Byla 2K-123/2013
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. K. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, išteisintojo gynėjai ir civilinio atsakovo atstovei Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. K. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka.

2Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokurorės ir išteisintojo gynėjos bei civilinio atsakovo atstovės, paaiškinimų

Nustatė

4I. B. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad dirbdamas krovinių terminalo priežiūros mechaniku UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ (toliau – UAB „Bega“), esančioje Klaipėdoje, Nemuno g. 2B, ir įmonės generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30 paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir UAB „Bega“ 2004 m. kovo 1 d. patvirtintuose Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigybės nuostatuose, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. 2007 m. spalio 3 d., 20.15 val., Birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. 1, dokininkui–mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K., padarydami pakaušio ir sprando sumušimus, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos odos nubrozdinimus ir IV delnakaulio lūžį, dėl to jis neteko 20 proc. darbingumo, t. y. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, turint omenyje vartų kėlimą panaudojant jėgą bei neatsargų paties nukentėjusiojo S. K. elgesį einant pro neužfiksuotus pakeliamuosius vartus, vienareikšmiškai konstatuoti esant I. B. kaip terminalų priežiūros mechaniko kaltę, maža to, konstatuoti tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo atžvilgiu kilusių pasekmių esant tiesioginį priežastinį ryšį, objektyvaus ir neginčytino pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir paliko nuosprendį nepakeistą.

6Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir naikintina dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Prokuroras nurodo, kad teismas vadovavosi tik dalimi BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų. Analizuodamas įvykio eigą ir priežastis, teismas netinkamai vertino darbo vietą, nukentėjusiojo bei išteisintojo darbinius santykius, juos nepagrįstai siedamas su tiesioginiu tarpusavio pavaldumu, nukentėjusįjį sužalojusio įrenginio – vartų, technines charakteristikas bei būklę iki įvykio, remdamasis ne visais liudytojų ir specialistų parodymais, tyčia neanalizuodamas kaltinimą pagrindžiančių duomenų. Teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai, remdamasis tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios naudingos pasirinktai sprendimo rūšiai.

8UAB „Bega“ lokaliniuose teisės aktuose iki nelaimingo atsitikimo nebuvo patvirtina ir darbuotojams žinoma vartų naudojimo instrukcija. Apklausti liudytojai patvirtino, kad jie vartais naudojosi vadovaudamiesi bendru išprusimu (nebūdami supažindinti su eksploatavimo instrukcija) ir laikydamiesi vidaus instrukcijose nurodytų atskirų reikalavimų: kelti vartus grandine be trūkčiojimų dėvint pirštines ir nestovėti po vartais. Nustatyta, kad šiuos reikalavimus jie vykdė nelaimingo atsitikimo metu, tik vartams nukritus siekdami išlaisvinti prispaustą nukentėjusįjį, šakiniu krautuvu pakėlė vartus. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų dėl darbuotojų netinkamos vartų eksploatacijos, todėl teismas, remdamasis civilinio atsakovo įgalioto asmens K. K. 2007 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodytu aplinkybių vertinimu, neišanalizavęs jo, nepagrįsdamas kitais bylos duomenimis, neturėjo pagrindo daryti tokios išvados.

9Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neginčytinu įrodymu laiko 2007 m. spalio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 7, kurį sudarė ir patvirtino darbdavio atstovai. Kasatoriaus teigimu, tai neobjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, nes praktikoje nė vienas darbdavys nenustato savo kaltės, o tada, kai tyrimą atlieka Valstybinė darbo inspekcija, darbdavio kaltė nustatoma beveik visais atvejais. Kasatoriaus teigimu, abejonių teismo sprendimo teisėtumu kelia tai, kad teismas nelaimingo atsitikimo darbe aktą vienareikšmiškai prilygina specialisto išvadai, nepaisydamas jį surašiusių darbdavio įgaliotų asmenų suinteresuotumo. Šiame akte ir K. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti prieštaravimai. Apklaustas vyriausiasis darbo inspektorius patvirtino, kad įmonės atliktų nelaimingų atsitikimų tyrimų faktinių aplinkybių jie netikrina, o tik paviršutiniškai įsitikina, jog įstaigai pateiktame akte nurodytos aplinkybės ir priežastys nėra akivaizdžiai prieštaringos. Taigi, teismo pasitikėjimas civilinio atsakovo atstovų nelaimingo atsitikimo darbe akte bei tarnybiniame pranešime iškeltomis įvykio prielaidomis, prieštaraujančiomis įvykio vietoje ir įmonės lokaliniuose dokumentuose (techninės priežiūros žurnaluose) užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, kasatoriaus teigimu, sprendimą daro nepagrįstą ir neteisėtą.

10Teismas nepagrįstai UAB „Bega“ technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojo K. K. tarnybiniame pranešime iškeltą prielaidą dėl vartų kėlimo krautuvu laiko vartų gedimo priežastimi. Visi teisme apklausti liudytojai parodė, kad vartų krautuvu nekilnojo, išskyrus tą vienintelį kartą, kai įvykio metu jie nukrito ir reikėjo išlaisvinti prispaustą nukentėjusįjį. Be to, prie tarnybinio pranešimo iš įvykio vietos pridėtoje nuotraukoje aiškiai matyti, jog vartų apatinės dalies deformacija nebūdinga keliant krautuvo šakėmis, nes yra tik vienas įlenkimas, o turėtų būti du. Toks įlenkimas galėjo gautis dėl kitų priežasčių. Kasatorius, savo teiginius grįsdamas K. K. tarnybinio pranešimo, nuotraukose užfiksuotų duomenų, vartų gamintojo bei montuotojo UAB „Vakarų Ryterna“ rašto, specialisto D. Y. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų vertinimu, taip pat kritikuodamas teismo atliktą jų vertinimą, teigia, kad vartų kritimo priežastis buvo netinkama jų techninė būklė, atsiradusi dėl nepriežiūros, ir kad teismas padarė nemotyvuotą ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo S. K. ir bendradarbių neatsargus bei neatsakingas elgesys padedant pakelti vartus rankomis.

11Prokuroro teigimu, vertindamas nukentėjusiojo veiksmus ir jų ryšį su kilusiais padariniais, teismas neteisingai S. K. veikimą – ėjimą pro atidarytus vartus kol jie nėra užfiksuoti, vertino kaip lėmusius kilusias pasekmes jo sveikatai. Teismas visiškai neanalizavo priežastinio ryšio tarp vartų netinkamos priežiūros (išteisintojo I. B. neveikimo) ir kilusių pasekmių. Nukentėjusiojo ėjimas pro vartus nėra susijęs priežastiniu ryšiu su vartų technine nepriežiūra ir jų kritimu būtent tuo momentu. Taip pat, pasak prokuroro, atsakingi darbdavio asmenys ir išteisintasis nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis S. K. pažeidė prie vartų esantį įspėjamąjį ženklą „Nestovėk po vartais“. Priešingai, nukentėjusysis ne stovėjo po vartais, o ėjo pro juos iš sandėlio, o tai ne tik leidžiama, bet ir būtina vykdant jam pavesta darbo užduotį.

12Kasatoriaus teigimu, teismas taip pat neteisingai vertino kaltinime inkriminuotų norminių ir lokalinių aktų pažeidimus, juos siedamas su nukentėjusiojo bei išteisintojo tiesioginio pavaldumo nebuvimu. Terminalų priežiūros mechanikas privalo organizuoti ne tik jam pavaldžių darbuotojų darbų saugą, bet ir užtikrinti techniškai teisingą, tvarkingą mechanizmų bei sistemų, priskirtų generalinio direktoriaus įsakymu, eksploataciją ir laiku atliktą remontą. Būtent I. B. oficialiai ir de facto buvo atsakingas už vartų techninę priežiūrą. Kasatoriaus teigimu, išteisintajam I. B. tinkamai vykdžius krovinių terminalo priežiūros mechaniko pareigas, įvertinus galimą riziką – agresyvios aplinkos (trąšų ir drėgmės) poveikį vartų mechanizmams, kontroliavus ir organizavus visapusišką ir tinkamą vartų techninę priežiūrą, o ne tik staiga kilusių gedimų (grandinės nutraukimo) remontą, techninių apžiūrų metu apžiūrėjus ir įvertinus visus mechanizmus ir pašalinus jų gedimus, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta.

13Kasacinis skundas atmestinas

14Dėl įrodymų vertinimo ir išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

15Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dokininkas–mechanizatorius S. K. buvo sužalotas Birių trąšų terminalo sandėlyje Nr. 1, kai, dokininkui–mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį nukentėjusįjį. Kaltinimas I. B. padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrįstas tuo, kad jis, nuo 2007 m. liepos 26 d. būdamas UAB „Bega“ krovinių terminalų priežiūros mechanikas, būdamas atsakingas už kokybišką įrengimų ir mechanizmų techninių apžiūrų, remonto, profilaktikos atlikimą laiku, netinkamai vykdė Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigybės nuostatuose įtvirtintas pareigas (organizuoti techniškai teisingą, tvarkingą mechanizmų bei sistemų, priskirtų generalinio direktoriaus įsakymu, eksploataciją bei laiku atliktą remontą ir kt.). Remdamiesi byloje esančiais duomenimis, teismai konstatavo, kad vartų trosų trūkimą lėmė priežastys, nesusijusios su netinkama jų priežiūra, taigi, I. B. nepažeidė jo, kaip mechaniko, pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jam nekyla.

17Įvertinę byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymai, UAB „Bega“ Krovinių terminalų įrengimų techninės priežiūros ir remonto darbų atlikimo apskaitos žurnalas, kiti dokumentai), teismai nustatė, kad Birių trąšų terminalo sandėlio Nr. 1 pietinių vartų techninė priežiūra (profilaktiniai tikrinimai, remontai) buvo atliekama periodiškai pagal įmonėje galiojančią tvarką. I. B. pavaldūs šaltkalviai S. S. ir A. K. nurodė, kad tikrindami vartus pagrindinį dėmesį skirdavo tam, kaip vartai keliasi, pakėlimo mechanizmo veikimą tikrindavo grandine pakeldami vartus. Paskutinis vartų tikrinimas ir remontas buvo atliktas prieš pusantro mėnesio iki įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. K. sveikata. S. S. ir A. K. nurodė, kad tuo metu vartai buvo tvarkingi. Teismai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pagal UAB „Bega“ galiojančią tvarką darbuotojai, pastebėję technikos gedimus, privalo sustabdyti darbus ir apie tai pranešti atsakingiems asmenims. Byloje nustatyta, kad darbuotojai, kuriems buvo tekę kelti pietinius sandėlio Nr. 1 vartus, pastebėjo, jog šie keliasi sunkiau, negu kiti panašūs vartai, tačiau apie tai niekam nepranešė. Tai patvirtino ir pamainos viršininkas E. A., krovinių meistras N. S. , mechanikas I. B. , šaltkalviai S. S., A. K., nurodę, kad jokių skundų dėl problemiško vartų kėlimo iš darbuotojų negavo. Tai, kad UAB „Bega“ nebuvo patvirtinta vartų naudojimo instrukcija, taip pat nepagrindžia I. B. kaltumo. Įmonėje buvo patvirtintos bendros darbuotojų saugos instrukcijos, su kuriomis darbuotojai buvo supažindinti ir jomis vadovavosi, instruktažai dėl darbų saugos buvo atliekami periodiškai. Be to, patys darbininkai nurodė žinoję, kaip reikia teisingai atidaryti ir uždaryti vartus. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad I. B. netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su technine vartų priežiūra, kad jis žinojo ar galėjo žinoti apie gedimus, lėmusius įvykį.

18Nesutikdamas su I. B. išteisinimu, kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų – neanalizavo kaltinimą pagrindžiančių duomenų, netinkamai vertino įrodymus. Šis teiginys nepagrįstas. Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo išsamus ir visapusiškas – teismas apklausė liudytojus dėl visų esminių aplinkybių (dėl paties įvykio, techninės vartų būklės, asmenų, atsakingų už vartų priežiūrą, pareigas ir kt.), ištyrė rašytinius duomenis (UAB „Bega“ dokumentus, susijusius su jos darbuotojų darbo sauga, nelaimingo atsitikimo darbe aktą, tarnybinį pranešimą, specialistų išvadas ir kt.). Šiuos duomenis teismas įvertino laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų, patikrino jų patikimumą, nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus. Nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrinęs apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas jokių BPK nuostatų nepažeidė, o teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo, pagrįstos.

19Kritikuodamas teismų atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydamas išvadas, kasatorius akcentuoja įmonės, sumontavusios pakeliamuosius vartus, gamybos vadovo D. Y. parodymus, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2007 m. spalio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, nes jis surašytas suinteresuotų asmenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodamas parodymus, liudytojas D. Y. nurodė keletą galimų vartų troso trūkimo priežasčių. Teismas šiuos parodymus vertino ir atitinkamas išvadas darė kitų bylos duomenų kontekste. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas taip pat buvo įvertintas laikantis įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priežastis, dėl kurių šį dokumentą pripažįsta patikimu įrodymu ir juo remiasi. Kasaciniame skunde aptariami ir kiti liudytojų parodymai, kritikuojamas teismų pateiktas jų vertinimas, pateikiama kaltinimui palanki jų vertinimo versija. Analogiškus argumentus išnagrinėjo ir atmetė apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

20Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos kompensavimo klausimai priklauso civilinių teisinių santykių reguliavimo sričiai. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus taip pat numatyta administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnis). Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimus siejama su atvejais, kai dėl to kyla sunkūs padariniai (BK 176 straipsnio 1 dalis) arba atsiranda reali jų kilimo rizika (BK 176 straipsnio 2 dalis).

21BK 176 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyti alternatyvūs padariniai, kuriuos būtina nustatyti: nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad praktika, kai bet kurio sunkumo nelaimingas atsitikimas ar avarija darbe būtų vertinami kaip pakankama sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nelaimingi atsitikimai ir avarijos tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal keliamą pavojų ir žalingus padarinius gali labai skirtis. Antai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus, pagal nukentėjusiųjų skaičių – į pavienius ir grupinius, pagal ryšį su darbu - į susijusius ir nesusijusius su darbu (42 straipsnis). Avarija apibrėžta kaip nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai (2 straipsnio 1 punktas). Sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas, tiek avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Tai yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose. Tačiau nei iš kaltinamojo akto turinio, nei iš prokuroro pasisakymų proceso metu neaišku, kodėl nelaimingo atsitikimo metu vienam darbuotojui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo traktuojamas kaip pakankamas pagrindas kaltinti I. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

22Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepadarė esminių BPK reikalavimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamų teismų sprendimų nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokurorės... 4. I. B. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad dirbdamas... 5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai faktinių... 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 7. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir... 8. UAB „Bega“ lokaliniuose teisės aktuose iki nelaimingo atsitikimo nebuvo... 9. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neginčytinu įrodymu laiko 2007 m.... 10. Teismas nepagrįstai UAB „Bega“ technikos ir technologijų direktoriaus... 11. Prokuroro teigimu, vertindamas nukentėjusiojo veiksmus ir jų ryšį su... 12. Kasatoriaus teigimu, teismas taip pat neteisingai vertino kaltinime... 13. Kasacinis skundas atmestinas... 14. Dėl įrodymų vertinimo ir išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 15. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dokininkas–mechanizatorius S. K. buvo... 17. Įvertinę byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymai, UAB „Bega“... 18. Nesutikdamas su I. B. išteisinimu, kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję... 19. Kritikuodamas teismų atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydamas išvadas,... 20. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nelaimingų... 21. BK 176 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyti alternatyvūs padariniai,... 22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo...