Byla 2A-382-390/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų gūžta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14588-528/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų gūžta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Stragutės mėsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bajorų gūžta“ 10 337,86 Lt skolą, 1 673,46 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovė UAB „Stragutės mėsa“ ir atsakovė UAB „Bajorų gūžta“ 2012 m. liepos 12 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/0718 (toliau – sutartis). Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-04-12 ieškovė pateikė atsakovei prekių (mėsos gaminių) už bendrą 10 337,86 Lt sumą. UAB „Stragutės mėsa“ 2013-04-03 siuntė atsakovei raginimą dėl apmokėjimo už prekes, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Sutarties 2.3 p. nustato, kad pirkėjas, laiku nesumokėjęs pardavėjui už pateiktas prekes, privalo sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Taigi bendras delspinigių dydis, kurį atsakovė privalo sumokėti ieškovei dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo yra 1 673,46 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei 10 337,86 Lt skolą, 1 673,46 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 360 Lt žyminį mokestį ir 3 361 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei 28,01 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė yra pateikusi savo įmonės standarto ĮST179859451-18:2009 „Skerdenų sudalijimas ir išpjaustymas“ technines sąlygas, kuriose (4.2. punktas) nurodyti skerdienos temperatūros reikalavimai: atšaldyta arba šviežia mėsa – mėsa po atšaldymo laikoma tokiose sąlygose, kad jos temperatūra bet kuriuo metu yra ne žemesnė kaip minus 1°C ir ne aukštesnė kaip 7°C; giliai sušaldyta – mėsa, laikoma tokiose sąlygose, kad jos temperatūra bet kuriuo metu yra minus 18°C arba žemesnė. Visose ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose prie kiekvienos prekės pozicijos yra nurodytos laikymo sąlygos ir temperatūra nei vienu atveju nėra nurodyta žemesnė kaip minus 1°C, todėl atsakovė, kuri pati iš skerdienos gamina mėsos gaminius, taigi, yra šios srities profesionalė, negalėjo nežinoti apie ieškovės patiekiamos jai mėsos kiekį ar nesuprasti jos kokybės neatitikimų. Mėsos produkciją ieškovė tiekė atsakovei kas keletą dienų ilgiau kaip mėnesį laiko, todėl atsakovė turėjo galimybę nedelsiant pareikšti ieškovei pretenzijas dėl produkcijos kiekio bei kokybės trūkumų. 2013-04-03 ieškovė registruotu laišku ragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą, tačiau duomenų apie atsakovės pretenzijas ieškovei dėl prekių kiekio ar kokybės, aktų apie ieškovės patiektos atsakovei mėsos utilizavimą dėl jos neatitikimo saugos reikalavimams byloje nepateikta. Atsakovė gavo iš ieškovės prekes – jų gavimą patvirtina atsakovės darbuotojų parašai ant ieškovės PVM sąskaitų-faktūrų, tai atsakovei kilo pareiga per šalių sutartą terminą už tas prekes sumokėti ieškovei sutartą kainą. Abi šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, kurie sutartyje labai aiškiai ir nedviprasmiškai yra aptarę atsiskaitymo sąlygas, todėl atsakovė turėjo suprasti nesavalaikio atsiskaitymo pasekmių sunkumą, juolab, kad mokėjimo už prekes terminas jai atidėtas 21 dienai po prekių gavimo, o jei tokios sąlygos jos netenkino, galėjo sutarties su ieškove nesudaryti ir pasirinkti kitą prekių pardavėją (tiekėją); ieškovės patiektos atsakovei prekės (mėsos produkcija) yra santykinai greitai gendančio pobūdžio, kurios greitai realizuojamos, o gavusi pajamas atsakovė galėjo savalaikiai atsiskaityti su ieškove; sutartimi už nesavalaikį atsiskaitymą šalys yra numatę ne tik delspinigius, bet ir kompensacinių palūkanų dydį, kurių šiuo atveju ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės, todėl akivaizdu, jog tuo atsakovei jau sumažintos neigiamos pasekmės, nors ši nevykdė savo įsipareigojimo sumokėti ieškovei už gautas prekes per 21 dieną nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo; atsakovei laiku nemokant už gautas prekes, ieškovė nedelsdama ragino ją atsiskaityti gera valia, siūlė suderinti skolų dydį, tačiau atsakovė nebendradarbiavo – iki ieškovės kreipimosi į teismą nenurodė jokių neapmokėjimo už prekes priežasčių ir nuo 2013-04-11 nemokėjo už jas net iš dalies; delspinigių dydis – 1 673,46 Lt lyginant su skolos sumos dydžiu – 10 337,86 Lt nėra drastiškai didelis, o atsakovė daugiau kaip per 6 mėnesius nesumokėjo ieškovei net dalies skolos. Įvertinus tai, ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma nelaikytina aiškiai, neprotingai ir nepagrįstai didele.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bajorų gūžta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9teismas įrodymus vertino vienpusiškai ieškovės naudai, todėl laikytina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų įrodymų, kuriais buvo įrodinėjamos ginčo aplinkybės;

10tarp ieškovės ir apeliantės rašytinio susirašinėjimo dėl ieškovės pateiktos nekokybiškos produkcijos nebuvo (pastebėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi nedelsdama, t. y. pagal paskutinę sąskaitą faktūrą, pagal kurią prašoma priteisti skolą, mokėjimo terminas suėjo 2013-05-03, o ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo surašė 2013-05-16), todėl apeliantė atsiliepimą grindė savo paaiškinimais;

11kokybės trūkumų, prekių priėmimo metu, apžiūrint prekes nebuvo galima pastebėti. Kokybės trūkumai išryškėdavo vėliau (pvz., mėsa pakeisdavo spalvą dėl maisto papildų, kurie būdavo patiektoje produkcijoje);

12ieškovė prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už pateiktas prekes laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-04-12. Paskutinės ieškovės pateiktos PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2013-05-03 (2013-04-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. AGU-0089882). Apeliantė raginimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą išsiuntė 2013-04-03, t. y. dar nesuėjus apmokėjimo terminams pagal 2013-03-12 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AGU-0088122 (apmokėjimo terminas 2013-04-05) ir vėliau pateiktas sąskaitas - faktūras pagal kurias ir yra prašoma priteisti skolą;

13ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2013-05-16, t. y. praėjus tik 13 dienų po apmokėjimo termino suėjimo. 13 dienų terminas negali būti laikomas protingu terminu. 13 dienų terminas yra per trumpas kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tiekiamos produkcijos kokybės patikrinimo, surinkti tokios produkcijos pavyzdžių, tam kad atitinkami specialistai galėtų tiksliai įvertinti produktų kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad tiekiamos kokybės trūkumai pastebėti būtent tą mėnesį, už kurį ieškovė nedelsdama prašo priteisti susidariusią skolą. Dėl tokio ieškovės elgesio, apeliantė objektyviai neturėjo galimybės išspręsti kilusį ginčą iki ieškovės kreipimosi į teismą;

140,2 proc. dydžio delspinigiai, įtvirtinti 2012-07-12 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 12/0718 2.3 p., yra aiškiai ir neprotingai dideli. Delspinigiai turi būti sumažinti.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stragutės mėsa“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

16atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo absoliučiai jokių teisinių bei faktinių argumentų, paneigiančių pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir bendro pobūdžio subjektyviais samprotavimais apie tariamai netinkamai įvertintus byloje esančius įrodymus;

17pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių pagrįstumo;

18atsakovė sąmoningai neatvyko į bylos nagrinėjimą teisme, o pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad UAB „Bajorų gūžta“ ne tik siekia išvengti piniginės prievolės įvykdymo UAB „Stragutės mėsa“, tačiau ir veikia prieš operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis;

19atsakovei buvo pateikiama tokia produkcija, dėl kurios šalys susitarė ir tokios temperatūros, kuri tai produkcijai yra būtina kokybės reikalavimams užtikrinti. Atsakovė dėl perduotos produkcijos kokybės niekuomet ieškovei nereiškė jokių pretenzijų;

20teismas visiškai pagrįstai vertino, kad abi ginčo šalys yra verslo subjektai, tai reiškia, tiek ieškovė, tiek atsakovė sutartyje aptardamos delspinigių dydį, suprato sutarties sąlygos esmę bei numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, nemokėdama ieškovei skolos, bei į ieškovės reikalavimus atsikirtinėdama akivaizdžiai nepagrįstais argumentais dėl tariamai netinkamos perduotos produkcijos kiekio ir kokybės trūkumo. Šiuo atveju sutartyje numatytos netesybos vertintinos kaip ieškovės patirti minimalūs nuostoliai, kurių nereikia papildomai įrodinėti.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

24Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

25Nagrinėjamos bylos duomenimis 2012m. liepos 12d. šalys sudarė pirkimo-paradimo sutartį Nr. 12/0718, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti ieškovės įmonėje pagamintas prekes – mėsos produktus, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas apmokėti pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais nustatė, kad laikotarpyje nuo 2013m. kovo 5d. iki 2013m. balandžio 12d. ieškovė atsakovei pateikė mėsos gaminių bendrai 10337,86 Lt sumai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neginčijo, kad mėsos produktus gavo, tačiau atsikirsdama teigė, kad ieškovės patiekta produkcija neatitiko kokybės bei saugos reikalavimų ( mėsa buvo patiekta su maisto papildais ir buvo patiekta ne atvėsinta, o atšaldyta). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pateiktus rašytinius įrodymus – šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei šioje sutartyje sutartas sąlygas, PVM sąskaitas-faktūras, aktą dėl skolų suderinimo bei kitus bylos duomenis, o taip pat įvertinęs ieškovės įmonės standarto ĮST179859451-18:2009 „Skerdenų sudalijimas ir išpjaustymas“ technines sąlygas padarė išvadą, kad atsakovė gavusi iš ieškovės prekes nevykdė sutartinės pareigos už jas apmokėti ir ieškinį patenkino visiškai. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde kelia tinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų ištyrimo teismo posėdyje klausimą. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantės apeliacinio skundo argumentus, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei pakartotinai objektyviai ir visapusiškai įvertinusi ir ištyrusi pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų visetą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovė gavusi mėsos produkciją iš ieškovės iš karto turėjo galimybę pareikšti ieškovei pretenzijas dėl jos kokybės bei kiekio trūkumų, tačiau tokia savo teise pastaroji nepasinaudojo. Nustatyta, kad atsakovei produkcija buvo pateikiama remiantis pirkimo-pardavimo dokumentais, tačiau šiuose dokumentuose atsakovės nėra fiksuoti jokie pristatytos produkcijos trūkumai. Pabrėžtina, kad pagal įstatymą reglamentuojantį parduodamų daiktų kokybę, jų kiekį ( C K 6. 327 straipsnio 5 dalis ) pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Atsakovė savo atsikirtimus įrodinėjo savo paaiškinimais. Tokie atsakovės įrodymai nagrinėjamoje byloje vertinant juos jų sąsajumo, leistinumo, patikimumo aspektu, laikytini nepatikimais patvirtinti aplinkybes, kad atsakovei buvo pateikta produkcija neatitiko kokybės ir saugos reikalavimų. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis C P K įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal C P K 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

26Apeliantės nuomone, šalių sutartyje nustatyti 0,2 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi, o teismo priteistų netesybų dydis prieštarauja teisminei praktikai, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas jas turėjo sumažinti. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo. C K 6. 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta netesybų mažinimo galimybė, t.y. jeigu netesybos aiškiai per didelės ( neprotingai didelės ) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal sąskaitas-faktūras iki 2013m. balandžio 12d. turėjo sumokėti ieškovei 10337,86 Lt skolą už pateiktą produkciją. Atsakovė skolos nemokėjo visiškai, todėl mažinti netesybas šiuo atveju, būtų neteisinga ir neatitiktų C K 6. 73 straipsnio 2 dalyje ir C K 6. 258 straipsnio 3 dalyje reglamentuotų siekiamų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų mažinimas tokiomis aplinkybėmis leistų skolininkui piktnaudžiauti vykdant atsiskaitymus su kreditoriumi.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ C K 6. 6. 73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos ( C K 6. 258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą teismų praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis C K 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ).

28Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalių sutartyje nustatyti 0,2 procento delspinigiai nėra aiškiai per dideli šalių ginčo atveju. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į tai, jog abi sutarties šalys – pelno siekiantys verslo subjektai laisva valia sudarę pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šalių sudarytos sutarties svarbą ir į tai, kad intervencija į šalių sudarytą sutartį gali būti leidžiama tik išimtiniu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

29Kadangi ginčo atveju šalių sutartyje nustatyto delspinigių dydžio negalima pripažinti neprotingu ar aiškiai per dideliu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nemažino. Teismo priteistų iš atsakovės delspinigių dydis sudaro 1673,46 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks delspinigių dydis, palyginti su nesumokėta skola už pateiktą produkciją ( 10337,86 Lt ) nėra neprotingai didelis ir mažinti jį iki apelianto apeliaciniame skunde minimo 0, 02 procentų dydžio nėra teisinio pagrindo.

30Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( C P K 185 straipsnis), tinkamai juos ištyrė, tinkamai taikė ir aiškino delspinigių mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo sprendimą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

31Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal C P K 98 straipsnio 1 dalies taisykles priteistinos ieškovei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

33Apeliacinį skundą atmesti.

34Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Iš atsakovės UAB „ Bajorų gūžta“ priteisti ieškovei UAB „Stragutės mėsa“ 1080 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė UAB „Stragutės mėsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bajorų gūžta“ prašo panaikinti Kauno... 9. teismas įrodymus vertino vienpusiškai ieškovės naudai, todėl laikytina,... 10. tarp ieškovės ir apeliantės rašytinio susirašinėjimo dėl ieškovės... 11. kokybės trūkumų, prekių priėmimo metu, apžiūrint prekes nebuvo galima... 12. ieškovė prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už pateiktas prekes... 13. ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi... 14. 0,2 proc. dydžio delspinigiai, įtvirtinti 2012-07-12 pirkimo - pardavimo... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stragutės mėsa“ prašo... 16. atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo absoliučiai jokių teisinių bei... 17. pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nėra pateikusi jokių... 18. atsakovė sąmoningai neatvyko į bylos nagrinėjimą teisme, o pateiktame... 19. atsakovei buvo pateikiama tokia produkcija, dėl kurios šalys susitarė ir... 20. teismas visiškai pagrįstai vertino, kad abi ginčo šalys yra verslo... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 25. Nagrinėjamos bylos duomenimis 2012m. liepos 12d. šalys sudarė... 26. Apeliantės nuomone, šalių sutartyje nustatyti 0,2 procento delspinigiai yra... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog įstatyme sąvokos... 28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai... 29. Kadangi ginčo atveju šalių sutartyje nustatyto delspinigių dydžio negalima... 30. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal C P K 98 straipsnio 1... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. Apeliacinį skundą atmesti.... 34. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 35. Iš atsakovės UAB „ Bajorų gūžta“ priteisti ieškovei UAB „Stragutės...