Byla 2A-721-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui adv. V. B., atsakovo atstovei Ž. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl įpareigojimo mokėti nesumažintą darbo užmokestį, delspinigių priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas A. M. 2009-05-13 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ajį apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-8) ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus universitetą nuo 2009-01-01 mokėti ieškovui priedą prie tarnybinio atlyginimo ne mažiau, kaip Kp=10.62; 2) priteisti iš atsakovo delspinigius nuo laiku neišmokėtų sumų pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą; 3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už darbą pas atsakovą jam buvo mokamas tarnybinis atlyginimas ir atsakovo rektoriaus įsakymu nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo. 2006 m. ir 2007 m. ieškovui buvo nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=9.00, 2008 m. nustatytas priedas Kp=10.62, o rektoriaus 2009-01-19 įsakymu nustatytas priedas Kp=2.00. Tarnybinio atlyginimo sumažinimas nuo Kp=10.62 iki Kp=2.00 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, t.y. priedus, priemokas ir pan. Priedas prie tarnybinio atlyginimo yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis, todėl šiai daliai taikytinos DK nuostatos dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Darbdavys neįspėjo apie priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimą, ieškovas nedavė sutikimo priedo sumažinimui, o sumažinti darbo užmokestį be raštiško darbuotojo sutikimo negalima. Tarnybinio atlyginimo priedas buvo sumažintas ne dėl ieškovo darbo kokybės ar kitų su darbo santykiais susijusių objektyvių aplinkybių. Priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimas nebuvo susijęs ir su ekonomine krize, kadangi tokiu atveju priedai turėjo būti sumažinti visiems darbuotojams, o ne vienam ieškovui. Priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimas negali būti siejamas su ieškovo išsilavinimu ir kvalifikacija. Priedo prie tarnybinio atlyginimo skyrimas nėra siejamas ir su drausminių nuobaudų turėjimu ar neturėjimu, be to, ieškovas neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Todėl darbo užmokestis ieškovui buvo sumažintas neteisėtai, tendencingai ir neobjektyviai įvertinus ieškovo darbą, dėl padalinio vadovo asmeninio požiūrio į ieškovą, keršijant už darbo ginčų dėl paskirtų drausminių nuobaudų inicijavimą. Tokiu darbdavio elgesiu, t.y. drastiškai sumažinus darbo užmokestį, ieškovas buvo pažemintas, kadangi darbuotojai, kurie turi žemesnį išsilavinimą, kvalifikaciją bei darbo patirtį, arba net neturi specialaus išsilavinimo, gauna žymiai didesnį darbo užmokestį, nei ieškovas. Todėl darbdavys turi atlyginti ir neturtinę žalą.

4Atsakovas Vilniaus universitetas atsiliepimu (t. 1, b.l. 37-39) nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui tik atlyginimą Ka=11.00. Kitų susitarimų dėl darbo užmokesčio tarp šalių nebuvo. Priedo prie tarnybinio atlyginimo mokėjimas nėra šalių susitarimo objektas. Priedo mokėjimams, jo dydžio pakeitimams netaikytinos DK nuostatos dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Skiriant priedą, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo turimą išsilavinimą, darbo stažą universitete, bet ir į jo darbo kokybę bei kiekybę, darbo sudėtingumą už praėjusius metus. Nei Vyriausybės 1993-07-08 nutarimas Nr. 511, nei Vilniaus universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatai neįtvirtina darbuotojo besąlygiškos teisės gauti priedą, ar teisės gauti tam tikro dydžio priedą, ar teisės reikalauti, kad toks priedas būtų nemažinamas. Pasikeitus darbuotojo darbo apimčiai, kvalifikacijai, kokybei ar tiesiog darbdavio finansinėms galimybėms, priedas gali būti keičiamas, taip pat visiškai nemokamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o teiginius dėl darbdavio tendencingumo paneigia vienkartinės priemokos už papildomą darbą jam paskyrimas 2009-04-29 rektoriaus įsakymu.

5Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-07-02 sprendimu (t. 2, b.l. 164-168) ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl įpareigojimo mokėti nesumažintą darbo užmokestį, delspinigių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš ieškovo 24,30 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo rektoriaus 2006-09-27 įsakymu Nr. P-3045 ieškovas paskirtas Teisės ir bendrųjų reikalų direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu, nustatant tarnybinį atlyginimą Ka=11.00 ir skiriant priedą prie tarnybinio atlyginimo Kp=9.00. Šalys 2006-09-27 sudarė darbo sutartį Nr.01000444 dėl atsakovo neterminuoto darbo nuo 2006-10-02 dienos pas atsakovą Viešųjų pirkimų skyriuje vyriausiuoju specialistu. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nurodant tarnybinio atlyginimo koeficientą Ka=11.00. Vilniaus universiteto rektoriaus 2007-01-17 įsakymu Nr. P-230 ieškovui nuo 2007-01-01 buvo nustatytas tarnybinis atlyginimas Ka=11.72. Dėl tarnybinio atlyginimo pakeitimo atitinkamai buvo pakeista šalių darbo sutartis. Atsakovo 2007-01-19 įsakymu Nr. P-295 ieškovui laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 už aukštą kvalifikaciją nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=9.00. Ieškovas nuo 2007-03-08 perkeltas į Viešųjų pirkimų direkciją vyriausiuoju specialistu, pakeičiant šalių darbo sutartį. Atsakovo 2008-01-11 įsakymu Nr. P-141 ieškovui nuo 2008-01-02 nustatytas tarnybinis atlyginimas Ka=12.80, atitinkamai pakeičiant šalių darbo sutartį. Atsakovo 2008-01-11 įsakymu Nr. P-133 ieškovui už aukštą kvalifikaciją laikotarpiui nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=10.62. Atsakovo 2009-01-19 įsakymu Nr. P-180 ieškovui už aukštą kvalifikaciją laikotarpiui nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=2.00. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam mokėtas priedas prie tarnybinio atlyginimo galėjo būti sumažintas tik laikantis DK 120 str., 203 str. reikalavimų, t.y. apie priedo sumažinimą raštu pranešus ieškovui ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį, ir tik ieškovo raštišku sutikimu. Teismas konstatavo, kad šalių darbo sutartyje nėra jokių nuorodų, kurios sudarytų pagrindą darbdavio mokamą priedą prie tarnybinio atlyginimo laikyti darbo sutartimi sulygta darbo sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad jokie atsakovo teisės aktai nenumato atsakovo besąlyginės pareigos mokėti darbuotojams priedą prie tarnybinio atlyginimo. Pagal Vilniaus universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatus (galiojusius ir galiojančius), darbo užmokestį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai, priemokos, vienetinis darbo užmokestis. Šiuose nuostatuose buvo ir yra įtvirtinta, kad pagrindinę darbo užmokesčio sudedamąją dalį, mokamą darbuotojui už darbą pagal sutartį, sudaro tarnybinis atlyginimas. Priedas nuostatuose apibrėžiamas kaip darbo užmokesčio dalis, darbuotojui mokama už einamas vadovaujančias pareigas, aukštą kvalifikaciją ar skubių, svarbių arba sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, veiklos efektyvumą, taip pat už dalyvavimą tarptautiniuose mokslo ir technologinės plėtros programų projektuose. Nuostatais buvo ir yra nustatyta, kad priedai skiriami tik nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, kad, jei priedas skiriamas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą, teikime būtina nurodyti, už kokių konkrečiai darbų (užduočių) vykdymą jis skiriamas (nuostatų 16 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui laikotarpiui nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 mažesnio, nei buvo skirtas ir mokamas 2008 m., priedo prie tarnybinio atlyginimo Kp=2.00 paskyrimas nelaikytinas priedo sumažinimu pagal nuostatų 17 punktą. Šalių darbo sutarties sąlygos ir Vilniaus universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatai aiškiai rodo, kad skiriant ieškovui darbo sutartimi nesulygtą tam tikro dydžio priedą prie tarnybinio atlyginimo, DK 120 str. ir 203 str. nustatyta darbo sutarties sąlygų pakeitimo procedūra netaikytina. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas, skirdamas jam priedą prie atlyginimo, tinkamai neįvertino ieškovo darbo. Teismas ieškovo nurodytas padalinio vadovo asmeninių simpatijų, antipatijų, atsakovo keršijimo aplinkybės atmetė, nes jos nebuvo pagrįstos leistinais įrodymais.

6Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 172-177) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą Vilniaus universitetą nuo 2009-01-01 mokėti ieškovui priedą prie tarnybinio atlyginimo ne mažiau, kaip Kp=10.62; priteisti iš atsakovo delspinigius nuo laiku neišmokėtų sumų pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad priedui prie tarnybinio atlyginimo netaikytinos darbo sutartimi sulygtų sąlygų pakeitimui nustatyti DK 120 str., 203 str. reikalavimai. Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek visus papildomus uždarbius, mokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 2006-09-06 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-451/2006. Pažymi, kad tarnybinio atlyginimo priedas buvo sumažintas nepagrįstai, dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių su darbo kokybe. Nurodo, kad visiems Viešųjų pirkimų direkcijos darbuotojams buvo palikti tokie pat priedai ar net padidinti, ir tik vienam ieškovui priedas prie tarnybinio atlyginimo buvo sumažintas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas buvo nurodęs tris neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindus : 1) neteisėtai sumažinus darbo užmokestį ieškovas buvo pažemintas, kadangi darbuotojai, turintis žemesnę kvalifikaciją, išsilavinimą bei darbo patirtį gavo žymiai didesnį darbo užmokestį, 2) 2008-05-12 įsakymu Nr. P-1890 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri buvo panaikinta taikos sutartimi; 3) 2008-10-07 įsakymu Nr. P-3918 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri 2009-01-21 darbo ginčių komisijos sprendimu buvo panaikinta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių. Ieškovui nepagrįstai skiriant drausmines nuobaudas buvo padaryta neturtinė žala, jis patyrė emocinius išgyvenimus, atsirado nesaugumo jausmas.

7Atsakovas Vilniaus universitetas atsiliepimu (t. 2, b.l. 181-183) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendžiant ar konkretus išmokamas priedas arba premija įeina į darbo užmokesčio sąvoką, būtina įvertinti šių išmokų pobūdį ir mokėjimo prievolę. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika 2006-09-06 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-451/2006, kadangi šioje byloje darbo užmokestis apėmė tiek nekintamą dalį, tiek priemokas bei premijas, o šalys buvo sutarusios dėl tokio darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju nei darbo sutartyje, nei kitame akte atsakovui nustatytos pareigos mokėti ieškovui kitas išmokas nėra. Pažymi, kad skiriant priedą prie tarnybinio atlyginimo yra vertinamas ne tik darbuotojo išsimokslinimas ar turima darbo patirtis, bet visapusiškai vertinamas darbuotojo darbas, todėl ieškovui pagrįstai buvo nustatytas priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=2.00. Priedo prie tarnybinio atlyginimo nustatymas nebuvo siejamas su drausminių nuobaudų ieškovui skyrimu, todėl šių nuobaudų akcentavimas negali būti laikomas neturtinės žalos atlyginimo pagrindu, ieškovas nepagrindė tokios žalos dydžio ir jos atsiradimo.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, tai pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

10Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl išmokos (priedo), susijusios su darbo teisiniais santykiais, kvalifikavimo, dėl darbdavio pareigos atsižvelgti į DK 121 str. 2 d. ir 203 str. nuostatas, keičiant jos dydį (sumažinant), ir dėl sąlygų neturtinei žalai atlyginti buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių teisinių santykių turinį, nepažeidė darbo sutarties aiškinimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos panašių ginčų atvejais, į bylą pateiktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo (darbdavio) diskrecijos teisės vienašališkai nustatyti darbuotojui priedo prie tarnybinio atlyginimo dydį, kuomet nėra darbo sutartimi sulygto atitinkamo susitarimo dėl konkrečių sąlygų, apsprendžiančių tokio priedo dydį ir/ar nekintamumą (CPK 185 str.).

11Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kurie truko nuo 2006-10-02 (t.1, b.l. 10,14); apeliantas buvo įdarbintas pas atsakovą vyriausiojo specialisto Viešųjų pirkimų skyriuje (vėlesnis pavadinimas - Viešųjų pirkimų direkcija, t.1, b.l. 12) pareigose; šie darbo santykiai pasibaigė 2011-02-28 (t.2, b.l. 188) ir dėl to, pasak apelianto, taip pat yra kilęs teisminis ginčas. Apeliantas (darbuotojas) ir atsakovas (darbdavys) darbo sutartimi sulygo dėl 40 valandų per savaitę darbo laiko ir tarnybinio atlyginimo, kurio koeficientas priėmimo į darbą dieną buvo nustatytas Ka=11.00, mokėjimo (DK 95 str. 3 d.) (t.1, b.l. 12, 14). 2006-09-27 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. P- 3045 (t.1, b.l. 14) apeliantui taip pat buvo paskirtas ir priedas prie tarnybinio atlyginimo Kp=9.00. Tarnybinio atlyginimo koeficientas paskesniais rektoriaus įsakymais apeliantui buvo pakeistas (padidintas), atitinkamai pakeičiant ir darbo sutarties dalį dėl jo nustatymo (t.1, b.l. 11-13, 15, 17, 19). Priedas prie tarnybinio atlyginimo apeliantui buvo nustatomas kasmet Vilniaus universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatuose įtvirtinta tvarka – rektoriaus įsakymais, vienerius kalendorinius metus jis nebuvo keičiamas, lyginant su buvusiu nustatytu apelianto priėmimo į darbą metu (t.1, b.l. 16), taip pat kito tiek ir didėjimo (t.1, b.l.18, 19), tiek ir mažėjimo linkme (t.1, b.l. 20), o paskutinį kartą, t.y. 2010 kalendoriniams metams šis priedas nustatytas didesnis - Kp=5.79, nei prieš tai buvęs Kp=2.00, nustatytas 2009 kalendoriniams metams (t.2. b.l. 88-89, 90-91). Ieškiniu apeliantas reikalavo įpareigoti atsakovą mokėti didžiausią kada nors jam buvusį nustatytą priedą, t.y. ne mažiau, kaip Kp=10.62. kuris buvo jam skirtas 2008 kalendoriniams metams (t.1, b.l. 18).

12Savo apeliacinį skundą apeliantas grindžia neteisingu, jo manymu, DK nuostatų dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo, aiškinimu ir taikymu, darbdaviui sumažinus priedo, kuris yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, dydį be jo rašytinio sutikimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų pagrįstumo, priima domėn tai, kad darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir nustatomas norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-274/2008). Darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį, darbo sutartyje įvardina mėnesinę algą, tarifinį atlygį ar koeficientą, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju, priemokas, priedus bei aptaria kitas darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas (darbo užmokesčio sistemą, lokalinį aktą, kuriuo remiantis bus mokama ar juo nustatyta mokėjimo tvarką ir pan.) (DK 94 str.). Tai reiškia, kad šalims sulygus dėl konkretaus darbo užmokesčio, jo dydis ir visos sudėtinės dalys darbo sutartyje yra nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims bei atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-451/2006; 2009-07-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-284/2009; 2011-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-202/2011). Nuo tokios sutarties sudarymo momento abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – jau tampa privalomos tos sąlygos, kurios yra įtrauktos į darbo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygos, kurios įtvirtintos ne pačioje darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t.y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-300/2007). Todėl įstatymų leidėjo valia nustatytas draudimas keisti darbo apmokėjimo sąlygas ir sumažinti darbuotojo darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo (DK 120 str. 3 d.) kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip reikalavimas darbdaviui nekeisti būtent darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Šią išvadą kasacinis teismas padarė sistemiškai (DK 10 str. 1 d.) išnagrinėjęs DK 120 str. 3 d., 95 str. ir 120 str., reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, konstatuodamas, kad DK 120 str. 3 d. kalbama ne apie bet kokių, o tik apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Kitu atveju, t.y. darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, tačiau nepažeidžiant nurodytų darbo sutartyje, DK 120 str. 3 d. nustatyti reikalavimai netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-27 nutartis c.b. 3K-3-300/2007; 2008-12-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-602/2008). Todėl apelianto skundo teiginiai, jog atsakovas, nepareikalavęs jo raštiško sutikimo sumažinti darbo sutartimi nesulygtą priedą prie tarnybinio atlyginimo, pažeidė nurodytas įstatymo normas, nepagrįsti.

13Kaip minėta, nagrinėjamos bylos atveju apelianto darbo sutarties (su jos pakeitimais) sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo mokėti atitinkamo dydžio (koeficiento) tarnybinį atlyginimą du kartus per mėnesį, nebuvo papildytos darbdavio įsipareigojimais dėl priedų mokėjimo, dėl jų dydžio nustatymo ar jų pastovumo (nekintamumo). Tokių priedų bei priemokų prie tarnybinio atlyginimo, o taip pat vienetinio darbo užmokesčio mokėjimo atvejai ir tvarka yra nustatyti darbdavio lokaliniame norminiame akte – Vilniaus universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatuose (su pakeitimais ir papildymais) (t.1, b.l. 40-46). Šio akto 31 p. nuostatos įpareigoja darbdavį į darbo sutartį įrašyti tik darbuotojo tarnybinio atlyginimo dydį. Kaip patvirtinama rašytiniais įrodymais bei šalių ir jų atstovų paaiškinimais teisme, šalių santykių praktika susiklostė būtent taip, kaip nustatyta šiame norminiame darbdavio akte, t.y. priedai buvo nustatomi ir apeliantui išmokami Vilniaus universiteto rektoriaus kasmet priimamo įsakymo pagrindu, atsižvelgiant į padalinio vadovo nuomonę, vieneriems kalendoriniams metams (nuostatų 4 p., 13 p., 16 p., 32 p.). Vertindama aplinkybę, ar atitinkamo priedo apeliantui sumažinimas 2008 kalendoriniams metams pažeidė apelianto darbines teises, kolegija pažymi, jog darbo užmokestis suprantamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, todėl jis apima ir pagrindinį darbo užmokestį, ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1 d. ir 2 d.). Todėl kolegija iš esmės nekvestionuoja apelianto skundo teiginių, kad darbo užmokestį neretai sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis, arba fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms, bei kintamoji darbo užmokesčio dalis (premijos, priedai, priemokos), kuri nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Kita vertus, konkretaus dydžio priedo mokėjimas, to tiesiogiai neaptarus sudarytoje darbo sutartyje, turėtų būti siejamas su iš anksto nustatytais, objektyviais priedų mokėjimo kriterijais (rodikliais), kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo Darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatuose nebuvo nustatyta aiškių tokio priedo dydžio nustatymo kriterijų, nebuvo nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių ar konkrečių apelianto veiklos rezultatų, nuo kurių būtų tiesiogiai priklausęs jam mokėtino priedo dydis. Priešingai, sprendimo priėmimo teisė be išlygų buvo suteikta darbdaviui, siejant tik galimą, tačiau jokiu būdu darbdaviui neprivalomą priedo nustatymą terminui, ne ilgesniam kaip iki kalendorinių metų pabaigos, su darbo užmokesčio fondo dydžiu, kaip ko skyrimo pagrindą įvardijant darbuotojo aukštą kvalifikaciją arba skubių, svarbių ir sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, ir apribojant tokio priedo maksimalų dydį darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžiu (nuostatų 13 p., 16 p.). Dar daugiau, darbdaviui buvo suteikta diskrecijos teisė vienasmeniškai įvertinti darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę, numatyta galimybė sumažinti kalendoriniams metams jau nustatyto priedo dydį arba jį visiškai panaikinti, jeigu, darbdavio nuomone, pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba šis neatlieka darbų (užduočių), už kurias priedas buvo skirtas (nuostatų 17 p.). Esant tokiam priedo skyrimo sureguliavimui darbdavio lokaliniame akte, kuriame net neįvardinti galimų priedų dydžiai (koeficientai), traktuoti vieneriems – 2008 kalendoriniams metams - nustatyto priedo Kp=10.62. dydį kaip darbo sutarties sąlygą, kurios negalima pakeisti be darbuotojo sutikimo (CPK 120 str. 2 d.), ar kaip objektyvų rodiklį, jau savaime apsprendžiantį ne mažesnio priedo paskyrimą (nustatymą) ir paskesniems kalendoriniams metams, nėra teisinių prielaidų.

14Apelianto teisme išsakyti teiginiai, kad priedas turėjo tendenciją tik didėti, todėl jo sumažinimas 2008 m. buvęs subjektyvus ir taikomas tik jam vienam (t.2, b.l. 102), ką jis pakartojo ir savo apeliaciniame skunde, teigdamas, jog priedo sumažinimas nebuvo grindžiamas jo darbo kokybe ar kitomis objektyviomis priežastimis, o sąlygotas subjektyvių priežasčių, keršijant už darbo ginčų inicijavimą, nėra pagrįsti. Toks apelianto vertinimas yra paneigiamas byloje esančiais duomenimis: vėlesniu 2010-01-28 rektoriaus įsakymu (t.2. b.l. 88-89, 90-91), kuriuo šis priedas jam buvo padidintas, lyginant su ankstesniais kalendoriniais metais nustatyto priedo dydžiu, o kitiems darbuotojams (I. G., V. K., L. Š. ir kt.) priešingai – sumažintas; 2009-04-29 rektoriaus įsakymu dėl vienkartinės priemokos už papildomą darbą paskyrimu (t.1, b.l. 47), nors tuo pačiu metu jau vyko darbo ginčai su atsakovu (t.1, b.l. 9, 30-33, t.2, b.l. 103-104).

15Todėl tokių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 95 str., 186 str. nuostatas. Nenustačius atsakovui pareigos mokėti apeliantui jo reikalaujamo dydžio priedą prie tarnybinio atlyginimo, skundo argumentai, susiję su DK 207 str. numatytų delspinigių mokėjimu, teisiškai neaktualūs.

16Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 str. Pasak apelianto, ieškinyje jis buvo nurodęs tris neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindus: neteisėtai sumažintą darbo užmokestį ir atsakovo 2008-05-12 bei 2008-10-07 įsakymais neteisėtai jam paskirtas drausmines nuobaudas, dėl ko esą pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Kolegija su apeliaciniame skunde pateikiamu būtent tokiu šio reikalavimo faktinio pagrindo aiškinimu negali sutikti. Iš pateikto ieškinio turinio akivaizdu, kad drausminių nuobaudų nepagrįstą skyrimą pats apeliantas siejo tik su nustatytinu neturtinės žalos dydžiu, pasisakydamas apie jo teisių pažeidimo sistemingumą. Šių drausminių nuobaudų paskyrimo neteisėtumu jis negrindė pačios žalos jam padarymo, nurodydamas, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl neteisėto, tendencingo ir neobjektyvaus jo darbo įvertinimo, drastiškai sumažinant atlyginimą ir tuo siekiant sudaryti nepakenčiamas darbo sąlygas, lenkiant savo noru išeiti iš darbo (faktinis ieškinio pagrindas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino drausminių nuobaudų paskyrimo apeliantui aplinkybių tame kontekste, kuris įvardijamas apeliaciniame skunde. Nekonstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumo priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimo atveju, pagrindo neturtinei žalai dėl to atsirasti taip pat nėra. Todėl šios aplinkybės, t.y. atsakovo paskirtos ir vėliau panaikintos drausminės nuobaudos, susijusios su žalos dydžio nustatymu, yra teisiškai nereikšmingos. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dėl vienos iš drausminių nuobaudų neteisėto paskyrimo apeliantas reikalavo kitoje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimo metu tokio savo reikalavimo atsisakė (t.1, b.l. 32-33). Todėl kitoks vertinamos situacijos ir apelianto skundo teiginių, jog drausminių nuobaudų paskyrimas buvo vienu iš neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindų, traktavimas neatitiktų CPK 294 str. 2 d. įtvirtinto imperatyvo bei prieštarautų CPK 306 str. 2 d. nustatytam draudimui.

17Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai panaikinti arba pakeisti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo teisinių prielaidų nesudaro.

18Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

19Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai