Byla 2A-1803-524/2016
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo ir juridinio fakto nustatymo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims V. L., notarei A. R., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo ir juridinio fakto nustatymo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Šilutės rajono l-ojo notaro biuro notarės A. R. išduotus: 2008-02-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 1771, ir 2014-06-27 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 6274, į Z. M., mirusios ( - ), turtą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. M. mirties jos palikimą priėmė sūnus – ieškovas J. M., faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Paaiškino, kad ieškovo mama Z. M. mirė ( - ). Dar iki mirties ieškovo motina 1994-02-10 pardavė ieškovui gyvenamąjį namą ( - ), bet jame liko gyventi, iki kol pablogėjo sveikata. Dvejus metus iki mirties Z. M. buvo apgyvendinta ( - ) socialinės globos namuose. Nurodė, kad visi motinai priklausę namų apyvokos daiktai, baldai, patalynė liko minėtame name ir po jos mirties atiteko ieškovui. Teigė, kad priėmė savo motinos palikimą kaip pirmos eilės įpėdinis, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2014 m. gegužės mėn. pradėjęs rūpintis, kaip atlikti namų valdos žemės sklypo prie gyvenamojo namo geodezinius matavimus, sužinojo, kad nesutvarkyti 0,30 ha namų valdos sklypo prie minėto namo pirkimo dokumentai, žemės sklypas nėra išpirktas. Teigė žinojęs, kad motina buvo sumokėjusi už sklypą atitinkamas sumas, todėl manė, kad žemės sklypas prie namo yra išpirktas. Pirkdamas iš motinos gyvenamąjį namą su priklausiniais, buvo įsitikinęs, kad nusipirko ir minėtą žemės sklypą. 2015 m. kovo mėn. sužinojo, kad valstybė priėmė jo motinos Z. M. palikimą. Mano, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimai yra neteisėti, nes Z. M. palikimą priėmė ieškovas, kaip jos pirmos eilės įpėdinis, palikimą faktiškai pradėdamas valdyti.
  2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po jo motinos Z. M. mirties jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teigė, kad ieškovas palikimo po savo motinos mirties nepriėmė bei neišreiškė savo valios tapti palikėjos turto savininku, per įstatymo nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.
  3. Tretieji asmenys V. L. ir notarė A. R. atsiliepimais į ieškinį su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės išdėstytą poziciją bei prašė ieškinį atmesti.
  4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vienintelis būdas taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą būtų sandoris, kuriuo valstybė perleistų ieškovui po jo motinos mirties paveldėtas įmokas už namų valdos žemės sklypą.

3II.

4Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-08-01 priėmė sprendimą, juo panaikino Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. išduotą 2008-02-08 Z. M. (M.) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 1771, ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. išduotą 2014-06-27 Z. M. (M.) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 6274. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ) mirus Z. M. (M.) jos palikimą priėmė sūnus J. M. faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Priteisė iš atsakovės 82 Eur žyminio mokesčio ir 724,62 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 806,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M.. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie tai, kad jo motinos palikimą priėmė valstybė, sužinojo 2014 m. birželio 6 d., pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teismui pateikė 2015-01-26, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas sprendė, kad tikroji ieškovo valia buvo įgyti visą mirusios motinos palikimą, ieškovas buvo tikras, kad ginčo sklypas priklausė jo motinai ir jis paveldėjo, faktiškai pradėjęs sklypą valdyti. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti valstybei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turtinį faktą.

5III.

6Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, jog jis priėmė palikimą faktiniu valdymu po savo mamos mirties. Teigia, kad:
    1. Ieškovas nesielgė kaip paveldimo turto savininkas, nes dar 2014 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl savo motinos sumokėtų įmokų už namų valdos 0,30 ha žemės sklypą, esantį ( - ), paveldėjimo valstybės vardu, todėl juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatytas.
    2. Ieškovas praleido terminą palikimui priimti, buvo nerūpestingas, t. y. turėdamas pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai, per protingą terminą, savo kaip įpėdinio teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jo nerūpestingumo kilusias pasekmes.
    3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias palikimo priėmimo procedūras ar teisės normas pažeidė valstybė, priimdama palikimą, kurių pagrindu buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl nebuvo teisinio pagrindo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais.
  2. Ieškovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad į Mokesčių inspekciją dėl savo motinos sumokėtų įmokų už namų valdos 0,30 ha žemės sklypą, esantį ( - ), paveldėjimo valstybės vardu ieškovas nesikreipė. Minėtą veiksmą atliko ieškovo sutuoktinė, siekdama išsiaiškinti aplinkybes dėl ieškovo motinos sumokėtų įmokų įskaitymo už minėto žemės sklypo išpirkimą ir galimybės minėtą sklypą įsigyti. Ieškovo sutuoktinė parašė Mokesčių inspekcijai pareiškimą, kuris neatitiko tikrosios ieškovo valios. Patvirtina, kad pradėjęs valdyti turtą, likusį po motinos mirties, ieškovas buvo tikras, kad pradėjo valdyti ir žemės sklypą, kuris, jo nuomone, buvo išpirktas. Teigia, kad valstybei priimant ieškovo motinos palikimą, ieškovas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ieškovui nebuvo suteikta teisė išdėstyti savo poziciją, tai sąlygojo kilusius pažeidimus – valstybės neteisėtą ir nepagrįstą ieškovo motinos palikimo paveldėjimą.
  3. Trečiasis asmuo notarė A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su minėtu skundu sutinka visiškai, prašo tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais.

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).
  4. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio pradėjimas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. P. ir kt. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo mama Z. M. mirė

    10( - ). Ieškovas nurodė, kad jo motina pastaruosius dvejus metus gyveno ( - ) socialinės globos namuose, tačiau iki to laiko gyveno su ieškovu jo namuose, adresu ( - ). Minėtą aplinkybę patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2014-11-07 pažyma Nr. V7-317 (T. I, b. l. 16). Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės, jog po ieškovo motinos mirties galėjo būti likęs ne tik nustatytas turtas (piniginės lėšos), bet ir kito materialiojo turto. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad po jo motinos mirties liko mirusiajai priklausęs turtas: minkštas baldų komplektas, rūbų spinta, kilimas, televizorius, telefonas, patalynė, indai, plūgas, akėčios ir t. t. Aplinkybė, jog minėtas turtas nebuvo įtrauktas į 2007-09-06 antstolio K. K. sudarytą mirusiosios Z. M. turto apyrašą, nepaneigia minėto turto, likusio po ieškovo motinos mirties, buvimo fakto. Vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrįsta teigti, jog ieškovo motina iki savo mirties anksčiau nurodytą turtą galėjo turėti kaip reikalingą tiek būtiniesiems (maitinimosi, miegojimo), tiek ir kitiems (bendravimo, pažinimo, darbo) poreikiams tenkinti (CPK 178 str.).

  6. Teismas yra kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.)
  7. Ieškovas teigė, kad jis minėtą turtą (nutarties 13 p.), likusį po motinos mirties, kaip palikimą priėmė, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Apeliantės teigimu, minėta ieškovo aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino anksčiau nurodytą ieškovo aplinkybę kaip įrodytą liudytojų paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Atsižvelgdamas į minėto pobūdžio aplinkybes (dėl naudojimosi asmeniniais žmogaus daiktais, pavyzdžiui, baldais, indais, ūkio reikmenimis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojų paaiškinimų pakanka tokioms aplinkybėms pagrįsti, juolab kad paneigiančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų byloje nenustatyta (CPK 176 str., 178 str.).
  8. Spręstina, kad ieškovui pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusius jos asmeninio naudojimo (nutarties 13 p. išvardytus) daiktus, jis (ieškovas) tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neišreiškė savo valios priimti po motinos mirties likusias pinigines lėšas, atmestina kaip nepagrįsta, nes minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taigi, pripažintina, kad ieškovas kaip palikimą priėmė ir jo motinos paliktas pinigines lėšas. Esant tokioms aplinkybės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimai yra neteisėti, dėl to teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo panaikinti ir atitinkamai teisėtai ir pagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo jį faktiškai pradėjus valdyti.
  9. Apeliantės nuosekliai dėstoma pozicija dėl ieškovo nenoro paveldėti jo motinos pinigines lėšas Mokesčių inspekcijai teikiant 2014-06-06 pranešimą laikytina nepagrįsta dėl tokių priežasčių: 1) ieškovas, po jo motinos mirties pradėjęs valdyti jos konkretų turtą (nutarties 16 p.), atitinkamai priėmė visą palikimą, taip pat ir motinos vardu turėtas lėšas; 2) 2014-06-06 raštą Mokesčių inspekcijai pateikė ne ieškovas, o jo sutuoktinė. Minėta aplinkybė negali paneigti ieškovo išreikštos valios priimti mirusios motinos palikimą, juolab kad suinteresuotas asmuo (šiuo atveju valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) nesiaiškino ieškovo (kaip tinkamo subjekto tokiam raštui pateikti) nuomonės dėl jo sutuoktinės pateikto rašto turinio ir atitikties ieškovo interesams.
  10. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą ir palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Ieškovas teismo prašo priteisti 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteistinos pastarojo patirtos 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 98 str. 1 d. 3 d.).

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

12Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovui J. M. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai