Byla 2A-1610-826/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lotidė“ ieškinį atsakovei A. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. P. 6 609,00 Eur žalos atlyginimą, 720,00 Eur įstatymo nustatytas palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė A. P., būdama UAB „Lotidė“ direktore, iš įmonės kasos pasisavino 6 609,00 Eur (22 800,00 Lt). 2011 m. spalio 28 d. UAB „Lotidė“ nupirko automobilį „Audi A8“ už 3 475,00 Eur (12 000,00 Lt) ir į automobilį įmontavo dujų įrangą už 754,00 Eur (2 600,00 Lt). Transporto priemonei pirkti atsakovė iš kasos paėmė 4 348,00 Eur (15 000,00 Lt). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį savo ranka užpildė A. P.. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog automobilis buvo pirktas už 1 000,00 Lt. A. P. šio automobilio neužregistravo VĮ „Regitra“ UAB „Lotidė“ vardu. 2013 m. gegužės 7 d. automobilį „Audi A8“ pardavė savo sūnui E. P. už 290,00 Eur (1 000,00 Lt), tačiau pinigų į įmonės kasą neįnešė ir neužpajamavo. Taip pat tarp įmonės dokumentų buvo rastas 2011 m. gruodžio 23 d. 1 217,00 Eur (4 200,00 Lt) sumos kasos išlaidų orderis dėl kompiuterio pirkimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt) žalos, patirtos perkant įmonei automobilį ir įrengiant dujų įrangą, atlyginimo.

84.1. Iš kasos išlaidų orderio nustatyta, kad pinigai turėjo būti išmokėti R. L., tačiau jame nėra nurodyti visi būtini rekvizitai, tai yra fizinio asmens paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris, gyvenamoji vieta, taip pat jis nėra pasirašytas L. L., kas patvirtintų, jog jis pinigus iš BUAB „Lotidė“ kasos gavo.

94.2. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, jog bendrovės kasą valdė ir tvarkė atsakovė. Ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iš bendrovės kasos paėmė 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt), nepateikė.

104.3. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog automobilio LUAB „Lotidė“ vardu neįregistravo, nes neturėjo dujų įrangos sumontavimą patvirtinančių dokumentų, atitinka tikrovę ir pagrindžia, kodėl automobilis nebuvo įregistruotas.

114.4. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad UAB „Jozita“ 754,00 Eur (2 600,00 Lt) sumokėti pinigai būtų A. P. išimti iš UAB „Lotidė“ kasos.

  1. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 289,62 Eur (1 000 Lt) žalos, patirtos dėl automobilio pardavimo, atlyginimą.

125.1. Nurodė, kad ant byloje pateikto UAB „Lotidė“ pinigų priėmimo kvito, kuriame nurodoma, kad 2013 m. gegužės 7 d. sumokėta 1 000,00 Lt už automobilį, yra E. P. parašas. Nors ieškovė teigė, kad šių pinigų atsakovė neįnešė į įmonės sąskaitą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, t. y. tvarkingai pildomos kasos knygos, iš kurios būtų matyti, kad šie pinigai nebuvo įnešti į kasą.

135..2 Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė automobilį 2013 m. gegužės 7 d. pardavė savo sūnui E. P. neturėdama tam įgaliojimų, tačiau UAB „Lotidė“ Įstatų 129 punktas numato, jog administracijos vadovas gali sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis be papildomų įgaliojimų. Tik turėdamas valdybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą administracijos vadovas bendrovės vardu gali perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 dalies bendrovės įstatymo nustatyto kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokia buvo automobilio „Audi A8“ vertė jo perleidimo E. P. metu, taip pat nepateikė įrodymų, kad perleidžiamo automobilio vertė sudarė daugiau kaip 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo ir atsakovė, perleisdama jį, privalėjo gauti valdybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

  1. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 1 217,00 Eur (4 200,00 Lt) žalos, patirtos dėl kompiuterio pirkimo, atlyginimą.

146.1. Iš ieškovės pateikto 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderio nėra galimybės nustatyti, ar A. P. buvo perduoti pinigai kompiuteriui pirkti, ar ji pati pardavė bendrovei kompiuterį, nes pinigų išdavimo pagrindas yra pardavimo, o ne pirkimo sutartis.

156.2. Byloje nėra pateiktas įmonės 2011 metų balansas, iš kurio būtų matyti, kokios vertės ilgalaikį turtą turėjo bendrovė, taip pat ilgalaikio turto sąrašas, kuris patvirtintų, kad kompiuteris nebuvo įgytas ir nebuvo užpajamuotas, o vėliau nurašytas įmonėje.

  1. Teismas nepasisakė dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, nes pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17

  1. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.
  2. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priimtas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Priimdamas sprendimą visiškai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių ir dokumentinių įrodymų. Teismo padarytos išvados pagrįstos prielaidomis, vertinant tik atsakovės žodinį paaiškinimą, bet ne objektyviu ir visapusišku byloje pateiktų įrodymų ištyrimu, įvertinimu.
    1. Teismas nesirėmė pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi, kasos išlaidų orderiais, kurie yra įtraukti į įmonės buhalteriją ir už kurių teisingumą atsakė atsakovė.
    2. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įmonės kasos knygos, tačiau neatsižvelgė į faktą, kad dėl atsakovės ENTT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00135-16A dėl negrąžinamų įmonės buhalterinių dokumentų.
    3. Teismas atsisakė priimti tris rašytinius prašymus su įrodymų priedais, todėl buvo apribota jos teisė įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, o atsakovei suteikta galimybė nesąžiningai gintis.
    4. Atsakovė, būdama įmonės direktore, buvo atsakinga už įmonės kasos tvarkymą. Vykdydama direktorės pareigas ji galėjo paskirti kitą asmenį šioms funkcijoms atlikti ar sudaryti sutartį su buhalterine įmone, tačiau to nepadarė.
    5. Atsakovės parašai ant kasos pajamų orderių patvirtina, kad ji gavo tuos pinigus, įgijo daiktus, t. y. automobilį, kompiuterį, tačiau jų įmonei neperdavė ir tokiu būdu juos pasisavino.
    6. Teismas rėmėsi prieštaringais E. P. parodymais, kad jis pirko automobilį iš R. L. už 15 000,00 Lt, nors policijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 3-At-00077-14 parašyta, kad jis visus pirkimo klausimus derino su savo mama, t. y. atsakove. Be to, jis fiziškai negalėjo dalyvauti pirkime, nes tik 2012 m. gruodžio mėnesį grįžo į Lietuvą.
    7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2012 m. balandžio 18 d. žiniaraštyje įrašyta, kad UAB „Jozita“ yra sumokėta 2 800,00 Lt už dujų įrangą bei užregistruotas sumokėjimo kvitas PVM sąskaitų registracijos žurnale.
    8. Kad įmonė kasoje turėjo grynųjų pinigų, patvirtina lėšų-apyvartos žiniaraštis, sąskaitos išrašai. 2013 m. rugsėjo 31 d. sąskaitos likutis buvo 37 166,56 Lt, pagal PVM sąskaitų registracijos žurnalą, nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 22 d. gautos pajamos – 26 132,58 Lt, pavedimais gauta – 6 650,87 Lt, einamosios pajamos – 33 048,00 Lt, skolininkų įnašai – 58 000,00 Lt. Didžiosios knygos įrašai nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. įrodo, kad sumokėti mokesčiai, o pajamos per mėnesį sudarydavo apie 5 939,76 Lt.
  3. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas.
  4. Paaiškino, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nėra įrodymų, kad ji 2011 m. rugsėjo 1 d., pradėjusi eiti direktoriaus pareigas, iš buvusio UAB „Lotidė“ direktoriaus J. J. būtų perėmusi įmonės kasoje 2009 m. rugsėjo 1 d. buvusį pinigų likutį ir (ar) kitas bendrovės vertybes. Įmonės kasą valdė J. J..
  5. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji nėra atidavusi visų įmonės dokumentų, todėl nebuvo galima pateikti rašytinių įrodymų. Ji visus įmonės archyvinius dokumentus yra grąžinusi apeliantės atstovo J. J. advokatui V. J. pagal priėmimo–perdavimo aktus, kurie pateikti byloje. Visi dokumentai iš įmonės pagal apyrašą buvo surinkti dalyvaujant antstolės padėjėjai L. A..
  6. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus papildomus duomenis, kurie charakterizuoja LUAB „Lotidė“ akcininką J. J.. Nurodė, kad šie duomenys pagrindžia J. J. didelę patirtį aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant apskaitą, klastojant dokumentus.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

20Dėl papildomų įrodymų pateikimo

21

  1. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
  2. Apeliantas 2016 m. rugsėjo 26 d. po apeliacinio skundo priėmimo ir atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. apeliantas - 2016 m .rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros raštą, o atsakovė: 2011 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-700-557/2011, 2016 m. gegužės 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-270-370/2016, 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-981-3810/2016, 2013 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2013, 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-122-651/2014. Nurodė, kad šie duomenys charakterizuoja LUAB „Lotidė“ akcininką J. J. kaip asmenį, kuris yra linkęs apgaudinėti, klastoti dokumentus. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės už jos veiksmus LUAB „Lotidė“ veikloje. Pateikti duomenys tik charakterizuoja šios įmonės akcininką J. J., o ne patvirtina ar paneigia kurią nors bylos faktinę aplinkybę, be to, šie duomenys yra LITEKO duomenų bazėje, jais galima pasinaudoti ir nepridedant procesinių dokumentų prie bylos medžiagos. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti naujus įrodymus.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 12 d. ėjo UAB „Lotidė“ direktoriaus pareigas, o nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2014 m. sausio 29 d. – likvidatoriaus pareigas. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė eidama UAB „Lotidė“ direktoriaus pareigas savo veiksmais, išimdama iš bendrovės kasos 15 000,00 Lt automobiliui „Audi A8“ pirkti ir sumokėdama UAB „Jozita“ už dujų įrangos sumontavimą, už 289,62 Eur (1 000,00 Lt) parduodama šį automobilį E. P., padarė įmonei 5 391,00 Eur dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. jog atsakovė pinigus paėmė iš įmonės kasos ir juos panaudojo savo interesams. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priimtas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

22Dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio pirkimo ir dujų įrangos įmontavimo, atlyginimo

23

  1. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas. Tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama UAB „Lotidė“ direktore, iš įmonės kasos paėmė 15 000,00 Lt, t. y. 12 000,00 Lt automobiliui ir 2 600,00 Lt dujų įrangai, montuojamai į automobilį, pirkti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė šiuos pinigus paėmė iš įmonės kasos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais.
  3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. L. pardavė, o UAB „Lotidė“ nupirko automobilį „Audi A8“, valst. Nr. FM088. Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Ieškovė teismui ieškinyje nurodė, kad automobilis buvo pirktas už 12 000,00 Lt, tačiau pati pateikė 2011 m. spalio 28 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, kurią išdavė VĮ „Regitra“, kopiją, iš kurios matyti, kad UAB „Lotidė“ nupirko iš R. L. automobilį „Audi A8“, valst. Nr. FM088, už 1 000,00 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismui pateikė 2011 m. spalio 28 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad automobilio kaina yra 12 000,00 Lt. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilį iš R. L. pirko už 15 000,00 Lt, tačiau kodėl į Pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta, kad automobilis buvo nupirktas už 1 000,00 Lt, negalėjo pasakyti. Buvęs automobilio savininkas R. L. nurodė, kad neatsimena, už kokią kainą pardavė automobilį (2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 30-At-00077-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Byloje esančios identiškos sutartys, sudarytos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau jose skiriasi nurodyta automobilio kaina ir pasirašiusių šalių parašai. VĮ „Regitra“ išduota pažyma, kurioje automobilio vertė nurodyta

    241 000,00 Lt, laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Remiantis šiomis aplinkybėmis, pripažintina, kad UAB „Lotidė“ nupirko iš R. L. automobilį „Audi A8“, valst. Nr. FM 088, už 1 000,00 Lt, o ne už 12 000,00 Lt. Kitų įrodymų, pagrindžiančių automobilio kainą, apeliantė nepateikė.

  4. Iš ieškovės pateikto 2011 m. spalio 28 d. UAB „Lotidė“ kasos išlaidų orderio matyti, jog šiuo dokumentu buvo nurodyta išduoti R. L. 15 000,00 Lt pagal 2011 m. spalio 28 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Kasos išlaidų orderį pasirašė UAB „Lotidė“ direktorė A. P.. Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje pateikto kasos išlaidų orderio nustatyta, kad pinigai turėjo būti išmokėti R. L., tačiau jame nėra nurodyti visi būtini rekvizitai, tai yra fizinio asmens paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris, gyvenamoji vieta, taip pat jis nėra pasirašytas R. L., kas patvirtintų, jog jis gavo šiuos pinigus iš BUAB „Lotidė“ kasos. Apeliantė nurodė, kad vien atsakovės parašo buvimas ant kasos pajamų orderio patvirtina, kad A. P. šiuos pinigus gavo ir juos pasisavino. Nesutiktina su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkte nurodoma, jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Šių taisyklių 19 punktas numato, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, konstatuojama, kad pinigai neišmokėti. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad R. L., t. y. asmuo, kuriam turėjo būti išduoti pinigai, nepasirašė ant kasos pajamų orderio, nenurodyta ir suma žodžiais, kuri buvo gauta, bei gavimo data. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyti visi būtini rekvizitai, tai yra fizinio asmens paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris, gyvenamoji vieta. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė paėmė iš įmonės kasos 12 000,00 Lt automobiliui pirkti, teismui nepateikta.
  5. Apeliantė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei 2 600,00 Lt, išleistų dujų įrangai, montuojamai į automobilį, pirkti.
  6. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 28 d. nupirktas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) nebuvo registruotas LUAB „Lotidė“ vardu. Tik iš 2011 m. lapkričio 9 d. pranešimo-deklaracijos matyti, jog nuosavybės teisės į šį automobilį perduotos UAB „Lotidė“. Automobiliu naudojosi ieškovės atstovas J. J.. Šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovės atstovas J. J. bei patvirtino atsakovė. Atsakovė paaiškino, jog įsigijus automobilį jie norėjo jį įregistruoti VĮ „Regitra“, tačiau jiems pasakė, kad kol nepateiks pažymos apie automobilyje įmontuotą dujų įranga, automobilis nebus registruotas. Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį nustatyta, kad R. L. vardu registruota transporto priemonė „Audi A8“, valst. Nr. FM088, buvo įregistruota tik kaip varoma pagrindiniais degalais benzinu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ „Regitra“ atsisako įregistruoti automobilį, kai jame jau yra įmontuota dujų įranga, tačiau nėra dokumentų apie įmontuotą įrangą. Tai, kad automobilyje buvo įmontuota dujų įranga, patvirtino ir buvęs automobilio savininkas R. L. (2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 30-At-00077-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrįstas atsakovės argumentas, kad 2011 m. spalio 28 d. perkant automobilį jame jau buvo įmontuota dujų įranga, tik nebuvo dokumentų.
  7. Ieškovė teismui pateikė UAB „Jozita“ kasos pajamų orderį, serija 2012-04, Nr. LOT-AUTO-1, išrašytą 2012 m. balandžio 18 d., kuriame nurodyta, kad UAB „Lotidė“ sumokėjo UAB „Jozita“ 2 800,00 Lt už reduktorių-garintuvą AT90E, dujų uždegimo vožtuvą ET88, multivožtuvą EUROPA 2, dujų nepraleidžiantį apvalkalą, el. valdymo bloką, STAG-100, užpildymo bloką B1, pažymos priedėlį pagal pažymą-liudijimą Nr. 31.5-308. Iš pažymos-liudijimo Nr. 31 P.308 nustatyta, kad 2012-04 automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) sumontuota 2 tipo suskystintųjų naftos dujų įranga su EKO sistema. Registruojant automobilį E. P. vardu 2013 m. gegužės 7 d. jau nurodoma, kad automobilis turi ir alternatyvius degalus – dujas. Be to, registruojant automobilį E. P. vardu buvo pateikta 2012 m. balandžio mėnesio UAB „Jozita“ pažyma-liudijimas Nr. 31 P-308 apie automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) sumontuotą dujų įrangą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „Jozita“ kasos pajamų orderis, serija 2012-04, Nr. LOT-AUTO-1, yra suklastotas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, ekspertizės atlikti neprašė. Šios aplinkybės neginčytos bylos nagrinėjimo metu, todėl plačiau dėl šio dokumento teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  8. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad dujų įranga automobilyje jau buvo įrengta, o duomenų, kad atsakovė pagal kasos pajamų orderį, serija 2012-04, Nr. LOT-AUTO-1, išrašytą 2012 m. balandžio 18 d., gavo 2 800,00 Lt iš UAB „Lotidė“ kasos ar sąskaitos, ieškovė neįrodė. Pagrindo priteisti iš atsakovės 2 600,00 Lt išlaidas, patirtas dujų įrangai, montuojamai į automobilį, pirkti, nėra.

25Dėl žalos, atsiradusios dėl kompiuterio pirkimo, atlyginimo

26

  1. Ieškovė įrodinėja, kad pagal 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį atsakovė paėmė iš įmonės kasos 1 217,00 Eur (4 200,00 Lt) kompiuteriui ir priedėliui įsigyti, tačiau daiktai įmonei perduoti nebuvo, o pinigus atsakovė pasisavino. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovės reikalavimo motyvuodamas tuo, jog kasos išlaidų orderyje nurodytas pagrindas yra pardavimas, o ne pirkimas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar kompiuteris buvo pirktas ar parduotas.
  2. Iš byloje pateikto 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad jo išdavimo pagrindas pardavimo sutartis - kompiuteriui, priedėlis sutartis. A. P. pasirašė, kad pinigus 2011 m. gruodžio 23 d. gavo. Atsakovė neginčijo, kad parašas ant kasos išlaidų orderio yra jos, tačiau nurodė, kad ji pasirašinėdavo ant tuščių lapų, o ieškovės atstovas J. J. galėjo vėliau visus duomenis surašyti. Atsakovė privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į prokuratūrą, kad pradėtas J. J. ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto dokumento, todėl toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  3. 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovė paėmė iš įmonės kasos 1 217,00 Eur (4 200,00 Lt), pagrindas kompiuterio pardavimo sutartis. Atsakovė gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio teismui nurodė, jog bendrovė kasoje neturėjo pinigų, todėl ji negalėjo jų paimti. Apeliantė su tokiu argumentu nesutiko ir nurodė, kad įmonė kasoje turėjo grynųjų pinigų, tai patvirtina lėšų-apyvartos žiniaraštis, sąskaitos išrašai. 2013 m. rugsėjo 31 d. sąskaitos likutis buvo 37 166,56 Lt, pagal? PVM sąskaitų registracijos žurnalą, nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 22 d. gautos pajamos – 26 132,58 Lt, pavedimais gauta – 6 650,87 Lt, einamosios pajamos – 33 048,00 Lt, skolininkų įnašai – 58 000,00 Lt. Didžiosios knygos įrašai nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. įrodo, kad sumokėti mokesčiai, o pajamos per mėnesį sudarydavo apie 5 939,76 Lt. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 numato įmonių finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie apibūdina įmonės finansinę ir turtinę padėtį. Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas numato, jog įmonės balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, 5 punktas numato, kad įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma, 11 punkte numatyta, kad įmonės pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai. Pažyma iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad UAB „Lotidė“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010–2013 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad įmonės sąskaitoje buvo grynųjų pinigų, teismui nepateikta.
  4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės finansinė padėtis buvo gera. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei buvo išmokėta 4 200,00 Lt už kompiuterį, jog bendrovės kasoje tuo metu buvo pakankama pinigų suma, taip pat nesant tvarkingai tvarkomų buhalterinių dokumentų, apskaitos, nėra galimybės nustatyti, ar šitas kompiuteris buvo perduotas įmonei ir įtrauktas į bendrovės turto sąrašą.

27Dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio pardavimo, atlyginimo

28

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 289,62 Eur (1 000,00 Lt) už automobilio pardavimą sūnui E. P.. Nurodė, kad šiuos pinigus atsakovė gavo, bet jų neįnešė į įmonės sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įmonės kasos knygos, iš kurios būtų matyti, kad šie pinigai nebuvo į sąskaitą įnešti. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko, nurodydama, jog įmonės finansinė padėtis buvo labai gerai, o įrodymų, kuriuos mini teismas, ji pateikti negalėjo, nes visi dokumentai yra pas atsakovę.
  2. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. gegužės 7 d. UAB „Lotidė“ atsakovės sūnui, E. P., pardavė automobilį „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) už 1 000,00 Lt. Šios aplinkybės neginčytos pirmosios instancijos teisme. Byloje esantis UAB „Lotidė“ pinigų priėmimo kvitas Nr. 11 patvirtina, kad 2013 m. gegužės 7 d. E. P. sumokėjo 1 000,00 Lt už automobilį, tai patvirtina jo parašas. Ginčo dėl automobilio vertės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė kasos knygos, iš kurios būtų matyti, jog šie pinigai nebuvo įnešti į įmonės sąskaitą. Kasos knyga – kontrolinis suvestinis dokumentas, naudojamas visoms kasos operacijoms per dieną ar kitą, įmonės pasirinktą, bet ne ilgesnį kaip kalendorinis mėnuo, laikotarpį suregistruoti, o kasos knygos atplėšiamasis lapas – suvestinis apskaitos dokumentas, skirtas apibendrintai informacijai į buhalteriją perduoti. Įrašai kasos knygoje negali būti taisomi kaip ir kituose dokumentuose. Taisomos įplaukos ar išlaidų sumos turi atitikti kasos orderyje ar kasos išlaidų orderyje įrašytąsias. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, tačiau duomenų, kad jis buvo tinkamai įtrauktas į apskaitą ir užregistruotas kasos knygoje, nėra, nes ieškovė šio įrodymo nepateikė, ieškovė turi šį rašytinį įrodymą, todėl turėjo pareigą jį pateikti.
  4. Atmestinas ieškovės nurodytas argumentas, kad visi dokumentai yra pas atsakovę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė visus įmonės archyvinius dokumentus yra grąžinusi apeliantės atstovo J. J. advokatui V. J. pagal priėmimo–perdavimo aktus, kurie pateikti byloje. Visi dokumentai iš įmonės 2013 m. lapkričio 5 d. pagal apyrašą buvo surinkti dalyvaujant antstolės padėjėjai L. A.. Atsakovė šiame procese dalyvavo kaip įmonės likvidatorė. Kasos knygos tarp paminėtų dokumentų nebuvo. Ieškovė dėl dokumentų grąžinimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, tačiau pati atsiėmė ieškinį ir teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. civilinę bylą Nr. 2-8191-642/2015 dėl daiktų grąžinimo iš svetimo valdymo nutraukė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Aplinkybė, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje atsiėmė pareikštą ieškinį dėl dokumentų grąžinimo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė visus ieškovės dokumentus yra grąžinusi. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, jog ieškovė pasisavino 289,62 Eur (1 000,00 Lt), gautų pardavus automobilį.
  5. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    292009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  6. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK176, 185 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė A. P. teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

32Dėl atskirosios nutarties

33

  1. CPK 300 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
  2. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo pateiktos dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp R. L. ir UAB „Lotidė“, kuriose skiriasi pasirašiusių asmenų parašai bei automobilio kaina. Dėl nustatytos aplinkybės teisėjų kolegija turi pagrindą su atskirąja nutartimi kreiptis į Klaipėdos miesto prokuratūrą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos – dokumento – 2011 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp R. L. ir UAB „Lotidė“ – suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35atsisakyti priimti ir vertinti šalių pateiktus rašytinius įrodymus.

36ieškovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą.

37Pranešti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“.

38Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas (t. 1, b. l. 99, 100) išsiųsti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. P. 6 609,00 Eur... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m.... 8. 4.1. Iš kasos išlaidų orderio nustatyta, kad pinigai turėjo būti... 9. 4.2. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, jog bendrovės kasą valdė ir... 10. 4.3. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovės nurodomos... 11. 4.4. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad UAB „Jozita“ 754,00 Eur... 12. 5.1. Nurodė, kad ant byloje pateikto UAB „Lotidė“ pinigų priėmimo... 13. 5..2 Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė automobilį 2013 m. gegužės 7 d.... 14. 6.1. Iš ieškovės pateikto 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderio... 15. 6.2. Byloje nėra pateiktas įmonės 2011 metų balansas, iš kurio būtų... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17.
      1. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 20. Dėl papildomų įrodymų pateikimo... 21.
          1. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika,... 22. Dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio pirkimo ir dujų įrangos... 23.
            1. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos... 24. 1 000,00 Lt, laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę... 25. Dėl žalos, atsiradusios dėl kompiuterio pirkimo, atlyginimo... 26.
              1. Ieškovė įrodinėja, kad pagal 2011 m. gruodžio... 27. Dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio pardavimo, atlyginimo... 28.
                1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 289,62... 29. 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 31.
                  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 32. Dėl atskirosios nutarties... 33.
                    1. CPK 300 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu bet... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 35. atsisakyti priimti ir vertinti šalių pateiktus rašytinius įrodymus.... 36. ieškovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti... 37. Pranešti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai apie galbūt padarytą... 38. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas (t. 1, b. l. 99,...