Byla 2-2075-294/2018
Dėl įpareigojimo perkelti voljerą į kitą namo pusę

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovams T. G., I. G., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, atsakovui A. J., atsakovo atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. G., T. G. ieškinį atsakovams V. R., A. R., A. J. dėl įpareigojimo perkelti voljerą į kitą namo pusę

Nustatė

5Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti šuns voljerą į ( - ) namo kitą pusę taip, kad esantis šuo nematytų pas ieškovus atvykstančių/ateinančių žmonių ir nelotų į namo langus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų nuosavo vidinio kiemo voljere laikomas šuo prisideda prie ieškovų sveikatos žalojimo, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į šuns savininką dėl šuns elgesio. Šuns savininkui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymi, kad šuns voljeras yra prieš jų namo langus.

6Atsakovas A. J. teismui pateiktame atsiliepime su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodo, jog jis nuomojasi gyvenamąjį namą nuo 2013-07-01, kuriame augina ir laiko šunį. Pažymėjo, kad šuo loja ant jį erzinančių, besikėsinančių į saugomą teritoriją asmenų, todėl ieškovų kviesti pareigūnai, antstoliai buvo kaip nepažįstami žmonės šuns aploti. Nurodė, kad šuns voljero pastatymas nepažeidžia Statybos techninio reglamento, todėl ieškovų reikalavimo patenkinimas pažeistų Konstitucijos ginamą asmens nuosavybės teisę.

7Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė reikalavimus iš esmės pagrįsdami ieškinyje nurodytais motyvais.

8Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

9Ieškinys atmestinas.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

11Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus perkelti šuns voljerą. Savo ieškinį grindžia LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, CK 4.41 straipsnio, bei Statybos techninio reglamento pažeidimu.

12Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis). Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 straipsnyje. Nors šiuo atveju ieškovai nurodo, kad atsakovo šuo kelia pavojų , žaloja jų sveikatą, tačiau tai tėra deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais (kitais) įrodymais.

13Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

16Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, kad patys laiko taksų veislės šunį, kuris su atsakovo šunimi nekonfliktuoja, sugyvena draugiškai, vienas ant kito neloja. Tą pačią aplinkybę patvirtino teismui ir atsakovas. Todėl iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovo šuo yra neagresyvus ir, priešingai nei teigia ieškovė, elgiasi adekvačiai. Iš byloje surinktų įrodymų (be kita ko, ir pateiktų nuotraukų) matyti, kad atsakovas, gavęs ieškovų skundus, ėmėsi priemonių tvorai uždengti plėvele, kad šuo netrikdytų ieškovų savo lojimu (t.y. nematytų ieškovų kieme esančių žmonių, atvykstančių žmonių ir pan.). Be to, teismui pateikti įrodymai, kad atsakovo šuo praėjęs dresavimo kursą ir išlaikė socializacijos testus (b. l. 63).

17CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

18Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

19Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

20Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) matyti, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atsakovus įpareigoti perkelti šuns voljerą, kuris laikytinas I kategorijos statytiniu ir tokiam pastatui pagal Statybos techninį reglamentą nereikia suderinimo ir projekto (b. l. 76). Iš byloje pateiktų nuotraukų ir teisės aktų sisteminės analizės matyti, kad voljeras yra kilnojamas nesudėtingo pobūdžio statinys, nėra jokio kito nekilnojamojo daikto priklausinys ar jo dalis.

21Nuosavybės teisė – subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir duodanti galimybę jos turėtojui savo nuožiūra, kiek leidžia objektyviosios teisės normų nustatytos ribos, tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam, jog viena šalis galėtų daiktą perduoti nuosavybės teise kitai šaliai, ji visų pirma turi nuosavybės teisę į tą daiktą turėti. Nuosavybės teisė yra įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taigi, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, o nuosavybę perimanti šalis turi aiškiai išreikšti valią ją priimti. Šiuo atveju ginčo, kad atsakovui teisėtai priklauso šuo nėra, taip pat nėra įrodymų (ir jau anksčiau konstatuota), kad voljeras būtų pastatytas neteisėtai arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo statiniu atsakovas gali disponuoti laisvai, pasirinkdamas tiek jo vietą, tiek jo pastatymą.

22Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina, kad „Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“.

23To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiuo atveju ieškovai teigia, kad atsakovo laikomas šuo gelia grėsmę jų sveikatai, tačiau iš bylos aplinkybių nustatyta priešingai: šuo laikomas voljere, jis neturi galimybės laisvai pateikti į ieškovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (būstą), o atsakovo nuosavybę ir turtą saugančio šuns lojimas negali būti laikomas ieškovų sveikatos trikdymu. Pažymėtina, kad nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną taip pat nurodyta, kad gerai matomuose įrašuose matyti, kad šuo tiesiogiai reaguoja į jį filmuojantį asmenį, o tai nelaikoma teisės aktų pažeidimu (b.l. 31). Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad nenustatyta, jog šuo lotų be reikalo, šuns dokumentai tvarkingi, o konfliktai vyksta būtent tarp ieškovų ir atsakovo.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė ieškinio būtinųjų sąlygų, neįrodė, kad yra pagrindas suvaržyti atsakovo nuosavybės teises ir įpareigoti jį perkelti voljerą pagal ieškovų pageidavimą, todėl jų ieškinys atmestinas.

25Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

28Byloje nustatyta, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovų ieškinys visiškai atmestas, ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

29Atsakovas A. J. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos (ar kitas) išlaidas, todėl pastarosios ieškovų ieškinį atmetus atsakovo naudai nėra priteisiamos (CPK 88, 98 str.). Kiti atsakovai jokių prašymų atlyginti jų patirtas teisinės pagalbos ar kitas išlaidas teismui taip pat nepateikė.

30Valstybė patyrė 16,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 16,93 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 17 Eur, ir ieškinį atmetus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

31Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

32Ieškovų I. G., T. G. ieškinį atsakovams V. R., A. R., A. J. dėl įpareigojimo perkelti voljerą į kitą namo pusę atmesti.

33Priteisti iš ieškovų I. G., a. k. ( - ) ir T. G., a. k. ( - ) valstybei lygiomis dalimis 17 EUR (septyniolika eurų) (t.y. po 8,50 eurus iš kiekvieno ieškovo) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

34Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovams T. G., I. G., ieškovų atstovui advokato padėjėjui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė įpareigoti atsakovus per 10 dienų... 6. Atsakovas A. J. teismui pateiktame atsiliepime su ieškovų pareikštu... 7. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė reikalavimus iš... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai... 11. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus perkelti šuns voljerą. Savo ieškinį... 12. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas... 13. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 16. Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, kad patys laiko taksų veislės... 17. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra,... 18. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 19. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 20. Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų (tiek... 21. Nuosavybės teisė – subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų... 22. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina, kad... 23. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savininkų... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 25. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė... 29. Atsakovas A. J. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė... 30. Valstybė patyrė 16,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 31. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 32. Ieškovų I. G., T. G. ieškinį atsakovams V. R., A. R., A. J. dėl... 33. Priteisti iš ieškovų I. G., a. k. ( - ) ir T. G., a. k. ( - ) valstybei... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...