Byla 2-211-241/2018
Dėl likvidacinio akto ir balanso patvirtinimo bei kreditorių susirinkimas įpareigotas šį klausimą svarstyti iš naujo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų OOO „Lit Avtomatika“, I. B., M. M. (M. M.), E. A., P. B., G. T., R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios akcinės bendrovės „Lietuvos automatika“ kreditorių 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl likvidacinio akto ir balanso patvirtinimo bei kreditorių susirinkimas įpareigotas šį klausimą svarstyti iš naujo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja VĮ Turto bankas pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriame prašė panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu dėl likvidacinio akto ir balanso patvirtinimo.
  2. Pareiškėja nurodė, kad įkaito turėtoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo, taip pažeisdama antros eilės kreditorių interesus ir sumažindama jų galimybes padengti didesnę dalį bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo. Priimant ginčijamą nutarimą buvo nesilaikoma bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo proporcijos administravimo išlaidoms padengti, juo įtvirtintas neteisėtas administravimo išlaidų naštos paskirstymas tarp įkaito turėtojo ir kitų kreditorių.
  3. Įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą, nei įkaito turėtojo kreditinis reikalavimas bankroto byloje. Lėšų likutis, susidarantis kaip skirtumas iš turto pardavimo pajamų atėmus įkaito turėtojo reikalavimą, skirtinas kitų kreditorių (ne įkaito turėtojo) reikalavimams tenkinti. Šis likutis priskirtinas kitoms bankrutuojančios įmonės pajamoms (parduotas neįkeistas turtas, išieškotos skolos ir pan.) ir negali būti vertinama, jog šia suma įkaito turėtojas prisideda prie administravimo išlaidų dengimo. Laikytina, kad įkeisto turto pardavimo pajamos sutampa su įkaito turėtojo reikalavimu.
  4. Teisminė praktika analogiškuose teisiniuose santykiuose aiškiai suformuota – įkaito turėtojams permokėtų arba nepagrįstai gautų lėšų klausimas sprendžiamas pastariesiems grąžinant jiems tenkančią administravimo išlaidų dalį. Ginčijamu nutarimu siekiama įteisinti imperatyvias teisės normas ir teismų praktiką pažeidžiantį administravimo išlaidų paskirstymą – jų padengimo našta perkeliama antros eilės kreditoriams.
  5. Už ginčijamą nutarimą balsavo pirmosios ir trečiosios eilės kreditoriai, tačiau jie nėra suinteresuoti ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas atitinkančia administravimo išlaidų dengimo proporcija. 36 596,96 Eur suma, dėl kurios kilo ginčas, būtų skirstoma tik pirmąja eile nepadengtiems antros eilės kreditorių reikalavimams, todėl šie kreditoriai neturi materialinio suinteresuotumo, t. y. nepretenduoja į nurodytą sumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino 2017 m. gegužės 29 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl likvidacinio akto ir balanso patvirtinimo bei įpareigojo kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo.
  2. Teismas, įvertinęs ginčui reikšmingą teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas išskaitant jų sumą iš teismo bankroto byloje patvirtintos jo finansinio reikalavimo sumos. Teismas pažymėjo, kad ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą.
  3. Teismas laikė nepagrįstu atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nurodomą argumentą, kad skundas negali būti tenkinamas dėl to, jog 2016 m. rugpjūčio 3 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nebuvo nurodyta sumokėti administravimo išlaidų dalį ir toks nutarimas nebuvo priimtas. Teismas vertino, kad kreditorių susirinkimas patvirtino tik administravimo išlaidų dydį, o administravimo išlaidų apmokėjimo eilė ir tvarka nebuvo nustatyta. Teismo nuomone, nėra kliūčių bankroto administratorei inicijuoti kreditorių susirinkimą ir siūlyti kreditoriams spręsti dėl administravimo išlaidų apmokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo. Priešingu atveju, pažymėjo teismas, būtų įtvirtinta neteisėta padėtis, kad kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ būtų padengtas visas kreditinis reikalavimas, jai neprisidedant prie administravimo išlaidų atlyginimo. Taip pat teismas nurodė, kad kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ išbraukimas iš BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių sąrašo nekliudo atlikti kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimų, susijusių su bankroto procesu, nes sprendimas dėl įmonės pabaigos byloje dar nėra priimtas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Suinteresuoti asmenys OOO „Lit Avtomatika“, I. B., M. M., E. A., P. B., G. T., R. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos VĮ Turto banko skundą neįtraukęs į bylą visų suinteresuotų asmenų, neinformavęs jų apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokiu būdu teismas pažeidė suinteresuotų asmenų E. A., P. B., G. T., R. N. teises, nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Tokie atvejai pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
    2. Nors teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl likvidacinio akto ir balanso tvirtinimo, tačiau nepasisakė, kokie pažeidimai buvo padaryti jį tvirtinant, t. y. teismas nevertino likvidacinio akto ir balanso tvirtinimo teisėtumo.
    3. Įsiteisėjusia teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi įkaito turėtoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo, įvertinus turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais, taip pat patikslinti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai, sumažinant juos patenkintų reikalavimų dydžiu. Kreditoriai, balsuodami už ginčijamą nutarimą, patvirtino teismo nustatytas aplinkybes, priimtus procesinius sprendimus. Teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėja VĮ Turto bankas pritarė administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui, kreditorių susirinkimo nutarimui dėl įmonės veiklos pabaigos, hipotekos kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ išbraukimui iš kreditorių sąrašo. Pareiškėja neinicijavo kreditorių susirinkimo, neteikė siūlymų dėl administravimo išlaidų ir jų apmokėjimo tvarkos.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad hipotekos kreditorius turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas išskaitant jų sumą iš teismo bankroto byloje patvirtintos kreditinio reikalavimo sumos. Administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų įmonės bankroto procedūros metu tiek iš įkeisto turto, tiek iš neįkeisto. Lėšos ir jų rūšis yra išskirtos skaičiuojant administravimo išlaidų dengimo proporciją.
    5. Bankroto procedūros metu pardavus įkeistą turtą buvo gauta daugiau lėšų, nei įkaito turėtojo kreditinis reikalavimas. Iš šių lėšų pirmiausia padengus šiai gautų lėšų rūšiai tenkančią proporcingą administravimo išlaidų dalį, buvo visiškai patenkintas įkaito turėtojo reikalavimas, o likusios lėšos skirtos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Toks lėšų paskirstymas atitinka teisės aktų nuostatas.
    6. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013, nes skiriasi šios bylos ratio decidendi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti skirtų sumų patvirtinimo pardavus įkeistą turtą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas likvidacinis aktas ir balansas, teisėtumo, tačiau šis nutarimas nenustatė jokių administravimo išlaidų dydžių, proporcijų ar jų apmokėjimo tvarkos. Galėjo būti ginčijami kiti bankroto byloje priimti kreditorių susirinkimo nutarimai, teismo procesiniai sprendimai.
  2. Suinteresuotas asmuo V. D. prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo sutinka su atskirojo skundo argumentais.
  3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Hipotekos kreditorius turi visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Taip pat ir tais atvejais, kai pardavus hipoteka įkeistą turtą gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą.
  4. Pareiškėja VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčas kilo dėl įkaito turėtojai UAB „Baltijos kredito sprendimai“ tenkančios administravimo išlaidų dalies – 36 596,96 Eur, kurios ji nesumokėjo. Todėl administravimo išlaidos buvo dengiamos tik iš kitų lėšų, o įkaito turėtoja prie administravimo išlaidų neprisidėjo.
    2. Kreditorių susirinkimas negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Apeliantų aiškinimas, kad įkaito turėtojas prisidėjo prie administravimo išlaidų lėšų likučiu, kuris susidarė iš įkeisto turto lėšų atėmus įkaito turėtojo patvirtintą reikalavimą bankroto byloje, prieštarauja teismų praktikai. Teismų praktika dėl administravimo išlaidų naštos paskirstymo tarp įkaito turėtojų ir kitų kreditorių yra aiški. Įkaito turėtojas nėra atleidžiamas nuo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo.
    3. Apeliantai, kaip trečios eilės kreditoriai, nepretenduoja į įkaito turėtojo grąžintinų 36 596,96 Eur paskirstymą – ši suma būtų skirstoma tik pirmąja eile nepadengtiems antros eilės kreditorių reikalavimams, todėl apeliantai neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo palaiko visus argumentus, išdėstytus 2017 m. liepos 13 d. atsiliepime į pareiškėjos VĮ Turto banko skundą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl likvidacinio akto ir balanso patvirtinimo bei kreditorių susirinkimas įpareigotas šį klausimą svarstyti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

  1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos VĮ Turto banko skundą neįtraukęs į bylą visų suinteresuotų asmenų, neinformavęs jų apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokiu būdu, apeliantų nuomone, teismas pažeidė suinteresuotų asmenų E. A., P. B., G. T., R. N. teises, nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantai pažymi, kad tokie atvejai pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
  2. CPK 266 straipsnyje nurodyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie įrodytų, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantams E. A., P. B., G. T., R. N. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ir pareigos ar kitaip paveikta šių asmenų teisinė padėtis, tokių aplinkybių nenustatė ir pats apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo. Be to, teisės aktuose nenumatyta pareiga teismui, sprendžiant ginčus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, įtraukti į tokios bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis visus bankrutavusios įmonės kreditorius.
  4. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
  5. Ant pareiškėjos VĮ Turto banko skundo dėl 2017 m. gegužės 29 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu 2017 m. liepos 21 d. užrašyta bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija – „Skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 26 d. 16 val. Paskelbti nustatyta tvarka“ (9 t., b. l. 88). CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Vilniaus apygardos teismas specialiame interneto tinklalapyje 2017 m. liepos 24 d. paskelbė tokio turinio pranešimą: „Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) civilinėje byloje Nr. B2-3097-614/2017 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą atsakovei AB „Lietuvos automatika“, 2017 m. rugsėjo 26 d. 16:00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko skundas dėl BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių 2017 m. gegužės 29 d. susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja“ (9 t., b. l. 135). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
  6. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 21 d. pranešimu dėl atsiliepimo į skundą pateikimo įpareigojo bankroto administratorę pranešti kreditoriams apie teismo priimtą pareiškėjos VĮ Turto banko skundą (9 t., b. l. 105). ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte reglamentuota, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. 2016 m. liepos 27 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkime penktu darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti informacijos suteikimo apie įmonės bankroto bylos eigą kreditoriams tvarką (8 t., b. l. 44-53). Šioje tvarkoje nustatyta, kad kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kuri pateikiama tokiais dokumentais: įmonės kreditorių susirinkimo protokolais (jų priedais), administratoriaus veiklos ataskaitomis, su įmonės bankroto byla susijusiais teismų procesiniais dokumentais; informaciją pageidaujantis gauti asmuo pateikia administratoriui raštišką prašymą, nurodydamas dokumentus, kurių kopijas administratorius turėtų pateikti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių galimus informacijos suteikimo apie BAB „Lietuvos automatika“ bankroto bylos eigą kreditoriams tvarkos pažeidimus, su jais susijusius kreditorių teisės gauti informaciją suvaržymus. Akcentuotina ir tai, kad apeliantai (kreditoriai), elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, turėjo pakankamai laiko pasidomėti bankroto bylos eiga (pareiškėjos VĮ Turto banko skundas teisme gautas 2017 m. birželio 12 d., skundo nagrinėjimas vyko 2017 m. rugsėjo 26 d., procesinis sprendimas priimtas 2017 m. spalio 3 d.) ir sužinoti jiems aktualią informaciją.

13Dėl bylos esmės

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kreditorės (įkaito turėtojos) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, kai iš įkeisto turto buvo gauta daugiau pajamų nei šios kreditorės finansinis reikalavimas. Iš 2017 m. gegužės 29 d. BAB „Lietuvos automatika“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad antru darbotvarkės klausimu buvo siūloma tvirtinti BAB „Lietuvos automatika“ likvidacinį aktą ir balansą, tačiau pareiškėja VĮ Turto bankas, nepritardama tokiam siūlymui, nurodė, kad įkaito turėtoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto turto, o tai pažeidė kitų kreditorių finansinius interesus ir sumažino antros eilės kreditorių galimybes padengti didesnę dalį kreditinio reikalavimo (9 t., b. l. 80-82). Vilniaus apygardos teisme 2017 m. birželio 12 d. gautame pareiškėjos VĮ Turto banko skunde dėl 2017 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu taip pat buvo remiamasi analogiška aplinkybe, kad skundžiamu nutarimu buvo patvirtintas neteisėtas administravimo išlaidų paskirstymas tarp įkaito turėtojos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir kitų kreditorių, nes, realizavus įkeistą turtą ir gavus daugiau lėšų nei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kreditinis reikalavimas, pastaroji kreditorė neprisidėjo prie administravimo išlaidų atlyginimo. Analogiškos pozicijos pareiškėja VĮ Turto bankas nuosekliai laikosi ir apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjos VĮ Turto banko skundo dalykas ir pagrindas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentai rodo, kad teismas nurodytų skundo nagrinėjimo ribų laikėsi, pagrįstai vertino bankroto proceso metu gautų lėšų administravimo išlaidoms padengti paskirstymo tinkamumą įkaito turėtojos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prisidėjimo prie administravimo išlaidų atlyginimo aspektu.
  2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintas hipotekos kreditorės BAB banko „Snoras“ 645 313,17 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi pradinė kreditorė (įkaito turėtoja) BAB bankas „Snoras“ pakeista nauja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 645 313,17 Eur dydžio kreditinio reikalavimo suma. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi įkaito turėtoja kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ išbraukta iš BAB „Lietuvos automatika“ hipotekos kreditorių sąrašo, nes su ja buvo visiškai atsiskaityta (pervesta 645 313,17 Eur suma), realizavus BAB „Lietuvos automatika“ turtą (9 t., b. l. 54-57, 70-73). Byloje nėra ginčo dėl to, kad hipotekos kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš gautos 645 313,17 Eur sumos neprisidėjo prie administravimo išlaidų atlyginimo, t. y. bankroto administratorė pervedė įkaito turėtojai visą jos kreditinio reikalavimo sumą, neišskaičiusi jai tenkančios administravimo išlaidų dalies. Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, kad iš įkeisto turto buvo gauta daugiau lėšų nei kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kreditinis reikalavimas.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš įkaito turėtojui tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios jo finansinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir joje nurodytą praktiką). Įvertinus šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, jog hipotekos kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas išskaitant jų sumą iš teismo bankroto byloje patvirtintos jos kreditinio reikalavimo sumos.
  4. Apeliantai kvestionuoja rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 pagrįstumą. Apeliantų nuomone, nėra pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013, nes skiriasi šios bylos ratio decidendi. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti skirtų sumų patvirtinimo pardavus įkeistą turtą, o nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas likvidacinis aktas ir balansas, teisėtumo, tačiau šis nutarimas nenustatė jokių administravimo išlaidų dydžių, proporcijų ar jų apmokėjimo tvarkos. Su šiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  5. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 bankrutuojančios įmonės kreditorius prašė panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo, pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, gauta pinigų suma skirta visiškai padengti to kreditoriaus reikalavimą, o likusi suma – administravimo išlaidoms apmokėti bei kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje šios reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos, nepaisant to, kad pareiškėjos VĮ Turto banko skundu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas likvidacinis aktas ir balansas, kuomet minėtoje kasacinėje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai akcentuoja likvidacinio akto ir balanso tvirtinimo teisėtumo vertinimą, nepagrįstai jį traktuodami kaip atsietą nuo reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su hipotekos kreditoriaus pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo įgyvendinimu.
  7. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 8 punktu ir 32 straipsnio 4 dalimi, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos tik po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad tiek įmonės likvidacinis aktas bei balansas yra patvirtinami, tiek sprendimas dėl įmonės pabaigos yra priimami tik tuomet, kai įmonė neturi jokio turto, jos turimas turtas yra bevertis arba jis nebereikalingas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Kadangi hipotekos kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nepagrįstai nedalyvavo atlyginant BAB „Lietuvos automatika“ administravimo išlaidas, negalima spręsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pabaigti bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą. Priešinga išvada neatitiktų bankroto proceso paskirties bei tikslų, įskaitant ir vieną svarbiausių – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Hipotekos kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ tinkamai įvykdžius pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, lėšos, panaudotos administravimo išlaidoms atlyginti, galės būti skiriamos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, dėl ko atitinkamai turės būti koreguojami likvidacinis aktas bei balansas.
  8. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
  9. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas BAB „Lietuvos automatika“ likvidacinis aktas bei balansas, pirmosios instancijos teismo panaikintas pagrįstai, kaip pažeidžiantis kreditorių turtinius interesus ir teisėtus lūkesčius į kreditinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutavusios įmonės turto. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia byloje pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje padarytų išvadų dėl prievolės hipotekos kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atlyginti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas ir nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai