Byla e2-3491-867/2018
Dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja I. S.,

2sekretoriaujant D. P.,

3dalyvaujant ieškovo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“ direktoriui I. L., ieškovo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei G. M.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 530,01 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas būdamas vairuotoju – ekspeditoriumi. Atsakovas būdamas tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, su jam perduotu vilkiku, valstybinio numerio ženklu ( - ) laikotarpiu nuo 2017-08-19 iki 2017-08-23 neatsiliepė į ieškovo bendrovės vadybininko skambučius ir į kitus badymus su juo susisiekti ir pateikti jam darbinius nurodymus. Visą šį laikotarpį atsakovui priskirtas vilkikas stovėjo aikštelėje Danijoje, nenaudojamas ir dėl to ieškovas patyrė 530,01 Eur nuostolius. Nurodo, kad tarp ieškovo ir Danijos bendrovės „N. D. A/S“ (toliau – NDK) 2017 m. balandžio 7 d. yra sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią ieškovo bendrovė su savo vilkikais teikia NDK transportavimo paslaugas, tai yra vilkikai priklauso ieškovui, o priekabos priklauso NDK bendrovei. Pagal minėtos vežimo sutarties 2 straipsnį NDK moka ieškovui fiksuotą 5300,00 Eur užmokestį per mėnesį už kiekvieną vilkiką, kuris perveža krovinius su NDK priekabomis, plius kintamą kainą už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, tačiau NDK gali mažinti fiksuotą mokesčio sumą tiek, kiek transporto priemonė buvo nepateikta užduočiai vykdyti, skaičiuojant po 176,67 Eur už 1 dieną. NDK pagal sutartį išskaičiuoja iš ieškovei kas mėnesį mokėtino mokesčio už vilkiką sumas už tas dienas, kai vilkikas negalėjo būti naudojamas ne dėl NDK kaltės. Kadangi atsakovas būdamas komandiruotėje, nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. NDK bendrovės buvo siunčiamas (būtų siunčiamas, jeigu būtų atsiliepęs į ieškovo vadybininko bandymus susisiekti įvairiomis priemonėmis) į reisus pradžioje į Prancūziją (08.19), po to – po Daniją (08.21). Tačiau nei į vieną iš jų atsakovas neišvažiavo. Vietoje atsakovo į Prancūziją buvo nusiųstas kitas ieškovo vairuotojas ir vilkikas. Tada buvo tikimasi ir planuojama, kad atsakovas atsilieps ir jam bus duotas reisas po Daniją, turėjęs prasidėti 2017-08-21. Kai atsakovas ir į antrą reisą neišvažiavo, buvo dar kalbama apie galimą jo reisą į Vokietija, bet kadangi NDK ir pats matė, kad vairuotojo kortelė yra išimta iš vilkiko (vairuotojo faktiškai nėra) tai ir reisas į Vokietiją buvo jam anuliuotas. NDK pagal įdiegtas į vilkikus ryšio/sekimo priemones matydama, kad vietoje jų užsakyto vilkiko į reisą išvyko kitas vilkikas ir pagal prieinamus duomenis sutikrinę, kad atsakovo turėtas vilkikas iš viso tomis dienomis niekur nevažiavo ir pažeidžiant taisykles į vilkiką net nebuvo įdėta vairuotojo el. kortelė, pagal sutartį visiškai pagrįstai traktavo, kad jie neturi pareigos mokėti už tą vilkiką fiksuoto mokesčio dalies už 3 dienas, kai paruoštas vilkikas nebuvo jiems pateiktas ir jame net nebuvo vairuotojo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. NDK pateikė sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Šį mokėjimą sudaro NDK ieškovui mokėtina suma už vilkikų suteiktas paslaugas minus išskaitymai. Sąskaitos išklotinė patvirtina, kad išskaita sudarė 5123,43 Eur, į šią sumą įtraukiant 530,01 Eur žalą už atsakovo 3 darbo dienų prastovą (176,67 Eur x 3 d.d.). Dėl atsakovo kaltės ieškovas negavo būtent 530,01 Eur sumos, kas sudaro ieškovo patirtą žalą. Kitos išskaitos už kitus ieškovo vilkikus atliktos todėl, kad minėti vilkikai (išskyrus atsakovo turėtą) buvo grąžinti į Lietuvą planinėms techninėms apžiūroms (skirtingas Lietuvoje praleistas laikas aiškintinas tuo, jog vienus vilkikus reikėjo dar paremontuoti, kiti technines apžiūras praėjo iš karto), todėl NDK bendrovei negalėjo būti pateikti. Šioms transporto priemonėms (vilkikams) buvo atliktos tokios pačios išskaitos kaip ir už A. K. vilkiką. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2017 m. rugpjūčio 31 d. už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti 814,76 Eur, tačiau 2018 m. sausio 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovo reikalavimas buvo atmestas kaip neįrodytas dėl padarytos žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka faktinės situacijos, nes jis 2017 m. rugpjūčio 17 d. paskambino darbdaviui, prašydamas dėl sveikatos būklės suteikti jam 2017 m. rugpjūčio 21 d. išeiginę dieną. Telefoninio pokalbio metu darbdavys jam paaiškino, kad jei jis nori laisvos dienos, turi sumokėti 250,00 Eur ir kategoriškai atsisakė suteikti laisvą dieną. Nurodo, kad darbdavio laisvos dienos prašė, nes 14 parų dirbo tik naktimis, todėl nespėdavo pailsėti ir jausdamas, kad iškilo grėsmė jo sveikatai bei darbinių pareigų atlikimui, nes gali padaryti avariją, 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis nebeišvyko į darbą, o supratęs, kad bus atleistas iš darbo, kartu su kitais vairuotojais grįžo į Lietuvą ir atsiskaitė su darbdaviu už atliktą reisą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo pranešta, kad jis atleistas iš darbo, tačiau atleidžiant iš darbo jam nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis, tai yra neišmokėti dienpinigiai bei nesumokėta už nepanaudotas atostogas, tai yra jam buvo pervesta tik 329,44 Eur. Nurodo, kad ieškovas neužtikrino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio ir 159 straipsnio nuostatų, dėl saugios darbo vietos ir aplinkos užtikrinimo. Mano, kad darbdavys privalėjo suteikti jam laisvą dieną. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, be to, neįrodė sąlygų jo atsakomybei atsirasti. Nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Danijos bendrovė buvo davusi užsakymus atsakovui, nei darbo ginčų komisijai, nei teismui, ar kad būtų sumažintas 530,01 Eur išmokėjimas ieškovui būtent už atsakovo neatliktą darbą.

8Ieškovo atstovas direktorius I. L. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad atsakovas skambino jam ir prašė jo išeiginės dienos, tačiau jis atsakovui paaiškino, kad jei NDK siųs atsakovo vilkiką, jis negalės suteikti poilsio dienos atsakovui, nes jis laisvos dienos prašo, po jam skirtų 45 val. poilsio valandų pagal grafiką.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis prašė darbdavio, kad jam būtų suteikta laisva diena, tai yra skambino direktoriui, tačiau direktorius atsisakė suteikti laisvą dieną. Nurodė, kad laisvos dienos prašė, nes jautė, kad jo sveikata pablogėjo, nes turi problemų su aukštu kraujo spaudimu, o kadangi dirbo naktimis dėl kavos ir cigarečių bei netinkamo poilsio pasijuto blogai. Nurodė, kad jis bandė pagalbos ieškoti pas kitus vairuotojus, tačiau niekas neatsiliepė, todėl nuėjo į degalinę ir išsipirko kambarį viešbutyje, kad galėtų pailsėti. Į medikus nesikreipę, nes pats turi vaistų. Neprašė grąžinti darbdavio į Lietuvą, nes yra susitarimas, kad jei bus grąžintas tai nebus sumokėti pinigai. Negalėjo paaiškinti, dėl ko neatsiliepė į ieškovo bandymus susiekti su juo ir dėl ko nepranešė, kad serga ir negali dirbti.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys tenkintinas visiškai.

12Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar egzistuoja sąlygos darbdaviui, tai yra ieškovui, reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, tai yra darbuotojo.

13Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes tai, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas 2017 m. rugpjūčio 31 d., jau įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui (Nr. XII-2603), nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių sprendimui taikytinos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (toliau – DK). Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 570/17 (b.l. 70-71), kuri galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., todėl sprendžiant tarp šalių ginčą nebus vertinama tarp šalių sudaryta visiško materialinės atsakomybės sutartis, nes ji pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 straipsnio 12 punktą neteko galios.

14Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pas ieškovą, pagal 2017 m. sausio 4 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 570/17, vairuotoju – ekspeditoriumi (e. b.l. 10-14). Tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje numatyta, kad dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovo priimtame įsakyme nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas, nors turėjo būti taikytos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK nuostatos ir atleidimo pagrindas turėjo būti nurodytas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tai yra už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

15Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 25 d. buvo komandiruotėje, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę į Daniją su vilkiku „Man“, valstybinio numerio ženklas ( - ) laikotarpiui nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., atsakovui išduotas 300,00 Eur avansas (e. b.l. 15). Nustatyta, kad ieškovo 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu atsakovui įforminta pravaikšta už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 25 d., nes atsakovas nepasirodė darbe (e. b.l. 16), o 2017 m. rugpjūčio 31 dienos įsakymu Nr. 31/08/3 atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (įsakyme nurodytas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), išmokant kompensaciją už eilines atostogas 2,5 dienos (e. b.l. 18). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs atleidimo pagrindą, ar būtų pareiškęs ieškovui reikalavimą dėl netinkamai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio atleidžiant jį iš darbo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasirašytinai būtų supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam tapo žinoma, kad jis atleistas 2017 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tą pačią dieną kai buvo priimtas ieškovo įsakymas dėl atsakovo atleidimo. Atsakovo teismui pateiktas antstolės R. V. 2017 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F17-68, patvirtina, kad atsakovas skambino ieškovui, tai yra direktoriui prašydamas suteikti jam pirmadienį išeiginę dėl sveikatos, tačiau iš pokalbio matyti, kad ieškovo atstovas nesutiko suteikti išeiginės, motyvuojant tuo, kad atsakovas išeiginės dienos prašo po 45 val. pertraukos (e. b.l. 94-95). Iš telefoninio pokalbio nustatyta, kad atsakovas ieškovo prašo išeiginės dėl sveikatos prieš keturias dienas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pokalbis vyko 2017 m. spalio 8 d., tačiau tuo metu atsakovas jau nebedirbo pas ieškovą. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad toks pokalbis tarp jų buvo, o po pokalbio atsakovas nebepasirodė darbe, todėl pripažintina, kad telefoninis pokalbis vyko ne 2017 m. spalio 8 d., o 2017 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepasiekiamas ir kad nedirbo, nes blogai jautėsi, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. su kitais vairuotojais jau grįžo keltu į Lietuvą, nes suprato, jog jis bus atleistas. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. nedirbo, nors buvo komandiruotėje Danijoje. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2017 m. rugpjūčio 20 d. neišėjo į darbą, nes jautėsi blogai, tačiau į medikus nesikreipė, nes su savimi turėjo vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ir nuėjęs į viešbutį prie degalinės išsinuomojo kambarį, kuriame ir ilsėjosi. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių jis nesusiekė su darbdaviu ir nepranešė, kad dėl ligos negali dirbti, ar kodėl neatsiliepė į telefono skambučius kelias dienas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė tik 2016 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Nefridos“ klinika asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketą (e. b.l. 155). Teismo vertinimu atsakovo teismui pateikta medicininė anketa nepatvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., turėjo sveikatos problemų ir darbe nepasirodė dėl svarbių priežasčių, nes ši anketa tik patvirtina apie atsakovo sveikatos būklę 2016 m. ir nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio 20 d.-23 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas grįžęs į Lietuvą būtų kreipęsis į medikus. Todėl darytina išvada, kad atsakovui pagrįstai buvo įforminta pravaikšta už tai, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo darbo laiko grafiką matyti, kad atsakovui poilsis priklausė 2017 m. rugpjūčio 18 ir 19 d. Teismo vertinimu atsakovui pravaikšta turėjo būti įforminta už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d., o ne nuo rugpjūčio 19 d., nes 2017 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui priklausė kaip laisva diena. Ieškovo pateikti į bylą kelto bilietai patvirtina, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. jau buvo kelte ir buvo grąžinamas į Lietuvą. Atsakovas būdamas apdairus ir protingas privalėjo tinkamai informuoti darbdavį apie priežastis dėl ko negalėjo ginčo laikotarpiu būdamas komandiruotėje atlikti savo darbinių funkcijų.

16Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir N. D. A/S“ (toliau -NDK) buvo sudaryta vežimo sutartis (toliau – vežimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo NDK suteikti vilkikus reikalingus transportavimui (e. b.l. 19-26, 115-116). Vežimo sutarties 2 dalyje numatyta, kad NDK ieškovui moka fiksuotą 5300,00 Eur sumą už vilkiką per mėnesį (176,67 Eur per dieną x 360 darbo dienų/ 12 mėnesių). Pagal vežimo sutarties nuostatas jei vilkikas nebus suteikiamas, NDK turi teisę išskaičiuoti po 176,67 Eur už kiekvieną dieną, kai konkretus vilkikas nedalyvaus gamyboje. Pagal vežimo sutartį ieškovas NDK nuomojo 25 vilkus ir už juos per mėnesį turėjo gauti 132 500,00 Eur. Ieškovo pateiktas 2017 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo pranešimas, patvirtina, kad ieškovui pagal vežimo sutartį už rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta 123 364,33 Eur, tai yra išskaičiavus 5 123,43 Eur (e. b.l. 145, 34-35). Iš ieškovo pateiktų dokumentų bei posėdžio metu ieškovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad NDK atlikdama pavedimą už rugpjūčio mėnesį išskaičiavo 530,01 Eur ir už vilkiką, valstybinio numerio ženklas ( - ) kuris buvo priskirtas atsakovui, išskaityta už tris dienas, tai yra už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., kai vilkikas stovėjo ir kai atsakovas neatliko savo darbinių funkcijų. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad išskaitos buvo atliktos ir už kitus vilkikus, tačiau šie vilkikai NDK buvo nepateikti dėl to, kad turėjo praeiti technines apžiūras ar jiems buvo reikalingas remontas.

17DK 151 straipsnio numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę. Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

18Ieškovas savo nuostolius grindžia kaip negautas pajamas, kurių negavo iš NDK pagal vežimo sutartį dėl atsakovo kaltės, kuris nepasirodė darbe be svarbių priežasčių. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad ieškovo patirtos žalos laikotarpiu ieškovą ir atsakovą siejo darbiniai santykiai ir atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kurioje turėjo vykdyti jam pavestas darbines funkcijas, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 23 d. nepasirodė darbe ir nepranešė priežasčių dėl ko nepasirodė darbe.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. ( - ) straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

20Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad NDK nesumokėjo ieškovui už atsakovui priskirtą vilkiką už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 23 d., kai atsakovui priskirtas vilkikas stovėjo ir atsakovas, be pateisinamos priežasties, nevykdė jam pavestų darbinių pareigų. Tai, kad atsakovui priskirtas vilkikas laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 20 d., 21 d. ir 22d. būtų buvęs NDK siunčiamas į reisą, patvirtina ieškovo ir NDK susirašinėjimas elektroniniais laiškais, todėl darytina išvada, kad NDK pagrįstai neišmokėjo 530,01 Eur pagal vežimo sutartį ieškovui, nes atsakovui priskirtas automobilis tomis dienomis nevyko niekur ir stovėjo (e. b.l.106-114 ). Įvertinus byloje esančius rašytiniu įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas įrodė žalos dydį ir yra visos sąlygos ieškovui reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistina 530,01 Eur nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

21Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 542,00 Eur už atstovavimo išlaidų (300,00 Eur už ieškinio rengimą ir 242,00 Eur už atstovavimą teisme) ir 76,26 Eur už vertimą, tai yra viso 618,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį tenkinus priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 530,01 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų ir vieną centą) žalos atlyginimą ir 618,26 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų ir dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovui Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“, juridinio asmens kodas 110678694, Tauralaukio g. 10 D, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), akcinė bendrovė SEB bankas.

25Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja I. S.,... 2. sekretoriaujant D. P.,... 3. dalyvaujant ieškovo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 530,01 Eur žalą bei bylinėjimosi... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 8. Ieškovo atstovas direktorius I. L. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis prašė darbdavio, kad jam... 10. Teismas... 11. ieškinys tenkintinas visiškai. ... 12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar egzistuoja... 13. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes tai, kad atsakovas iš darbo... 14. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių teismo... 15. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1... 16. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir N. D. A/S“ (toliau... 17. DK 151 straipsnio numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 18. Ieškovas savo nuostolius grindžia kaip negautas pajamas, kurių negavo iš... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)12... 20. Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad NDK nesumokėjo... 21. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 542,00 Eur už... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas... 23. ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 530,01 Eur... 25. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...