Byla e2A-1172-343/2017
Dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų E. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-986/2017 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams E. P. ir R. P. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento E. P. ir R. P. 2016 07 05 sudarytą povedybinę sutartį Nr. O-2967, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad ieškovei Kauno apylinkės teismas 2015 03 06 išdavė vykdomąjį raštą dėl 14641,66 Eur skolos, 610,11 Eur palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo E. P.. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolis pradėjo vykdymo veiksmus. 2015 10 20 kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismo priimto sprendimo pagrindu antstolis 2015 11 25 patvarkymu nukreipė išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą į ½ R. P., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokesčio dalį. 2016 07 05 skolininkas ir jo sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatė, kad bet koks turtas, įskaitant darbo užmokestį, vieno iš sutuoktinių bet kuriuo būdu įgytas po povedybinės sutarties sudarymo, sutuoktiniams gyvenant santuokoje, bus laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Skolininko ir jo sutuoktinės sandoris pažeidžia ieškovės teises ir interesus, sudarytas skolininkui ir jo sutuoktinei elgiantis nesąžiningai, siekiant išvengti turimų prievolių, todėl sandorį prašė pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia atsakovų 2016 07 05 sudarytą povedybinę sutartį nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nustatyta, kad atsakovės R. P. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensija, pašalpos bei kitokios išmokos bei santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, pripažįstami jos asmenine nuosavybe.

7Taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo atsakovę R. P. grąžinti atsakovui E. P., 2016 07 05 sudarytos povedybinės sutarties pagrindu gautą ½ dalį R. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, intelektinės veiklos ir dividendų, kurios išmokėtos nuo 2016 07 05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8Kitą ieškinio dalį atmetė.

9Priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 804 Eur bylinėjimosi išlaidų.

  1. Teismas byloje nustatė, kad antstolė R. M. vykdo Kauno apylinkės teismo 2015 03 06 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-983-945/2015 dėl skolos iš skolininko E. P. ieškovės naudai išieškojimo. Vykdymo procese I. R. prašymu 2015 10 20 Kauno apylinkės teismas nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės R. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Antstolė šios teismo nutarties pagrindu 2015 11 24 patvarkymu išieškojimą pagal E. P. prievolę nukreipė į R. P. darbo užmokestį. 2016 07 05 atsakovai sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad jų turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė (Sutarties II sk. 1 d.); bet koks turtas, vieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu įgytas po šios sutarties sudarymo, jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe; šis turto režimas nustatomas visam turtui, kurį sutuoktiniai įsigis po šios sutarties sudarymo, t. y. bet koks turtas, kiekvieno iš sutuoktinių paveldėtas, gautas kaip dovana, pirktas ar įgytas kitokiu būdu, taps kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; asmenine sutuoktinio nuosavybe taps ir sutuoktinio vardu gautos pajamos, pajamos, gautos iš profesinės ar kitokios veiklos, iš jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, esantys sąskaitose sutuoktinio vardu, kitos pajamos, turtas bei piniginės prievolės (Sutarties II sk. 2 d.); Sutuoktiniai sutartimi taip pat nustatė būsimojo nekilnojamojo turto režimą - kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu įgytas nekilnojamas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties II sk. 3 d.). Kilnojamas turtas, kurį, sudarius sutartį įgis savo vardu sutuoktiniai, priklausys asmeninės nuosavybės teise turtą įsigijusiam sutuoktiniui (Sutarties II sk. 4 d.). Vedybų sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre 2016 07 07.
  1. Teismas, spręsdamas dėl būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų nustatė kad:
    1. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą E. P. Kauno apylinkės teismo 2015 01 13 sprendimo pagrindu ir nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 2016 07 05 povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia reikšti.
    1. Povedybinė sutartis pažeidė ieškovės interesus. Atsakovo E. P. gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 01 01 iki 2016 09 30 buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei jo sutuoktinės atsakovės R. P., todėl teismas vertino, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, ženkliai sumažino atsakovo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, apimtį ir tuo pačiu reikšmingai apsunkino ieškovės galimybes išsiieškoti skolą, nes, išieškant tik iš atsakovo darbo užmokesčio prievolės įvykdymo terminas ženkliai pailgėja, kas akivaizdžiai pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Teismas vertino, kad atsakovo mokumas ir jo turtinė padėtis dėl vedybų sutartyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo, netekus galimybės nukreipti išieškojimą į jo dalį esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pasikeitė esmingai, nes išieškojimas tik iš ženkliai mažesnio E. P. darbo užmokesčio ieškovei nebūtų toks efektyvus, kaip išieškojimas iš abiejų atsakovų gaunamų darbo užmokesčių ½ dalies.
    1. Atsakovai neprivalėjo sudaryti povedybinės sutarties, nes nei įstatymas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos sutarties sudarymo. Atsakovai povedybinę sutartį sudarė tik pradėjus aktyvius išieškojimo veiksmus iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies, todėl teismas vertino, kad būtent ši aplinkybė sąlygojo atsakovų sprendimą sudaryti ginčijamą povedybinę sutartį.
    1. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina tai, kad vedybų sutartis buvo sudaryta 2016 07 05 tuomet, kai abiem sutuoktiniams neabejotinai buvo žinoma apie atsakovo E. P. skolas ir vykdomą išieškojimą. Antstolės 2015 11 24 patvarkymo pagrindu iš skolininkės gaunamo atlyginimo nuo 2016 m. priverstine tvarka ir buvo vykdomas išieškojimas bei atskaitoma iš darbo užmokesčio. Teismas vertino, kad atsakovai, žinodami apie atsakovo įsipareigojimus, neabejotinai suprato, kad povedybinės sutarties sudarymas ir jos pagrindu nutrauktas išieškojimas pažeis ieškovės interesus.
  1. Teismas, nustatęs visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, ir įvertinęs, kad tik iš konkretaus, 2015 10 20 teismo nutartyje nurodyto, turto gali būti vykdomas išieškojimas ieškovės naudai, ieškinio reikalavimą tenkino ta apimtimi, kuria atsakovės pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, pripažintas jos asmenine nuosavybe. Likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Pripažinęs povedybinę sutartį iš dalies negaliojančia, teismas taikė restituciją ir atsakovę pareigojo grąžinti atsakovui 2016 07 05 sudarytos povedybinės sutarties pagrindu gautą ½ dalį darbo užmokesčio, kitų jai prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veikos ir dividendų, išmokėtų nuo 2016 07 05 iki šios teismo sprendimo įsiteisėjimo.

10II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Atsakovo E. P. skola ieškovei yra asmeninė ir tai matyti iš 2015 m. kovo 6 d. vykdomojo rašto Nr. 2-983-945, kuriame skolininku nurodytas tik E. P., taip pat šią aplinkybę konstatavo Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1111-259/2016. Taigi, atsakovė R. P. savo turtu ir pajamomis nėra atsakinga ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės skolininkais laikė abu atsakovus.
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl, jog atsakovo sutuoktinės atlyginimas yra ženkliai didesnis, nei atsakovo, todėl povedybine sutartimi, nustačius atskirą atsakovų būsimo turto teisinį režimą, ieškovės teisės skolos išieškojimo procese yra pažeidžiamos.
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog, sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Vedybų (povedybinę) sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, todėl ši aplinkybė eliminuoja CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos taikymą, nes jos taikymas, nesant kitų atsakovų nesąžiningumą įrodančių aplinkybių, būtų neteisingas ir nesąžiningas bei pažeistų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad darbo užmokesčio teisinio režimo pakeitimas povedybine sutartimi, sutuoktiniams žinant apie vykdomą išieškojimą iš sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, gaunamo darbo užmokesčio dalies, yra sąžiningas sutuoktinių teisių įgyvendinimo būdas nepažeidžiantis sutuoktinių kreditorių interesų. Todėl atsakovų žinojimas apie E. P. skolos ieškovei egzistavimą ir, kad skola ieškovei išieškoma ir iš atsakovės darbo užmokesčio dalies, savaime neparodo atsakovų nesąžiningumo, todėl, nesant kitų atsakovų nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, negalėjo tapti atsakovų nesąžiningumo įrodymu.
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad povedybinė sutartis yra negaliojanti ir dalyje dėl santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, kadangi atsakovai povedybine sutartimi santuokoje įgyto turto nedalino. Pripažinus povedybinę sutartį negaliojančia dalyje būsimų atsakovų pajamų atskyrimo, atsakovai praranda galimybę šia sutartimi gintis nuo kitų būsimų kreditorių. Ieškovės reikalavimas išėjo už jos teisėtų interesų ribų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų sprendime nurodyta apimtimi.
    1. Nepagrįstai taikyta vienašalė restitucija įpareigojant atsakovę grąžinti atsakovui ½ dalį savo darbo užmokesčio, gauto už laikotarpį nuo povedybinės sutarties sudarymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jei teismas siekė, kad tokiu būdu būtų užtikrintas išieškojimas iš atsakovės darbo užmokesčio ieškovės naudai ir laikotarpyje nuo povedybinės sutarties sudarymo iki sprendimo įsiteisėjimo, tai tokiu atveju teismas šią bylą sutapatino su vykdomąją byla bei išėjo už ieškinio ribų, nes šioje byloje vykdymo klausimai nėra sprendžiami. Kita vertus, teismo sprendimui įsigaliojus, antstolė turės teisę vykdymo procese priimti naują patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės darbo užmokesčio dalies ir tokiu būdu bus išspręstas klausimas dėl ieškovės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą ir iš atsakovės darbo užmokesčio dalies. Be to, teismas tokiu būdu išspręsdamas restitucijos klausimą neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, jog iki pat Kauno apygardos teismo 2017 01 24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-252-173/2017 priėmimo iš atsakovės darbo užmokesčio išieškojimas pagal antstolės patvarkymą buvo vykdomas, o tai reiškia, kad teismas įpareigojo atsakovę atiduoti atsakovui ir likusią (paskutinę) savo atlyginimo dalį.
    1. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi negaliojančia pripažindamas tik dalį sutarties, turėjo pareigą pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirstyti ir ieškovės turėtas tinkamomis pripažintas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi galiojančią ir vykdytiną prievolę ieškovei, kurios vykdymas buvo iš esmės apsunkintas, atsakovams nesąžiningai sudarius povedybinę sutartį. Apeliaciniame skunde teismo nustatytų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo atsakovai nepaneigė.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės – atsakovo kreditorės actio Pauliana pagrindu pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę sutartį, kuria siekta išvengti prievolių ieškovei vykdymo.
  1. Nustatyta, kad atsakovai 2016 07 05 sudarė povedybinę sutartį. Sutartis vedybų sutarčių registre įregistruota 2016 07 07. Sutartimi atsakovai susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir kad bet koks turtas, vieno sutuoktinio bet kokiu būdu įgytas po šios sutarties sudarymo, jiems gyvenant santuokoje, bus laikomas jo asmenine nuosavybe, įskaitant ir sutuoktinio vardu gautas visų rūšių pajamas. Kauno apylinkės teismas 2015 10 20 nutartimi nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Šios nutarties pagrindu antstolė 2015 11 24 patvarkymu išieškojimą pagal E. P. prievolę nukreipė į R. P. darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį – povedybinę sutartį ta apimtimi, kuria atsakovės gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe, pripažino negaliojančia, konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas.
  1. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad, sudarydami povedybinę sutartį, jie realizavo CK 3.83 straipsnio suteiktą teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, todėl atsakovai negali būti laikomi nesąžiningais, skolininkas netapo nemokus ir tai nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, sutartis nepažeidžia kreditorės teisių.
  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą motyvaciją šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007).
  1. Byloje aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditorei patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditore, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2015 10 20 nutartis, kuria nustatyta, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto ir šios nutarties pagrindu antstolės 2015 11 24 priimtas patvarkymas vykdyti atsakovo skolos išieškojimą iš atsakovo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas E. P. neturi turto ir pajamų, iš ko galėtų būti vykdomas skolos ieškovės naudai išieškojimas. Todėl povedybinės sutarties sudarymas, kuria susitarta, jog po sutarties sudarymo atsakovės R. P. gaunamas darbo užmokestis pripažintinas jos asmenine nuosavybe, pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises, nes antstolė negali nukreipti išieškojimo į atsakovui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą – atsakovo sutuoktinės pajamų dalį. Tai nustačius laikytina, kad atsakovo galimybės įvykdyti ieškovei prievoles reikšmingai pasunkėjo bei pasunkės ir ateityje. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas ieškovės teisių pažeidimą konstatavo remdamasis vien tik aplinkybe, jog atsakovo sutuoktinės atlyginimas yra ženkliai didesnis, nei atsakovo. Teismas, spręsdamas, kad ginčijama povedybinė sutartis pažeidžia ieškovės interesus, be aplinkybės, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis povedybinės sutarties sudarymo metu buvo daugiau nei 2,5 karto didesnis, įvertino ir tai, kad iš atsakovo išieškota tik 245,70 Eur pagrindinės skolos, likusi neišieškota suma yra 14459,59 Eur, kad atsakovų vardu registruoto turtė vertė yra ženkliai mažesnė nei prievolė ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, sudarius povedybinę sutartį, atsakovai ženkliai sumažino atsakovo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, apimtį ir tuo pačiu reikšmingai apsunkino ieškovės galimybes išsiieškoti skolą, nes, išieškant tik iš atsakovo darbo užmokesčio, prievolės įvykdymo terminas ženkliai pailgėja.
  1. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad byloje nėra nustatytos apeliantų nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės. Kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomos nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta po antstolės 2015 11 24 priimto patvarkymo nukreipti E. P. skolos išieškojimą į R. P. darbo užmokestį, pagrįstai įvertintina kaip patvirtinanti atsakovų nesąžiningumą.
  1. Vertinant atsakovų skundo argumentą, kad povedybinės sutarties dalies pripažinimas negaliojančia pažeidžia atsakovų, kaip sutuoktinių savo nuožiūra realizuoti jiems CK 3.83 straipsnio suteiktą teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, pažymėtina, jog teisė sudaryti povedybinę sutartį kaip ir bet kuri kita teisė turi būti įgyvendinama tinkamai, laikantis priimtų normų ir principų, nepaneigiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taigi, sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai turėjo pareigą paisyti ne tik savo interesų, bet ir ieškovės, o taip pat ir visų kitų savo kreditorių interesų. Atsakovai šios savo pareigos neįgyvendino ir sąmoningai, vadovaudamiesi tik savo interesais, sudarė nesąžiningą povedybinę sutartį, pažeidžiančią ieškovės teises ir paneigiančią jos interesus.
  1. Apeliantų skundo argumentai, kad atsakovė R. P. savo turtu ir pajamomis nėra atsakinga ieškovei, todėl ji nelaikytina ieškovės skolininke, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šiai bylai, nes šioje byloje sprendžiama dėl CK 3.112 straipsnio 1 dalyje kreditoriui nustatytos teisės nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo turto dalį bendrojoje nuosavybėje pažeidimo.
  1. Kauno apylinkės teismas 2015 10 20 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-19932-800/2015 nustatė, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytoji asmeninės nuosavybės dalis nesikeičia iki teismas nenustato kitaip. Taigi, panaikinus povedybinę sutartį ta apimtimi, kuria atsakovės R. P. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe, iš atsakovui priklausančios atsakovės atlyginimo dalies galės būti vykdomas išieškojimas.
  1. Apeliantai, skunde teigdami, kad povedybine sutartimi pakeitus bendro turto teisinį režimą numatant, kad turtas, tame tarpe ir darbo užmokestis, gautinas po sutarties sudarymo taps kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, kreditoriaus teisių nepažeidžia, kadangi ginčo sutartimi nėra pažeistas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principas ir atsakovo turtinės padėties ji nepablogino, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-185-415/2046 išaiškinimais, kad sutuoktiniams povedybine sutartimi nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, nustatanti, kad pareiškėjui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Šiais kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija šioje byloje nesivadovauja, nes apeliantų nurodytoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl sutuoktinių teisių povedybine sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio, tačiau joje kreditorius neginčijo skolininko sudarytos povedybinės sutarties. Šioje byloje ieškovė ieškinyje ginčija atsakovų sudarytą povedybinę sutartį prašydama apginti jos teisėtus interesus taikant sandorių negaliojimo institutą.
  1. Atsakovų argumentai dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo apimties laikytini pagrįstais. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2016 07 05 sudarytą povedybinę sutartį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia povedybinę sutartį nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nustatyta, kad atsakovės R. P. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensija, pašalpos bei kitokios išmokos bei santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, pripažįstami jos asmenine nuosavybe. Tačiau kaip matyti iš povedybinės sutarties, atsakovai turto, įgyto nuo atsakovų santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo nepakeitė, t. y. jis visas liko bendrąja atsakovų jungtine nuosavybe. Todėl byloje pripažinus, kad ieškovės teises nukreipti skolos išieškojimą į ½ atsakovės, kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokesčio dalį, pažeidžia atsakovų sudarytos povedybinės sutarties nuostata, kuria atsakovai susitarė, kad vieno sutuoktinio vardu gautos pajamos, pajamos gautos iš profesinės ar kitokios veiklos, taps kiekvieno asmenine nuosavybe, yra teisinis pagrindas pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia tik ta apimtimi, kuria pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai nukreipiant skolos išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2015 10 20 nutartį, nustatančią, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. P. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina patikslinant pripažintos negaliojančia povedybinės sutarties dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovų povedybinę sutartį iš dalies negaliojančia, taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti atsakovui povedybinės sutarties pagrindu gautą 1/2 dalį atsakovės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, intelektinės veiklos ir dividendų, kurios išmokėtos nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovų skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikydamas restituciją išėjo už ieškinio reikalavimų ribų atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurios ypatumas tas, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.
  1. Apeliantai skunde teigia ir tai, kad teismas, taikydamas restituciją neįvertino aplinkybių, kad iš atsakovės darbo užmokesčio išieškojimas pagal antstolės patvarkymą buvo vykdomas, o tai reiškia, kad teismas įpareigojo atsakovę atiduoti atsakovui ir likusią savo atlyginimo dalį. Šie argumentai vertintini pagrįstais. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, apsiribojo tik nurodymu, kad, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi buvo panaikintas 2015 11 24 antstolės R. M. patvarkymas Nr. S-16040 dėl skolos išieškojimo iš R. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veiklos ir dividendų, todėl taikytina restitucija ir atsakovė R. P. įpareigotina grąžinti atsakovui E. P. 2016 07 05 sudarytos povedybinės sutarties pagrindu gautą ½ dalį darbo užmokesčio, kitų jai prilygintų išmokų, taip pat intelektinės veikos ir dividendų, išmokėtų nuo 2016 07 05 iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau teismas nesiaiškino, ar pagal 2015 11 24 antstolės patvarkymą, teismo panaikintą 2017 m. sausio 24 d., buvo vykdomas išieškojimas iš atsakovės darbo užmokesčio ir jeigu buvo, tai iki kurio laiko, nesprendė, ar yra pagrindas atsakovei grąžinti atsakovui lėšas nuo ginčijamos sutarties sudarymo. Šių aplinkybių nustatymas svarbus siekiant grąžinant šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
  1. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
  2. Pirmos instancijos teismui neįvertinus 25 punkte išvardintų aplinkybių, byla dalyje dėl restitucijos taikymo būtų beveik visa apimti turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla dalyje dėl restitucijos taikymo grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  1. Apeliantai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimu. Ieškovė prašė atsakovų povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies nepagrįstai ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Tenkinus ieškinį iš dalies, laikytina, kad yra patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeistinas, sumažinant iš atsakovų ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 402 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  1. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė actio Paulina ieškinio institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą dėl 2016 07 05 povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, neatskleidė bylos esmės. Todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl restitucijos taikymo panaikintinas ir šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina atsižvelgiant į nutarties 22 ir 27 punktuose nurodytus argumentus.
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui iš esmės sutinkant su tuo, kad pirmos instancijos teismas šalių ginčą dėl 2016 07 05 povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia iš esmės išsprendė teisingai ir pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant tik dalyje dėl restitucijos taikymo ir sumažinant ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kas nėra laikoma savarankišku teisių gynimo būdu, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. 2017 05 23 ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė tokias išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus. Iš pateikto prašymo ir priedų prie jo matyti, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi iš esmės apeliacinis skundas patenkintas, todėl jos ieškovei priteistinos ( CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

15Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

16Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą išdėstyti taip:

17,,Ieškovės I. R. ieškinį atsakovams E. P. ir R. P. tenkinti ir dalies.

18Pripažinti negaliojančia atsakovų E. P., a. k. ( - ) ir R. P., a.k. ( - ) 2016-07-05 sudarytą povedybinę sutartį nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nustatyta, kad atsakovės R. P. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensija, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstami jos asmenine nuosavybe.

19Kitą ieškinio dalį atmesti.

20Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei I. R. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 402 Eur (keturis šimtus du eurus).

21Priteisti iš atsakovės R. P. ieškovei I. R. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 402 Eur (keturis šimtus du eurus).“

22Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei I. R. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 40 ct).

23Priteisti iš atsakovės R. P. ieškovei I. R. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 40 ct).

24Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

25Teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vedybinių sutarčių registrui.

Ryšiai