Byla e2-1563-302/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui S. Č. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. J. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš skolininko S. Č. 72 692,50 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 327 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog atsakovo skola kilo iš to, jog kitas solidarus skolininkas sumokėjo civiliniam ieškovui visą Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-398/2016 priteistą žalą ir pareiškėja, perėmusi reikalavimo teisę, siekia atsakovo dalies grąžinimo.
  2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikštų reikalavimų ribose areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-02 nutartimi kreditorės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo S. Č. atžvilgiu. Skolininkui pareiškus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 nutartis panaikinta ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  4. Tuo tarpu, skolininkas S. Č. pateikė prieštaravimus dėl 2016-05-02 teismo įsakymo, ir teisme gautas ieškovės J. Ž. ieškinys atsakovui S. Č., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 72 692,50 Eur skolos, 5% dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą patenkino.
  2. Teismas nurodė, kad reiškiamo ieškinio suma – 72 692,50 Eur atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, tikėtina, yra labai didelė, taigi egzistuoja pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo teisėtus interesus, pirmiausiai areštuojamas atsakovo kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas S. Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovei pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negalėjo tinkamai įvertinti ieškinio prima facie pagrįstumo.
    2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo yra melagingi. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su AB „City Service SE“, sumokant nuosprendžiu priteistą pinigų sumą.
    3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes pažeidžia atsakovo teisę naudotis jo turimomis piniginėmis lėšomis, be kita ko, ir sumokėti jį byloje atstovaujančiam advokatui.
  2. Ieškovė J. Ž. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimą AB „City Service SE“, todėl ieškovė laikytina įgijusi teisę reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo.
    2. Ieškinio suma pagrįstai įvertinta kaip didelė atsakovui, o atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą šios teismo išvados nepaneigė.
    3. Faktas, jog skundžiama nutartimi areštuotas atsakovo turtas ieškinio sumos ribose, paneigia jo nuodytus argumentus apie laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantas S. Č., nesutikdamas su jo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirajame skunde ginčija ieškovės reikalavimo preliminarų pagrįstumą. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-21 nuosprendžiu žala civiliniam ieškovui iš jo priteista nebuvo, dėl ko jis ir neturi pareigos atsakyti kaip solidarus bendraskolis.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  5. Nors nagrinėjamu atveju pirmąjį kartą laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos remiantis prašyme dėl teismo įsakymo pateikta informacija, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu teisme jau buvo priimtas ieškovės ieškinys, pareikštas po atsakovo prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek prašymo dėl teismo įsakymo, tiek ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl tiek teismo įsakymas, tiek ir ieškinys pripažintinas preliminariai pagrįstu. Pažymėtina, jog išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bei ieškovės reikalavimo pagrįstumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje teismas plačiau dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks vertinimas iš viso nebuvo atliktas. Faktas, jog teismas ieškinį priėmė, taip pat nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pats savaime leidžia spręsti, jog teismas ieškovės ieškinį laikė preliminariai pagrįstu. Dėl išvardintų priežasčių aptartas atsakovo atskirojo skundo argumentas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu, jog šiuo atveju egzistuoja prima facie ieškinio pagrįstumas.
  6. Grįsdama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, ieškovė J. Ž. nurodė, jog ieškinio suma atsakovui laikytina labai didele.
  7. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  9. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
  10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Tuo tarpu pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės neneigė, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie savo turinę padėtį nepateikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu egzistuojant grėsmei ieškovų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamam įvykdymui.
  11. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimus, riboja jo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
  12. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ieškovė, vien laikinųjų apsaugos priemonių faktas negali reikšti atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Priešingai, skundžiama nutartimi teismas, laikydamasis proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų, nutarė pirmiausiai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, to tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik ieškinio sumos ribose.
  13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.