Byla 1A-659-348/2015
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei, gynėjams advokatams Augustinui Vaičiūnui ir Rimantui Aliukoniui, nuteistiesiems V. P. ir L. P., nukentėjusiųjų L. P., G. P., E. P. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiojo T. P. atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų L. P., G. P., E. P. atstovės pagal įstatymą L. P., B. O. P., A. J. P., T. P. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo

2L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 str. 1 d.– 37 MGL, t.y. 1393,42 Eur dydžio pinigine bauda.

3V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. – 37 MGL, t.y. 1393,42 Eur dydžio pinigine bauda.

4Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteista: L. P. 1582,00 Eur turtinės žalos atlyginimui (dėl kapavietės tvarkymo) ir 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, G. P. 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, E. P. (atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P.) 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, T. P. 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, B. O. P. 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, A. J. P. 5792,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

5Iš L. P. ir V. P. solidariai priteista nukentėjusiajai L. P. 579,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7L. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas: ( - ) buveinės adresas: ( - )) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01, Nr. IX-1672) 2 str. 4 d. ir 11 str., būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė:

8Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 str. 1 d. bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 14.1.1 p., 14.4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211, 22.1 p., 43 p., reikalavimus, t.y. nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų; nenustatė konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) statybvietei Birštone, Algirdo g. 14, iki statybos darbų pradžios neparengė rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarką, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“ 43.2 p. reikalavimą, kad griovimo darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint;

9ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, davė nurodymą statybos vadovui V. P. su jam pavaldžiais darbuotojais išmontuoti rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) perdangos plokštes virš laiptinės tarp ašių 1D-1K, ir 2011-11-16, apie 10.40 val., ( - ), statybos vadovo V. P. nurodymu darbų vadovui S. A. vadovaujant perdangos plokščių išmontavimui, netinkamai prikabinta ir S. A. laužtuvu pastumta bokštiniu kranu keliama gelžbetoninė plokštė atsitrenkė į mūrinį parapetą, kurio dalis nuo smūgio suiro ir, krisdama iš maždaug 22 m. aukščio, mirtinai sužalojo prie pastato dirbusį UAB „( - )“ statybos projektų vadovą S. P..

10V. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas: ( - ), buveinės adresas: ( - )) darbų vadovu ir direktoriaus L. P. 2011-08-12 įsakymais Nr. OVO11-02 ir Nr. OVO11-01 būdamas paskirtas statybos darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, bei statybos saugos ir sveikatos koordinatoriumi, atsakingu objekte ( - ), pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01, Nr. IX-1672) 2 str. 3 d., būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė:

11Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 14.1.1 p., 14.4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211, 22.1 p., 43 p., 59.1. p., 59.2. p. reikalavimus, t.y. vykdė statybos darbus neparengus rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs perdangos plokščių virš laiptinės tarp ašių 1D-1K išmontavimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarka, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų;

12Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“ 36.3 p., 43.1 p., 43.2 p., 44.2 p. reikalavimus, t.y. nesiėmė priemonių apsaugoti darbuotojus nuo krentančių daiktų, neužtikrino, kad išmontuojant perdangos plokštes į pavojingą zoną nebūtų įmanoma patekti; kai pastato ar statinio griovimas gali sukelti pavojų, nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; neužtikrino, kad darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint; nesiėmė būtinų apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams;

13Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, 36.6 p. bei 1 priedo „Minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai“ 4 p. reikalavimus, t.y. pradėjo darbus su kranu neparengęs ir su krano savininku nesuderinęs darbų vykdymo projekto, kuriame turėjo būti nurodytos krovinių kabinimo (stropavimo) schemos, bei su jomis nesupažindinęs stropuotojų, kranininko bei kitų asmenų, susijusių su krano darbu;

14ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2011-11-16, apie 08.00 val., ( - ), nurodė darbų vadovui S. A. su jam pavaldžiais darbininkais išmontuoti rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) perdangos plokštes virš laiptinės tarp ašių 1D-1K, ir darbų vadovui S. A. vadovaujant perdangos plokščių išmontavimui, apie 10.40 val., netinkamai užkabinta ir S. A. laužtuvu pastumta bokštiniu kranu keliama gelžbetoninė plokštė atsitrenkė į mūrinį parapetą, kurio dalis nuo smūgio suiro ir, krisdama iš maždaug 22 m. aukščio, mirtinai sužalojo prie pastato dirbusį UAB „( - )“ statybos projektų vadovą S. P..

15Nuteistasis V. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį, išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.

16Skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai aiškindamas ir taikydamas BK 176 str. 1 d. nuostatas pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ir motyvuotai nuosprendyje nepasisakė dėl eilės gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų ir susijusių įrodymų dėl tinkamam šios bylos išsprendimui reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai, t.y. neatsižvelgdamas į gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, patvirtinančius, kad apeliantas nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas, laikė jį šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos subjektu ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

17Apelianto teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad joje aptariamas nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „( - )“ statybos projektų vadovui S. P. būnant prie byloje aptariamo rekonstruojamo pastato, STOP juosta aptvertoje vietoje, jam ten atėjus be UAB „( - )“ darbuotojų žinios, leidimo ar sutikimo. Skunde teigiama, kad šie žuvusiojo S. P. veiksmai, šalia kitų, toliau aptariamų UAB „( - )“ darbuotojų ir UAB „( - )“ darbuotojų veiksmų privalėjo ir tebeprivalo būti įvertinti analizuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, aptariamo BK straipsnio sudėties kontekste.

18Skunde pažymėta, kad kaip matyti, 2011-08-12 L. P. įsakymu Nr. OVO11-02 (T. 1, b.l. 167) jis negalėjo būti net paskirtas eiti statybos darbų vadovo pareigas, kad po aptariamos kvalifikacijos įgijimo 2011-10-28 nebuvo tinkamai įgaliotas vykdyti statybos darbų vadovo pareigas ir funkcijas, todėl, jo teigimu, nebuvo ir jokio faktinio ir teisinio pagrindo reikalauti iš V. P. su statybos darbų vadovo kompetencija bei atsakomybe susijusio įstatymus atitinkančio elgesio. Visa tai, jo teigimu, patvirtina, kad jis nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas. Skunde paminėta ir tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu apeliantas neturėjo ir jokios darbu su kranais susijusios kompetencijos bei teisių.

19Skunde taip pat teigiama, kad pagal esamą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimą, o būtent jo 2 str. 50 d., statybos darbų vadovo kvalifikacija ir kompetencija apima tik atsakomybę už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Tai gi net jeigu, po to kai jam 2011-10-28, t.y. po 2011-08-12 įsakymo (T. 3, b.l. 4), buvo suteikta ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacija (T. 3, b.l. 18) jis ir būtų buvęs tinkamai įgaliotas eiti statybos darbų vadovo pareigas, su kilusiais šioje byloje aptariamais padariniais jo atsakomybę sieti nebūtų galimybės, nes, kaip minėta, jis būtų buvęs atsakingas tik už rekonstruojamo, byloje aptariamo, statinio atitiktį projektui ir normatyvinę kokybę. Apeliantas teigia, kad pradėti dirbti su kranu niekam nei nurodymo, nei leidimo, kaip neteisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis nedavė, nes už tinkamą krano parengimą darbui, pridavimą ir patį jo darbą buvo atsakingas S. A.. Nuteistojo teigimu, visa tai patvirtina, kad aptariama nuosprendžio dalis neatitinka bylos aplinkybių, o dėl baigiamųjų kalbų metu paminėtų susijusių aplinkybių motyvuotai nepasisakyta (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).

20Skunde taip pat pažymima, jog dar maždaug prieš dvi savaites iki byloje aptariamo nelaimingo atsitikimo apeliantas bendravo su UAB „( - )“ darbuotojais, kurie į aptariamą statybos objektą atvežė pastolius, kuriems leido juos išsikrauti, tačiau pradėti dirbti jis neleido. Pastarieji kitą dieną, nežiūrint į tai, kad pradėti dirbti jiems nebuvo leista, pradėjo montuoti pastolius. Apeliantas nurodo, kad tai pamatęs jis liepė pastariesiems demontuoti pastolius ir laukti leidimo dirbti. Jo teigimu, visa tai patvirtina, kad jis dėjo pastangas, kad darbų sauga būtų užtikrinta tinkamai.

21Skunde taip pat teigiama, kad teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad žuvusysis S. P., būdamas kompetentingas darbų saugos klausimais ir pakankamai patyręs, nesulaukęs savo kolegos A. K. neturėjo teisės ir negalėjo eiti į objektą. Kol jam oficialiai neperduoti darbai, negalėjo imtis ir vadovauti UAB „( - )“ darbuotojams. Būdamas kompetentingas ir patyręs, tačiau savavališkai atlikdamas šiuos veiksmus S. P., apelianto nuomone, elgėsi itin neatsargiai, o tai priežastiniu ryšiu neabejotinai susiję su kilusiomis pasekmėmis. Akivaizdu, kad S. P. vykdant A. K. nurodymus, t.y. sulaukus jo atvykstančio į statybos objektą ir į jį einant tik kartu su A. K., byloje aptariami padariniai nekiltų, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. į objektą atvyko jau po aptariamo nelaimingo atsitikimo. Dėl šių bylai reikšmingų įrodymų pirmos instancijos teismas nepasisakė, o tai reiškia, kad jų neteisėtai nevertino, bylos iš esmės neišnagrinėjo (BPK 20 str., 242 str., 305 str.).

22Apelianto teigimu, būtina tinkamai įvertinti ir UAB „( - )“ darbuotojų veiksmus. Liudytoju apklaustas A. B. - UAB „( - )“ padalinio vadovas, kuris įsakymu paskirtas už UAB „( - )“, o šuo atveju ir UAB „( - )“, priskirtų darbų saugą, apklausiamas nurodė, kad būtent UAB „( - )“ pasamdė UAB „( - )“, kurios darbuotojai patys atėjo ir pradėjo dirbti, o jis jiems parodė kur jie turės dirbti. UAB „( - )“, kuri, anot liudytojo, darbus organizavo tinkamai, net nebuvo informuota apie UAB „( - )“ pradedamus darbus. Tai turėjo padaryti UAB „( - )“. Atvykęs naujas UAB „( - )“ darbų vadovas, šiuo atveju žuvusysis S. P., privalėjo prisistatyti apeliantui arba V. P., turėjo išklausyti jo instruktažo ir tik tada pradėti dirbti. Visa tai padaryta nebuvo, apelianto teigimu, UAB „( - )“ darbuotojai savavališkai pradėjo montuoti pastolius. UAB „( - )“ darbuotojams elgiantis tinkamai - pradėjus dirbti tik instruktuotiems ir gavus tam leidimą, aptariami pastoliai nelaimingo atsitikimo metu nebūtų stovėję ten kur stovėjo, o žuvusysis S. P. atitinkamai nebūtų buvęs toje vietoje, į kurią nuėjo. Kitaip tariant, šioje byloje aptariami padariniai nebūtų kilę.

23Skunde taip pat teigiama, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad kranu dirbti bylai aktualiu metu nebuvo galima, nes jis nebuvo paleistas darbui teisės aktų nustatyta tvarka. Kad dar negalima dirbti kranu žinojo ir kranininkas. Pradėti dirbti buvo galima tik po tik kai nurodoma, kad jau galima dirbti kranu. Skunde nurodoma, kad šis įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kranininkas būtų laikęsis darbo tvarkos, t.y. nebūtų dirbęs kranu kol negalima. Skunde pažymėta, jog specialistė K. O. nurodė, kad už darbų saugą objekte pirmiausia yra atsakingas kiekvienas darbuotojas. Pasisakydama dėl darbų kranu projekto nebuvimo dirbant kranu specialistė nurodė, kad lemiamą įtaką turėjo kėlimo kranu procesas, bet ne projekto nebuvimas. Kranininkas privalėjo neklausyti jokių nurodymų ir nedirbti kranu, kol to daryti nebuvo galima. Apelianto teigimu, šiuos su darbu kranu susijusius parodymus patvirtino ir UAB „Kauno kranai“ technikos direktorius V. S., tačiau pirmos instancijos teismas juos ignoravo ir motyvuotai dėl jų nepasisakė.

24Nuteistasis L. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir prašo panaikinti minėtą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį, išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.

25Skunde nurodo, jog jis nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. reglamentavimų. Šio str. 2 d. aiškiai suformuluota, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, <...> nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskiria darbdavio įgaliotus asmenis ir duoda jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Šio straipsnio esmė yra ta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įgyvendinimą, paskiria darbdavio įgaliotus asmenis ir duoda jiems konkrečius pavedimus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, darydamas išvadą, nieko nepasisakė apie tai, kad jis visas darbdavio funkcijas dėl darbų saugos ir sveikatos perdavė statybos vadovui V. P., kuris turėjo galiojantį 2008-07-04 išduotą Darbų saugos pažymėjimą Nr. B 270197 ir buvo atsakingas už statome objekte visą darbų saugą ir sveikatą. Skunde pažymima, kad šioje byloje atsakomybė pagal BK 176 str. jam negali būti taikoma, nes nelaimingas atsitikimas su S. P. įvyko ne ryšium su darbo sutartiniais santykiais su UAB „( - )“. Iš BK 176 str. antraštės „Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas“ aišku, kad ši baudžiamosios teisės norma susijusi su santykiais darbe. Apelianto teigimu, šioje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl LR BK 176 str. 1 d. jam taikymo, kadangi nukentėjęs S. P. nebuvo jokiuose darbo santykiuose su UAB „( - )“, t.y. įvykis netinkamai kvalifikuotas pagal BK 176 str.

26Nustatant nelaimingo įvykio aplinkybes, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad statybvietėje ( - ), darbus atliko UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, kuriai pavesta statybos valdymo funkcijos. Šios visos įmonės buvo darbdaviais, atsakingais už darbų saugą ir sveikatą bei statybos saugos ir sveikatos koordinavimą. Skunde pažymėta, kad UAB „( - )“, 2011-09-19, sudariusi rangos sutartį Nr. K-l 1/09/19 su UAB „( - )“, nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nevykdė statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijų, raštiškai neinformavo užsakovo UAB „( - )“ dėl sudarytos sutarties su Subrangovine organizacija UAB „ ( - )“. Taip pat ir UAB „( - )“ nevykdė 2011-11-11 sutarties Nr. 62/D-51 su užsakovu UAB „( - )“, t.y. negarantavo savo darbuotojų saugaus darbo, nepaskyrė darbuotojo vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog 2012-11-06 Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akte Nr. 11-2534 (12) nurodyta, kad „rangovo pagal ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančius duomenis rangovu gali būti įvardinta tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“, tiek „( - )“ (t. 2, b.l. 91). Išvadoje ekspertas nurodo, kad „užtikrinti saugų darbą statybvietėje Birštone yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir ardymo darbų vadovų pareiga“ (t.2, l. 92). Apelianto nuomone, darbdaviams susitarus ir atliekant darbus toje pačioje įmonėje, turėjo būti taikomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatos ir įvertinti visų darbdavių veiksmai, kurie lėmė byloje nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą.

27Apelianto teigimu, UAB „( - )“ statybos objekte įsipareigojo garantuoti tik savo bei pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą, vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas, bet ne kitose esančiose įmonėse dirbančių darbuotojų darbų saugą. Šiuo atveju, S. P. buvo UAB „( - )“ darbuotojas, kuris turėjo atlikti darbo funkcijas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sutarčių pagrindu. UAB „( - )“ jokie sutartiniai darbo santykiai su S. P. nesiejo dėl minėtų darbų atlikimo. Skunde pažymėta, kad UAB „( - )“ nežinojo tos aplinkybės, kad buvo sudaryta sutartis tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, kurios pagrindu S. P. atvyko į statybos objektą. Skunde taip pat pažymėta, kad UAB „( - )“, komandiruodama S. P. į statybvietę, vadovaujantis statybos rangos sutartimi su UAB „( - )“, pasiuntė S. P., kuris nebuvo pasirašęs ant Statybos projektų vadovo pareiginės instrukcijos bei nebuvo apmokytas ir neatestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Į tai atkreipiamas dėmesys byloje esančiame Nelaimingo atsitikimo darbe akte (t. 1, nelaimingo atsitikimo darbe akto lapas 5), kuriame nurodoma, kad „ pagal Statybos projektų vadovo pareiginės instrukcijos (kurios S. P. nepasirašė) 1.1 p., Statybos projektų vadovu priimamas dirbti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą (inžinerinį statybinį), statybos projektų vadovo, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto atestatus ir pakankamą statybos ir organizacinio darbo patirtį (t. l, b. l. 87-89). Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje yra UAB „( - )“ direktoriaus 2011-11-11 įsakymas Nr. 11-52/1k „Dėl komandiruotės darbų vadovui A. K. nuo 2011 -11-14 iki 20 d. imtinai“. Komandiruotės tikslas - pastolių montavimas pastatui tarp ašių 4K-9D fasado apšiltinimo ir apdailos darbams atlikti pagal 2011-11-11 pasirašytą sutartį su UAB „( - )“, objekte - sanatorinis korpusas Algirdo g. 14, Birštonas (t. l, b. l. 125). Skunde teigiama, kad tik įvykus nelaimingam atsitikimui, UAB „( - )“ darbuotojai, kurie yra apklausti liudytojais, pradėjo teigti, kad S. P. turėjo perimti iš A. K. objektą dėl pastolių montavimo. Apeliantas taip pat pažymi, jog tą dieną apie 10 val., kaip ir kiekvieną trečiadienį, statybos objekte vyko užsakovo ir rangovų susirinkimas, kuriame dalyvavo UAB „( - )“ vadovas L. P., tačiau apie tai, kad atvyko S. P. į objektą, nežinojo ne tik UAB „( - )“ vadovas, bet ir užsakovo UAB „( - )“ statybos vadovas. Taigi neabejotina, kad UAB „( - )“ negalėjo paskirti į statybvietės objektą statybos vadovu S. P., nes jis neturėjo reikiamų žinių ir nebuvo tinkamai atestuotas, o tinkamą darbuotojo paskyrimą turėjo užtikrinti UAB „( - )“.Be to, S. P. turėjo prisistatyti UAB „( - )“ darbų vadovui, nes sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, tačiau jis to nepadarė.

28Skundo autoriaus teigimu, jis nebuvo atsakingas už UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sutartyse numatytus įsipareigojimus, juo labiau už minėtų įmonių darbuotojų darbų saugą ir koordinavimą, todėl yra įsitikinęs, kad jo veikoje nėra kaltės, t.y. nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerūpestingumo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

29Apeliantas taip pat teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamas nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „( - )“ statybos projektų vadovui S. P. būnant prie byloje aptariamo rekonstruojamo pastato, STOP juosta aptvertoje vietoje, jam ten atėjus be UAB „( - )“ darbuotojų žinios, leidimo ar sutikimo. Šie žuvusiojo S. P. veiksmai, šalia UAB „( - )“ darbuotojų veiksmų privalėjo būti įvertinti analizuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, aptariamo BK 176 str. sudėties kontekste. Pirmos instancijos teismas paminėtų įrodymų tyrimo metu nustatytų, žuvusiojo S. P. veiksmų, kurie buvo nurodyti ir baigiamųjų kalbų metu, kaip matyti iš nuosprendžio neanalizavo ir nevertino, o tai patvirtina, kad išsamiai ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).

30Nukentėjusieji L. P., G. P. ir E. P. įstatyminė atstovė L. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir prašo pakeisti minėtą nuosprendį, ir nuteistiesiems V. P. ir L. P. paskirti griežtesnę bausmę už nusikalstamą veiką numatytą BK 176 str. 1 d.; solidariai iš L. P., V. P., bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteisti ieškovės L. P., E. P. ir G. P. naudai po 49964,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų); solidariai iš L. P., V. P., bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteisti ieškovės L. P., E. P. ir G. P. naudai kiekvienam po 9654,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš nuteistųjų L. P., V. P. nukentėjusiosios L. P. naudai 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinio skundo nagrinėjime.

31Skunde nurodo, jog nuteistiesiems paskirta bausmė yra per švelni, neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus ir prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei vienas iš nuteistųjų neatsiprašė nukentėjusiųjų ir net nesistengė savo veiksmais sušvelninti atsiradusių pasekmių. Jų nuoseklus bei kategoriškas tvirtinimas, kad pats S. P. yra kaltas dėl savo žūties, nukentėjusiuosius labai skaudina ir tik didina jų išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad nė vieno iš jų veikoje nėra lengvinančių aplinkybių, nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti jiems tik minimalias baudas, kuriomis nebus pasiekti bausmės tikslai.

32Apeliantai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė jų patikslinto ieškinio reikalavimą kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš L. P., V. P., bei civilinio atsakovo UAB „( - )“, - po 49964,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų). Minėtą reikalavimą apeliantai grindė tuo, kad nurodyta suma yra S. P. gautino atlyginimo suma, apskaičiuota iki jo pensijos, nes S. P. visus uždirbamus pinigus skirdavo savo šeimai, t.y. remdavo pilnametį sūnų G. P., daug lėšų skirdavo didelių sveikatos problemų turinčio nepilnamečio sūnaus E. P. priežiūrai ir kt. Skunde pažymėta, kad patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti visas pajamas, kurias jis būtų gavęs iki išėjimo į pensiją o ne 1/2 dalis šių pajamų, dėl to, kad žūties dieną gautas darbo užmokestis buvo minimalus, nes ateityje jis būtų gavęs kelis kartus didesnį darbo užmokestį, kadangi būtų užėmęs viso skyriaus viršininko pareigas. Šias aplinkybes patvirtino teismo metu apklausiamas S. P. darbdavys. Jis taip pat nurodė, kad jo vadovaujama įmonė S. P. laukė net keletą metų, kad jis ateitų dirbti pas juos, jam buvo žadama karjera ir daug didesnis atlyginimas, nei buvo mokomas jam tik pradėjus dirbti.

33Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai neturtinės žalos dydžius sumažino iki 5792,00 Eur, kadangi priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas priėmė neįvertinęs visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į visus argumentus, neįvertino, kad netekties skausmas nukentėjusiuosius lydės visą likusį gyvenimą. Be to, priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl apeliantų patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas pažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.

34Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai B. O. P., T. P. ir A. J. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti ir L. P. pagal BK 176 str. 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje; V. P. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje; nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) B. O. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: B. O. P. iš L. P., V. P. bei UAB „( - )“ solidariai priteisti 5792,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: A. J. P. iš L. P., V. P. bei UAB „( - )“ solidariai priteisti 5792,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) T. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai: T. P. iš L. P., V. P. bei UAB „( - )“ solidariai priteisti 5792,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

35Skunde nurodo, jog šiuo atveju, skirdamas bausmes L. P. ir V. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas reikšmingas aplinkybes. Nors nuosprendyje nurodoma, kad skirdamas bausmes teismas atsižvelgia, be kita ko, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius, tačiau tai teismas daro deklaratyviai - nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra analizuojamas L. P. ir V. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, o šio nusikaltimo padariniai, apskritai, net nenurodomi. Teismas vertino tai, kad nuteistieji neturi galiojančių nuobaudų, kad neįrašyti į narkologo ir psichiatro įskaitą ir pan., tačiau nevertino tai, kad šiuo atveju dėl L. P. ir V. P. visiško nusikalstamo aplaidumo (nerūpestingumo) beprasme mirtimi žuvo jaunas žmogus. Skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai neanalizavo, kodėl šiame straipsnyje yra tik dvi bausmių rūšys ir kodėl yra tokios didelės sankcijos „žirklės“ - nuo vienos iš švelniausių bausmių (baudos) iki ilgalaikio (8 metų) terminuoto laisvės atėmimo.

36Apeliantai teigia, kad nuteistieji, pažeisdami visą eilę Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, būdami vieninteliai atsakingi už darbų saugą ir objekte dirbusių rangovų (jų darbuotojų) sveikatą, vykdė pavojingus rekonstrukcijos darbus - plokščių demontavimą (nukėlimą) nuo stogo be jokios dokumentacijos - tai nebuvo numatyta nei statybos techniniame projekte, nei darbų vykdymo technologijos) projekte. Be to nei V. P., nei L. P. neinformavo objekte veikusių rangovų darbų vadovų (ar darbuotojų) apie tai, kad įvykio dieną vyks plokščių demontavimo darbai; nė vienas iš objekte veikusių rangovų darbuotojų apskritai nežinojo (nebuvo informuotas) apie tai, kad tądien objekte apskritai dirbs kranas; taip pat nebuvo jokio instruktažo susijusio su darbų sauga objekte. Dar daugiau, net ir nesant plokščių demontavimo dokumentacijai, V. P. ir L. P. galėjo imtis priemonių užtikrinti rangovų darbuotojų saugų darbą objekte, tačiau jokių darbų saugos priemonių nesiėmė, nors V. P. žinojo (matė), kad UAB „( - )“ darbuotojai dirba laukia surinkinėdami pastolius. Dėl visų šių veiksnių, kuris rodo nesuvokiamą V. P. ir L. P. kaip faktinių gen. rangovų aplaidumą ir nerūpestingumą, vieno iš rangovų - UAB „( - )“ - darbuotojas S. P. žuvo beprasme mirtimi. Visos šios aplinkybės, apeliantų teigimu, rodo V. P. ir L. P. padaryto nusikaltimo itin didelį pavojingumo laipsnį. Skunde teigiama, kad šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų baudos, o ne terminuoto laisvės atėmimo, taikymą nėra. Priešingai, nuteistųjų elgesys rodo, kad jiems negali būti paskirta kitokia bausmės rūšis nei terminuotas laisvės atėmimas. Be to, kas nurodyta aukščiau, pažymėtina, kad tiek L. P., kaip vienintelis UAB „( - )“ akcininkas ir bendrovės direktorius, tiek V. P., kaip asmuo atsakingas už darbų saugą ir žmonių sveikatą visame objekte, savo kaltės nepripažįsta ir ją kategoriškai neigia, nei vienas kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiųjų, nepareiškė užuojautos, jie nesigaili dėl įvykusios nelaimės, dėl savo kaltės, maža to, siekdamas išvengti turtinių nuostolių (išieškojimo), L. P. ėmėsi aktyvių veiksmų: netrukus po nelaimingo įvykio, t. y. 2011-12-06 (nelaimė įvyko 2011-11-16), po trijų savaičių (b. l. 160) L. P. įregistravo anksčiau UAB „( - )“ priklausantį administracinį pastatą savo vardu, t. y. nustatė nuosavybės teisę į jį.

37Skunde pažymėta, kad L. P. kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnį būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrino saugių darbo sąlygų laikymosi ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. P. atlikinėjo savo darbines pareigas, todėl neturtinė žala gali būti priteista solidariai iš L. P. ir UAB „( - )“. CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Apeliantų teigimu, remiantis CK 6.279 str. nuostata ir jos aiškinimu teismų praktikoje, šiuo atveju L. P., kaip UAB „( - )“ vienintelis akcininkas ir direktorius, bei V. P., kaip UAB „( - )“ atstovas, bendrai atsakingas už darbų saugą ir žmonių sveikatą visame objekte (Birštone, Algirdo g. 14), vienareikšmiškai privalo atsakyti solidariai su UAB „( - )“. Tai pagrindžia ne tik užimamos pareigos ir funkcijų pasiskirstymas, bet ir konkretūs šių asmenų veiksmai, kuriais pažeista, minėta, visa eilė teisės aktų reikalavimų.

38L. P., dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų; nenustatė konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) statybvietei Birštone, Algirdo g. 14, iki statybos darbų pradžios neparengė rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarką, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; pažeidė reikalavimą, kad griovimo darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.

39V. P., dirbdamas UAB „( - )“ darbų vadovu ir direktoriaus L. P. 2011-08-12 įsakymais Nr. OVO11-02 ir Nr. OVO11-01 būdamas paskirtas statybos darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, bei statybos saugos ir sveikatos koordinatoriumi, atsakingu objekte Birštone, Algirdo g. 14, vykdė statybos darbus neparengus rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs perdangos plokščių virš laiptinės tarp ašių 1D-1K išmontavimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarka, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų, nesiėmė priemonių apsaugoti darbuotojus nuo krentančių daiktų, neužtikrino, kad išmontuojant perdangos plokštes į pavojingą zoną nebūtų įmanoma patekti; kai pastato ar statinio griovimas gali sukelti pavojų, nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; neužtikrino, kad darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint; nesiėmė būtinų apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams; pradėjo darbus su kranu neparengęs ir su krano savininku nesuderinęs darbų vykdymo projekto, kuriame turėjo būti nurodytos krovinių kabinimo (stropavimo) schemos, bei su jomis nesupažindinęs stropuotojų, kranininko bei kitų asmenų, susijusių su krano darbu. Apeliantų teigimu, šie veiksmai (pažeidimai), jų gausa, pobūdis bei pavojingumo laipsnis rodo itin didelį tiek V. P., tiek L. P. veiksmų nusikalstamą aplaidumą (nerūpestingumą). Šie asmenys atstovavo UAB „( - )“, priiminėjo jos vardu sprendimus ir veikė UAB „( - )“ (formaliai vykdžiusią tokias nusikalstamas statybas) vardu bei naudai. Šių visų trijų asmenų veiksmų bendrumas, nulėmęs S. P. žūtį, nekelia jokių abejonių. Todėl V. P. ir L. P. privalo atsakyti su UAB „( - )“ solidariai.

40Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. O. P. ir A. J. P. įgaliotas atstovas advokatas G. G. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. įgaliotas atstovas advokatas Audrius Juozapavičius atsikirtime į nuteistųjų V. P. ir L. P. apeliacinius skundus nurodo, kad apeliaciniu skundu nuteistasis V. P., sąmoningai klaidindamas Teismą, nepagrįstai siaurina statybos darbų kompetenciją - anot nuteistojo, ji apima tik atsakomybę už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 statinio statybos vadovas - tai statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

41Nuteistojo teiginys, kad jis dėjo „visas pastangas, kad darbų sauga objekte būtų užtikrinta“ aiškiai neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, pagal kuriuos nuteistasis V. P. ne tik nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrintas darbo su kranu pavojaus zonos saugumas, bet, apskritai, net neinformavo objekte veikiančių darbuotojų (įskaitant UAB „( - )" darbuotojus) apie tai, kad tądien dirbs kranas. Vienintelė aplinkybė, kurią nuteistasis V. P. traktuoja kaip savo „visas pastangas", apeliaciniame skunde nurodoma tik tai, kad aplink objektą buvo aptverta „STOP" juosta. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo aiškiai atskleista, kad nagrinėjamu atveju „STOP" juosta skirta tik pašaliniams asmenims, bet ne objekte dirbantiems asmenims.

42Atsikirtime pažymėta, kad UAB „( - )“ darbuotojai dirbo lauke surinkinėdami pastolius nuo savaitės pradžios, t. y. jau 2 dienas iki nelaimingo atsitikimo. Tai, kad pastoliai buvo ne tik nešami (sandėliuojami), bet ir surinkinėjami, nuteistasis V. P. žinojo (tai pripažįsta ir pats nuteistasis, teigdamas, kad UAB „( - )“ darbuotojams davė nurodymą išrinkti pastolius. Tuo tarpu tą pačią dieną prieš pat įvykį nuteistasis V. P. ėjo pro „( - )“ darbininkus, tęsiančius pastolių rinkimo darbus, ir jokios pastabos dėl vykdomų darbų nedavė, juo labiau nesiėmė jokių priemonių užtikrinti saugumą (minėta, net neinformavo) dėl numatyto krano darbo (tai patvirtina liudytojų V. K., T. M., R. M. ir kt. parodymai). Esant šioms aplinkybėms nuteistojo V. P. teiginys, kad jis „dėjo pastangas, kad darbų sauga būtų užtikrinta tinkamai“, yra ne tik visiškai nepagrįstas, bet ir aiškiai rodo nuteistojo visišką neatsakingumą ir ironišką, pasityčiojantį požiūrį į įvykį, kurio metu beprasmiškai žuvo S. P..

43Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. nepagrįstai teigia, kad S. P. neturėjo teisės eiti į objektą (jame būti) ir tai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Atsikirtime pažymėta, kad teisme ekspertas T. D. vienareikšmiškai nurodė, kad S. P. objekte buvo teisėtai; tuo tarpu tai, kad jis neprisistatė statybvietės sargui ar statybos vadovui, šiuo atveju nereiškia S. P. elgesio neteisėtumo - tokio reikalavimo teisės aktai nenumato, jokių konkretaus ar abstraktaus pobūdžio normų šiuo atveju S. P. nepažeidė.

44Atsikirtime taip pat teigiama, kad nuteistas V. P. buvo objekto statybos vadovas ir vadovavo visiems statybos darbams, įskaitant ir krano darbus. Juo labiau, kad UAB „Kauno kranai“ šiuo atveju samdė pati UAB „( - )“. Nuteistasis V. P. nepagrįstai mėgina perkelti atsakomybę ir ant UAB „Kauno kranų“ darbuotojų. Tai, kad „Kauno kranų“ darbuotojai pradėjo dirbti kranu nesant krano „paleidimo“ dokumentų, šiuo atveju neturi reikšmės, nes nelaimingas įvykis įvyko ne dėl to, kad nebuvo krano „paleidimo“ dokumentų.

45Atsikirtime advokatai taip pat nurodo, kad nuteistasis V. P. visiškai nepagrįstai savo poziciją grindžia specialistės K. O. paaiškinimais teisme.

46L. P. pozicija remiasi klaidingu saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus statuso suvokimu. Pagal tokią poziciją, kokią mėgina pateikti nuteistasis, objekte, kuriame veikia ne vienas rangovas, gali veikti ne vienas saugos ir sveikatos darbe koordinatorius, bet daug tokių koordinatorių. Tačiau pagal aiškų teisinį reguliavimą, objekte, kuriame veikia ne vienas rangovas, yra (privalo būti) paskirtas vienas saugos ir sveikatos darbe koordinatorius, atsakingas už darbų saugą ir žmonių sveikatą visame objekte. Ir šiuo atveju tiek už rangovų darbų koordinavimą, tiek už darbų saugą ir žmonių sveikatą objekte buvo atsakingas generalinis rangovas - UAB „( - )“, konkrečiai - šio juridinio asmens paskirtas darbuotojas statybos vadovas V. P.. Nuteistojo L. P. apeliacinio skundo argumentai dėl neatsargios kaltė nebuvimo jo veiksmuose, taip pat priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nebuvimo yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas Nuosprendyje teisingai nustatė nuteistojo L. P. kaltės (neatsargumo) formą, priežastinį ryšį ir juos tinkamai pagrindė.

47Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P. ir E. P. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašė nukentėjusiųjų L. P., G. P., nukentėjusiojo E. P. atstovės pagal įstatymą L. P. apeliacinį skundą tenkinti.

48Nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas Audrius Juozapavičius prašė jo atstovaujamojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti.

49Nuteistasis L. P. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Aliukonis prašė nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti.

50Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašė nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.

51Prokurorės prašė nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. O. P., A. J. P., T. P. apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., E. P. ir G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš UAB „( - )“ jų naudai priteisti po 96954 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

52Nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P., nukentėjusiojo E. P. atstovės pagal įstatymą L. P., B. O. P., A. J. P., T. P. apeliaciniai skundai atmetami.

53Dėl nuteistųjų L. P. ir V. P. apeliacinių skundų

54Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad L. P. ir V. P. apeliaciniuose skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantai savo skunduose, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

55Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.

56Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 str. 1 d. įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių buvimas reiškia, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 str. galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (pvz. žr. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2013, 2K-154/2012 ir kt.).

57Kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. nurodo, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 176 str. 1 d., nes nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad UAB „( - )“ direktoriaus L. P. 2011-08-12 įsakymais Nr. OVO11-01 ir Nr. OVO11-02 V. P. buvo paskirtas statybos darbų vadovu vykdant statybos montavimo darbus „Gydymo paskirties sanatorinio komplekso, gyv. korpuso kapitalinio remonto, gyv. korpuso priestato statybos, jungiamosios galerijos priestato statybos objekte ( - ) bei atsakingu už darbų saugą, sveikatą, ekologiją ir priešgaisrinę saugą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų duomenų visuma patvirtina, kad nors įmonėje buvo paskirtas asmuo atsakingas už darbų saugą, tačiau ir nuteistasis L. P. kaip įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 str. 1 d. bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 14.1.1 p., 14.4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211, 22.1 p., 43 p., reikalavimus, t.y. nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų; nenustatė konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) statybvietei iki statybos darbų pradžios neparengė rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarką, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“ 43.2 p. reikalavimą, kad griovimo darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo S. P.. Minėtus L. P. pažeidimus patvirtina tiek Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, tiek ekspertizės aktai, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje.

58Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas statybvietėje. UAB „( - )” nekoordinavimas rangovo (savo), statinio statybos rangovų (UAB „Kauno kranai“, UAB „( - )“) atliekamų specialiųjų darbų, nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje, atliekant skirtingus darbus vienu metu. (1.1.) UAB „( - )“ neužtikrino, jog išmontuojant denginio plokštes virš liftų šachtų, į pavojingas zonas nebūtų įmanoma patekti; nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; plokščių nukėlimo darbai buvo planuojami ir atliekami neprižiūrint kompetentingam asmeniui. (1.2.) UAB „Kauno kranai“ neužtikrino darbo įrenginio (bokštinio krano) patikrinimo prieš naudojimą, neužtikrino, kad visi su kranu dirbantys darbuotojai vykdytų savo pareigas, neužtikrino saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata. (1.3.) UAB „( - )“ neužtikrino bendradarbiavimo tarp darbdavių (UAB „( - )“, UAB „( - )“), neinformavo darbuotojų apie visas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, kurios taikomos statybvietėse Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

59Ekspertizės akte konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - nebuvo imtasi priemonių, jog laikinas konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams ir, kad demontuojama plokštė buvo netinkamai užkabinta (stropuota) ją keliant bokštiniu kranu. Organizaciniu požiūriu tiriamą nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad buvo dirbama neparengus atitinkamų projektų, ir kad darbai nebuvo tinkamai/reikiamai derinami; 2 statybvietėje Birštone vykdyti darbai neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 43.1 p., kur nurodyta, kad jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų, tai turi būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos, bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 44.2 p., kur nurodyta, kad būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams; 3 užtikrinti saugų darbą statybvietėje Birštone yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir ardymo darbų vadovų pareiga, o saugų krano eksploatavimą, pagal sutartį Nr. 1803/111020, privalėjo užtikrinti UAB „( - )“.

60Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-07-20 statybos rangos sutartimi UAB „( - )“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis atlikti statybos darbus objekte, kaip rangovas, įsipareigojo juos atlikti pagal techninio bei darbų projektų, Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, techninių specifikacijų ir kitų teisės aktų reikalavimus; apdrausti savo personalą (darbuotojus) nuo nelaimingų atsitikimų Objekto statybos teritorijoje, įskaitant nuo sužalojimų ar mirties; garantavo už savo bei pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą; Objekto darbo baruose judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų; įsipareigojo vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas. Kolegija pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad rangovo įsipareigojimas apdrausti personalą nuo nelaimingų atsitikimų Objekto statybos teritorijoje apėmė įsipareigojimą apdrausti visus savo ir rangovų darbuotojus.

61Nors S. P. nebuvo saistomas darbiniais santykiais su UAB „( - )“, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 176 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai sukelia nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius. Toks reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad nelaimingo atsitikimo ar avarijos metu nukentėję asmenys turi būti pavaldūs kaltininkui ar būtinai dirbti toje pačioje įmonėje ar įstaigoje. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, rodančių, kad BK 176 str. 1 d. nurodyti sunkūs padariniai apima tiek tos pačios, tiek ir kitos įmonės darbuotojams padarytą žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-267/2009).

62Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamuosius bei liudytojus buvo nustatyta, kad statybos darbų eigoje iškilo būtinybė demontuoti lifto šachtos perdangos plokštes. Dėl šios priežasties reikėjo keisti statybos darbų vykdymo technologinį projektą, tačiau, tai nebuvo padaryta, o L. P. ir V. P. pasitarę nusprendė pasinaudoti ką tik kitiems darbams pastatytu bokštiniu kranu. L. P. V. P. nurodė demontuoti plokštes, nors šių darbų atlikimo technologinio projekto nebuvo. Kas rodo, kad L. P., kaip direktorius, leido atlikti darbus, nors tokių darbų nebuvo galima atlikti dėl technologinio projekto nebuvimo, nes darbus pradėti galima tik esant statybos darbų vykdymo technologiniam projektui. Kolegija pažymi, kad statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 43 p. numato, kad statybos darbų technologijos projektą parengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Šiuo atveju UAB „( - )“ direktorius L. P. privalėjo neleisti vykdyti darbų, kol nėra būtinų statyboms vykdyti techninių bei saugos dokumentų, o V. P., kaip statinio statybos vadovas, vadovaujantis to paties reglamento 58-59 punktais, privalėjo organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus pagal reglamento jam suteiktą kompetenciją, privalėjo vadovautis statyboms vykdyti būtinais dokumentais ir užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame objekte, koordinuoti jį paskyrusio rangovo, specialiųjų darbų, o kai statybą vykdo keli rangovai – visų jų atliekamus specialiuosius darbus. Taigi, Statybos darbų technologinio projekto nebuvimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu įvykiu, nes būtent šiame dokumente, kuris nagrinėjamu atveju buvo būtinas ir su kuriuo pasirašytinai turėjo būti supažindinti statybos (griovimo) darbus atliekantys asmenys, taip pat kiti toje pačioje vertikalėje darbus turėję atlikti darbininkai (jų vadovai) – arba turėjo būti užtikrinta, kad toje pačioje vertikalėje jokie kiti darbai nevyktų. Minėtam dokumente taip pat turėjo būti konkrečiai apibrėžti darbus atliekančių asmenų konkretūs veiksmai bei jų atliekamos funkcijos siekiant, kad darbai būtų atlikti saugiai, t.y. šiame dokumente turėjo būti nurodytas konkretus sprendimas kada, kaip, kokiomis priemonėmis, kokius paruošiamuosius darbus atlikus galima pradėti plokščių nuardymo (griovimo) darbus, kad tai būtų saugu.

63Nors raštu UAB „( - )“ nebuvo informuota apie tai, kad UAB „( - )“ sudarė sutartį su subrangovine organizacija UAB „( - )“, tačiau iš byloje esančių nustatytų duomenų matyti, kad UAB „( - )“ ši aplinkybė buvo žinoma, be to, UAB „( - )“ darbuotojai statybvietėje dirbo jau ne pirmą dieną, ir tai buvo žinoma tiek L. P., tiek ir V. P..

64Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos, todėl negalėjo būti paskirtas statybos darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, tačiau kolegija pažymi, jog nuteistasis V. P. apie reikiamos kvalifikacijos neturėjimą užsiminė tik atsitikus nelaimingam įvykiui statybvietėje, tačiau pasirašant įsakymus ir skiriant jį į šias pareigas jis jokių pastabų apie tai, jog neturi reikiamos kvalifikacijos niekam net neužsiminė.

65Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai ir dėl UAB „( - )“ darbuotojų veiksmų. 2011-10-20 sutartis Nr. 1803/111020, sudaryta tarp UAB „( - )“ (Nuomininkas) ir UAB „( - )“ patvirtina, kad UAB „( - )“ išnuomojo UAB „( - )“ bokštinį kraną Liebherr 90 EC darbams UAB „( - )“ statomame objekte „Sanatorinis kompleksas“ ( - ) (1.1. p.); UAB „( - )“ įsipareigojo krano saugaus darbo organizavimui įsakymu paskirti reikiamos kvalifikacijos atestuotą kranų darbo vadovą (5.1. p., 8.1.2.1. p.); naudoti kraną griežtai laikantis „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ (5.4. p.); krovinių užkabinimui paskirti reikiamą skaičių atestuotų ir tinkamai instruktuotų (turinčius pažymėjimus) stropuotojų (krovinių prikabinėtojų) ir jei reikia, signalininkų (5.9. p., 8.1.2.2.); UAB „( - )“ prisiėmė atsakomybę už darbų saugos, gaisrinės saugos, gamtos aplinkos reikalavimų laikymąsi darbų vykdymo metu, kranų saugaus darbo organizavimą, sutinkamai su „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ reikalavimais; UAB „( - )“ įsipareigojo organizuoti darbą ir atsakyti už visų darbuotojų, dirbančių krano darbo zonoje, saugą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 30 str. bei saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 reikalavimais (8.1.2.3 p.); UAB „( - )“ prisiėmė atsakomybę dėl statybos objektui statyti reikalingų dokumentų turėjimo. Tačiau byloje nustatyta, kad šių įsipareigojimų UAB „( - )“ nesilaikė. Dar daugiau, nei iki krano sumontavimo aikštelės perdavimo, nei iki krano pastatymo, nei iki darbų kranu pradžios UAB „( - )“ nepateikė UAB „Kauno kranams“ tinkamai parengto ir suderinto bokštinio krano Darbų vykdymo projekto, nepateikė ir su juo nesupažindino darbus atlikti turėjusių darbuotojų. Taip pat nepaskyrė atestuotų, tinkamai apmokytų stropuotojų ir krano darbo vadovo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P., pavesdamas S. A. ir K. C. demontuoti plokštes ir jas nuo pastato nukelti bokštiniu kranu, privalėjo numatyti galimą keliamo objekto nestabilumą ir jo, ar jo kliudytų kitų objektų, galimą kritimą iš aukščio, todėl privalėjo numatyti pavojingas zonas ir organizuoti jų specialių pažymėjimą prieš pavojingų darbų vykdymo pradžią, tačiau tai nebuvo padaryta, nors potencialiai pavojingoje zonoje pats V. P. matė UAB „( - )“ darbininkus. Tačiau jis ir tokiomis aplinkybėmis nesiėmė priemonių pašalinti asmenis iš pavojingos zonos, kur galimas objektų kritimas iš aukščio. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatas buvo aptvertas STOP juosta, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai buvo nepakankama priemonė užtikrinti kitų darbininkų saugų darbą statybvietėje.

66Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad S. P. pats nepaisė darbų saugos reikalavimų, atvykęs į statybvietę neprisistatė reikiamiems asmenims, o iš karto nuėjo į vietą, kurioje jam buvo draudžiama būti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent nuteistųjų V. P. ir L. P. padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai, t.y. jų veiksmai – nesilaikymas darbų saugos reikalavimų, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. S. P. žūtimi. Kadangi akivaizdu, jog jei V. P. ir L. P. būtų laikęsi pirmosios instancijos teismo nustatytų teisės aktų reikalavimų, tai nebūtų kilę tokios pasekmės. Iš to seka, kad ne S. P. veiksmai, o V. P. ir L. P. veika buvo nelaimės statybvietėje kilusių pasekmių priežastis.

67Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl L. P. ir V. P. kaltumo padarius BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

68Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų apeliacinių skundų

69Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti nukentėjusiųjų civilinių ieškovų apeliacinių skundų teiginiai, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems L. P. ir V. P. bausmę, netinkamai ją individualizavo ir paskyrė per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems L. P. ir V. P. paskirdamas baudą bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

70Nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 61 str. 1 d., 2 d. yra nustatyta, jog teismas motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenka bausmės rūšį bei jos dydį. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas laikėsi šių įstatymų reikalavimų.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad BK 61 str. 1 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, tačiau ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.

72Pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems L. P. ir V. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą bei nustatydamas jos dydį – 37 MGL, artimą šios bausmės vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 5 p.), laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų ir jų nepažeidė. Teismas ištyręs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisingai įvertino nuteistųjų padarytos veikos subjektyviąją pusę ir padarė pagrįstą išvadą, jog nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Apylinkės teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skirdamas bausmę, teismas išsamiai įvertino nuteistųjų asmenybę apibūdinančius duomenis: jie anksčiau neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, kolegija pažymi, kad BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas L. P. ir V. P. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

73Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P. bei E. P. atstovės pagal įstatymą reikalavimas iš nuteistųjų L. P., V. P. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ solidariai priteisti kiekvienam po 49964 Eur negautų pajamų. Civilinio kodekso 6.284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o 2 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Tačiau šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

74Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2012-03-29 išmokėjo maitintojo netekusiems asmenims - L. P., nepilnamečiui E. P., B. O. P. ir A. J. P. - po 8471,00 Eur dydžio vienkartines draudimo išmokas kiekvienam. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiųjų civilinių ieškovų reikalavimą priteisti turtinę žalą dėl negautų pajamų.

75Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams L. P., E. P. bei G. P. įstatymo reikalavimų nepažeidė.

76Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiesiems L. P., E. P. bei G. P. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus: į neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nepažeisdamas BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, t.y. tai, kad darbo vietoje žuvo nukentėjusiesiems artimas žmogus, kad pasekmės kilo dėl nuteistųjų neatsargių veiksmų, į padarytos turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visumos pagrindu pagrįstai nukentėjusiųjų L. P., E. P. bei G. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas iki 5792 Eur kiekvienam. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmos instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

77Taip pat kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai visi nukentėjusieji civiliniai ieškovai prašo neturtinę žalą priteisti solidariai iš nuteistųjų L. P., V. P. bei civilinio atsakovo UAB „( - )“.

78Pagal CK 6.264 str. 1 d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl nusikalstamos veikos pagal BK 176 str. 1 d. neturtinės žalos atlyginimas vadovaujantis minėta įstatymo nuostata priteisiamas iš asmens, samdančio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinio atsakovo, kurie dažniausiai yra juridiniai asmenys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014, 2K-572/2013, 2K-267/2009, 2K-134/2010). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis minėta CK 6.264 str. 1 d. pagrįstai priteisė tik iš civilinio atsakovo UAB „( - )“.

79Dėl proceso išlaidų

80BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji civilinė ieškovė L. P. turėjo papildomų išlaidų jai atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir už tai ji prašo priteisti 500 Eur iš nuteistųjų L. P. ir V. P..

81Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nuteistųjų bei visų nukentėjusiųjų civilinių ieškovo apeliaciniai skundai atmetami, tai prašymas netenkinamas. Nukentėjusiosios civilinės ieškovės L. P. turėtos advokato pagalbos išlaidos iš nuteistųjų L. P. ir V. P. nepriteisiamos.

82Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

83nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P., nukentėjusiojo E. P. atstovės pagal įstatymą L. P., B. O. P., A. J. P., T. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. – 37 MGL, t.y.... 4. Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ priteista: L. P. 1582,00 Eur turtinės... 5. Iš L. P. ir V. P. solidariai priteista nukentėjusiajai L. P. 579,00 Eur... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. L. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas: ( - )... 8. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 str. 1 d. bei... 9. ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2011 m. lapkričio mėnesio... 10. V. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas: ( - ),... 11. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 12. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi... 13. Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 14. ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2011-11-16, apie 08.00 val., ( - ),... 15. Nuteistasis V. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės... 16. Skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas,... 17. Apelianto teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad joje aptariamas... 18. Skunde pažymėta, kad kaip matyti, 2011-08-12 L. P. įsakymu Nr. OVO11-02 (T.... 19. Skunde taip pat teigiama, kad pagal esamą Lietuvos Respublikos statybos... 20. Skunde taip pat pažymima, jog dar maždaug prieš dvi savaites iki byloje... 21. Skunde taip pat teigiama, kad teisiamojo posėdžio metu neginčijamai... 22. Apelianto teigimu, būtina tinkamai įvertinti ir UAB „( - )“ darbuotojų... 23. Skunde taip pat teigiama, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad kranu dirbti... 24. Nuteistasis L. P. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės... 25. Skunde nurodo, jog jis nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11... 26. Nustatant nelaimingo įvykio aplinkybes, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad... 27. Apelianto teigimu, UAB „( - )“ statybos objekte įsipareigojo garantuoti... 28. Skundo autoriaus teigimu, jis nebuvo atsakingas už UAB „( - )“ ir UAB „(... 29. Apeliantas taip pat teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamas... 30. Nukentėjusieji L. P., G. P. ir E. P. įstatyminė atstovė L. P. skundžia... 31. Skunde nurodo, jog nuteistiesiems paskirta bausmė yra per švelni, neatitinka... 32. Apeliantai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 33. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai... 34. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai B. O. P., T. P. ir A. J. P. skundžia... 35. Skunde nurodo, jog šiuo atveju, skirdamas bausmes L. P. ir V. P., pirmosios... 36. Apeliantai teigia, kad nuteistieji, pažeisdami visą eilę Lietuvos... 37. Skunde pažymėta, kad L. P. kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „( - )“... 38. L. P., dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už... 39. V. P., dirbdamas UAB „( - )“ darbų vadovu ir direktoriaus L. P. 2011-08-12... 40. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. O. P. ir A. J. P. įgaliotas... 41. Nuteistojo teiginys, kad jis dėjo „visas pastangas, kad darbų sauga objekte... 42. Atsikirtime pažymėta, kad UAB „( - )“ darbuotojai dirbo lauke... 43. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. nepagrįstai teigia, kad S. P. neturėjo... 44. Atsikirtime taip pat teigiama, kad nuteistas V. P. buvo objekto statybos... 45. Atsikirtime advokatai taip pat nurodo, kad nuteistasis V. P. visiškai... 46. L. P. pozicija remiasi klaidingu saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus... 47. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų civilinių... 48. Nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas Audrius Juozapavičius prašė jo... 49. Nuteistasis L. P. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Aliukonis prašė... 50. Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašė... 51. Prokurorės prašė nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių... 52. Nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P.,... 53. Dėl nuteistųjų L. P. ir V. P. apeliacinių skundų ... 54. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio... 55. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės... 56. Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs... 57. Kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde nuteistasis L. P.... 58. Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe... 59. Ekspertizės akte konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - nebuvo... 60. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-07-20 statybos rangos... 61. Nors S. P. nebuvo saistomas darbiniais santykiais su UAB „( - )“, tačiau... 62. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamuosius bei... 63. Nors raštu UAB „( - )“ nebuvo informuota apie tai, kad UAB „( - )“... 64. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis neturėjo reikiamos... 65. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai ir dėl UAB „( - )“ darbuotojų... 66. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad S. P. pats... 67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai... 68. Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų apeliacinių skundų... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti nukentėjusiųjų... 70. Nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi bausmės... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje... 72. Pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems L. P. ir V. P. už padarytą... 73. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas nukentėjusiųjų... 74. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo... 75. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės... 76. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, pirmosios instancijos teismas... 77. Taip pat kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai visi nukentėjusieji civiliniai... 78. Pagal CK 6.264 str. 1 d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą,... 79. Dėl proceso išlaidų ... 80. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 81. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas... 82. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 83. nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų L. P., G. P.,...