Byla 2-67-675/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ atstovui direktoriui R. R., advokatui V. K., atsakovei O. V. S., jos atstovei advokatei R. J.,

2teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei O. V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės O. V. S. priteisti 4029,48 Lt nesumokėtos skolos už šildymą, 292,88 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės 31 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu jam pavesta vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, o nuo 2010 m. liepos 29 d. pradėjo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas butui, esančiam ( - ), kuris pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą yra prijungtas prie centrinio šildymo katilinės ir nuosavybės teise priklauso atsakovei O. V. S. UAB „Ukmergės šiluma“ išrašydavo mokėjimo pranešimus O. V. S. už buto šildymą ir vonios kambario gyvatuką. Atsakovė apmokėjo 80,00 Lt., daugiau nei vieno ieškovo išrašyto mokėjimo pranešimo už šildymą ir šildymo palaikymą gyvatuke iki šiol nėra apmokėjusi. Tokiu būdu viso per laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-06-30 susidarė 4029,48 Lt įsiskolinimas. Su atsakove šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas kaip šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko.

4Atsakovė O. V. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Jei ieškinys nebus paliktas nenagrinėtu atsakovė prašo: atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes ieškovė neįrodė, kad suteikė ginčo šildymo sistemos priežiūros paslaugas ir patiekė ginčo energijos kiekį į atsakovės namo bendro naudojimo patalpas, kurios yra šildomos vietiniu būdu ir centralizuotai šildomos, todėl atsakovas nesunaudojo ieškovės teikiamos šilumos nuo faktinio atsakovo namo bendro naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo iš centralizuoto į vietinį ir centralizuoto šildymo įrenginių atjungimo nuo buto šildymo sistemos. Ieškovė taip pat prašo Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę energetikos inspekciją, Valstybinę metrologijos inspekciją įtraukti kaip institucijas, byloje teikiančias išvadas. Be to, prašo įpareigoti ieškovę pateikti šilumos apskaitos žurnalą už visą ginčo laikotarpį, apskaitos mazgo eksploatavimo instrukciją, karšto vandens skaitiklių butuose, šilumos skaitiklio ir šilumos tiekimo apskaitos sistemos su nuotoliniu perdavimu metrologines patikras už visą ginčo laikotarpį be to pateikti įrodymus, kurių atsakovas gauti negali, tai yra atsakovo name ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį suvartotos šilumos pagal atsakovo namo šilumos punkto šilumos kiekio apskaitos žurnale įrašytus šilumos skaitiklio rodmenis, atskirai nurodant butų šildymą ir bendro naudojimo patalpų šildymą ir atsakovo name ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį suvartotos šilumos pagal nuotoliniu būdu nuskaitytus namo šilumos skaitiklių šilumos punkte ir karšto vandens skaitiklių butuose rodmenis. Taip pat atsakovė prašo teismo ieškovei skirti baudą iki 20.000,00 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nesilaikant privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ginčo šilumos energijos kiekio, už kurį reikalaujama mokėti, atsakovė faktiškai negavo ir todėl neprivalo apmokėti už negautą šilumos energiją, nes į jos buto ir bendro naudojimo patalpas nebuvo patiektas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė. Šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutarties. Šilumos energijos ir karšto vandens sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra nutraukta 2010 m. spalio mėnesį, nes byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos teikimo sistemų nuo 2010 m. spalio mėnesio. Be to, atsakovė teigia, jog šios sutarties ieškovė tinkamai nevykdė ir pažeidinėjo, pateikdama klaidingas sąskaitas už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, nes į atsakovės buto ir bendro naudojimo patalpas nėra faktiškai tiekiamas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė pagal ieškovės neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus. Be to, ieškovė šilumos ir karšto vandens apskaitą atsakovės name vykdė nesilaikydama teisinės metrologijos reikalavimų. Ieškovės vykdytas ir tebevykdomas šilumos paskirstymas, šilumos ir karšto vandens apskaita yra neaiškios, neskaidrios, neteisėtos, nesąžiningos ir turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir net piktnaudžiavimo požymių. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina toliau pateikti argumentai ir pridėti įrodymai bei valstybės institucijų sprendimai ir kita papildoma informacija. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nes reglamentuoja tik pasirinktinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, kuri nėra tapati privalomai tvarkai. Nors ieškovė gali tvirtinti, kad Šilumos ūkio įstatymas, kaip specialusis įstatymas, neva turi viršenybę Energetikos įstatymo, kaip bendrojo įstatymo, atžvilgiu, tačiau šios viršenybės Šilumos ūkio įstatymas nenustato, o Energetikos įstatymas jokių išimčių nenumato. Tiek Šilumos ūkio, tiek Energetikos įstatymai yra specialieji įstatymai, nes bendruoju įstatymu šiuo atveju laikytinas tik Civilinio proceso kodeksas. Dar daugiau, Šilumos ūkio įstatymo, kaip specialiosios teisės normos, ieškovės įžvelgtą viršenybę paneigia kita specialioji teisės norma - Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įsakymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį. Šilumos ūkio įstatyme nėra analogiškos nuostatos dėl šios įstatymo viršenybės kitų įstatymų atžvilgiu, įskaitant Energetikos įstatymą, kaip specialiąją teisės normą. Pažymi, kad Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta energetikos veikla negali būti siaurinamai tapatinama tik su energetikos įmonių veikla, nes turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikos tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis ir šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Nurodo, kad ieškovė taip pat gali klaidinti teismą, teigdama, kad jos ieškinys yra pareikštas tik dėl tariamo įsiskolinimo už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas, todėl šiam ginčui nėra taikytinos Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos. Šie ieškovės argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagristi ir klaidinantys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, akcentavo teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovo reikalavimą. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai šilumos vartojimas buvo nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, nes tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, šiame įstatyme įtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą (LAT c.b. Nr. 3K-3-155/2005). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovė gavo paslaugas, už kurias reikalauja apmokėjimo, turi įrodyti ieškovė. Atsakovė turi teisę gintis nuo jai pareikšto ieškinio. Taigi, teisme sprendžiant ieškovės pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų procesų šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t.y. nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas teikė paslaugas atsakovei ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas taisykles. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už atsakovės buto ir bendro naudojimo patalpų centralizuotą šildymą, tačiau atsakovė teigia, kad į buto ir bendro naudojimo patalpas nebuvo faktiškai tiekiamas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė pagal ieškovės neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus, ir tvirtina, kad ši šiluma faktiškai buvo suvartota jo kaimynų butuose, o ieškovė jų name netinkamai skirstė šilumos energiją. Todėl akivaizdu, kad šis ginčas apima ne tik šilumos tiekimo, nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklą ar neveikimą, bet ir šilumos paskirstymo metodikų klausimus. Nors ieškovė formaliai kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją neva suvartotą atsakovės buto ir bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau faktiškai ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, neapmokėdama už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, įvykdė apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus ir šių deliktų pagrindų ginčija atsakovės ir kitų namo gyventojų kaip vartotojų teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir paslaugas, pakeisti asmeninio ir bendro naudojimo patalpų šildymo būdą ir šių asmeninio ir bendro naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo teisėtumą, nors a priori ir žino, kad ši šiluma buvo suvartota atsakovės kaimynų butuose, kurie yra šildomi centralizuotu šildymu. Todėl dėl ginčo įsiskolinimo už ieškovės tiektą centralizuotą šilumos energiją susidarymo yra kalta pati ieškovė, nes ji, sąmoningai klaidingai aiškindama ir taikydama teisės aktus, atsakovės butui ir namui neteisėtai parinko ir netinkamai pritaikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5, neteisėtai priskirdama atsakovei centralizuotos šilumos dalį, kurią faktiškai suvartojo ne atsakovė, o jos kaimynai, kurių butai šildomi centralizuota šiluma. Atsakovė nesutina ne tik su ieškovės reikalaujamu sumokėti įsiskolinimu už neva atsakovų namo butų ir bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumos energiją. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės parinkta šilumos paskirstymo metodika Nr. 1 ir Nr. 5 ir pagal jas priskaičiuotais ir ieškovės nuožiūra paskirstytais mokesčiais už atsakovės butų ir bendro naudojimo patalpų centralizuotą šildymą, nes ieškovė tai atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Atsakovė tvirtina, kad į jos buto ir bendro naudojimo patalpas nėra faktiškai tiekiamas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė pagal ieškovės neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus, o ieškovė atsakovės bute ir namo bendrojo naudojimo patalpose „suvartotą" centralizuotą šilumą skirstė nepagristai ir neteisėtai, taikė šilumos paskirstymo metodikas, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus. Akivaizdu, kad ši civilinė byla yra ir ginčas dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (EĮ 34 str. 3 d.) Todėl ieškinys šioje dalyje yra paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

6Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad nesutinka, jog tarp jos ir ieškovės yra sudaryta konkliudentinė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis pagal standartines Ūkio ministerijos patvirtintas sąlygas su ieškove, kuri iki šiol neva naudojasi ieškovės tiekiama šiluma. Atsakovė teigia, jog iš tikro šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties, kurią atsakovė iš tikro buvo sudariusi su UAB „Ukmergės rajono šilumos tinklai“. Šią sutartį buvo perėmusi vykdyti ieškovė, nors ir klaidino teismą, kad rašytinė šilumos energijos sutartis nėra sudaryta. Ieškovė tiekė šilumą iki 2010 m. spalio pagal atsakovės turimą rašytinę vartojimo sutartį, kurios egzistavimą nuslėpė nuo teismo. Be to, ši sutartis laikytina nutraukta, nes atsakovė nuo 2010 m. spalio centralizuotos šilumos nevartoja, kai jos buto šildymo būdas buvo pakeistas į elektrinį šildymą. Be to, šilumos vartojimo sutarties, tiek rašytinės, tiek konkliudentinės, ieškovė tinkamai nevykdė ir pažeidinėjo, todėl ji buvo nutraukta nuo 2010 m. spalio mėnesio. Byloje yra pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m. spalio mėnesio. Atsakovė teigia, jog ieškovė reikalauja, kad atsakovė privalo mokėti už juridiškai pateiktą šilumos energiją, nors atsakovė faktiškai šios šilumos energijos negavo. Atsakovė atjungė butą nuo centralizuoto šaldymo ir ieškovė tiekiamos energijos nevartojo nuo 2010 m. spalio 15 d. Visgi šilumos tiekėja ir toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, nes atsakovės buto atjungimą vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai, tariamai nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Per prašomą priteisti laikotarpį buvęs abonentas, kuris buvo ir paslaugos vartotojas, šilumos energijos faktiškai nevartojo. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, todėl iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Net jei atsakovė vien tik dėl pačios ieškovės piktnaudžiavimo tariamai ne visiškai laikėsi 2013-01-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėtu pripažinto dviprasmiško reglamentavimo, nustatyto Šilumos vartojimo taisyklėse, iš dalies ir dėl jų tiesioginio prieštaravimo Statybos įstatymui ir statybos techniniams reglamentams, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas galimai galėtų būti pripažintas tik iš dalies neteisėtu dėl teisės aktų kolizijos. Tokiu atveju tiekėjas turėtų teisę tik į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą arba produkciją, kurios nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Atsakovė šildė butą alternatyviu būdu, tai yra elektra ir dujomis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, nustačius neteisėto atsijungimo faktą, šilumos tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad vartotojas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama. Atsakovė nurodo, kad 2010-12-20 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą patvirtina, kad jos buto patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo ir nėra centralizuotai šildomos nuo 2010-10-15, o byloje esantys įrodymai – VĮ „Registrų centras“ duomenų banko 2013-06-18 išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovės bute buvo įrengtas vietinis centrinis šildymas, kai butas šildomas autonomiškai, o ne centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, kai butą šildo centralizuoto šildymo tiekėjas – ieškovė. Atsakovės 2010-12-20 deklaracijoje užfiksuoti duomenys yra įregistruoti viešajame registre ir šie viešojo registro duomenys yra laikomi teisingais, kol nėra pakeisti arba nuginčyti teisme. Atsakovė paprastojo remonto darbais demontavo bute buvusią centrinio šildymo iš centralizuotų tinklų šildymo sistemą ir vietoje jos bute įrengė vietinio centrinio šildymo sistemą, tuo pakeisdama buto šildymo būdą iš centralizuoto į vietinį. Pažymi, kad per atsakovės butą neina jokie bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžiai, o esantys sienose yra tinkamai, reikiama medžiaga izoliuoti, apšiltinti ir uždengti, jų skleidžiama centralizuota šiluma į atsakovės buto patalpas nepatenka, todėl nėra vartojama. Atsakovė nurodo, kad ieškovė gali teigti, kad atjungiant šildymo prietaisus privalėjo dalyvauti šilumos tiekėjas, o šildymo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo šildymo tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Tačiau visi šie reikalavimai atsirado nuo 2011 m. liepos 29 d. įsigaliojusios 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimams, pagal kurių nuostatas šiek tiek pakeista šilumos įrenginių atjungimo procedūra. Atsakovės buto šildymo būdo pakeitimo darbai buvo užbaigti 2010-10-15, galiojant 2003 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, ir užpildžius 2010-12-20 deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į esminę aplinkybę, kad ieškovė reikalavo atsakovės minėtus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktus, kurie buvo pripažinti iš dalies neprieštaraujantys Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 daliai, vykdyti ne tiek, kiek reikalauja Statybos įstatymas, o ne visa apimti, kiek reikalaujama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktuose, kurie buvo pripažinti prieštaraujantys Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 daliai. Atsakovės teigimu, teismas privalo įvertinti, ar atsakovė realiai galėjo tinkamai laikytis šildymo būdo pakeitimo tvarkos, kai ją reglamentavę teisės aktai buvo prieštaringi, neaiškūs ir nenuoseklūs, priimti neįgaliotų institucijų ir pan., pavyzdžiui, šildymo būdo pakeitimui 2003 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reikalavo gauti statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors 2010 m. spalį įsigaliojusiame Statybos įstatyme apskritai nebeliko nei projektavimo sąlygų sąvado, nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, o statybos leidimas tapo neprivalomu, todėl savivaldybės šių dokumentų nebeišduodavo nuo 2010 m. spalio 1 d. Atsakovė nurodo, kad ji tinkamai ir teisėtai 2010 m. spalį pakeitė savo buto patalpų šildymo būdą pagal darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, tuo pačiu teisėtai nutraukdama šilumos vartojimo sutartį konkliudentiniais ir Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. pagrindais nuo šilumą vartojančių įrenginių atjungimo ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo momento. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, kurie dar negaliojo 2010 m. spalį, taip pat teisės aktai, kurie jau nebegaliojo nuo 2010 m. spalio, netaikytini atsakovei, nes teisės aktai atgal negalioja. Įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama tik į ateitį. Atsakovė teigia, jog ji teisėtai pakeitė buto šildymo būdą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nepadarė niekam jokios žalos ir faktiškai nesuvartojo ieškovės tiekiamos šilumos, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovės reikalavo ne atlyginti žalą, padarytą neteisėtu atsijungimu, kurio taip ir neįrodė, o apmokėti už atsakovei pateiktą šilumą, nors ir neįrodė, kad atsakovė faktiškai ir realiai suvartojo ieškovės pateiktą šilumos energijos kiekį. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl deliktinės atsakomybės reglamentavimo poįstatyminiu teisės aktu ir dėl LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 ir kitų poįstatyminių norminių teisės aktų atitikties įstatymams, kurie akivaizdžiai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus, kaip tai nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu. Atsakovė taip pat tvirtina, kad ieškovės pateiktą šilumą iš tiesų suvartojo ne atsakovė, o kiti namo bendrataučiai, kurie ir toliau naudojasi centralizuoto šildymo paslaugomis. Nagrinėjamu atveju tikslinga netinkamą atsakovę pakeisti tinkamais atsakovais, tai yra namo bendraturčiais. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad atsakovei buvo pateiktas šilumos, karšto vandens, šalto vandens kiekis, už kurį ieškovė reikalauja apmokėjimo. Šioje byloje būtina įvertinti atsakovės namo šilumos, karšto vandens skaitiklių name ir butuose metrologines patikras, kad būtų įvertintos esminės bylos aplinkybės ir atskleista bylos esmė, kurios pagrindu vėliau būtų priimtas teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas sprendimas. Be to, atsakovė ginčija ieškovės paskaičiuotus delspinigius, nurodydama, kad nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių delspinigių nenumato, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių. Be to, ieškovė nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, nors delspinigiams numatyta šešių mėnesių senatis, kurią atsakovė prašo taikyti.

7Atsakovė O. V. S. ir jos atstovė advokatė R. J. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškovui 20.000 litų baudą už nepagrįstą ieškinį. Atsakovė paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka. Savo butą atjungė nuo centralizuoto šildymo ir neprivalo mokėti už paslaugas, kurių faktiškai negavo. Apie tai, kad atsijungė nuo centralizuoto šildymo, informavo UAB „Ukmergės šiluma“, tačiau įmonės atstovai neatvyko. Šilumos nenaudoja, naudojasi elektriniu šildymu, todėl neprivalo mokėti pagal pateiktas sąskaitas. Ji buvo sudariusi su UAB „Miesto energija“ šilumos vartojimo sutartį. Sutarties su UAB „Ukmergės šiluma“ nesudarė, mokestinių reikalavimų nepripažįsta. Mano, kad kiekviename bute turi būti sumontuotas šilumos energijos skaitiklis.

8Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Jei nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu, prašo ieškinį atmesti. Šildymo paslaugos nebuvo suteiktos, todėl už jas ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti. Jei ieškovas įrodinėja, kad atsakovė atsijungė neteisėtai, tai jis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimą, tačiau ne skolos priteisimą už paslaugas, kurių faktiškai nesuteikė.

9Ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ atstovai R. R. ir advokatas V. K. prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. Atsakovo atstovas advokatas V. K. papildomai paaiškino, kad įsiskolinimas susidarė dėl to, kad atsakovė gaudama mokėjimo pranešimus apie tai, kad jai yra pateiktas šilumos kiekis, mokėjimo pranešimų neįvykdė, įsiskolinimo nelikvidavo. Dėl šių priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos išreikalavimo. Yra pateiktos suvestinės, kuriose surašytos ginčo laikotarpio sumos. Teismui taip pat pateikė visus mokėjimo pranešimus, kurie tvirtina sumos paskaičiavimą už kiekvieną mėnesį ir, kuriuose nurodoma, už ką skaičiuojamas mokestis. Atsakovė nesutikdama su įmonės pozicija, kad nėra O.V. S. butas teisės aktų nustatyta tvarka atjungtas nuo namo centralizuotos sistemos, teikia atsikirtimus, kuriuose nurodo, jog ji yra atsijungusi dar iki ginčo laikotarpio, tai yra 2011 m. liepos 1 d. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs analogiškose civilinėse bylose (2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-119/2013, 2014 m. sausio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-105/2014, 2013 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-589/2013, 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ nusprendė pavesti savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės miesto, Šventupės gyvenvietės ir Dukstynos kaimo vartotojams. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“, buvo paskelbta ekstremali situacija Ukmergės rajone bei pavesta ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriui užtikrinti viešąjį interesą ir pradėti tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 13-1055 „Dėl šildymo sezono pradžios“ patvirtina, kad 2010 m. šildymo sezonas Ukmergės rajone prasidėjo rugsėjo 28 d.

12Byloje nustatyta, kad atsakovei O. V. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), kuriame įrengtas vietinis centrinis šildymas, įrašas galioja nuo 2013-06-18 (I t., b.l. 10-11, 142-143). Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo matyti, kad minėtas butas buvo šildomas centralizuotai iš centralizuotų sistemų, tai yra iš kvart./raj.katilinės (I t., b.l. 12-17). Priskaitymų ir mokėjimų sąrašas bei mokėjimo pranešimai patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. atsakovė O. V. S. nėra sumokėjusi ieškovui 4.322,36 Lt dydžio skolos ir delspinigių (I t., b.l. 8-9, II t., b.l. 60-83). UAB „Ukmergės šiluma“ pranešimas – priminimas patvirtina, kad dėl skolos atsakovė buvo įspėta (I t., b.l. 22).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas analogiškas ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinys, priteisiant iš atsakovės O. V. S. skolą už šildymą ir delspinigius už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2011-06-30 (I t., b.l. 12-17). Šį sprendimą O. V. S. apskundus apeliacine tvarka, 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo skundą atmetė. Teisėjų kolegija šioje byloje nurodė, kad „Nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūra buvo reglamentuojama CK 6.390 str., Šilumos ūkio įstatymo, ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir 2003 m. Taisyklių), galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, pagal atsakovės buto šilumos įrenginių faktinio atjungimo nuo bendros šildymo sistemos metu galiojusių Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) nuostatas atjungimo procedūra turėjo būti vykdoma pagal Taisyklių 250–263 punktuose nustatyta tvarka ir buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 p. nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo sutartyje nenustatyta kitaip. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šilumos vartotojo, pargeidaujančio atsijungti nuo bendrų sistemų, privalomus atlikti veiksmus, klaidingai nurodė 2003 m. Taisyklių anksčiau galiojusios redakcijos atitinkamus 183, 189, 194, 196 punktus, nes ginčo santykių atsiradimo metu galiojo minėtų Taisyklių 2008-12-04 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtinta redakcija, kurioje šie santykiai buvo reglamentuoti, kaip minėta 250–263 punktų nuostatose. Tačiau vėlesnės redakcijos teisės akto nuostatų nenurodymas nesudaro pagrindo apylinkės teismo sprendimo neteisėtumui konstatuoti, kadangi 2010 m. spalį galiojusios 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) nuostatos buvo iš esmės analogiškos ankstesnės redakcijos nuostatoms ir nustatė dar griežtesnį atsijungimo procedūrų reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2010-11-12, nuostatas dėl atsijungimo nuo bendros sistemos procedūros ir padarė išvadą, kad ir ši tvarką nepanaikino gyvenamojo namo buto savininko pareigos pateikti savivaldybei informaciją apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus bei kitą informaciją, šilumos vartojimo įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą, bei atlikti kitus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 250–257, 259 punktai, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2011-07-29) 210, 216, 217 punktai tam tikra apimtimi pripažinti prieštaravę Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 str. 11 d. ir Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010-09-29 nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 p. Šiuo sprendimu konstatuota, kad tiek Ūkio, tiek Energetikos ministerija, neturėdamos įgaliojimų, reglamentavo kai kuriuos statybos teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, kuri pagal faktinį bei teisinį pagrindą yra analogiška nagrinėjamai bylai, išaiškino, kad minėtu Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendime nurodytos normos pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiškinti tam tikrų teisės normų. Kasacinis teismas konstatavo, kad administraciniam teismui pripažinus netaikytinomis tam tikras Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios šiuo metu yra pakeistos, nuostatas, susidarė tam tikras teisinis vakuumas. Ginčui spręsti tampa negalima taikyti įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, kuriomis buvo reglamentuota ši procedūra. O pagal tuo metu galiojusį statybos teisinių santykių (statybos projektavimą, kitus statybos darbus) reglamentavimą paprasto remonto darbams, prie kurių priskiriami inžinerinės sistemos įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo darbai, nebuvo reikalingas rašytinis pritarimas. Tačiau šis teisinis santykis vėliau priimtais teisės aktais yra reglamentuotas – Aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410, kuris įsigaliojo nuo 2011-07-01, buvo patvirtinta, kad paprasto remonto aprašui įrengiant, išmontuojant pastato šildymo bendrąsias inžinerines sistemas privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, be to, nuo 2011-07-29 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas šiek tiek pakeista šilumos įrenginių atjungimo procedūra (apie sprendimą atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės instituciją ir karšto vandens tiekėją, kartu pateikiant jam ir prašymą nutraukti karšo vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo; įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka; įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karšto vandens tiekėjo įgaliotam atstovui), tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Atsižvelgdamas į tokią šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų tvarką, kasacinis teismas sprendė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą taip pat turėjo būti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Pažymėtina ir tai, kad minėtu Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nebuvo pripažinti prieštaraujančiomis teisės aktams 2010-10-25 Energetiko ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių Antros dalies VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio mano buto šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva (Taisyklių 108, 109 bei kiti punktai), o pripažinti iš dalies prieštaraujančiais teisės aktams kai kurie Trečios dalies VIII skyriaus punktai, kuriuose aptariama karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Be to, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinti neprieštaraujančiais teisės aktams ginčo santykiams taikytinų 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 258 p., nustatantis pareigą vartotojui ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą; 259 p. ta apimtini, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą; 260-263 punktai, kuriuose nustatyta, kad įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, kad baigus buto įrenginių atjungimo darbus, jo savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą ir kad šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šio akto pasirašymo datos ir kt. 2003 m. Taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos) 263 p. nustatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (nesudaro su šilumos tiekėju šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kt.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo pateiktam teisės taikymo aiškinimui, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad jai atlikus paprastojo remonto darbus bei juos įregistravus VĮ Registrų centre, ji tokiu būdu įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą (beje, pirmosios instancijos teismui nei duomenų apie tokį įregistravimą, nei apeliaciniame skunde minimo paprastojo remonto techninio projekto nebuvo pateikta). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio O. V. S. buto įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, o ginčo šalių šilumos tiekimo santykiai laikotarpyje nuo 2010-07-29 iki 2011-06-30 nebuvo nutrūkę, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą, yra teisėta ir pagrįsta. Nepritartina ir apeliantės argumentams, kad faktiškai atjungus jos buto įrenginius nuo bendros šildymo sistemos, ji neprivalo mokėti už tiektą šilumą, nes nėra šilumos vartotoja, ir kad ieškovo reikalavimas mokėti už prieš vartotojo valią patiektą šilumos energiją prieštarauja CK 6.368 str. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų nuo šios sistemos atsijungus, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai atjungė buto šilumos bei karšto vandens tiekimo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiektą šilumą, kuri apskaičiuota visam pastatui šildyti suvartotą energiją padalijus visiems to namo vartotojams. Atsakovei įteisinus atjungimą pagal anksčiau aptartus teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekėjas nebeskaičiuos viso mokesčio už šilumą, o skaičiuos jį tik už atsakovei tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti“ (I t., b.l. 18-21).

14Atsakovė, po šių teismo sprendimų priėmimo ir toliau atsisako ieškovui apmokėti skolą už tiektą šilumos energiją, nemokėdama už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-06-30, remdamasi tais pačiais, jau teismų išanalizuotais argumentais, jog šilumos energijos tiekimo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo, ieškovas šilumos energijos į atsakovės butą netiekė, todėl ir mokėti už šilumos energiją neprivalo. Iš atsakovės pateiktos 2010-12-20 deklaracijos apie statybos užbaigtumą matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius bute, esančiame ( - ), yra pabaigta statyba ir atlikti bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos ir centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir bute Nr. 35 įrengtas vietinis šildymas; statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektas neprivalomas (I t., b.l. 130-131). Iš atliktų darbų akto (I t., b.l. 132) matyti, kad centralizuotas šildymas atsakovės butui, esančiam ( - ), buvo atjungtas 2010-10-15 (b.l. 132). Iš pažymos apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją (b.l. 164-166) matyti, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio atsakovės mokestis už elektros energiją ženkliai padidėjo. Iš O. V. S. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į UAB „Ukmergės šiluma“, informuodama, kad šilumos energijos teikimas į atsakovės butą yra pilnai nutrauktas bei prašydama UAB „Ukmergės šiluma“ atstovą atvykti į butą ir surašyti aktą apie faktą, jog bute nėra radiatorių, gyvatuko ir karšto vandens skaitiklio (b.l. 169).

15Atsakovė, ankstesnėje dėl to paties ginčo, tačiau kito skolos periodo, teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-69-675/2012, buvo nurodžiusi, jog ji su ieškovu yra nesudariusi sutarties dėl šilumos tiekimo. Šioje byloje savo poziciją pakeitė, teigdama, kad nesutinka, jog tarp jos ir ieškovo yra sudaryta konkliudentinė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis pagal standartines Ūkio ministerijos patvirtintas sąlygas su ieškovu. Atsakovė teigia, kad šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties, kurią atsakovė iš tikro buvo sudariusi su UAB „Ukmergės rajono šilumos tinklai“ ir šią sutartį buvo perėmusi vykdyti ieškovė, kurios egzistavimą nuslėpė nuo teismo. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovės būtų sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis. Teismas vertina, jog atsakovė nuo nuosavybės teisių į butą įgijimo dienos faktiškai yra sudariusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi LR CK 6.384 str. 1 d. yra nustatyta, kad tuomet, kai vartotojas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos vartojimo tinklų. Tokios sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais ir rašytinės formos sutarties sudarymas yra nebūtinas. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovės šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo (tiekimo – vartojimo) sutartis pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas.

16Fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė O. V. S. 2010 m. liepos 14 d. surinkusi namo, esančio adresu ( - ), butų savininkų sutikimus (I t., b.l. 180, 181) nuo 2010 m. spalio mėnesio atsijungė nuo bendros namo šildymo tiekimo sistemos.

17Ginčo laikotarpiu buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos ir sutarties su šilumos tiekėju nutraukimo teisinis reglamentavimas buvo nustatytas LR CK 6.390 straipsniu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, 250-263 punktais.

18Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, 258 p., vartotojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos raštu privalo pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą; 259 p., vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą; 260-263 p., įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus buto įrenginių atjungimo darbus, jo savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą, šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šio akto pasirašymo datos; buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (nesudaro su šilumos tiekėju šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kt.). Atsakovės teismui pateikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų savininkų sutikimai, kuriuos gavo atsakovė, nesudaro pagrindo teigti, jog ji įvykdė Taisyklėse nurodytus reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė O. V. S. ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos raštu būtų pranešusi šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą ar būtų gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įrenginiai būtų buvę atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas ir šilumos tiekėjas atjungimo akto nepasirašė. Kadangi šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šio akto pasirašymo datos, o toks aktas pasirašytas nebuvo bei nebuvo įvykdyti kiti Taisyklėse numatyti reikalavimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo. Tai, kad atsakovė jau po buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo, išsiuntė UAB „Ukmergės šiluma“ pranešimą apie atliktus darbus (I t., b.l. 169), nesudaro pagrindo teigti, jog ji tinkamai įvykdė nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog atjungdama savo buto šildymo tiekimo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo tiekimo sistemos laikėsi teisės aktuose, t.y. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytos tvarkos, todėl savavališkas buto atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesukelia teisinių pasekmių šalių šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiams.

19Tai, kad atsakovė atliko parastojo remonto darbus (I t., b.l. 130-131, 12) bei juos įregistravo VĮ Registrų centre (I t., b.l. 142-143) nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ji tokiu būdu įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą. (Ši aplinkybė jau buvo konstatuota dėl to paties ginčo, tik kito skolos periodo, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-824-585/12 (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis)). Be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas neprašo priteisti skolos už laikotarpį, po įrašo VĮ Registrų centre įrašymo apie atsakovės buto vietinį centrinį šildymą, tai yra nuo 2013 m. birželio mėnesio (I t., b.l. 142-143). Atkreiptinas dėmesys, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi iki įrašo VĮ Registrų centre pakeitimo iš centralizuoto į vietinį šildymą.

20Atsakovės teiginiai, kad ji neturi energiją naudojančių įrenginių, nes jie atjungti, todėl neprivalo mokėti ieškovui už šilumos energiją, atmestini. LR CK 1.137 str. 3 d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 yra padariusi išvadą, kad kai asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, savo buto radiatorius atjungia nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, jis piktnaudžiauja savo teise ir taip pažeidžia šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiui namui tiektą šilumos energiją, kas reiškia, kad yra pagrindas šilumos energijos tiekėjo teises ginti priteisiant jam negautą atlygį (pajamas).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 yra konstatavusi, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; kt.). Analogiška teismų praktika numatyta ir 2014 m. sausio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2014, 2013 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013, 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012, 2007 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2012 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

23Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai neįvykdė prievolės pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas šilumą tiekia ne kiekvienam daugiabučio namo butui atskirai pagal atskiras sistemas, o centralizuotai visam daugiabučiui namui per bendrą sistemą, taip pat šildomos namo bendrojo naudojimo patalpos, todėl šildymo prietaisų neatjungus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė šilumos energijos nenaudojo.

24Atsakovės ir jos atstovės nurodyta teismų praktika, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šilumos vartojimas buvo nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, nes tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, nagrinėjamu atveju teismas, nesivadovauja. Aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse, kuriose nagrinėjami analogiški kaip ir šioje byloje atvejai, yra ne kartą konstatuota, kad vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

25Atsakovė ir jos atstovė tiek posėdžio metu, tiek savo atsiliepime teismui (I t., b.l. 26-71) taip pat prašė palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Analogišku atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013 yra konstatavęs, kad „Nustatant, ar taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, svarbu įvertinti ne tik ginčo dalyką, t. y. ar buvo atlikti kokie nors ginčytini šilumos ūkio veiksmai, bet ir ginčo šalių interesą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir galimai neteisėtų ieškovo veiksmų paskirstant šilumos kiekį, vedant suvartojamos šilumos energijos apskaitą ir kt., kas yra techninio pobūdžio veiksmai, įtakojantys ir paties mokesčio už suvartotą šilumos energijos dydį. Tokio pobūdžio ginčams spręsti turėtų būti taikoma EĮ 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau šiuo atveju šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami atsakovės, o ne ieškovo iniciatyva, atsakovė, o ne ieškovas, teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio veiksmus, todėl ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina šių ginčų kontekste. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės skolos šilumos tiekimo įmonei priteisimo, o toks ginčas negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės O. V. S.. Toks ginčas negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl atsakovės prašymas šioje dalyje atmestinas (LR ( - ) str. 1 d.).

26Taip pat atmestinas atsakovės ir jos atstovės argumentas, jog „Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, nustačius neteisėto atsijungimo faktą, šilumos tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad vartotojas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama“. Teismo aukščiau aptartoje teismų praktikoje tokia pozicija neformuojama, atvirkščiai, ne kartą teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-44/2012, Nr. 3K-3-259/2012, Nr. 3K-3-277/2012, Nr. 3K-3-105/2014, Nr. 3K-3-589/2013, Nr. 3K-3-385/2012, Nr. 3K-7-359/2007, Nr. 3K-3-44/2012).

27Patenkinus ieškinį dėl skolos priteisimo visiškai ir pripažinus, kad atsakovė turi pareigą apmokėti už tiektą šilumą, atsakovės prašymas skirti ieškovui UAB „Ukmergės šiluma“ 20.000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 95 str.).

28Atsakovės O. V. S. ir jos atstovės prašymai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šildymo būdo keitimo reglamentavimo šilumos vartojimo taisyklėms teisėtumo, skirti teismo ekspertizę, atsakant į klausimą kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos, suvartotos atsakovės vietiniu šildymu, atsakovė faktiškai gavo ginčo laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai neįvykdė prievolės pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka, tokių prašymų tenkinimui nėra pagrindo.

29Skolos dydžiui pagrįsti ieškovas yra pateikęs priskaitymų ir mokėjimų sąrašą (I t., b.l. 8-9) bei mokėjimo pranešimų kopijas (II t., b.l. 60-83), o suvartotos šilumos energijos kiekio paskirstymo vartotojams tvarka yra nustatyta teisės aktais ir suvartota šiluma paskirstoma patalpų savininkams proporcingai jų turimai nuosavybei name. Atsakovei buvo priminta apie esantį įsiskolinimą (I t., b.l. 22), tačiau skolos ji iki šiol nėra sumokėjusi.

