Byla 2-700-407/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-67-480/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. L. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-67-480/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Elektrotinklas“ bankroto bylą, administratore paskyrė N. M..
  2. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB ,,Elektrotinklas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Bankroto administratorė N. M. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė BUAB „Elektrotinklas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotais asmenimis nurodė buvusį įmonės vadovą R. L. ir R. B..
  4. Bankroto administratorė, grįsdama prašymą dėl BUAB „Elektrotinklas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 vasario 15 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 buvo konstatuota, kad įmonės direktorius ir akcininkas R. L. kartu su savo sugyventine R. B. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. UAB „Elektrotinklas” verslą perkėlė į susijusias bendroves – UAB „ELT valdymas” ir UAB „Statra”, dėl to UAB „Elektrotinklas” bankrutavo. Suinteresuoti asmenys įsigijo ir įsteigė su UAB „Elektrotinklas” konkuruojančias įmones, pasinaudojo UAB „Elektrotinklas” komercinėmis paslaptimis, perviliojo į minėtas bendroves įmonės klientus ir darbuotojus, neteisėtai naudojosi įmonės patalpomis ir kitais materialiniais resursais.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Elektrotinklas“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos egzistavimą.
  2. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatytos aplinkybės dėl UAB „Elektrotinklas“ verslo perkėlimo į kitas dvi įmones turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, kadangi abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys.
  3. Teismas pažymėjo, kad prejudicinėje byloje nustatyta, kad UAB „ELT valdymas“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota tuo pačiu, kaip ir UAB „Elektrotinklas“, buveinės adresu – ( - ), bei vykdė iš esmės analogišką ūkinę veiklą. Šios įmonės steigėja, taip pat vienintelė akcininkė iki 2010 m. gruodžio 10 d. buvo R. B., vėliau šios įmonės akcijos priklausė ir apeliantui R. L. Įmonei laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2012 m. birželio 25 d. vadovavo A. Ž., kartu ėjęs UAB „Elektrotinklas“ buhalterio pareigas, nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2014 m. sausio 27 d. – R. B., vėliau – R. L., o nuo 2015 m. balandžio 15 d. įmonės vadove paskirta S. L.
  4. Pagal prejudicinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad UAB „Statra“ iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. savo veiklą vykdė adresu ( - ), nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įmonės registruota buveinė – ( - ). Įmonės pagrindinės veiklos pobūdis iš esmės tapatus UAB „Elektrotinklas“ ūkinei veiklai. R. L. nuo 2010 m. gegužės 17 d. buvo šios įmonės darbuotojas, o nuo 2015 m. gruodžio 4 d. – direktorius. UAB „Statra“ kontrolinį akcijų paketą, sudarantį 79,23 proc. visų UAB „Statra“ akcijų skaičiaus, R. L. įsigijo 2010 m. balandžio 22 d., vėliau UAB „Statra“ akcijas jis perleido S. L., ši akcijas perleido UAB „ELT valdymas“, o pastaroji – R. B..
  5. Teismas atsižvelgė į prejudicinės bylos duomenis, kad UAB „ELT valdymas“ (įsteigta 2009 m. spalio 30 d.), kuri pradėjusi savo veiklą neturėjo jokio turto, jau 2010 m. generavo 210 620 Lt grynojo pelno, jos pardavimo pajamos siekė 775 822 Lt. 2011 m. pardavimo pajamos išaugo net iki 1 867 336 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 199 Lt. 2012 metais bendrovės pardavimo pajamos faktiškai nesumažėjo, o grynasis pelnas išaugo iki 215 843 Lt, nors įmonėje dirbo tik 4 darbuotojai. Kitos įmonės – UAB „Statra“ pajamos, jos kontrolinį akcijų paketą įsigijus R. L., taip pat ženkliai išaugo. UAB „Elektrotinklas“ ūkinės veiklos rezultatai ginčo laikotarpiu nuosekliai ir ženkliai blogėjo – bendrosios pajamos lyginant 2009 – 2012 m., sumažėjo nuo 2 357 050 Lt iki 640 945 Lt, o nuostoliai nuo 922 522 Lt išaugo iki 1 479 148 Lt.
  6. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuota, jog buvusių ieškovės dalyvių ir valdymo organų R. L. bei darbuotojos R. B. konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimas ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, taip pat dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais, turima informacija apie klientus, dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą – UAB „Statra“, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti R. L. ir R. B. veiksmai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išvadą, blogėjant UAB „Elektrotinklas“ finansinei padėčiai, buvo atlikti iš esmės verslo perkėlimo į kitas dvi įmones kryptingi veiksmai, dėl to atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais tapo neįmanoma ir įmonė bankrutavo.
  7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Elektrotinklas“ veikla, klientai ir darbuotojai buvo perkelti į kitas įmones – UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Teismas vertino, kad bankroto administratorės pateiktos turto pirkimo–pardavimo sutartys papildomai patvirtino aplinkybes dėl įmonės veiklos ir turto perkėlimo, kadangi prieš įmonės bankrotą vykdant įmonės restruktūrizavimą, iš esmės visą likvidų ir didelės vertės įmonės turtą įsigijo su UAB „Elektrotinklas“ vadovu susiję asmenys – UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. dukra S. L..
  8. Teismas laikė nepagrįstais suinteresuotų asmenų argumentus, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent suinteresuotų asmenų veiksmais buvo sukeltas įmonės bankrotas, nes nurodytų veiksmų atlikimo metu įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas pažymėjo, kad tyčiniu bankrotu laikomas ne tik įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, tačiau ir finansinių sunkumų turinčios įmonės turtinės padėties esminis pabloginimas, privedęs prie įmonės bankroto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų įmonės vadovo ir su juo susijusių asmenų tyčinių veiksmų ir tolesnio įmonės finansinės padėties esminio pabloginimo bei bankroto bylos iškėlimo.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Suinteresuoti asmenys R. L. ir R. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi nurodė neva yra nustatytas prejudicinis faktas, kad būtent dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų per UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ kilo UAB „Elektrotinklas“ bankrotas. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi konstatavo UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. ir R. B. neteisėtus veiksmus – nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir sprendė dėl žalos, padarytos tokiais veiksmais, įrodinėjimo bei atlyginimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nekonstatavo, kad tokie veiksmai ir dėl jų atsiradusi žala išimtinai sukėlė UAB „Elektrotinklas“ bankrotą.
    2. Teismas nenustatė, ar UAB „Elektrotinklas“ bankrotas buvo tyčinis ĮBĮ prasme, nes išimtinai rėmėsi faktu, kad buvo atlikti neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, o tai pagal ĮBĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra savaiminis ir pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Teismas skundžiama nutartimi tik deklaratyviai nurodė, neva UAB „Elektrotinklas“ bankroto būtų išvengta, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Tačiau tokio deklaratyvaus teiginio nepakanka nustatyti, ar iš tiesų buvo sukeltas tyčinis bankrotas ir ar tokie veiksmai sukėlė tokio dydžio žalą, kuri savaime ir esmingai lėmė bankrotą. Teismas pats iš esmės net nevertino, kokie buvo UAB „Elektrotinklas“ finansiniai rodikliai, todėl būtinos aplinkybės konstatuoti tyčinį bankrotą ĮBĮ prasme nebuvo nustatytos.
    3. Teismas, spręsdamas ar UAB „Elektrotinklas“ bankrotas buvo tyčinis, nepagrįstai nevertino UAB „Elektrotinklas“ nemokumo būklės iškeliant restruktūrizavimo bylą, tuo metu egzistavusių finansinių sunkumų ir jų įtakos bankroto kilimui. Teismas skundžiama nutartimi suabsoliutino tyčinio bankroto institutą ir iš esmės nusprendė, kad neteisėti veiksmai – nepriklausomai nuo realaus žalos bendrovei dydžio ir tokių veiksmų (ne)kryptingumo sukelti UAB „Elektrotinklas“ bankrotą tyčia yra pakankami, kad būtų taikomas tyčinio bankroto institutas.
    4. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės dėl nesąžiningos konkurencijos negali būti sutapatinamos su „verslo perkėlimu“ ir vien Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuojamas tyčinis bankrotas. Kitaip tariant, UAB „Elektrotinklas“ reiškiant naujo pobūdžio reikalavimą, kuris be kita ko grindžiamas kitokiomis aplinkybėmis – kad įvyko verslo perkėlimas, o ne nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje – nepakanka remtis šia nutartimi, o turi būti objektyviai įrodomos aplinkybėmis, kurios liudytų verslo perkėlimą, įskaitant ir kaip konkrečiai tokie neteisėti veiksmai sukėlė įmonės nemokumą.
    5. Teismas nutartimi nepagrįstai konstatavo neva vykdant restruktūrizavimo procesą atliktas turto pardavimas yra vienas iš požymių spręsti, kad bankrotas buvo tyčinis, kadangi tokie sandoriai vertintini kaip restruktūrizavimo vykdymas, o ne suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų veiksmai, siekiant tyčinio bendrovės bankroto. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios liudija, kad R. L. įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, dėjo visas pastangas pataisyti padėtį, t. y. 2009 m. gruodžio 24 d. bendrovės įstatinis kapitalas iš nepaskirstyto pelno buvo padidintas iki 300 000 Lt.
  2. Bankroto administratorė N. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo nutarties išvadas dėl verslo (klientų) perkėlimo pagrindžia prejudicinėje byloje surinkti duomenys, o būtent 2015 m. sausio 5 d. rašytiniai paaiškinimai dėl prarastų pajamų. Šie rašytiniai paaiškinimai su pridėtais įrodymais patvirtina, kad įsteigus UAB „ELT valdymas“ į šią bendrovę palaipsniui buvo perkelta bent 17 klientų, su kuriais iki tol dirbo būtent UAB „Elektrotinklas“.
    2. UAB „ELT valdymas“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašų duomenys, kurie detalizuojami prejudicinės bylos 2015 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtina, kad restruktūrizavimo metu perviliojus UAB „Elektrotinklas“ klientus į UAB „ELT valdymas”, UAB „Elektrotinklas“ neteko net 2 190 228,14 Lt pajamų. Tai, kad klientai buvo pervilioti, yra akivaizdu palyginus ankstesnius UAB „Elektrotinklas“ atsiskaitomųjų bankų sąskaitų išrašus su vėlesnėmis UAB „ELT valdymas” atsiskaitomųjų sąskaitų išrašais. Be to, apeliantai R. L. ir R. B. šių duomenų teisingumo neginčija.
    3. Darbus UAB „ELT valdymas“ naudai, bent šios įmonės veiklos pradžioje, atliko ne UAB „ELT valdymas“ darbuotojai, o būtent UAB „Elektrotinklas“ darbuotojai. Prejudicinėje byloje esanti 2011 m. balandžio 5 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Rimvisa”, patvirtina, kad UAB “ELT valdymas” gavo 898 833,14 Lt užsakymą atlikti rekonstrukcijos darbus Medininkų pilyje. Be to, prejudicinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu UAB „ELT valdymas“ dirbo vienintelis darbuotojas – direktorius A. Ž.. Akivaizdu, jog UAB „ELT valdymas“ direktorius šių darbų neatliko ir atlikti fiziškai negalėjo, o tai patvirtina, jog šiuos darbus faktiškai atliko UAB „Elektrotinklas“ darbuotojai.
    4. UAB „Elektrotinklas“ susidūrus su finansiniais sunkumais R. L. ne tik įsteigė UAB „ELT valdymas“ (per savo sugyventinę R. B.), bet ir įsigijo UAB „Statra“ kontrolinį akcijų paketą (79,23 proc. akcijų). Po akcijų įsigijimo į UAB „Statra“ palaipsniui buvo perkelta bent 13 klientų, su kuriais iki tol dirbo būtent UAB „Elektrotinklas“. 2015 m. sausio 5 d. UAB „Elektrotinklas“ rašytiniai paaiškinimai su pridedamais įrodymais patvirtina, kad dėl klientų perviliojimo iš UAB „Elektrotinklas“ į UAB „Statra“, UAB “Elektrotinklas” neteko 1 949 578,70 Lt pajamų.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Elektrotinklas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
  3. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos aplinkybės, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas preziumuojamas, jas paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
  4. Pirmosios instancijos teismas UAB „Elektrotinklas“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos, egzistavimą, t. y. UAB „Elektrotinklas“ veiklos perkėlimą į kitas, su UAB „Elektrotinklas“ vadovais ir dalyviais, susijusias įmones. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad teismas iš esmės nenustatinėjo tyčinio bankroto sąlygų, o tik vadovavosi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria buvo sprendžiamas žalos, atsiradusios dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo klausimas, todėl vien nurodytoje nutartyje išdėstytų aplinkybių nepakanka tam, kad būtų nustatytos UAB „Elektrotinklas“ tyčinio bankroto sąlygos.
  5. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tyčinis bankrotas yra preziumuojamas, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
  6. Esminis IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis remdamasis teismas identifikavo tyčinio bankroto požymį – veiklos perkėlimą į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtinta tyčinio bankroto prezumpciją). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Elektrotinklas“ veikla, klientai ir darbuotojai buvo perkelti į kitas įmones – UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Nurodytoje nutartyje taip pat nustatyta, kad juridinius asmenis UAB „Elektrotinklas“, UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ valdė ir jų savininkais buvo šeimos santykiais susiję R. L., R. B. bei S. L.. Įmonių vykdoma veikla buvo iš esmės tapati – elektros instaliacijų įrengimas ir kitų įtaisų įrengimas bei medienos pervežimo paslaugos, visos trys įmonės veikė tuo pačiu buveinės adresu.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje iš esmės konstatuota ir tai, kad UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis (perviliojo klientus). Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad UAB „Elektrotinklas“ kliento UAB „Rimvisa“ atveju viena dalis sandorio veiksmų (mokėjimai) buvo atlikta UAB „Elektrotinklas“ vardu, kita dalis (pasirašyta subrangos sutartis) – UAB „ELT valdymas“ vardu. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog UAB „Elektrotinklas“ klientų, kuriems ši teikė paslaugas ir iš šios veiklos generavo pajamas, perviliojimo į konkuruojančius subjektus fakto apeliantai nurodytoje nutartyje neginčijo.
  9. Iš byloje esančių bankroto administratorės pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo proceso metu didelės vertės įmonės nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemės sklypus) įsigijo būtent UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, t. y. faktiškai į pastarąsias įmones buvo perkeltas ir UAB „Elektrotinklas“ turtas.
  10. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro visas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygas, todėl konstatuotina, kad apeliantai, norėdami išvengti UAB „Elektrotinklas“ prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą tą pačią veiklą vykdyti kitų (jų faktiškai kontroliuojamų) juridinių asmenų vardu, nededant pastangų stabilizuoti UAB „Elektrotinklas“ finansinės būklės, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju suinteresuotiems asmenims (apeliantams) tenka pareiga paneigti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtinta tyčinio bankroto prezumpciją. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirajame skunde nepateikė jokių esminių argumentų, kuriais būtų galima suabejoti tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygomis, nurodytomis 21 – 23 nutarties punktuose.
  11. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės –laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
  12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Elektrotinklas“ veiklos, klientų ir darbuotojų perkėlimu į kitas įmones, vertino kaip turinčias prejudicinę galią tyčinio bankroto prezumpcijai įrodyti, todėl šių aplinkybių įrodinėti nagrinėjamoje byloje iš naujo nereikėjo, jos laikytinos nustatytomis. Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje priimta nutartimi rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalyvavo tie patys asmenys, o nurodyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas, t. y. tie patys faktai iš esmės buvo reikšmingi abejose bylose. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „Elektrotinklas“ nemokumo būklės, jos finansinių įtakos įmonės bankroto kilimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien faktas, kad iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ buvo priteistas 289 211 Eur žalos atlyginimas, įrodo, kad įmonė patyrė ženklius finansinius nuostolius ir faktiškai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. buvo privesta prie bankroto tyčia.
  13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta nutartimi teisingai nuspręsta dėl UAB „Elektrotinklas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai