Byla 2A-340-254/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių antstolės J. J. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-547/2013 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovėms antstolei J. J. ir D. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. S., „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (UAB „BTA DRAUDIMAS“), UAB ,,STATUS BALTIC“ bei uždaroji akcinė bendrovė ,,Grensena“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pareiškė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu 2010-05-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0052/09/02051, patvirtintą 2010-05-048 Druskininkų rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 17), ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovei ir trečiajam asmeniui D. S. (toliau trečiasis asmuo) iš atsakovės D. P. šakniavaisių saugyklą (unikalaus Nr. ( - )), esančią Varėnos rajone, ( - ) kaime (toliau šakniavaisių saugykla arba pastatas), ir priteisti iš atsakovės antstolės (toliau antstolė) atsakovei D. P. (toliau atsakovė) 16 000 Lt, bei priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė pardavė skolininko (trečiojo asmens) turtą mažesne nei rinkos kaina, pažeisdama iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Be to, skola pagal 2007-02-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (t. 1, b. l. 16) vykdymo procese buvo išieškoma tik iš jos sutuoktinio trečiojo asmens, o pastatas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir sutuoktinei (ieškovei), todėl skolininko (trečiojo asmens) turto dalis turėjo būti atidalyta.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2010-05-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0052/09/02051 negaliojančiu ir taikė restituciją, t. y. grąžino ieškovei ir trečiajam asmeniui D. S. iš atsakovės šakniavaisių saugyklą (unikalaus Nr. ( - )), esančią Varėnos rajone, ( - ) kaime, ir priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens D. S. atsakovei 16 000 Lt šiais motyvais:

61. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę, jog ginčo nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir jos vyrui trečiajam asmeniui, sprendė, jog nėra jokių duomenų, jog antstolė būtų informavusi ieškovę apie pradėtą turto realizavimo procesą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad antstolė būtų įgyvendinusi CPK 667 str. 1 d. nuostatą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl teismas sprendė, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis CPK 602 str. 1 d. 1 p., pagal kurį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, pagrindu.

72. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Antstolei areštuojant turtą buvo turimas nekilnojamojo turto registro išrašas, kur buvo nurodyta žymiai aukštesnė turto vertė – 104 000 Lt (turtas parduotas už 16 000 Lt). Nagrinėjant bylą teisme trečiasis asmuo pateikė turto vertinimą, kuriame buvo nurodoma, jog ginčo turtas 2007-07-02 buvo įvertintas 302 000 Lt rinkos verte. Teismas laikė, kad šis vertinimas nevertintinas kaip neginčijamas vertės įrodymas, nes šio vertinimo tikslas buvo dėl turto įkeitimo. Tokiu atveju siekiama nurodyti maksimaliai didžiausią turto vertę, siekiant gauti kuo didesnes paskolų sumas. Be to, vertinant turtą, jau buvo pažymėta, jog pastatas yra rekonstruotas – sutvirtintos konstrukcijos, vietomis iš naujo permūrytos sienos, naujai perdengtas stogas. Vertinimas buvo atliktas nekilnojamojo turto kainų pakylėjimo metu. Vėliau teismui šalys pateikė dar dvi turto vertinimo ataskaitas, kuriose ginčo objekto – šakniavaisių saugyklos - rinkos vertė buvo nustatytas retrospektyviniu būdu sandorio sudarymo dienai 2010-05-03, neįvertinant dabar padarytų pagerinimų, ir buvo nustatytos tokios turto rinkos vertės: 69 000 Lt (UAB „IdeArt“) (t. 2, b. l. 103) ir 135 000 Lt (UAB „Centro kubas“) (t. 1, b. l. 102–133). Šios nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, teismo nuomone, patvirtino, kad turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei buvo reali tuo metu turto vertė. Todėl teismas laikė, kad buvo nustatytas ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindas, sudarantis pagrindą turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu.

83. Dėl restitucijos taikymo. Kadangi turtas grąžintas ieškovei kaip turto savininkei natūra, tai 16 000 Lt, kuriuos pirkėja (atsakovė) sumokėjo įsigydama šį turtą, grąžinti jai iš ieškovės ir trečiojo asmens.

94. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti. Atsakovės ir tretieji asmenys prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodė, kad vėliausiai iki 2011-08-14 ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo, nes CPK 602 str. 3 d. numato vienerių metų senatį. CPK 602 str. nauja redakcija įsigaliojo tik 2011 m. spalio 1 d., t. y. jau po sudaryto sandorio. Iki tol galiojusi CPK 602 str. redakcija, apskritai nereglamentavo ieškinio senaties termino, todėl teismas taikė 10 metų ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis akto priėmimo metu galiojusiais įstatymais (CK 1.125 str. 1 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Antstolė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

121. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Teismas visiškai netyrė ir neaptarė aplinkybės dėl sutuoktinių prievolės, dėl kurios nevykdymo ir buvo vykdoma saugyklos realizavimo procedūra, prigimties. Teisme ieškovė tvirtino, kad žinojo, jog saugyklos remontui sutuoktinis ėmė paskolą (-as), tačiau nežinojo kas kreditoriai, nors patvirtino, kad korespondenciją priimdavo ir ji pati. Atkreiptinas dėmesys į atsakovės atstovės išsakytus argumentus, kad trečiasis asmuo iš V. J. gavęs paskolą ir tuo pagrindu išdavęs 2007-02-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei paskolą panaudojęs savo verslo finansavimui (buvo UAB „Ekobox“ akcininkas ir direktorius) turėjo gauti ir pajamas, kurios galėjo būti panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tad toks vekselio pagrindu gautų lėšų panaudojimas sukuria prievolę, kuri tenkintina iš bendro sutuoktinių turto. Teismas tuo tarpu laikėsi nepagrįstos nuomonės, kad parduotas buvo skolininkui nepriklausantis turtas. Minėtame vekselyje trečiasis asmuo pildydamas vekselio davėjo duomenis nurodė, kad jo pareigos „direktorius“. Tai tik papildo atsakovės atstovės argumentus, kad trečiasis asmuo veikė kaip verslininkas, o pagal teisme duotus parodymus ir prie 2012-11-27 paaiškinimo dėl pareikšto ieškinio pridėtus priedus (nuotraukas su datomis), vekselio išrašymo metu kaip tik ir vyko saugyklos remonto (rekonstrukcijos/renovavimo) darbai. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad paskola iš V. J. buvo panaudota saugyklos darbams atlikti.

132. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Areštuojant pastatą, VĮ Registrų centro interneto svetainėje buvo bandoma pasitikrinti saugyklos vidutinę vertę, atliekant paiešką pagal unikalų numerį, tačiau atsakymas nebuvo gautas, nes pastatas (saugykla) nebuvo vertintas, todėl nekilus abejonėms (pirkta prieš 3,5 metų už 17 000 Lt, skolininkas - įmonės direktorius, verslininkas) ir nesant galimybės kitaip patikrinti skolininko nurodytos vertės, saugykla pagrįstai įvertinta 16 000 Lt suma. Iš ieškovės pateiktos 2006-10-17 sutarties Nr. GDM1-2874 kopijos taip pat matyti, kad trečiais asmuo iš E. ir T. T. pastatą 2006-10-17 nupirko už 17 000 Lt (sutarties 2.1 p. pirma pastraipa), nors VĮ Registrų centre nurodyta turto vertė buvo 104 000 Lt (sutarties 2.1. p. antra pastraipa). Trečiasis asmuo, dalyvavęs areštuojant saugyklą, savo nuomonės dėl turto kainos nepakeitė ir vėliau, nes prieštaravimų dėl turto įkainojimo per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, nepareiškė (CPK 681 str. 3 d.), o prieštaravimų pareiškimo tvarka buvo nurodyta jam pasirašytinai įteiktame turto arešto akte. Be to, jeigu yra patenkinamos CPK 704 str. nustatytos sąlygos (sąlyginis suskirstymas1. skolininkas suranda pirkėją, 2. kuris iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumoka sumą, 3. kuri turi būti ne mažesnė a) kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba b) kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms) antstolis privalo nutraukti turto pardavimą iš varžytynių, t. y. kaip ir šiuo konkrečiu atveju, jeigu yra patenkinamos nustatytos sąlygos (o būtent 1, 2 ir 3b), tai iš varžytynių parduodamas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui gali būti parduotas ir už žymiai mažesne kainą, nei yra reali jo vertė. Teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad 2010-05-03, t. y. paskutinę dieną iki varžytynių, priimant patvarkymą varžytynes nutraukti, parduodama saugykla nesusidomėjo nė vienas potencialus pirkėjas. Galima teigti, kad net ir nustatyta saugyklos 16 000 Lt vertė (o parduodant iš pirmųjų varžytynių, pradinė kaina buvo 12 800 Lt - CPK 718 str. - 80 proc. nuo nustatytos turto kainos), buvo, galimai, per didelė, nes paklausos tokia saugykla tuo metu visiškai neturėjo.

143. Dėl ieškinio senaties termino. Nauja CPK 602 str. redakcija įsigaliojo 2011-10-01, o iki tol galiojusi redakcija apskritai nereglamentavo ieškinio senaties termino. Nepaisant to, antstolė pasisakė dėl ieškovės ieškinio senaties praleidimo aplinkybių. Ieškovė apie parduodamą ir jau parduotą turtą turėjo sužinoti dar 2010 metais tiek jai, tiek jos sutuoktiniui gaunant registruotus laiškus (nė vienas iš jų negrįžo neįteiktas, o paskutinis išsiųstas 2010-07-22), bei iš spaudos viešai paskelbus apie varžytines, tad vienų metų senaties terminas turėjo sueiti dar iki 2012 metų. Be to, ieškovė teisme taip ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji neva tik 2011 m. balandžio mėn. sužinojusi apie saugyklos pardavimą taip ilgai delsė ir ieškinį teismui pateikė tik 2012-07-16, t.y. praėjus 15 mėnesių nuo sužinojimo.

154. Teismas visiškai nevertino fakto, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas teismo. Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, konstatuoja antstolio veiksmų teisėtumą ir neturi apsiriboti vien tik formaliu antstolių veiksmų patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti turto pardavimo reikšmingas faktines aplinkybes bei tai, ar šiame procese buvo laikytasi teisės normų reikalavimų ir nepažeisti esminiai civilinio proceso principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2006, ir kt.), teismas (Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos) taip pat turi priimti tam tikrą atsakomybę ir jam turi kilti teisinės pasekmės, jeigu yra panaikinamas teismo patvirtintas turto pardavimo aktas.

16Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (UAB „BTA Draudimas“), kaip antstolės draudimas, vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, prisidėjo prie antstolės apeliacinio skundo ir palaikė jame nurodytą reikalavimą.

17Atsakovė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

181. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Atsakovė nesutinka, jog ginčo turto perleidimo metu buvo pakankamai duomenų, kurių atžvilgiu būtų galima daryti išvadą, jog šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė tiek ieškovei, tiek ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui, Civilinio kodekso (toliau CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2006-10-23 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre ginčo turtas viešajame registre buvo įregistruotas nuosavybės teise trečiojo asmens vardu, - ši faktinė aplinkybė rodo, kad ginčo turtas jo perleidimo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė skolininkui - trečiajam asmeniui. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2007). Taigi, aukščiau nurodytinos imperatyvaus pobūdžio nuostatos leidžia teigti, kad tretieji asmenys, t. y. tiek antstolė, vykdžiusi ginčo turto perleidimo procedūrą, tiek ir nekilnojamojo turto įgijėja atsakovė, šio turto perleidimo metu besidominti ginčo turto nuosavybės forma įregistruota viešajame registre, turėjo pagrįstą pagrindą tikėti, kad įregistruoti duomenys apie trečiojo asmens nekilnojamojo turto priklausomybės formą yra teisingi ir teisėti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. bei 31 str. nuostatos suinteresuotų asmenų atžvilgiu įtvirtina teisę ir specialią tvarką apskųsti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus dėl atitinkamų duomenų neteisingo įregistravimo, atsisakymo juos įregistruoti pagal asmens pateiktą prašymą ir t. t., tačiau kaip rodo bylos duomenys nei ieškovė, nei jos sutuoktinis trečiasis asmuo savo tariamai pažeistų teisių dėl neteisingo nuosavybės formos įregistravimo viešajame registre įstatymu nustatyta tvarka negynė, dėl ko toks aplaidus sutuoktinių elgesys negali sąlygoti sąžiningų asmenų, t.y. atsakovų šioje civilinėje byloje atitinkamai teisių ir pareigų dėl ginčo turto nuosavybės formos nustatymo šio turto perleidimo metu, vykdymo tinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Be to, teismas visiškai netyrė, nesiaiškino ir nevertino faktinės aplinkybės dėl sutuoktinių prievolės, dėl kurios nevykdymo buvo vykdoma ginčo turto realizavimo procedūra, prigimties. Ieškovė šios civilinės bylos eigoje patvirtino aplinkybes, jog piniginės lėšos – 12 222, 91 Lt, kurias jos sutuoktinis buvo gavęs kaip paskolą iš V. J. ir tuo tikslu pasirašė 2007-02-26 paprastą neprotestuotiną vekselį, buvo panaudotos sutuoktinio vykdytino verslo finansavimui, o atitinkamai iš sutuoktinio verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, esant šiai faktinei aplinkybei, vadovaujantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., toks vekselio pagrindu gautinų piniginių lėšų panaudojimas sukuria prievolę, kuri yra tenkinama iš bendro sutuoktinių turto.

192. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Ginčo turtas buvo parduotas ekonominės krizės, oficialiai paskelbtos Lietuvos Respublikoje metu, kuomet nekilnojamojo turto kainos buvo ypač nukritę, o turto pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas nebuvo paklausus. Antstolė neprivalėjo vadovautis CPK 681 str. 1 d. ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Nei išieškotojas, nei skolininkas neginčijo nustatytos kainos, ji atitiko prieš tai buvusio pirkimo-pardavimo sandorio vertę, per 3,5 metų nusidėvėjo, todėl ši kaina sandorio šalims buvo priimtina ir atitiko rinkos kainą. Trečiais asmuo prieštaravimų nereiškė. Būtent tai lėmė, kad antstolei net nekilo abejonių dėl turto vertės ir turto vertei nustatyti nebuvo būtina skirti ekspertizę, kurios atlikimas nepagrįstai padidintų iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta ginčo turto rinkos vertė sandorio sudarymo momentui ženkliai nesutampa ir skiriasi beveik dvigubai, todėl atsakovė mano, jog vadovaujantis CPK 212 str., 219 str., teismas privalėjo skirti turto ekspertizę ginčo turto konkrečiai rinkos vertei nustatyti, - pagal CPK 219 str. 2 d. tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui. Tik nustačius faktinę aplinkybę dėl turto rinkos konkrečios ir neprieštaringos byloje esantiems įrodymams rinkos vertės ginčo sandorio sudarymo momentui, taip pat įvertinus kitas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, galima būtų daryti išvadą dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu, galimumo.

204. Dėl restitucijos taikymo. Esant aplinkybėms, suponuojančioms atsakovės sąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu, jos nuomone, šiuo konkrečiu atveju sąžiningo asmens atžvilgiu restitucija yra negalima (CK 4.96 str. 2 d.). Kita vertus, atsakovės įsitikinimu, restitucijos natūra šioje byloje taikymas yra negalimas ir dėl šioje civilinėje byloje dominuojančios faktinės aplinkybės dėl ginčo turto atliktinų pagerinimų, kurie ženkliai pagerina ieškovės turtinę būklę. Tretieji asmenys UAB „Grensena“ ir UAB „Satus Baltic“ investavo savo pinigines lėšas bendrai 74 353,17 Lt sumai į ginčo patalpų pagerinimus. Teismas, spręsdamas restitucijos natūra taikymo galimumą privalėjo atsižvelgti ir vertinti faktinę aplinkybę, jog esant ženkliai pagerintai ginčo patalpų būklei ir turtą su atliktinais pagerinimais grąžinus ieškovei, pastarosios padėtis nesąžiningai ženkliai pagerėjo, tuo tarpu atsakovės – nepagrįstai pablogėjo. Šiuo konkrečiu ginčo atveju teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, restitucija natūra yra negalima ir jos taikymas ieškovės atžvilgiu gali būti išreikštas tik piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į ginčo sandorio sumą, t. y. 16 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2011). Be to, teismas, spręsdamas restitucijos klausimą šioje civilinėje byloje, negalėjo priimti sprendimo, tiesiogiai įtakojančio trečiojo asmens D. S. teises ir pareigas, t. y. teismas negalėjo ieškovės atžvilgiu taikyti restitucijos natūra ir grąžinti visą ginčo turtą natūra ieškovei, nes jos atžvilgiu galimai priklausė tik ½ šio turto dalies, o kita ½ turto priklausė trečiajam asmeniui, kuris byloje nereiškė jokio savarankiško reikalavimo dėl šio turto susigrąžinimo ir nemokėjo žyminio mokesčio. Teismas sprendimą galėjo priimti tik dėl ieškovės pareikšto reikalavimo jos teisių apimtyje, t. y. galimai priteisti ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ turto dalį, o priteisdamas ieškovei papildomai ½ turto dalį, kuri jai nepriklauso, peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

214. Dėl ieškinio senaties termino. Kadangi, kaip nurodė teismas, ginčo pardavimo metu dar negaliojo CPK 602 str. 3 d. redakcija, numatanti vienerių metų ieškinio senaties terminą šio pobūdžio reikalavimams pareikšti, teismas turėjo taikyti procesinės teisės normą, įtvirtintą CPK 512 str., pagal kurią antstolio veiksmai turi būti apskųsti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, kad ieškovė savo reikalavimus antstolės atžvilgiu dėl ginčo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tariamo neteisėtumo galėjo pareikšti vėliausiai iki 2010-11-13, skaičiuojant šį terminą nuo 2010-08-13 (nuo turto savininko perregistravimo viešajame registre momento). CPK 512 str. įtvirtintas procesinis terminas yra naikinamojo pobūdžio, kas reiškia, jog pasibaigus šiam terminui,

22Teismas sprendimo pagrindu tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, nurodė, kad ginčo sandoris yra naikintinas būtent dėl antstolės veiksmų tariamo neteisėtumo, todėl, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovę turėjo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, o ne priteisti iš atsakovės ir antstolės lygiomis dalimis.

23Atsakovė, vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, prisidėjo prie antstolės apeliacinio skundo, ir palaikė jame nurodytą reikalavimą.

24Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o sprendimą 2013 m. spalio 9 d. palikti nepakeistą šiais argumentais:

251. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p., Pastatą trečiais asmuo įgijo 2006-10-17; ieškovės ir trečiojo asmens santuoka civilinėje metrikacijoje buvo įregistruota 2006-03-03. Tai reiškia, kad nepaisant aplinkybės, jog Nekilnojamojo turto registre pastatas buvo įregistruotas tik trečiojo asmens vardu, pastatas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nurodytą išvadą patvirtina sutarties 1.2. p. (t. 1. b. l. 10-14). Juo trečiasis asmuo patvirtino, jog jam buvo išaiškintas CK 3.87 str. ir 3.88 str. turinys ir pasekmės. Be to, prievolė pagal vekselį buvo asmeninė trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) prievolė. Net jei būtų nustatyta, kad prievolė yra bendra, antstolė negali savarankiškai nustatyti bendros sutuoktinių prievolės ir išieškoti iš bendro turto, jei vykdomajame dokumente prievolė nurodyta tik vieno sutuoktinio.

262. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Kad ir kokia vertinimo ataskaita būtų vadovaujamasi (nors ieškovės įsitikinimu tiksliausias vertinimas yra 2013-05-07 UAB „Centro kubas“ vertinimo ataskaita) matyti, kad pastato vertė keletą kartų viršijo akte nurodytą kainą. Dėl šios priežasties teismas visiškai pagrįstai konstatavo CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindo buvimą. Atsakovei manant, kad esant konkuruojantiems įrodymams yra reikalinga skirti byloje teismo ekspertizę pastato vertei nustatyti, niekas neribojo atsakovės teisės atitinkamą prašymą pareikšti, tačiau toks prašymas bylos nagrinėjimo metu pateiktas nebuvo.

273. Dėl restitucijos taikymo. Ieškovė sutinka su teismo pritaikytos restitucijos būdu. Visi teiginiai apie atliktus pagerinimus vertintini itin kritiškai. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Status Baltic“ nuorodos apie tai, kad ši bendrovė įrengė pastate vartus, elektros instaliaciją ir sistemą bei organizavo kt. darbus, yra nepagrįstos, nes vartus, elektros tinklus, įrangą, signalizacijos tinklus, apšvietimo darbus, nupirko ir organizavo UAB „Ekobox“ (sutartys, sąskaitos, darbų aktai pateikti į bylą). Pateikiami dokumentai rodo išlaidas nurodytiems darbams pastate viršijančias 80 000 Lt. Investicijos į pastatą buvo dar didesnės nei rodo pateikti dokumentai. Dalis dokumentų nėra išlikę, nes pastato tuometiniai savininkai (ieškovė ir trečiasis asmuo), neturėdami pareigos vesti buhalterinę apskaitą, yra neišsaugoję išlaidų dokumentų. Kita vertus, į bylą pateikti duomenys (pastato foto nuotraukos, pateiktos su trečiojo asmens paaiškinimais) liudija, kad būtent ieškovės ir trečiojo asmens lėšomis buvo kapitališkai suremontuotas pastatas: be jau nurodytų darbų patiestas naujas stogas, perstatytos sienos, pakeisti langai, įrengtas grindinys, kt. Šiame kontekste teiginiai apie UAB „Grensena“ patirtas išlaidas (stogo dengimo, betonavimo darbams) taip pat yra nepagrįsti. Vadovautis atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 nėra jokio pagrindo, nes minėtoje byloje turtas buvo parduotas už didesnę kainą, o kitas turtas, kuriam taikytina restitucija, buvo iš esmės pakeistas (ataugintas iškirstas miškas). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytos atsakovės atliktos investicijos apskritai, o esą atliktos trečiųjų asmenų investicijos vertintinos itin kritiškai dėl nurodyto atliktų darbų dubliavimosi su UAB „Ekobox“ atliktais darbais, bei ieškovės (jos sutuoktinio) ir trečiųjų asmenų investicijomis. Ieškovė niekada nepripažino, kad atsakovė buvo sąžininga. Kapitaliai suremontuoto daugiau nei 1,5 tūkst. kv. m. ploto pastato įsigijimas už akivaizdžiai mažą kainą buvo suprantamas pirkėjai ir be abejo pirkėja suprato, kad nurodyta kaina ne tik neatitinka rinkos kainos, bet ir priverstinio realizavimo kainos, dėl to laikytis jos sąžininga nėra pagrindo. Atsakovės nuorodos į tai, kad jai taikoma CK 4.96 str. 2 d. nepagrįsta, nes to paties straipsnio 4 d. sako, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Restitucijos būdas dėl nurodytų priežasčių negali būti keičiamas, nes atsakovė neįrodė, kad toks būdas sukeltų didelių nepatogumų (CK 6. 146 str.), neįrodė jokių investicijų atlikimo į pastatą, nepagrindė savo sąžiningumo tame kontekste, kad įsigijo turtą už aiškiai kelis kartus neatitinkančią rinkos kainą, nei karto nedalyvavo posėdyje ir nepateikė priešingų paaiškinimų. Viso pastato grąžinimas ieškovei ir trečiajam asmeniui nepažeidžia jokių procesinių reikalavimų, ieškovė reiškė būtent tokį reikalavimą, trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Kitokiu būdu restitucijos nebuvo galima taikyti, atkreiptinas dėmesys, kad priteisus pastatą kartu iš ieškovės ir trečiojo asmens buvo priteista atsakovei pastato kaina.

284. Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovių argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo nepagrįsti. Antstolė teigia, kad 2010 m. turėjo būti taikoma 2011-10-01 įsigaliojusi CPK 602 str. redakcija, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad turėjo būti taikomas CPK 512 str. nustatytas terminas. Toks teiginys nepagrįstas, nes ypatingąja teisena neskundžiami aktai, sukeliantys konkretų teisinį rezultatą - materialines teisines pasekmes.

295. Akto patvirtinimas teismo rezoliucija niekaip nepatvirtina šio akto teisėtumo.

30Tretieji asmenys UAB „Šatus Baltic“ ir UAB „Grensena“, vadovaudamiesi CPK 309 straipsniu, prisidėjo prie abiejų apeliacinių skundų ir palaikė jų reikalavimus.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Ginčas byloje kilo dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovei teigiant, jog buvo parduotas ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jo neatidalijus bei įvertinus pernelyg maža kaina.

33Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-09-24 preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1395-308/2009 pagrindu V. J. 2009-11-02 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 12 222,91 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 383 Lt bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš trečiojo asmens D. S.. Trečiasis asmuo V. J. šį vykdomąjį raštą vykdymui pateikė antstolei J. J., kuri 2009-11-06 patvarkymu jį priėmė vykdyti. Taigi, sprendimo dėl ieškovės – skolininko sutuoktinės nebuvo priimta, todėl vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.). Vykdomojoje byloje yra išrašas iš Gyventojų registro tarnybos apie skolininką ir jo šeiminę padėtį, kur nurodyta sutuoktinė I. S., kurią jis vedė 2006-03-03 (t. 1, b. l. 38). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2010-01-13 patvarkymais areštavo ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinės I. S. pinigines lėšas bankuose (t. 1, b. l. 24-25). Vykdomojoje byloje yra 2010-03-29 NTR Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame įrašyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato–šakniavaisių saugyklos savininku įregistruotas D. S., nuosavybės teisę į pastatą įgijęs 2006-10-17 priėmimo–pardavimo akto Nr. GDM1-2875 ir 2006-10-17 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. GDM1-2874 pagrindu (t. 1, b. l. 18). Šiame išraše buvo nurodyta, kad pastato–šakniavaisių saugyklos vidutinė rinkos vertė 120 000 Lt, kuri nustatyta 2008-03-28. Paskelbus 2010-05-04 nekilnojamojo turto varžytines, 2010-04-30 buvo gautas skolininko D. S. prašymas iš varžytinių parduodamą turtą parduoti jo pasiūlytai pirkėjai D. P. už 16 000 Lt. (t. 1, b. l. 8). 2010-05-03 patvarkymu buvo nutrauktos varžytinės ir 2010-05-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas 2010-05-28 teisėjo rezoliucija.

34Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, taip pat yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009), kuriais savo ieškinį ir grindė ieškovė.

35Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo

36Pagal Nekilnojamojo turto VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2006-10-23 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ginčo turtas viešajame registre buvo įregistruotas nuosavybės teise trečiojo asmens vardu. Tačiau sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. K. ir kt. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007).

37Ginčo turtas, kurio pardavimą iš varžytynių ginčija ieškovė, viešame registre neišviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik trečiojo asmens D. S. vardu. Nei areštavus turtą, nei paskelbus apie būsimas varžytynes šis asmuo antstolei neteikė informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai. Vykdomojoje byloje yra patvarkymai areštuoti abiejų sutuoktinių lėšas, esančias Danske Bank A/S, AB SEB banke, AB banke „Snoras“ „Swedbank“ AB, ir patvarkymų kopijos išsiųstos abiejų sutuoktinių adresu, todėl apie vykdomą priverstinį išieškojimą iš sutuoktinio ieškovei turėjo būti žinoma ne tik iš trečiojo asmens D. S. (t. 1, b. l. 24, 25). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, pats būdamas atsakingas už teisingą nekilnojamojo turto nuosavybės teisės išviešinimą, ir po turto areštavimo bei jo pardavimo neginčijo turto teisinio statuso, būtent netinkamu išviešinimu. Toks trečiojo asmens elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Ieškovė, būdama suinteresuota pakeisti viešo registro duomenis ir įrodyti, kad išviešintas parduoto turto teisinis statusas neteisingas, ginčydama 2010-05-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą varžytinių aktą, reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškė, todėl viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys, šiuo atveju antstolė bei atsakovė, be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negalėjo ir negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pagal galiojančius įstatymus (CK 3.88 straipsnio 3 dalis) nepreziumuojama, kad ginčijamas turtas yra bendroji jungtinė trečiojo asmens ir jo sutuoktinės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008).

38Remiantis pirmiau išdėstyta teismine praktika visiškai analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010), teisėjų kolegija sutinka su apeliante D. P. dėl esminės viešojo registro funkcijos ir teisinių pasekmių, kurios atsiranda jame išviešinus teismo sprendimu nenuginčytus duomenis. Taip pat su apeliantės J. J. apeliacinio skundo argumentais, kad ir teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, pagal vykdomosios bylos duomenis neturėjo pagrindo nenustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, patikrina, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ir vykdymu, bei netvirtina tokio akto, jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Kolegija sprendžia, kad antstolės veiksmai, turto teisinį statusą nustatant viešojo registro duomenų pagrindu ir nesiūlant išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis), nelaikytini neteisėtais ir sudarančiais pagrindą netvirtinti varžytynių akto ar jį pripažinti negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovę laikyti ginčo turto savininke ir konstatuoti, kad buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas bei pripažinus 2010-05-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, restitucijos pagrindu grąžinti jį ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybėn (CPK 602 str. 1 d. 1 p.).

39Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo

40Kitas varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, dėl kurio byloje kilo ginčas – CPK 602 straipsnio 6 punkto (CPK redakcijos, galiojusios nuo 2010-10-01 iki 2010-07-15 602 straipsnio 1 punktas) reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis.

41Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė D. P. jau atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 57) kėlė problemą, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas turto teisinis rėžimas, išviešintas viešajame registre. Tuo tarpu nei ieškovė, nei trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepareiškė. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių viešojo registro duomenų neteisingumą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui išviešintą turtą kaip asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareikštam ieškinio forma. Jeigu teismas, nesant tokio šalies ieškinio reikalavimo, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti tokį klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, darytina išvada, kad nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad turtas nėra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Tokiu atveju, ieškovei nepareiškus reikalavimo ir neįrodžius, jog skolininko (trečiojo asmens) pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, pavienis reikalavimas dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo negali būti svarstomas, nes ji šiuo atveju, nenustačius jos pažeistos teisės, nėra tinkamas subjektas tokį reikalavimą pareikšti: ji nėra turto savininkė ar trečiojo asmens (turto savininko) atstovė, o pastarasis šiuo pagrindu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto neginčija.

42Dėl ieškinio senaties

432010-05-03 turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija nenumatė ieškinio senaties termino, todėl jo nuginčijimui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009). Nuo 2011-10-01 įsigaliojo nauja CPK 602 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas iki CPK 602 straipsnio naujos redakcijos dar nepasibaigęs, tai nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011-10-01. Tačiau nenustačius ieškovės pažeistos teisės ieškinio senaties termino eiga neprasidėjo (CK 1.127 str. 1 d.).

44Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o apeliaciniai skundai tenkinami.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliaciniam teismui pakeitus sprendimą ieškinys atmetamas, priešingai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atsakovei D. P., patyrusiai 1 300 Lt (t. 1, b. l. 150–151) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, jos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 181,62 Lt, kurios priteisiamos valstybei iš bylą pralaimėjusios ieškovės (CPK 92 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48Apeliantės D. P. ir J. J., laimėjusios apeliaciją, sumokėjo po 480 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, taip pat D. P. sumokėjo 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą (t. 3, b. l. 41–43), kurios priteisiamos iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės (CPK 96 straipsnis). Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 7,63 Lt (1,09 Lt x 7 vnt.), kurios priteisiamos valstybei iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės (CPK 92 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnis).

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50apeliančių J. J. ir D. P. apeliaciniai skundai tenkinami.

51Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

52Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovei D. P. 3280 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

53Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovei J. J. 480 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

54Priteisti iš ieškovės I. S. 189,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 ( - ) 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pareiškė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydama... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. ieškinį tenkino iš... 6. 1. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas... 7. 2. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Antstolei areštuojant... 8. 3. Dėl restitucijos taikymo. Kadangi turtas grąžintas ieškovei kaip turto... 9. 4. Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo skolininko pasiūlytam... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Antstolė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti... 12. 1. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Teismas visiškai... 13. 2. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Areštuojant pastatą,... 14. 3. Dėl ieškinio senaties termino. Nauja CPK 602 str. redakcija įsigaliojo... 15. 4. Teismas visiškai nevertino fakto, kad turto pardavimo skolininko... 16. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (UAB „BTA... 17. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti... 18. 1. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Atsakovė nesutinka, jog... 19. 2. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Ginčo turtas buvo... 20. 4. Dėl restitucijos taikymo. Esant aplinkybėms, suponuojančioms atsakovės... 21. 4. Dėl ieškinio senaties termino. Kadangi, kaip nurodė teismas, ginčo... 22. Teismas sprendimo pagrindu tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies,... 23. Atsakovė, vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, prisidėjo prie antstolės... 24. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus... 25. 1. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo. Pagal CK 3.88 str. 1 d.... 26. 2. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. Kad ir kokia vertinimo... 27. 3. Dėl restitucijos taikymo. Ieškovė sutinka su teismo pritaikytos... 28. 4. Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovių argumentai dėl ieškinio... 29. 5. Akto patvirtinimas teismo rezoliucija niekaip nepatvirtina šio akto... 30. Tretieji asmenys UAB „Šatus Baltic“ ir UAB „Grensena“, vadovaudamiesi... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Ginčas byloje kilo dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto... 33. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-09-24 preliminaraus sprendimo, priimto... 34. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl... 35. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo... 36. Pagal Nekilnojamojo turto VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2006-10-23... 37. Ginčo turtas, kurio pardavimą iš varžytynių ginčija ieškovė, viešame... 38. Remiantis pirmiau išdėstyta teismine praktika visiškai analogiškoje byloje... 39. Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo... 40. Kitas varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, dėl kurio... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos... 42. Dėl ieškinio senaties... 43. 2010-05-03 turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu galiojusi CPK... 44. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 46. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 48. Apeliantės D. P. ir J. J., laimėjusios apeliaciją, sumokėjo po 480 Lt... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. apeliančių J. J. ir D. P. apeliaciniai skundai tenkinami.... 51. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir... 52. Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovei D. P. 3280 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 53. Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovei J. J. 480 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 54. Priteisti iš ieškovės I. S. 189,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių...