Byla e2-982-370/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. S. ir E. R. N. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „PENTACOM“ bankroto byloje Nr. eB2-345-413/2018 pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės įmonės „AUDATA“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės (toliau – BUAB) „PENTACOM“ bankroto administratorė uždaroji akcinė įmonė (toliau – UAB) „AUDATA“ (toliau – bankroto administratorė) pateikė pareiškimą, kuriame prašė pripažinti BUAB „PENTACOM“ bankrotą tyčiniu remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio

    42 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytais požymiais bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 punkto 1 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija.

  2. Nurodė, kad bankroto administratorė negali patikrinti įmonės sandorių už paskutinius tris metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kadangi buvę įmonės vadovai bankroto administratorei neperdavė nei įmonės turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų.
  3. Iš viešų registro duomenų ir E. R. N. gautų dokumentų bankroto administratorė nustatė, kad įmonei nuo 1992 m. sausio 15 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. ir nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 9 d. vadovavo E. R. N.; nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 8 d. – A. S., o nuo 2015 m. spalio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo – P. J.
  4. 2012 metais UAB „PENTACOM“ per vienerius metus mokėtinos sumos (1 845 562 Lt) sudarė 88,81 procento į balansą įrašyto turto vertės (2 125 925 Lt). 2013 metais į balansą įrašyto turto vertės ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykis išaugo iki 99,86 procentų, o 2014 metais į balansą įrašyto turto vertės ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykis buvo 99,59 procento, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos iš esmės sutapo su visa į įmonės balansą įrašyto turto verte. 2013 metais UAB „PENTACOM“ patyrė 262 960 Lt nuostolių, 2014 metais įmonės pelnas buvo minimalus (2 098 Lt). UAB „PENTACOM“ įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 103 537,67 Eur. 2015 metais UAB „PENTACOM“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui siekė 35 220,72 Eur sumą, o 2016 metais – 40 467,57 Eur sumą.
  5. 2015 m. spalio 16 d. Kėdainių rajono 2-ajame notarų biure suinteresuotas asmuo

    5E. R. N. ir E. N. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį kontrolinį UAB „PENTACOM“ akcijų paketą (5 063 vnt. akcijų, kurios sudaro 50,63 proc. visų UAB „PENTACOM“ akcijų) suinteresuotam asmeniui P. J. už 1 Eur. 2015 m. spalio 19 d. E. R. N. ir P. J. pasirašė Dokumentų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1510/1, Materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1510/2 ir automobilių priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1510/3. Nė vieno 2015 m. spalio 19 d. priėmimo–perdavimo akte nurodyto buhalterinės apskaitos dokumento ir turto vieneto buvimo vieta nėra žinoma, kadangi jie yra paslėpti arba sunaikinti ir iki šios dienos neperduoti bankroto administratorei. Bankroto administratorės duomenimis, po 2015 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir 2015 m. spalio 19 d. priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo UAB „PENTACOM“ ūkinės–komercinės veiklos nebevykdė.

  6. Bankroto administratorės nuomone, pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2009 iki 2014 metų įmonės finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, tai turėjo būti žinoma ir UAB „PENTACOM“ buvusiems vadovams. Kiekvienais metais UAB „PENTACOM“ įsipareigojimų ir turto vertės santykis nuolatos kito į neigiamą pusę, o 2010 metais pasiekė ribą, kai įmonei turėjo būti inicijuota bankroto byla. Bankroto administratorės vertinimu, UAB „PENTACOM“ veikla nuo 2010 metų iš esmės buvo organizuojama įmonės kreditorių sąskaita ir įmonės kreditorių lėšomis, kol galiausiai 2014 metais pasiekė tokią finansinę ribą, kai įmonės turimo turto nepakako jos įsipareigojimams ir veiklai vykdyti.
  7. Bankroto administratorės nuomone, esminis požymis, kuriam esant UAB „PENTACOM“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas yra paslėpti ir neperduoti bankroto administratorei ir dėl šios priežasties negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bankrotas pripažintinas tyčiniu taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi UAB „PENTACOM“ valdymo organai netinkamai vykdė jiems įstatymuose nustatytas pareigas – žinodami apie UAB „PENTACOM“ tikrąją finansinę padėtį (arba privalėję žinoti), nesiėmė savalaikių veiksmų, stabdančių įmonės įsiskolinimo kreditoriams didėjimą, t. y. laiku neiniciavo bankroto bylos iškėlimo UAB „PENTACOM“.
  8. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad egzistuoja ir kitas savarankiškas tyčinio bankroto pagrindas – UAB „PENTACOM“ akcininko ir faktinio bei teisinio įmonės vadovo

    6E. R. N. iš anksto suplanuota ir nuosekliai įgyvendinta „fenikso schema“, kuomet visi UAB „PENTACOM“ aktyvai ir įmonės vykdyta verslo veikla buvo perkelti į kitas E. N. bei jo sutuoktinei priklausančias įmones (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). E. R. N. 2009 m. organizavo nusikalstamą UAB „PENTACOM“ priklausiusių komercinių patalpų ir jų nuomos verslo perkėlimą į kitą jo įsteigtą bei vadovaujamą įmonę – UAB „Turto valdymo biuras“. 2008 m. lapkričio 20 d. E. R. N. įsteigė UAB „Turto valdymo biuras“, o 2009 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „PENTACOM“, patalpas E. R. N. pardavė UAB „Turto valdymo biuras“ už 2 250 000 Lt. Komercinės patalpos parduotos prieš tai suklastojus UAB „PENTACOM“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo įmonės akcininkai pritarė komercinių patalpų pardavimui, taip pat neinformavus kitų UAB „PENTACOM“ akcininkų (užsienio piliečių ir įmonių) apie ketinimus parduoti komercines patalpas E. R. N. įsteigtai UAB „Turto valdymo biuras“ ir iš to kylantį akivaizdų interesų konfliktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalys). Akcininkas J. B. negalėjo dalyvauti menamame 2008 m. birželio 16 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, nes jis tuo metu nebuvo Lietuvoje (dar 2008 m. birželio 15 d. išplaukė keltu į Švediją), be to, jis tą dieną dalyvavo kitame susirinkime Švedijoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2008 m. birželio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo suklastotas ir akcininkai nepriėmė sprendimo parduoti įmonės komercines patalpas. Dėl šio vertingiausio UAB „PENTACOM“ turto ir su juo susijusio verslo pasisavinimo schemos šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). 2009 m. vasario 17 d. E. R. N. taip pat organizavo

    7UAB „PENTACOM“ prekės ženklo (logotipo) užregistravimą UAB „Turto valdymo biuras“ vardu.

  9. N. valia ir sprendimu dalis UAB „PENTACOM“ verslo veiklos pelno nuo 2008 m. buvo perkelta į UAB „ICS Baltic“ ir faktiškai atiteko Natkevičiams. 2015 m. Natkevičiai suorganizavo ir įgyvendino nesąžiningą UAB „PENTACOM“ bei UAB „ICS Baltic“ verslo perkėlimo schemą (vadinamąją „fenikso schemą“), dėl kurios visa UAB „PENTACOM“ ir UAB „ICS Baltic“ vykdyta verslo veikla ir aktyvai buvo perkelti į N. tiesiogiai ar per statytinius valdomas įmones, o UAB „PENTACOM“ bei UAB „ICS Baltic“ pasmerktos neišvengiamam bankrotui. Natkevičiai 2015 m. rugsėjo 3 d. įsteigė UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“, į kurią perkelta visa anksčiau vykdyta UAB „ICS Baltic“ veikla ir sudedamosios verslo veiklos dalys – tiekėjai, klientai, darbuotojai, kontaktai, intelektinė nuosavybė, prekių ženklai ir kt.
  10. 2015 m. rugpjūčio 11 d. Natkevičiai ir buvęs ilgametis UAB „PENTACOM“ darbuotojas

    8E. R. įsigijo naujai įsteigtą įmonę UAB „Patalpų klimato sprendimai“, į kurią netrukus buvo perkelta UAB „PENTACOM“ vykdyta verslo veikla ir netgi nebaigti vykdyti pelningi UAB „PENTACOM“ projektai. Ši įmonė įsteigta ir užregistruota Natkevičiams priklausančiame gyvenamajame name Rumšiškėse, unikalus Nr. 4996-5010-8014. Nors kiek vėliau, 2016 m. sausio 21 d., Natkevičiai akcijas dėl akių perleido N. šeimos draugei A. K., akivaizdžiai neturinčiai nieko bendra su šia verslo veikla, E. R. N. ir toliau išlieka faktiniu UAB „Patalpų klimato sprendimai“ kontrolinio akcijų paketo savininku. Viešojoje erdvėje E. R. N. ir po tariamo akcijų perleidimo A. K. prisistato kaip UAB „Patalpų klimato sprendimai“ savininkas.

  11. 2015 m. spalio mėn. E. R. N. jam priklausančias UAB „PENTACOM“ akcijas, kurių nominali vertė buvo 146 634,00 Eur, fiktyviai pardavė P. J. P. J. sutiko mainais už UAB „PENTACOM“ priklausančių automobilių perdavimą pasirašyti dokumentus, kuriais remiantis jis buvo paskirtas įmonės vadovu ir neva perėmė iš E. R. N. visus UAB „PENTACOM“ buhalterinės apskaitos dokumentus, turtą bei sandėlyje esančias prekių atsargas. Šios prekių atsargos buvo laikomos UAB „Turto valdymo biuras“ priklausančiame, iš UAB „PENTACOM“ perimtame sandėlyje, todėl Natkevičiai tiesiog pasisavino šias prekių atsargas.
  12. Bankroto administratorė nurodė, kad už UAB „PENTACOM“ dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą visų pirma yra atsakingi Natkevičiai, nes būtent jie imitavo dokumentų perdavimą P. J., prieš tai fiktyviai pardavę jam UAB „PENTACOM“ akcijas už 1 Eur. Fiktyvaus akcijų įgijėjo bei vadovo P. J. vaidmuo „fenikso schemoje“ pasireiškė tuo, kad šis asmuo mainais už UAB „PENTACOM“ priklausančių automobilių faktinį perdavimą (galimybę parduoti šiuos automobilius ir pasiimti sau už tai gautas lėšas) sutiko iš E. R. N. už 1 Eur simbolinę kainą įsigyti UAB „PENTACOM“ akcijas bei pasirašyti dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktus. Faktiškai joks turtas (išskyrus minėtus automobilius) ar dokumentai P. J. nebuvo perduoti ir liko E. R. N. žinioje. Vengdami atsakomybės už tyčinio bankroto įgyvendinimo ir įmonės turto iššvaistymo schemą, Natkevičiai UAB „PENTACOM“ dokumentus paslėpė ar sunaikino, nes E. N. visuomet tvarkė UAB „PENTACOM“ apskaitą. Pažymėjo, kad visos trys įmonės, į kurias „fenikso schemos“ įgyvendinimo metu buvo perkelti atskiri UAB „PENTACOM“ anksčiau vykdyti verslai, iki šios dienos veikia sėkmingai ir pelningai, todėl akivaizdu, kad verslo perkėlimui nebuvo jokių objektyvių ekonominių, teisinių ar organizacinių priežasčių. Elgdamiesi sąžiningai, Natkevičiai galėjo tuos pačius verslus toliau vykdyti per

    9UAB „PENTACOM“ ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais.

  13. Suinteresuotas asmuo E. R. N. su bankroto administratorės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad UAB „ICS Baltic“ įsteigta daugiau nei prieš 8 metus, ir bet kokie kiti su šia įmone susiję faktai, įskaitant tariamą UAB „ICS Baltic“ verslo perkėlimą į UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“, nėra susiję su BUAB „PENTACOM“ tyčiniu bankrotu. Suinteresuotas asmuo A. S. buvo realus UAB „PENTACOM“ direktorius, kuris paliko įmonę blogoje finansinėje padėtyje, dėl to E. N., iš direktoriaus pareigų atsistatydinus A. S., nedelsiant inicijavo UAB „PENTACOM“ restruktūrizavimo bylą. Minėtas UAB „PENTACOM“ 2009 m. nekilnojamojo turto perleidimo sandoris įvyko daugiau nei prieš 8 metus, todėl negali būti tyčinio bankroto nagrinėjimo objektu, be to, jis sandoris buvo naudingas UAB „PENTACOM“ ir atitiko normalią ūkinę praktiką. Priešingai nei teigia pareiškėja, E. N. su E. N. ir / ar E. R. neįvykdė „fenikso“ schemos, o P. J. realiai pagal sandorį įsigijo UAB „PENTACOM“ akcijas. UAB „ICS Baltic“ įsteigimas buvo grįstas įprastine verslo logika, nes šios įmonės vykdomą komercinę veiklą būtų buvę neprotinga vystyti per UAB „PENTACOM“ – verslo subjektai (sistemų montavimo įmonės), galintys pirkti UAB „ICS Baltic“ prekes, faktiškai konkuravo su

    10UAB „PENTACOM“, kurios pagrindinė veikla taip pat buvo sistemų montavimas. Tariamas UAB „ICS Baltic“ veiklos perkėlimas į UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ neturi nieko bendro su BUAB „PENTACOM“ veikla ir jos bankrotu. Įmonės nemokumo atveju, jei dėl to buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, dėl kurių kreditorių galimybės atgauti sumas sumažėjo ar tapo nerealios, pirmiausia atsakomybė kyla būtent įmonės vadovui, nes jis turi pareigą užtikrinti įmonės veiklą, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Bankroto administratorės siekia dirbtinai pašalinti iš šios situacijos BUAB „PENTACOM“ ir BUAB „ICS Baltic“ vadovus, atsakomybę perkeldamas tik E. N. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas A. S. realiai vykdė įmonės vadovo funkcijas: organizavo ir delegavo darbus, davė nurodymus įvairiems darbuotojams, įskaitant ir inžinierių E. N. bei E. N., ėjusią buhalterės pareigas.

  14. Pareiškėjos argumentai, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas suklastojus

    11UAB „PENTACOM“ akcininkų susirinkimo protokolą, yra nepagrįsti, nes sprendimą priėmė visi akcininkai tam, jog išgelbėtų bendrovę nuo bankroto. Susirinkimo protokolą pasirašė pats UAB „PENTACOM“ akcininkas J. B. – tai patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiaga, kurioje atlikta parašo ekspertizė dėl J. B. parašo autentiškumo. Nepriklausomas turto vertintojas, atlikęs įmonės ginčo nekilnojamojo turto įvertinimą, nustatė, kad šio turto vertė yra 2 118 000 Lt. Minimali 1 900 000 Lt kaina, už kurią buvo galima parduoti nekilnojamąjį turtą, buvo nustatyta tame pačiame akcininkų sprendime. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas UAB „Turto valdymo biuras“ už rinkos kainą, kuri yra didesnė už kainą, nustatytą akcininkų sprendimu, t. y. už 2 250 000 Lt. Už gautas iš minėto sandorio lėšas UAB „PENTACOM“ atsiskaitė su kreditoriais, pagerino savo turtinę padėtį ir galėjo toliau vykdyti ūkinę veiklą, tai patvirtina pagerėję UAB „PENTACOM“ finansiniai duomenys.

  15. Pareiškėja nepagrįstai siekia sureikšminti faktą, kad E. N. toliau vykdo panašią veiklą kaip UAB „PENTACOM“. Šis faktas savaime nereiškia neteisėtų veiksmų. Asmuo turi teisę verstis veikla, kurią išmano, ir gauti iš jos atlygį. Byloje neįrodytas darbuotojų perviliojimo faktas iš UAB „PENTACOM“ į kitas įmones, į kurias, anot pareiškėjos, buvo perkeltas ir

    12UAB „PENTACOM“ verslas. Kaip UAB „PENTACOM“ „fenikso schemos“ pabaiga nurodoma E. N. akcijų perleidimas P. J. 2015 m. spalio mėn. Tokia pozicija nepagrįsta, nes 2015 m. spalio 16 d. E. N. turėtų 50,63 proc. UAB „PENTACOM“ akcijų pardavimo sandoris buvo patikrintas ir patvirtintas Kėdainių rajono 2-jame notarų biure. 2015 m. spalio 19 d. buvo pasirašyti Dokumentų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/1, Materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/2 ir Automobilių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/3, kuriais visas UAB „PENTACOM“ turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti

    13UAB „PENTACOM“ akcininkui ir tuometiniam vadovui P. J. Būtent P. J. bankroto administratorė nurodo kaip UAB „PENTACOM“ vadovą, kurį Kauno apygardos teismas įpareigojo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus.

  16. Suinteresuotas asmuo A. S. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, baigiamojoje kalboje savo nuomonę pakeitė ir prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie realų įmonės nemokumo faktą 2012–2013 metais. Iš byloje pateiktų įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad nei 2012 m., nei 2013 m., nei 2014 m. duomenų apie pradelstus įsipareigojimus byloje nėra. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mažėjo ir 2014 m. jos veikla nebuvo nuostolinga. Nors mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau to nepakanka, kad būtų konstatuotas įmonės nemokamas 2012 – 2014 m. Įmonė tik 2015 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl ėmėsi veiksmų – siekė restruktūrizacijos. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, jog įmonė realiai vykdo veiklą, turi darbuotojų, siekia toliau vykdyti veiklą, todėl suteikė įmonei galimybę išvengti bankroto iškeldamas restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi res judicata galią, joje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir jais privaloma vadovautis. Pagal Lietuvos teismų praktiką laikoma, kad vien savaime aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto, juolab, jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai dar kelerius metus vykdė veiklą, jos kreditoriai taip pat neinicijavo bankroto procedūrų. Vien tik dokumentų neperdavimas bankroto administratorei nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog E. R. N. perdavė P. J. visus įmonės dokumentus (nuo 1992 iki 2014 m.), todėl akivaizdu, jog visi dokumentai įmonėje buvo iki jų perdavimo ir buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama tinkamai. A. S. nėra žinomos dokumentų ir turto perdavimo aplinkybės. Įmonei vadovaujant A. S., joje buvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, įmonėje buvo visi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei turtas, buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent E. R. N. sąmoningi veiksmai sukėlė UAB „PENTACOM“ bankrotą, kuris sąmoningai veikė prieš bendrovę, siekdamas jos nemokumo. E. R. N. 2009 m. perkėlė komercinių patalpų ir jų nuomos verslą į savo 2008 m. lapkričio 20 d. įsteigtą UAB „Turto valdymo biuras“, taip pat E. R. N. perkėlė UAB „PENTACOM“ vykdytą veiklą ir aktyvus į UAB „Patalpų klimato sprendimai“, kuri vykdė ankstesnę UAB „PENTACOM“ veiklą.

    14E. R. N. visas savo UAB „PENTACOM“ akcijas pardavė P. J. už 1 Eur ir akcininkui J. A. B. nepasiūlė pirmumo eile nusipirkti UAB „PENTACOM“ akcijas. Bylos aplinkybės atskleidžia, kad BUAB „PENTACOM“ bankrotas sukeltas tyčia konkrečiais E. N. veiksmais, perkėlus įmonės turtą, verslą, dalį darbuotojų, nebaigtas vykdyti sutartis, prekės ženklus, perėjus dirbti įmonės vadovui į E. R. N. faktiškai priklausančias įmones, o po to pardavus

    15UAB „PENTACOM“ kontrolinį akcijų paketą P. J. už 1 Eur ir galutinai pasmerkus sėkmingai veikusią bendrovę bankrotui.

  17. Suinteresuotas asmuo Švedijos pilietis J. A. B. prašė patenkinti bankroto administratorės prašymą ir pripažinti BUAB „PENTACOM“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad jis yra UAB „PENTACOM“ akcininkas, turintis 41,67 procentus įmonės akcijų. E. R. N. taip pat buvo įmonės akcininkas, turėjęs 50,63 procentus akcijų. E. R. N., būdamas UAB „PENTACOM“ vadovu, 2008 m. lapkričio 20 d. įsteigė UAB „Turto valdymo biuras“, į kurią buvo perkelti UAB „PENTACOM“ darbuotojai ir kuri iš įmonės įsigijo komercines patalpas, perėmė patalpų nuomos sutartis. E. R. N. 2008 m. sausio 31 d. įsteigė UAB „ICS Baltic“, kuri iš UAB „PENTACOM“ perėmė verslą, susijusį su užsienio gamintojų vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos importu, prekyba ir gamintojų atstovavimu. UAB „ICS Baltic“ darbuotojų kolektyvas sukurtas UAB „PENTACOM“ darbuotojų pagrindu, įmonė buveinę įregistravo ir veiklą vykdė UAB „PENTACOM“ priklausančiose patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. N. ir E. R. įsigijo bendrovę UAB „Patalpų klimato sprendimai“, kuri nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. perėmė UAB „PENTACOM“ verslą. Sprendimus perkelti

    16UAB „PENTACOM“ veiklas į kitas E. R. N. priklausančias įmones, E. R. N. priėmė asmeniškai, be kitų įmonės akcininkų žinios. Toks UAB „PENTACOM“ veiklos perkėlimas į kitas įmones nulėmė įmonės finansinės padėties spartų blogėjimą ir įmonės faktinį nemokumą 2014 m.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pripažino UAB „PENTACOM“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertinant 2011 m. įmonės balanso duomenis, galima teigti, jog jau 2011 metais UAB „PENTACOM“ buvo nemoki, nes jos turimi įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o tai atitiko tuo metu galiojusią ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo sąvoką. Sekančiais, 2012 metais nors įmonė metus baigė pelningai, tačiau į balansą įrašyto turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis liko nepakitęs, kuris nesikeitė nei 2013 m., nei 2014 m. Byloje nėra duomenų apie 2011 – 2013 metais kreditorių pradelstus įsipareigojimus.
  3. Teismas padarė išvadą, kad UAB „PENTACOM“ jau 2011 m. turėjo finansinių problemų ir jos valdymo organams šios aplinkybės buvo žinomos, nes jau 2011 m. įmonės skolos gerokai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, tačiau vadovai į teismą dėl bankroto bylos nesikreipė, toliau didindami įsiskolinimus kreditoriams, E. R. N. pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismo vertinimu, pateiktas tik „dėl akių“, kad užvilkinti bankroto bylos iškėlimo procedūrą, nes realiai nebuvo siekiama restruktūrizuoti UAB „PENTACOM“. Tokios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2182-230/2015. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymis, nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
  4. Teismo vertinimu, bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „PENTACOM“ iškėlimo, bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, 2016 m. liepos 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl dokumentų perdavimo priverstine tvarka, kuris pateiktas vykdymui antstolių kontorai,

    172016 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi turinčiam pareigą perduoti dokumentus P. J. buvo paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu momento jokie dokumentai ir turtas bankroto administratorei nebuvo perduoti. Kitoje civilinėje byloje

    18Nr. eB2-2182-230/2015 nustatyta, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo naujai paskirtas vadovas su bankroto administratoriumi nesusisiekė, dokumentų restruktūrizavimo administratorei neperdavė, patalpos, kuriose UAB „PENTACOM“ vykdė ūkinę veiklą, buvo užrakintos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas galėjo būti paslėpti ar sunaikinti, neišsaugoti, nes galbūt UAB „PENTACOM“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma apgaulingai, netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymis, nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

  5. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad E. R. N. vadovavimo UAB „PENTACOM“ laikotarpiu buvo pradėtas turto ir verslo perkėlimas į to paties E. R. N. įsteigtas įmones, konkrečiai – į UAB „Turto valdymo biuras“, nes būtent ši įmonė tęsė tuos pačius patalpų nuomos santykius, buvę UAB „PENTACOM“ nuomininkai nuomos mokestį ir kitus mokesčius mokėdavo UAB „Turto valdymo biuras“, taip pat sudarė ir vykdė kreditavimo sutartį su tuo pačiu banku AB SEB banku, banko kredito įmokas padengdama pajamomis, gautomis iš patalpų nuomos, be to, dalį įsigytų iš UAB „PENTACOM“ patalpų išnuomojo pačiai UAB „PENTACOM“, kuri mokėjo nuomos mokestį UAB „Turto valdymo biuras“.
  6. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia nuosekliai ir kryptingai vykdytą UAB „PENTACOM“ verslo perkėlimą į kitas įmones, kurios buvo įsteigtos ir joms vadovavo buvę UAB „PENTACOM“ vadovai ir darbuotojai, dėl šios priežasties UAB „PENTACOM“ veikla buvo nutraukta, jos verslą perėmusios įmonės toliau sėkmingai vykdė ir plėtojo tą patį verslą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją ir UAB „PENTACOM“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo A. S. atskirajame skunde prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties motyvus dėl A. S. ir E. N. vadovavimo įmonei laikotarpio bei konstatuoto įmonės nemokumo 2011 m.; konstatuoti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nebuvo nemoki. Alternatyviai prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus ir 3 dalies 1 punktą. Taip pat prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatyti, kad bankroto administratorei ir suinteresuotam asmeniui – A. S. – visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš suinteresuoto asmens –E. N. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas A. S. vadovavimo įmonei laikotarpį nepagrįstai nustatė pagal juridinio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre datą, o ne pagal faktinį Juridinių asmenų registre nurodytą jo paskyrimą ir atleidimą.
    2. Įmonė laikotarpiu nuo 2011 m. iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo negalėjo būti nemoki, kadangi nurodytu laikotarpiu įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės; įmonė veikė pelningai. Jeigu įmonė iš tikrųjų būtų buvusi nemoki, Kauno apygardos teismas būtų atsisakęs jai kelti restruktūrizavimo bylą.
    3. Nors konkretus įmonės tyčinį bankrotą sukėlęs asmuo nėra įvardytas, tačiau veiksmai, kuriais sąmoningai buvo siekiama įmonės bankroto, yra aiškiai nustatyti ir jie siejami konkrečiai su E. N. bei jo įmonėmis. Todėl būtent iš E. N. turėjo būti priteistos visos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Suinteresuotas asmuo E. R. N. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jau 2011 m.

      19UAB „PENTACOM“ buvo faktiškai nemoki, o jos valdymo organai (jų nariai), nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

    2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto UAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto požymio egzistavimo:
      1. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pripažino, jog UAB „PENTACOM“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai. Teismų praktikoje nustatyta, kad vien aplinkybė, jog bankroto administratorei nebuvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai ir turtas, kad įmonėje buhalterinė apskaita galbūt nebuvo vesta ar buvo netinkamai vesta, jog Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinį įmonės bankrotą.
      2. Byloje nėra ginčo, kad iki UAB „PENTACOM“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo Juridinių asmenų registrui buvo tinkamai teikiami UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės dokumentai. 2015 m. spalio 19 d. dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. R. N. perdavė UAB „PENTACOM“ turtą ir dokumentus naujajam vadovui P. J.
    3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto UAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto požymio egzistavimo bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintos ir E. N. nepaneigtos prezumpcijos:
      1. UAB „PENTACOM“ priklausančių komercinių patalpų nuomos verslo perkėlimas buvo nulemtas prasidėjusios finansinės krizės ir blogos UAB „PENTACOM“ finansinės padėties, o komercinių patalpų verslas buvo nuostolingas. Komercinės patalpos buvo parduotos už didesnę nei rinkos kaina. Komercinės patalpos parduotos prieš 7 metus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl šis sandoris nėra susijęs su tyčinio bankroto klausimu.
      2. Analogiškai, įrangos pardavimo veiklos perkėlimas į UAB „ICS Baltic“ įvyko prieš 8 metus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra susijęs su tyčinio bankroto klausimu.
      3. UAB „Patalpų klimato sprendimai“ įsigijo iš UAB „PENTACOM“ prekės ženklą ir už jį atsiskaitė. UAB „Patalpų klimato sprendimai“ vykdo tik vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų projektavimo veiklą, t. y. į UAB „Patalpų klimato sprendimai“ buvo perkelta tik dalis 3 proc. UAB „PENTACOM“ verslo ir nebuvo perimti UAB „PENTACOM“ vykdytų užsakymų.
    4. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas turėtų vertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant ir aplinkybių, kurios buvo nustatytos bei nurodytos E. N. atsiliepime į bankroto administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir yra susijusios su A. S. ir UAB „Venterma“ atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais įmonės atžvilgiu bei A. S. fiduciarinių pareigų grubiu pažeidimu.
  3. Atsiliepime į suinteresuoto asmens E. R. N. atskirąjį skundą BUAB „PENTACOM“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Sprendžiant klausimą dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

      20E. N. tenka pareiga ne tik paneigti UAB „PENTACOM“ pateiktus įrodymus, bet ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją.

    2. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai dėl komercinių patalpų verslo perkėlimo į

      21UAB „Turto valdymo biuras“ teisėtumo ir naudingumo UAB „PENTACOM“ yra nepagrįsti:

      1. E. N. teiginys, kad komercinės patalpos buvo parduotos dėl blogos UAB „PENTACOM“ finansinės padėties, nėra įrodytas jokiais įrodymais. Komercinių patalpų nuoma UAB „PENTACOM“ 2009 m. buvo pelninga, nes iš jos gautos pajamos visiškai padengdavo UAB „PENTACOM“ įmokas bankams ir dar papildomai generavo 2 581,42 Lt/mėn. pajamas. Iš UAB „PENTACOM“ buvo perimtas ne tik komercinių patalpų nuomos verslas, tačiau ir pačios komercinės patalpos. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog komercinės patalpos buvo parduotos už rinkos kainą, tačiau šį teiginį paneigia byloje esantys įrodymai.
    3. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai dėl įrangos pardavimo verslo perkėlimo į

      22UAB „ICS Baltic“ (vėliau – į naują įmonę) teisėtumo yra nepagrįsti, nes

      23UAB „PENTACOM“ įrangos pardavimo verslo perkėlimas negali būti laikomas teisėtu –juo iš UAB „PENTACOM“ kartu su turtu, know-how, klientais ir tiekėjais buvo perimta ir būsima ekonominė nauda.

    4. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai dėl vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų prekybos, projektavimo ir montavimo verslo perkėlimo į UAB „Patalpų klimato sprendimai“ yra nepagrįsti, nes E. R. N. nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų UAB „Patalpų klimato sprendimai“ atsiskaitymą už iš UAB „PENTACOM“ perimtą prekės ženklą. E. R. N. iniciatyva UAB „Patalpų klimato sprendimai“ perėmė ir

      24UAB „PENTACOM“ bendradarbiavimą su UAB „RIMI Lietuva“, UAB „Kopa“ ir

      25UAB „LitCon“.

    5. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai apie tariamai tinkamą UAB „PENTACOM“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir perdavimą P. J. yra nepagrįsti:
      1. Jeigu UAB „PENTACOM“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai, akivaizdu, jog būtų perduota UAB „PENTACOM“ bankroto administratorei.
      2. Kadangi finansinės atskaitomybės dokumentuose yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie juridinio asmens veiklą, iš kurios turinio galima nustatyti tik įmonės turtinės veiklos mąstą, o ne struktūrą, kuri yra itin reikšminga ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir turtinius interesus, akivaizdu, jog finansinės atskaitomybės dokumentų tinkamas teikimas juridinių asmenų registrui negali turėti dideles reikšmės, sprendžiant bankrutuojančios įmonės tyčinio bankroto klausimą. Juolab, kad be kitų buhalterinės apskaitos dokumentų neįmanoma patikrinti finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktų duomenų tikrumo.
      3. Byloje esantys 2015 m. spalio 19 d. UAB „PENTACOM“ dokumentų ir turto perdavimo aktai nepatvirtina tinkamo UAB „PENTACOM“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi sudaryti E. N. ir P. J., iš kurių pirmasis yra tiesiogiai suinteresuotas duomenų apie UAB „PENTACOM“ finansinę veiklą slėpimu, o antrasis tiesiogiai prisidėjo prie dokumentų slėpimo schemos ir už tai gavo materialinį atlygį (areštuotus įmonės automobilius, kuriuos vėliau sugebėjo parduoti). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „PENTACOM“ turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas liko E. N. valdomai UAB „Turto valdymo biuras“ priklausančiose komercinėse patalpose. Taigi, nors nurodyti dokumentų ir turto perdavimo aktai buvo pasirašyti, taip įforminant UAB „PENTACOM“ turto ir dokumentų perdavimą, tačiau joks realus turto ir dokumentų perdavimas neįvyko. Byloje pateiktas P. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas patvirtina, jog ir pats P. J. neigia priėmęs iš E. N. kokius nors UAB „PENTACOM“ dokumentus ir turtą.
  4. Atsiliepime į suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. R. N. prašo atmesti suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dalyje dėl alternatyvių reikalavimų: reikalavimą pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus ir 3 dalies 1 punktą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. A. S. pripažįsta, kad įmonės tyčinį bankrotą sukėlęs asmuo nutartyje nėra įvardintas. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad byla buvo išspręsta tik kažkurio vieno buvusio įmonės vadovo ir/ar kito suinteresuoto asmens nenaudai. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nutarties motyvus (jeigu ji lieka galioti nepaisant

      26E. N. atskirojo skundo), buvo pagrįstai priteistos iš visų buvusių įmonės vadovų, įskaitant A. S..

    2. Sutinka su nagrinėjamoje byloje įrodytu faktu, kad įmonė laikotarpiu nuo 2011 m. iki restruktūrizavimo bylos 2015 m. įmonei iškėlimo negalėjo būti nemoki, kadangi, kaip jau nurodyta tiek E. N., tiek A. S. atskiruosiuose skunduose, nurodytu laikotarpiu įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir atitinkamais metais įmonė netgi veikė pelningai.

27Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad tyčinis įmonės bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuoti kriterijai (požymiai ir prezumpcijos), pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
  5. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos aplinkybės, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas preziumuojamas, todėl jas paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys. Pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtinti tyčinio bankroto kriterijai taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, todėl esminiu tyčinio bankroto elementu laikytinas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Taigi, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    28Nr. e3K-7-115-915/2017).

  6. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ

    2920 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktą).

  8. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „PENTACOM“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „AUDATA“, teismo nutartis įsiteisėjo

    302016 m. birželio 18 d. UAB „PENTACOM“ įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. sausio 15 d. Įmonės kontrolinį akcijų paketą (50,63 proc.) steigimo metu turėjo E. R. N., Švedijos pilietis J. A. B. (41,67 proc.) ir kiti Švedijos investuotojai. Įmonės veikla buvo vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų prekyba, projektavimo ir montavimo veikla, prekyba žinomų užsienio įmonių Clivet, Swegon ir Hoval įranga.

  9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties BUAB „PENTACOM“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pažymiais ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija.

31Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš aptariant kitus tyčinio bankroto požymius ir prezumpciją, itin aktualus visų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  2. Suinteresuotas asmuo E. R. N. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai pripažino, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai. Iki UAB „PENTACOM“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo Juridinių asmenų registrui buvo tinkamai teikiami UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės dokumentai.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais. Šios bylos ypatumas yra tas, kad pirminiai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Dėl to byloje ginčo nėra. Nėra ginčo ir dėl to, kad už jų perdavimą atsakingas paskutinis įmonės vadovas P. J. teismo įpareigojimų nevykdo. Esant tokioms aplinkybėms, periodiškai teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai apeliacinės instancijos teismo yra vertinami kritiškai, nes įmonės sudarytas balansas ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia įrašytų duomenų teisingumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-1240-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  4. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, įmonė privalo visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir šiuos dokumentus išsaugoti. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių, dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 10 punktas). Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal duomenų apimtį buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pirminiai (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.) ir suvestiniai (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.). Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnis). Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).
  5. Taigi pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
  6. Kadangi buhalterinės apskaitos duomenys bankroto administratorei neperduoti, ši aplinkybė keičia visą įrodinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytų tyčinio bankroto požymių ir prezumpcijų, netyrė, kas konkrečiai siekė paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, o ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant dėl kitų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių ir prezumpcijų, nes nuslėptus paminėtus duomenis kaltai šaliai turėtų būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija.
  7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem prezumpciją, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje

    32Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

  8. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad 2015 m. spalio 19 d. buvo pasirašyti Dokumentų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/1, Materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/2 ir Automobilių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/3, kuriais visas UAB „PENTACOM“ turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti

    33UAB „PENTACOM“ akcininkui ir tuometiniam vadovui P. J.. Pastarajam suinteresuotas asmuo E. R. N. ir jo sutuoktinė E. N. 2015 m. spalio 16 d. notarine sutartimi pardavė kontrolinį UAB „PENTACOM“ akcijų paketą, kuris sudarė 50,63 proc. įmonės akcijų, už 1 Eur ir suinteresuotas asmuo atsistatydino iš direktoriaus pareigų. Nuo 2015 m. spalio 20 d. Juridinių asmenų registre naujuoju direktoriumi įregistruotas P. J. Šio asmens pateikti paaiškinimai ikiteisminiame tyrime verčia abejoti tikraisiais akcijų pirkimo–pardavimo ir, atitinkamai, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo tikslais. P. J. apklausoje ikiteisminiame tyrime nurodė, kad „jokių dokumentų, kurie išvardinti perdavimo aktuose ir kurių gavimą aš patvirtinau savo parašu aš negavau, tiksliau, jų neėmiau, kadangi nemaniau, kad jie man gali būti reikalingi“.

  9. Pastarasis sandoris yra ginčijamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje

    34Nr. e2-2781-800/2018 pagal ieškovės BUAB „PENTACOM“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „AUDATA“, ieškinį atsakovams E. R. N., E. N., P. J. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio, sprendimo skirti UAB „PENTACOM“ naują vadovą ir turto bei duomenų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.

  10. Paminėta aplinkybė byloje yra reikšminga tuo, kad suinteresuoti asmenys E. R. N. ir A. S., ginčydami atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir / ar bankroto administratorės argumentus dėl tyčinio bankroto požymių ir prezumpcijų, iš esmės remiasi tiesioginių įrodymų trūkumu, kuris, kaip minėta anksčiau, yra pasekmė galbūt paslėptų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turėjo būti ištirta ir pasisakyta tiek dėl atsakingo už tai asmens, tiek ir dėl kylančių neigiamų pasekmių – contra spoliatorem prezumpcijos (ne)taikymo. Pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su suinteresuoto asmens A. S. atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad byloje buvo neteisingai nustatytas suinteresuoto asmens vadovavimo įmonei laikotarpis. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė suinteresuoto asmens A. S. vadovavimo laikotarpį pagal juridinio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre datą, o ne pagal faktinį suinteresuoto asmens paskyrimą ir atleidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo įmonei vadovavo nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 8 d.
  11. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad sprendžiant dėl neigiamų teisinių pasekmių, kylančių iš neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, turėtų būti įvertinti ir ištirti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai dėl de facto vadovo klausimo A. S. vadovavimo laikotarpiu. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pagal kasacinio teismo praktiką de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolat atlieka užduotis ir priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

35Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Byloje turi būti įrodyta, kad tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodė, kad UAB „PENTACOM“ jau 2011 m. turėjo finansinių problemų ir jos valdymo organams šios aplinkybės buvo žinomos, nes jau 2011 m. įmonės skolos gerokai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o tai atitiko tuo metu galiojusią ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo sąvoką.
  3. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti. Suinteresuoti asmenys A. S. ir E. R. N. atskiruosiuose skunduose teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pradelstų įmonės įsipareigojimų. Iš tiesų, priešingai nei nurodo teismas, nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojusi ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies redakcija nustatė, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl įmonės (ne)mokumo nuo 2011 metų nenustatė pastarosios esminės aplinkybės – pradelstų įsipareigojimų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl neperduotų pirminių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų šiuo atveju nėra įmanoma net įvertinti ir pačių į įmonės balansą įrašytų duomenų (ne)teisingumo 2011 metais, nes įmonės finansinė atskaitomybė tėra jos ūkinės komercinės veiklos apibendrinimas (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į civilinės bylos Nr. eB2-2182-230/2015 pagal E. R. N. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „PENTACOM“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedų, pateiktame kreditorių sąraše (pareiškimo priedas Nr. 16) su jame nurodytais atsiskaitymų (mokėjimų) terminais nurodyta, jog pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2015 m. gegužės 31 d. sudarė 142 089 Eur sumą, atsiskaitymai su visais kitais kreditoriais turėjo būti 2015 m. antroje pusėje. Iš pateikto 2015 m. gegužės 31 d. sudaryto balanso duomenų matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė sudarė 358 786 Eur sumą, kurią sudaro: 11 198 Eur vertės ilgalaikis turtas, 347 588 Eur vertės trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 411 534 Eur sumą, iš kurių visą sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenų (pateiktas 2015 m. spalio 5 d. restruktūrizavimo byloje) matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė sudarė 323 366,31 Eur sumą, kurią sudaro: 9 967,15 Eur vertės ilgalaikis turtas, 313 399,16 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 367 521,35 Eur sumą, iš kurių visą sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimo byloje pateikti duomenys yra prieštaringi – restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad III eilės kreditorių reikalavimai sudaro 93 212,33 Eur sumą, o tai tėra vieno kreditoriaus UAB „ICS Balic“ reikalavimas, kuris, be kita ko, nurodytas kaip nepradelstas, nors kreditorių sąraše nurodyta priešingai. Taip pat plane nurodyta, kad nėra pradelstų III eilės kreditorių reikalavimų, tačiau tai neatitinka pateikto kreditorių sąrašo duomenų.
  5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės netyrė ir nevertino

    36BUAB „PENTACOM“ bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmės ir atsiradimo momento, nelygino šių su restruktūrizavimo byloje nurodytaisiais. Paminėti duomenys turi esminę reikšmę nustatant, kada atsirado kreditorių reikalavimai ir kada jie tapo pradelstais. Kadangi byloje nėra duomenų apie įmonės 2011 metais buvusių įsipareigojimų kilmę, atsiskaitymo terminus, įvykdymo datą, todėl tik iš byloje pareikštų finansinių reikalavimų ir restruktūrizavimo bylos duomenų galima spręsti dėl įmonės faktinio nemokumo momento, kurio pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą nemokumo sąvoką, netyrė ir nevertino, o byloje esančių duomenų nepakanka pastarosioms aplinkybėms (visų bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų atsiradimo laiko) nustatyti apeliacinės instancijos teisme. Tai lemia, jog byloje nebuvo nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės: įmonės nemokumo faktas, momentas, mokumo situacijos dinamika, veiksmų seka nuo to momento, kuomet įmonė pasiekė nemokumo būseną iki bankroto bylos iškėlimo. Paminėtos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio, neatskleidė bylos esmės.

37Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų požymių

  1. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad UAB „PENTACOM“ valdymo organai (o konkrečiai –

    38E. R. N.) įgyvendino „fenikso schemą“, nuo 2008 metų perkeldami tris pagrindines

    39UAB „PENTACOM“ veiklos sritis į su jos valdymo organais susijusias įmones.

  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės veiklos perkėlimą į kitas įmones (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai, 3 dalies 1 punktas), neatsižvelgė, kad paminėti byloje įrodinėjami faktai turėjo būti siejami su siekiu tyčia privesti įmonę prie bankroto, o ne, pavyzdžiui, padaryti jai žalą (nutarties 34 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Tam, kad būtų įrodytas siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto turi būti nustatyta bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų kilmė, atsiradimo momentas ir turi būti tiriamas priežastinis ryšys tarp bankroto administratorės nurodomų suinteresuoto asmens veiksmų ir kreditorių reikalavimų atsiradimo, nulėmusio bankroto bylos iškėlimą. Tokių aplinkybių, kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien neteisėtų įmonės valdymo organų ar akcininkų veiksmų nurodymo byloje nepakanka, nes pastarieji veiksmai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, ir kaip matyti, tokiomis priemonėmis yra pasinaudota: Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-965-638/2018 pagal ieškovų

    40BUAB „PENTACOM“ ir UAB „Jumaida“ ieškinį atsakovams E. R., E. R. N., M. Z.,

    41UAB „Kondena“, A. S., UAB „Venterma“, E. N., P. J., tretieji asmenys A. B., E. B., N. G.,

    42UAB „Termodoras“, UAB „Vitaterma“, ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, A. K., UAB „Patalpų klimato sprendimai“, UAB „Intergruotos centralizuotos sistemos“, UAB „Turto valdymo biuras“, J. A. B. dėl žalos, padarytos bankrutuojančių bendrovių akcininkų ir vadovų nesąžiningais veiksmais, priteisimo, kurioje taip pat nurodomos aplinkybės, jog buvo įgyvendinta verslo perkėlimo į kitas įmones, taip vadinama „fenikso schema“. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši civilinė byla dar nėra išnagrinėta (žr., Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-965-638/2018; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

  4. Pažymėtina, kad ir tai, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytai tyčinio bankroto prezumpcijai taikyti nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018).
  5. Šiuo atveju buvo įrodinėjamas UAB „PENTACOM“ priklausančių komercinių patalpų ir jų nuomos verslo perkėlimas į UAB „Turto valdymo biuras“, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad komercinių patalpų pirkimas–pardavimas faktiškai įvyko, todėl turtas buvo ne perduotas, o parduotas. Ekonomine logika taip pat pagrįstas faktas, jog naujasis patalpų savininkas sudarė patalpų nuomos sutartis, reikalavimo teisių neperėmė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paminėtas aplinkybes, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad pastarasis sandoris įvyko

    432009 m. gegužės 6 d., o bankroto byla UAB „PENTACOM“ iškelta 2016 m. birželio 18 d. Analogiškai pasisakytina ir dėl kitų įrodinėjamų aplinkybių – UAB „PENTACOM“ įrangos pardavimų verslo perkėlimo į UAB „ICS Baltic“. Pastarieji įvykiai įvyko 2008 metais.

  6. Bankroto administratorė, nurodydama paminėtus sandorius ir veiksmus, kaip patvirtinančius tyčinio bankroto faktą, nemotyvavo, kaip paminėtos aplinkybės nulėmė įmonės bankrotą po 7–8 metų ir kaip buvo pažeisti bankroto byloje reikalavimus pareiškusių kreditorių interesai. Be to, nebuvo įrodinėjama ir esminė sąlyga ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytai prezumpcijai taikyti, kad buvo perimtos nebaigtos vykdyti sutartys arba reikalavimo teisės.
  7. Vertinant argumentus dėl projektavimo ir įrangos montavimo verslo perkėlimo į UAB „Patalpų klimato sprendimai“ vėlgi nebuvo atskleista, kaip nuo to pasikeitė įmonės padėtis. Tai, kad įmonei galbūt buvo padaryta žala, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad paminėti veiksmai buvo: a) įmonės bankroto priežastimi; b) tokiais veiksmais tyčia buvo siekiama įmonės bankroto. Tuo labiau, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino suinteresuoto asmens

    44E. R. N. nurodytų aplinkybių, kad sutartis su UAB „Litcon“ perėmė ne UAB „Patalpų klimato sprendimai“, o su A. S. susijusi įmonė UAB „Venterma“. Taip pat nevertino veiklos pobūdžio, kad UAB „Patalpų klimato sprendimai“ nevykdo ŠVOK įrangos montavimo ir statybos darbų, o atlieka tik projektavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šalys, kaip ir dėl anksčiau nurodytų veiksmų, iš esmės nagrinėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmų faktą ir tuo esmingai nukrypo nuo įrodinėjimo dalyko sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos – aptariamos tyčinio bankroto prezumpcijos konstatavimui nepakanka nustatyti vien aplinkybę, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šiai prezumpcijai taikyti – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Pastarieji faktai byloje nebuvo tiriami.

  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nustatytų tyčinio bankroto požymių ir 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos, neatskleidė bylos esmės.

45Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje

    46Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

  2. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „PENTACOM“ bankrotą tyčiniu, neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 straipsnis) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo, egzistavimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „PENTACOM“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  3. Klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, nes šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti išspręstos bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą išnagrinėjus iš esmės.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Bankrutavusios... 4. 2 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytais požymiais bei ĮBĮ 20 straipsnio 3... 5. E. R. N. ir E. N. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė... 6. E. R. N. iš anksto suplanuota ir nuosekliai įgyvendinta „fenikso schema“,... 7. UAB „PENTACOM“ prekės ženklo (logotipo) užregistravimą UAB „Turto... 8. E. R. įsigijo naujai įsteigtą įmonę UAB „Patalpų klimato sprendimai“,... 9. UAB „PENTACOM“ ir tokiu būdu atsiskaityti su... 10. UAB „PENTACOM“, kurios pagrindinė veikla taip pat buvo sistemų... 11. UAB „PENTACOM“ akcininkų susirinkimo protokolą, yra nepagrįsti, nes... 12. UAB „PENTACOM“ verslas. Kaip UAB „PENTACOM“ „fenikso schemos“... 13. UAB „PENTACOM“ akcininkui ir tuometiniam vadovui P. J. Būtent P. J.... 14. E. R. N. visas savo UAB „PENTACOM“ akcijas pardavė P. J. už 1 Eur ir... 15. UAB „PENTACOM“ kontrolinį akcijų paketą P. J. už 1 Eur ir galutinai... 16. UAB „PENTACOM“ veiklas į kitas E. R. N. priklausančias įmones, E. R. N.... 17. 2016 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi turinčiam pareigą perduoti... 18. Nr. eB2-2182-230/2015 nustatyta, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 19. UAB „PENTACOM“ buvo faktiškai nemoki, o jos valdymo organai (jų nariai),... 20. E. N. tenka pareiga ne tik paneigti UAB „PENTACOM“ pateiktus įrodymus, bet... 21. UAB „Turto valdymo biuras“ teisėtumo ir naudingumo UAB „PENTACOM“ yra... 22. UAB „ICS Baltic“ (vėliau – į naują įmonę) teisėtumo yra... 23. UAB „PENTACOM“ įrangos pardavimo verslo perkėlimas negali būti laikomas... 24. UAB „PENTACOM“ bendradarbiavimą su UAB „RIMI Lietuva“, UAB „Kopa“... 25. UAB „LitCon“.
  2. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai apie tariamai... 26. E. N. atskirojo skundo), buvo pagrįstai priteistos iš visų buvusių įmonės... 27. Teismas... 28. Nr. e3K-7-115-915/2017).
  3. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės... 29. 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės... 30. 2016 m. birželio 18 d. UAB „PENTACOM“ įsteigta ir Juridinių asmenų... 31. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto... 32. Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 33. UAB „PENTACOM“ akcininkui ir tuometiniam vadovui P. J.. Pastarajam... 34. Nr. e2-2781-800/2018 pagal ieškovės BUAB „PENTACOM“, atstovaujamos... 35. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto... 36. BUAB „PENTACOM“ bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų... 37. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos ir ĮBĮ 20... 38. E. R. N.) įgyvendino „fenikso schemą“, nuo 2008 metų perkeldami tris... 39. UAB „PENTACOM“ veiklos sritis į su jos valdymo organais susijusias... 40. BUAB „PENTACOM“ ir UAB „Jumaida“ ieškinį atsakovams E. R., E. R. N.,... 41. UAB „Kondena“, A. S., UAB „Venterma“, E. N., P. J., tretieji asmenys A.... 42. UAB „Termodoras“, UAB „Vitaterma“, ŽŪB „Inovatyvios... 43. 2009 m. gegužės 6 d., o bankroto byla UAB „PENTACOM“ iškelta 2016 m.... 44. E. R. N. nurodytų aplinkybių, kad sutartis su UAB „Litcon“ perėmė ne... 45. Dėl procesinės bylos baigties
    1. Apeliacinės... 46. Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 48. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl...