 Lt per mėnesį. Ieškovas nuosavybės teise valdo 3 ha žemės sklypą, atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo apie 21 ha ploto žemės sklypus. Teismo posėdžio metu atsakovo ieškovė teigė, jog ji yra įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašą, tačiau taip pat teigė, jog ji padeda savo tėvams ūkininkauti. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ji neturi pajamų, ieško darbo, yra išlaikoma tėvų, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės yra neteisingos. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad O. Š. yra jauno amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, darbinga, turintis aukštąjį išsilavinimą žmogus. Todėl niekuo nepagrįsti aiškinimai, jog asmuo niekada niekur nedirbo ir negali rasti darbo, visiškai neatitinka protingumo kriterijaus. Antra, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias esančias situacijas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog galbūt atsakovei nėra būtinybės susirasti pastovų darbą, nes šį jos poreikį tenkinta tėvų ūkyje atliekamos pareigos. Viso proceso metu atsakovė teikė duomenis, jog ji neturi darbo ir pajamų, tačiau tuo pačiu prieštarauja savo nurodomoms aplinkybėms. Kaip nurodo atsakovė, net ir neturėdama pajamų ji savo sūnaus poreikiams viena išleisdavo po 1500 Lt, kas atsižvelgiant į atsakovės deklaruojamą situacija, pripažintina didele suma. Turi pakankamai lėšų susimokėti už bylinėjimosi išlaidas, taip pat nesikreipė į antrinę teisinę pagalbą dėl nemokamos teisinė pagalbos suteikimo. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai bei nepateikia visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, tokiu būdu apsunkina nustatyti faktines aplinkybes byloje bei teisingai paskirstyti išlaikymo pareigą. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog atsakovė turi pakankamai pajamų, jog galėtų patenkinti savo sūnaus poreikius.

29Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog O. Š. negauna pajamų, yra nedirbanti bei pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

30Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė nedirba, duomenų apie jo pajamas teismas neturi galimybės gauti. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovės turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

31Kaip matyti atsakovė nuosavybės teise valdo apie 21 ha žemės plotų, ieškovas – 3 ha, ieškovo pajamos yra apie 4800 Lt, atsakovės pajamos nėra žinomas, tačiau laikytina, jog jos yra nežymiai mažesnės negu ieškovo, tad atsižvelgiant į atsakovės valdomą didesnę turto dalį, teismas konstatuoja, jog šalių finansinė padėtis yra apyligė. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog sūnus yra mokyklinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų.

32Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog vaiko poreikių patenkinimui 1000 Lt suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Nors atsakovė nurodė, jog vaiko išlaikymui būtina didesnė suma, tačiau teismas laiko, jog didesnės išlaidos neatitiks tėvų finansinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį abiejų šalių teikiamas išlaikymas turi atitikti po 500 Lt išlaikymo dalį.

33Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys atsakovė O. Š..

35Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

36Atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti 1,42 ha žemės sklypą, kuris yra registruotas ieškovo vardu, pripažįstant, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas nesutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, jog žemės sklypai, kurie yra registruoti jo vardu yra įsigyti iki santuokos sudarymo, todėl tai yra jo asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008).

37Ieškovas teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, jog A. Š. 1993 m. buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės plotas Žvirgždaičių kadastro vietovėje, Šakių rajone. Vienkartinę įmoką už nurodytą žemės sklypą A. Š. įmokėjo 1995 m. birželio 28 d. Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. Š. 3 ha žemės sklypą įsigijo 1995 m. sumokėdamas nustatyto dydžio įmoką. Tuo tarpu santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1999 m. kovo 19 d. , taigi akivaizdu, kad žemės sklypas buvo įsigytas iki santuokos, todėl pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. laikytina A. Š. asmenine nuosavybe. Atsakovė savo reikalavimą dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe grindžia tuo, kad šis turtas Registrų centre buvo įregistruotas tik 2005 m., ji pati dalyvavo matuojant žemės sklypus, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės nepaneigia asmeninės nuosavybės sąlygų egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl registracijos įrašo data negali paneigti turtinio rėžimo rūšies.

38Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog A. Š. vardu įregistruoti žemės sklypai laikytini asmenine jo nuosavybe bei nedalinti santuokos nutraukimo procese. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

39Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios.

40Santuokos metu buvo įgytas šis turtas:

41Automobilis Nissan Almera Tino, valst. Nr. ( - )

42Televizorius, šaldytuvas, namų kinas, kompiuteris, žoliapjovė.

43Ginčo tarp šalių nekilo dėl televizoriaus, šaldytuvo, namų kino, kompiuterio žoliapjovės, tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog šį turtą gali palikti vienas kitam be kompensacijos. Kadangi šiuo metu šiuo turto disponuoja atsakovė ir nors ji šį turtą įvardija, kaip menkavertį, teismas konstatuoja, jog šis turtas paliekamas atsakovei.

44Dėl santuokoje įgyto automobilio, šalys susitarė, jog jo vertė yra 5000 Lt. Esant tokiai automobilio vertei tiek ieškovas, teik atsakovė neprieštaravo, jog šis automobilis liktų ieškovui, o atsakovei būtų išmokėta kompensacija. Toks padalijimo būdas priimtinas ir todėl, kad šiuo automobiliu ilgą laiką disponuoja ieškovas.

45Teismas atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės nurodytus pageidavimus bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymo reikalavimus santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis konstatuoja, jog lygių dalių principas nebus pažeistas ieškovui paliekant automobilį Nissan Almero Tino, 5000 Lt vertės, bei atsakovei priteisiant 2500 Lt kompensaciją. Kaip matyti, šalių įsigyto turto vertė yra 5000 Lt, taigi kiekvieno iš jų dalis yra po 2500 Lt. Kadangi ieškovui atitenka visas 5000 Lt vertės turtas, atsakovei priteistina 2500 Lt kompensacija.

46Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

47Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą A. Š. per laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2013-04-15.

48Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis vaiko išlaikymui yra pervedęs 2000 Lt 2012 m. rugsėjo 20 d.(b.l. 40). Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ieškovas sūnui yra skyręs 3000 Lt (b.l. 15), vėliau priešieškinyje nurodė, jog 5000 Lt (b.l.53). Teismo posėdžio metu ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jis savalaikiai ir sistemingai teikė vaikui išlaikymą. Buvo teigiama, jog ieškovas buvo nuvykęs aplankyti sūnaus, nuvežė jam dovanų, tačiau nepateikė tikslios dovanų vertės, bei nenurodė, kokia buvo šių dovanų paskirtis – kaip išlaikymas, ar dovana. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankiniu pavedimu ieškovas atsakovei pervedė 5000 Lt. Daugiau duomenų apie teiktą išlaikymą byloje nėra, todėl teismas laiko, jog per nurodoma laikotarpį ieškovas vaiko išlaikymui skyrė 5000 Lt. Šiuo sprendimu numatyta, jog ieškovas privalo teikti po 500 Lt išlaikymą sūnui, tačiau atsakovė nurodo, jog įsiskolinimas skaičiuotinas po 400 Lt per mėnesį, taigi įsiskolinimo suma yra 9440 Lt. (400x36=14400-5000=9440), kuri priteistina ieškovei. Įstatymas nenumato galimybių sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ir ieškovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių negalėjo teikti išlaikymo, tad darytina išvada, kad nėra pagrindo sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 144 Lt dydžio žyminis mokestis, už išlaikymo priteisimą – 180 Lt, už išlaikymo įsiskolinimą - 283 Lt, už turto padalijimą – 150 Lt. Patikslintą ieškinį sudarė reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl turto padalijimo, tai yra 294 Lt dydžio žyminis mokestis. CPK 83 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo, tačiau šiuo atveju ieškovas negali būti atleistas dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ne su juo, o su vaiko motina, todėl ši dalis žyminio mokesčio turi būti priteista iš ieškovo, taip pat kaip ir už reikalavimą už įsiskolinimą. Šiuo atveju ieškovas pateikdamas ieškinį apmokėjo 292 Lt žyminio mokesčio, neapmokėta dalis liko – 465 Lt (144+180+283+150-292=465).

50Pateikdama priešieškinį atsakovė prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nes ji neturi pajamų, nedisponuoja turto, viena išlaiko mažametį vaiką. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas konstatavo, jog atsakovė turi paknakamai pajamų, turto, todėl atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo. Taigi atsižvelgiant į pateiktu reikalavimus iš atsakovė priteistinas žyminis mokestis – 144 Lt už santuokos nutraukimą, 150 Lt už turto padalijimą. Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Žyminis mokestis dėl neturtinės žalos nepriteistinas, nes šis reikalavimas nebuvo nagrinėtinas teisme.

51Pateiktas ieškinys bei priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 20,35 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, tai yra po 10 Lt 18cnt.

52Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Nutarė

53ieškinį tenkinti iš dalies.

54Priešieškinį tenkinti iš dalies.

55Santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1999 m. kovo 19 d., įrašo Nr. 12, tarp A. Š. ir O. Š. (G.) nutraukti dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes “Š.” ir “Š.”.

56Nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina O. Š..

57Priteisti iš A. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. nuo 2013-04-15 po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai O. Š. iki vaiko pilnametystės.

58Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti O. Š..

59Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

60Priteisti iš A. Š. 9440 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt Lt) materialinį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2013-04-15.

61O. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti televizorių, šaldytuvą, namų kiną, kompiuterį, žoliapjovę.

62A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. ( - )

63Už A. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį O. Š. priteisti 2500 Lt kompensaciją.

64Pripažinti ieškovo A. Š. asmenine nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą:

  • žemės sklypą 0,8000 ha ploto, esantį ( - );
  • žemės sklypą 0,7800 ha ploto, esantį ( - ).;
  • žemės sklypą 1,4200 ha ploto, esantį ( - ).

65Priteisti iš ieškovo A. Š. 465 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio, ir 10,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

66Priteisti iš atsakovės O. Š. 294 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio, ir 10,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

67Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

68Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

69Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas A. Š. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp... 3. Ieškinyje nurodoma, kad su atsakove susituokė 1999 m. kovo 19 d. , gyvenant... 4. Gyvenant santuokoje su atsakove įsigijo automobilį NISSAN ALMERO TINO 5000 Lt... 5. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka, jog... 6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp šalių... 7. Priešiešknyje nurodoma, kad atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta,... 8. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos, tai ieškovas neprieštarauja, jog sūnaus... 9. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta išlaikymo suma, nes tai neatitinka... 10. Dėl turto padalijimo atsakovė nurodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai,... 11. Ieškovas savo atsiliepime nurodo, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka... 12. Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1999 m. kovo 19 d. d.,... 15. Santuokos metu buvo įsigytas dalintinas turtas yra automobilis Nissan Almero... 16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 17. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl abiejų... 18. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų... 19. Teismo nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 20. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 21. Ginčo dėl sūnaus A. Š. gyvenamosios vietos nėra. Tiek ieškovas, tiek... 22. Dėl išlaikymo priteisimo... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų... 24. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo... 25. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo... 26. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko... 27. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 28. Atsakovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog sūnaus... 29. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog O. Š.... 30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė nedirba, duomenų apie jo... 31. Kaip matyti atsakovė nuosavybės teise valdo apie 21 ha žemės plotų,... 32. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog... 33. Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.... 35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos... 36. Atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti 1,42 ha žemės sklypą, kuris... 37. Ieškovas teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 38. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog A. Š. vardu įregistruoti... 39. Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3... 40. Santuokos metu buvo įgytas šis turtas:... 41. Automobilis Nissan Almera Tino, valst. Nr. ( - )... 42. Televizorius, šaldytuvas, namų kinas, kompiuteris, žoliapjovė.... 43. Ginčo tarp šalių nekilo dėl televizoriaus, šaldytuvo, namų kino,... 44. Dėl santuokoje įgyto automobilio, šalys susitarė, jog jo vertė yra 5000... 45. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės nurodytus pageidavimus bei... 46. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.... 47. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą A.... 48. Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos,... 49. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 144 Lt dydžio žyminis... 50. Pateikdama priešieškinį atsakovė prašė iš dalies atleisti ją nuo... 51. Pateiktas ieškinys bei priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl į... 52. Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str.,... 53. ieškinį tenkinti iš dalies.... 54. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1999... 56. Nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina O. Š..... 57. Priteisti iš A. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. nuo 2013-04-15 po... 58. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti O. Š..... 59. Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka,... 60. Priteisti iš A. Š. 9440 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus... 61. O. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti televizorių, šaldytuvą, namų... 62. A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį NISSAN ALMERA TINO,... 63. Už A. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį O. Š.... 64. Pripažinti ieškovo A. Š. asmenine nuosavybe šį nekilnojamąjį... 65. Priteisti iš ieškovo A. Š. 465 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt penkis... 66. Priteisti iš atsakovės O. Š. 294 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis Lt)... 67. Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.... 68. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.... 69. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...