30Kadangi atsakovė O. V. S. savo prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją neįvykdė, ieškinys dėl skolos priteisimo yra tenkinamas visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 4029,48 Lt skola (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.63 str., 6.383 str. pagrindu).

31Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priede yra nustatytos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos, kurių 22 p. nustato, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi LR CK 1.125 str. numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigiais, todėl ieškovo pašomi priteisti delspinigiai mažintini ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 109,00 Lt delspinigių (skaičiuojant už paskutinius šešis skolos periodo mėnesius).

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovo 96 procentų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 124,80 Lt žyminio mokesčio dalis (I t., b.l. 7) (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.).

34Taip pat ieškovas byloje patyrė 1210,00 Lt advokato išlaidų ir 1,00 Lt komisinį mokestį už pinigų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovo 96 procentų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 1162,56 Lt advokato išlaidos ir komisinis mokestis už pinigų pervedimą (II t., b.l. 86) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

35Atsakovė O. V. S. 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7)-S-2902-13 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (II t., b.l. 9-11). Iš 2014-03-06 Ukmergės rajono apylinkės teisme gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 600 Lt advokato užmokestis ir 51,40 Lt kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, viso 651,40 Lt. Kadangi teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro keturis procentus, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 26,05 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str.).

36Be to, byloje yra patirtos 23,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį patenkinus 96 procentais, iš ieškovo valstybės naudai skaičiuotinos 0,96 Lt išlaidos. Iš atsakovės priteistina patenkintų reikalavimų daliai 50 procentų pašto išlaidų valstybei, tai yra 11,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

37Kadangi ieškovo pašto išlaidos valstybei sudaro 0,96 Lt išlaidos, todėl iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos, vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str., 269 str. teismas

Nutarė

39Ieškinį tenkinti iš dalies.

40Priteisti iš atsakovės O. V. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), 4029,48 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt devynis litus 48 centus) skolos, 109,00 Lt (vieną šimtą devynis litus 00 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 124,80 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 80 centų) žyminio mokesčio išlaidų, 1.162,56 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt du litus 56 centus) advokato išlaidų ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“, įmonės kodas 182714850, buveinė Šviesos g. 17, Ukmergės m., naudai.

41Priteisti iš atsakovės O. V. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), 11,50 Lt (vienuolika litų 50 centų) pašto išlaidų valstybei.

42Priteisti iš ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“, įmonės kodas 182714850, buveinė Šviesos g. 17, Ukmergės m., 26,05 Lt (dvidešimt šešis litus 05 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

43Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

44Informuoti ieškovą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.

45Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ su ieškiniu kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovė O. V. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo... 5. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ginčo... 6. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad nesutinka, jog tarp jos ir... 7. Atsakovė O. V. S. ir jos atstovė advokatė R. J. prašė ieškinį atmesti.... 8. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nesilaikė... 9. Ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ atstovai R. R. ir advokatas V. K. prašė... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.... 12. Byloje nustatyta, kad atsakovei O. V. S. nuosavybės teise priklauso butas,... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono... 14. Atsakovė, po šių teismo sprendimų priėmimo ir toliau atsisako ieškovui... 15. Atsakovė, ankstesnėje dėl to paties ginčo, tačiau kito skolos periodo,... 16. Fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms... 17. Ginčo laikotarpiu buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo... 18. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 ūkio... 19. Tai, kad atsakovė atliko parastojo remonto darbus (I t., b.l. 130-131, 12) bei... 20. Atsakovės teiginiai, kad ji neturi energiją naudojančių įrenginių, nes... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 23. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai... 24. Atsakovės ir jos atstovės nurodyta teismų praktika, tai yra Lietuvos... 25. Atsakovė ir jos atstovė tiek posėdžio metu, tiek savo atsiliepime teismui... 26. Taip pat atmestinas atsakovės ir jos atstovės argumentas, jog „Remiantis... 27. Patenkinus ieškinį dėl skolos priteisimo visiškai ir pripažinus, kad... 28. Atsakovės O. V. S. ir jos atstovės prašymai kreiptis į Lietuvos... 29. Skolos dydžiui pagrįsti ieškovas yra pateikęs priskaitymų ir mokėjimų... 30. Kadangi atsakovė O. V. S. savo prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos... 31. Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš... 33. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo... 34. Taip pat ieškovas byloje patyrė 1210,00 Lt advokato išlaidų ir 1,00 Lt... 35. Atsakovė O. V. S. 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus valstybės garantuojamos... 36. Be to, byloje yra patirtos 23,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių... 37. Kadangi ieškovo pašto išlaidos valstybei sudaro 0,96 Lt išlaidos, todėl... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 40. Priteisti iš atsakovės O. V. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), 4029,48 Lt (keturis... 41. Priteisti iš atsakovės O. V. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), 11,50 Lt (vienuolika... 42. Priteisti iš ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“, įmonės kodas 182714850,... 43. Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į... 44. Informuoti ieškovą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei... 45. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...