Byla e2S-512-357/2018
Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Nagų imperija“ ir UAB „Estnaila“ ieškinį atsakovei MB „Nagų estetikos centras“ dėl skolos priteisimo, bei atsakovės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ priešieškinį ieškovei UAB „Estnaila“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei UAB „Estnaila“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –5953,25 Eur sumai areštuoti ieškovei UAB „Estnaila“ priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovės MB „Nagų estetikos mokymo centras“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė priešieškinyje pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo vertinimo, jog ieškovei UAB „Estnaila“ prašoma priteisti priešieškiniu suma yra didelė. Nors suma ir nemaža, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, negalima daryti išvados, kad ieškovė negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Iš 2018-02-22 pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad UAB „Estnaila“ 2016-2017 metais turėjo atitinkamai 17742 Eur ir 17680 Eur pelno (žr. pelno (nuostolių) ataskaitas). Taigi, įmonės veikla nėra nuostolinga, yra pakankamai pelninga. Iš 2017-12-31 balanso matyti, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 35261 Eur. Palyginus su 2016 metais, kai įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 20242 Eur, nuosavas kapitalas ženkliai išaugo. Įmonė turi trumpalaikio turto už 89425 Eur. Šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad įmonės finansinė būklė blogėja.
  3. Teismas nurodė, kad LITEKO duomenimis, nuo 2000 metų UAB „Estnaila“ kaip proceso dalyvė nurodoma vienintelėje, šiuo metu nagrinėjamoje byloje. Taigi, nėra duomenų, jog nurodyta ieškovė turėjo arba turi kreditorių, pareiškusių pretenzijas teisme. Taip pat atsižvelgtina ir į UAB „Estnaila“ verslo veiklos pobūdį – ieškovė užsiima nagų estetikos mokymo veikla. Iš balanso nenustatyta, kad laikinąsias apsaugos priemones būtų galima nukreipti į nekilnojamąjį ar kitą įmonės veiklai nereikalingą turtą (tokio turto nenustatyta), todėl piniginių lėšų areštas banko sąskaitose tikėtinai neigiamai paveiktų ieškovės galimybes vykdyti verslo veiklą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Nagų estetikos mokymo centras“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

95.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovo prašymą, nenurodė, kad jam kilo abejonių dėl tikėtino priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įvertinus atsakovės priešieškinio motyvus ir priedus, negalima daryti prielaidos, jog reiškiami reikalavimai negalės būti patenkinami ir kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti.

105.2. Visiškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė priešieškinyje pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo vertinimo, nors ieškovei UAB „Estnaila” prašoma priteisti priešieškiniu suma yra didelė. Ieškovei UAB „Estnaila” pareikšto priešieškinio suma yra didelė, tai patvirtina pačios ieškovės UAB „Estnaila” nurodymas 2017-08-30 ieškinyje dėl sumos priteisimo.

115.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti priešieškinio reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į ieškovės UAB „Estnaila” finansines galimybes, t.y. ar UAB „Estnaila” turtinės galimybės yra tokios, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės UAB „Estnaila” finansines galimybes, todėl nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, pagal pateiktus duomenis, negalima daryti išvadą, kad ieškovė UAB „Estnaila” negalėtų įvykdyti teismo sprendimą.

125.4. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie ieškovės UAB „Estnaila” ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą (pinigines lėšas) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ieškovui kaip privačiam juridiniam asmeniui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Juo labiau neatsiejamai reikia įvertinti ir atsakovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad ieškovė UAB “Nagų imperija” turėjo ir turi finansinių problemų, šios bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, todėl buvo įsteigta kita bendrovė - UAB „Estnaila”, kuri priklauso tai pačiai Borovikovų šeimai, įmonė faktiškai vykdo tą pačią veiklą, ką vykdė UAB „Nagų imperija”, įmonių buveinės realiai veikia tuo pačiu adresu.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Nagų imperija” ir UAB „Estnaila“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

136.1. Atsakovė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nurodo tai, kad neva ieškovė UAB „Estnaila“ gali savo pinigines lėšas kokiu nors būtu paslėpti, išleisti ar kaip kitaip realizuoti, tačiau jokiais įrodymais to nepagrindė.

146.2. Atsakovė, suvokdama, kad 5 953,25 Eur ieškovei UAB „Estnaila“ nėra didelė suma, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones net nebandė jo motyvuoti tuo, kad ši suma neva yra didelė ieškovei UAB „Estnaila“. Teikdama atskirąjį skundą, jau šį argumentą mėgina vystyti plačiau - iš esmės, tai yra esminis atskirojo skundo argumentas.

156.3. Ieškovė pateikė UAB „Estnaila“ finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad 5 953,25 Eur sumai ieškovei UAB „Estnaila“ nėra didelė, nes ji turi pakankamai turto ir yra pelninga, be to, šis juridinis asmuo turi sveiką tokio pobūdžio juridiniams asmenims apyvartą. Šiuo metu UAB „Estnaila“ veikia pilnu pajėgumu, ką iš dalies patvirtina ieškovės atstovės V. B. užimtumas organizuojant ir vykdant mokymus, dėl ko derinamos teismo posėdžių datos gerokai į priekį. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
  3. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (ginčo atveju atsakovei) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
  4. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad atsakovės priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga. Pažymėtina, jog visos priešieškinio aplinkybės bus įvertintos ir dėl jų plačiau pasisakyta tik teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės.
  5. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. apeliantė neįrodė prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo.
  6. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio/priešieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui/atsakovui pranašumo atsakovo/ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad yra ketinama perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017).
  7. Apeliantė nurodo, kad ieškovei UAB „Estnaila” priešieškinio suma yra didelė, tai patvirtina pačios ieškovės UAB „Estnaila” nurodymas 2017-08-30 ieškinyje dėl sumos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime besąlyginio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Estnaila“ 2017 metais turėjo 17680 Eur pelną ir nuosavo kapitalo už 35261 Eur. Palyginus su 2016 metais, kai įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 20242 Eur, nuosavas kapitalas ženkliai išaugo. Įmonė turi trumpalaikio turto už 89425 Eur. Šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad įmonės finansinė būklė blogėja. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu kitų teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose UAB „Estnaila“ yra atsakovė, nėra. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš balanso nenustatyta, jog laikinąsias apsaugos priemones būtų galima nukreipti į nekilnojamąjį ar kitą įmonės veiklai nereikalingą turtą (tokio turto nenustatyta), todėl piniginių lėšų areštas banko sąskaitose tikėtinai neigiamai paveiktų ieškovės galimybes vykdyti verslo veiklą.
  9. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė „Nagų imperija” turėjo ir turi finansinių problemų, šios bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, todėl buvo įsteigta kita bendrovė - UAB „Estnaila”, vykdanti tą pačią veiklą, ką vykdė ir UAB „Nagų imperija”, įmonių buveinės realiai veikia tuo pačiu adresu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti, kad UAB „Estnaila” gali elgtis nesąžiningai ir ketinti perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.
  10. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  12. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

19Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai