Byla e2A-270-370/2016
Dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, pagal ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2012 m. balandžio 2 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui UAB „Lotidė“ 97,06 procentus akcijų. Pagal Sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 205 063,29 Lt (59 390,43 Eur), šį faktą patvirtina pinigų perdavimo - priėmimo aktas, surašytas 2012 m. gruodžio 26 d. Atsakovas akcijų ieškovui neperdavė. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįregistruoja pirkėjo akcininku. Kadangi atsakovas neįvykdė savo prievolės ir negrąžino ieškovui sumokėtų pinigų, ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis yra suklastota, t. y. ant pirmojo sutarties lapo nėra parašų, o antrasis lapas yra ne iš tos sutarties. Pinigai yra sumokėti už ieškovo artimiesiems atliktus darbus, sudarytas sutartis. Ieškovas yra skolingas atsakovui, todėl tokiu būdu siekia išvengti skolos grąžinimo bei nori pasipelnyti iš atsakovo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nutraukė ieškovo su atsakovu 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 59 390,3 Eur, sumokėtų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Priteisė iš atsakovo ieškovui 5 939,43 Eur metinių palūkanų bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 403,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 203,52 Eur už teisinę pagalbą ir 200 Eur žyminio mokesčio); iš atsakovo valstybei priteisė 1 105 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį.

9Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog sutartis yra suklastota, tačiau jos neginčijo ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos atsakovo teiginius. Iš byloje esančio 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akto, kurį pasirašė ieškovas ir atsakovas, teismas nustatė, jog atsakovas gavo 205 063,29 Lt, tačiau ieškovo neįregistravo UAB „Lotidė“ akcininku. 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, jog pinigai atsakovui sumokėti pagal 2012 m. vasario 4 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, šį faktą atsakovas patvirtino savo parašu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas neįvykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog ieškovas atsiskaitė ne už akcijas, o vykdydamas kitus sandorius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovui už nupirktas akcijas sumokėjo, t. y. sutartį įvykdė tinkamai, todėl tenkino jo reikalavimą dėl 59 390,43 Eur grąžinimo. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais nuo paskutinės įmokos dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d., iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl priteisė ieškovui 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas (apeliantas) J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat priteisti iš ieškovo atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

121. Sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), kadangi bylą teismas išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, nes jiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Atsakovas apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį sužinojo atsitiktinai ir pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Advokatė nedalyvavo 2015 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, nes tuo metu sirgo, todėl negalėjo sužinoti ir apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį. Be to, atsakovo atstovė sirgo ir 2015 m. birželio 29 d., nedarbingumas jai buvo pratęstas iki 2015 m. liepos 3 d.

132. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes Sutartis buvo suklastota. Apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybės, jog Sutartis buvo suklastota, nes pirmasis sutarties lapas yra nepasirašytas, o antrasis lapas, kuriame yra šalių parašai, yra paimtas iš kitos sutarties. Iš Sutarties pirmojo lapo nėra galimybės nustatyti Sutarties objekto. Be to, Sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad parduodama 97,06 procentai paprastųjų vardinių akcijų, nors atsakovui UAB „Lotidė“ akcijų priklausė 94,06 procentai.

143. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįregistravo ieškovo įmonės akcininku, nes ši pareiga kilo pačiam ieškovui. Kadangi ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų įregistruotas kaip UAB „Lotidė“ akcijų savininkas, tai rodo, jog tokia sutartis iš viso nebuvo sudaryta. 2013 m. sausio 3 d. ieškovas pirko iš atsakovo namą už 200 000 Lt, tačiau teismas net nesiaiškino, ar ieškovas 2012 – 2013 metais turėjo pakankamai lėšų, jog būtų galėjęs įsigyti namą bei įmonės UAB „Lotidė“ akcijas.

154. Teismas ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktas yra įrodymas, jog buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Apeliantas pažymėjo, kad jis minėtą aktą pasirašė tuomet, kai 2013 m. sausio 3 d. pasirašinėjo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akte nurodyta suma yra mokama už namą, o už ne akcijas. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog tarp šalių vyko ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris.

165. Kadangi negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, neturi būti tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

176. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

18Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo J. J. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovo patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniai argumentais:

191. Nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų, nes tiek atsakovas, tiek jo atstovė apie paskutinį 2015 m. birželio 29 d. vykusį teismo posėdį buvo tinkamai informuoti. Be to, pats atsakovas buvo atvykęs į teismą posėdžio dieną ir parašė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau į patį bylos nagrinėjimą taip ir neatėjo.

202. Nors atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus dar galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovas neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas juos priimtų, nes jie neturi jokio įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

213. Ieškovas nurodė, kad apeliantas pats parengė Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties tekstą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Sutartis yra suklastota, nes iš jo pateiktos UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ji buvo pasirašyta visai kito asmens – K. Ū.. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad 1994 metais UAB „Lotidė“ neturėjo jokių akcininkų. Šiuos apelianto teiginius paneigia paties apelianto pateiktas 2012 m. sausio 4 d. akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, jog aštuoni UAB „Lotidė“ akcininkai akcijų įsigijo dar 1994 metais, o pati įmonė įregistruota buvo 1999 m. birželio 1 d.

224. Ieškovas teigia, kad Sutarties kaina buvo sutarta 200 000 Lt. Tai, kad kaina nebuvo nurodyta pačioje Sutartyje, nedaro šios Sutarties negaliojančios. Be to, kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akto, ieškovas ne tik, kad atsiskaitė už akcijas, bet ir permokėjo atsakovui 5 063,29 Lt.

235. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, jog Sutartis yra negaliojanti, tai nepaneigtų atsakovo prievolės grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus pagal 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktą.

246. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis pats turėjo kreiptis dėl akcijų perregistravimo jo vardu. Šiuos argumentus apeliantas grindžia 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 patvirtintomis Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 punktu, reglamentuojančiu materialiųjų akcijų perleidimo ar akcijų paveldėjimo atvejus, nors UAB „Lotidė“ akcijos yra nematerialios.

257. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktas nepatvirtina, kad ieškovas sumokėjo apeliantui už iš atsakovo nupirktą namą, o ne UAB „Lotidė“ akcijas.

26Atsakovas 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiškumo ir 2012 m. gegužės 2 d. atsakovo prašymo ieškovui A. L. autentiškumo nustatymo ekspertizės būdu. Taip pat prašė išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VMI mokestinio tyrimo išvadą A. L. atžvilgiu. Atsakovas 2016 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pakartotinį prašymą pavesti prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiškumo ir 2015 m. gegužės 2 d. prašymo tikroviškumo nustatymo arba įpareigoti tai atlikti patį ieškovą, kad jis atliktų savo rašysenos ekspertizę. Apeliantas taip pat pateikė teismui ir naujus įrodymus: 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktą, atsakovo 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimą, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą.

27Ieškovas 2016 m. vasario 19 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad nėra jokio pagrindo pridėti prie bylos po apeliacinio skundo padavimo teikiamus atsakovo dokumentus, taip pat tenkinti jo prašymus. Ieškovas prašo teismo svarstyti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 11 d. skundą dėl dokumento suklastojimo ir 2016 m. sausio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

29Dėl naujų įrodymų priėmimo

30Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

31Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Firmos vardo liudijimo kopiją; UAB „Venalis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopiją; UAB „Venalis“ prašymą įregistruoti įmonę Juridinių asmenų registre; Tvirtinamąjį įrašą; UAB „Lotidė“ akcininkų sąrašą; pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kopiją; pažymos apie išdirbtą laiką ir darbo užmokestį kopiją; 2012 m. gegužės 2 d. Mokėjimo nurodymų kopijas; VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės pažymos kopiją; atstovavimo sutartį; kasos kvitą; bankinį pavedimą apie sumokėtą žyminį mokestį. Apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. bei 2016 m. sausio 27 d. teikdamas naujus paaiškinimus ir prašymus Lietuvos apeliaciniam teismui, kartu pateikė ir naujus įrodymus, t. y.: 2010 m. spalio 4 d. pakvitavimą, kuris patvirtina, jog J. J. gavo visus UAB „Venalis“ buhalterinius dokumentus, kurie buvo paimti ikiteisminiam tyrimui atlikti; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį; 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktą; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą. Apelianto teigimu, naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijama Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota, pirmą Sutarties lapą paimant iš UAB „Venalis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties; taip pat faktą, jog 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų perdavimo – priėmimo aktu pinigai atsakovui buvo perduoti ne pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, bet pagal namo, esančio ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį; bei kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

32Pažymėtina, kad dėl apelianto, kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė ir ieškovas, nurodydamas, jog neprieštarauja dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo. Tačiau ieškovas nesutiko su apelianto po apeliacinio skundo padavimo teismui naujais pateiktais įrodymais, ir prašė jų nepriimti bei nepridėti prie nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą, atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet galintį turėti bylai įrodomosios reikšmės, įrodymą yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos apelianto ne tik kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, bet ir 2015 m. lapkričio 6 d. bei 2016 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus.

33Be to, pažymėtina ir tai, kad 2016 m. vasario 19 d. rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus pateikė ir pats ieškovas, kuriuos teisėjų kolegija taip pat priima. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalys yra susipažinusios su viena kitos teikiamais naujais įrodymais, pateikusios dėl jų savo nuomonę, todėl abiejų šalių naujai pateiktų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, nepažeis šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).

34Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

36Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, nes jiems nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo datą bei laiką. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko keturiuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. birželio 29 d. Pažymėtina, kad atsakovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nors apie visus teismo posėdžius žinojo. Pirmuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovė, tačiau į 2015 m. birželio 19 d. vykusį teismo posėdį advokatė neatvyko, teisme buvo gautas jos kontoros advokatės L. T. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokatės Z. J. ligos. Nors bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas dėl svarbių priežasčių, o tokiomis paprastai nelaikomas atstovo neatvykdomas dėl ligos (CPK 1622 str. 1 d.), tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. birželio 29 d. Į šį teismo posėdį taip pat neatvyko nei pats atsakovas, nei jo atstovė. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo apie 2015 m. birželio 29 d. vyksiantį teismo posėdį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek atsakovui, tiek jo atstovei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovui pranešimas išsiųstas jo gyvenamuoju adresu Levandrų g. 2, Klaipėda, kurį, beje, atsakovas yra nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apelianto teiginius, kad jis nežinojo apie vyksiantį teismo posėdį, paneigia ir jo paties 2015 m. birželio 29 d. ranka rašytas ir byloje esantis prašymas atidėti teismo posėdį. Atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, nes jo atstovė vis dar serga. Šių aplinkybių visuma, leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, jis žinojo apie užsitęsusią savo atstovės ligą, todėl galėjo pasirūpinti ir kitu advokatu, kuris galėtų jį tinkamai atstovauti teismo posėdyje. Pareigą tinkamai rūpintis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis numato CPK 42 straipsnio 5 dalis, kurioje pasakyta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Minėtų įrodymų visuma paneigia apelianto teiginius, jog jis nieko nežinojo apie 2015 m. birželio 29 d. vysiantį teismo posėdį, todėl apelianto prašymas panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, yra atmestinas.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Toliau byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

38Dėl 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo

39Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiama dėl UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurios sudarymą reglamentuoja specialusis Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios (ABĮ 40 str. 8 d.). Skirtingų rūšių akcijų specifika lemia jų perleidimo ypatumus. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių 2012 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nupirkti 97,06 procentus nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Akcijų perleidimą reglamentuoja ABĮ 46 straipsnis. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, todėl jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali nesutapti. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-2013).

40Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi jis 2012 m. balandžio 2 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, o ieškovo į bylą pateikta Sutartis yra suklastota. Apeliantas savo teiginius grindžia tuo, kad Sutartyje nėra nurodyta UAB „Lotidė“ akcijų pardavimo kaina, Sutarties antrame lape nurodyta, jog perduodami visi įmonės buhalteriniai dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 m., nors Bendrovė buvo įregistruota tik 1999 m., Sutartyje įrašyta, kad parduodama 97,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų, nors apeliantui iš tikrųjų jų priklausė tik 94,06 proc. Šios aplinkybės apelianto nuomone patvirtina, kad pirmas Sutarties lapas yra suklastotas, paimant UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Atlikusi byloje esančių įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Lotidė“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999 m. birželio 1 d. Tai tarsi patvirtina apelianto teiginius, kad Sutarties antrame lape neteisingai nurodyta, jog perduodami įmonės dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 m. negalėjo egzistuoti, kadangi UAB „Lotidė“ 1994 m. dar nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Tačiau taip pat matyti, kad 1994 m. nebuvo ir UAB „Venalis“, nes jis, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įregistruotas tik 1995 m. gruodžio 29 d. Be to, iš byloje esančio UAB „Lotidė“ akcininkų sąrašo, kuris buvo sudarytas 2012 m. sausio 4 d., matyti, jog aštuoni UAB „Lotidė“ akcininkai šios įmonės akcijų turėjo jau 1994 metais. Šių aplinkybių visuma paneigia apelianto teiginius, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti perduodami įmonės dokumentai nuo 1994 m. iki 2009 metų negalėjo būti UAB „Lotidė“ buhalteriniai dokumentai. Juolab, kad įrodinėjama tik duomenimis iš Juridinių asmenų registro, o ne įrodymais, kuriais remiantis buvo ankstesnis juridinių asmenų registravimas, t. y. 1994 metais galiojusias juridinių asmenų registravimą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pirmas lapas buvo paimtas iš UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Šį apelianto teiginį paneigia akivaizdus faktas, kad UAB „Venalis“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis abiejuose lapuose buvo pasirašyta apelianto ir pirkėjo K. Ū.. Tai dar kartą patvirtina faktą, jog 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo klastojama, pirmajam jos lapui, paimant UAB „Venalis“ 2010 m. sausio 7 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

42Apeliantas taip pat nurodė, kad Sutartyje neteisingai nurodytas parduodamų akcijų skaičius (97,06 proc.), nors iš UAB „Lotidė“ akcininkų sąrašo matyti, jog apeliantui iš tikrųjų priklauso 94,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Aiškindamas sutarties turinį, teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes. Tokią išvadą suponuoja sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą. Todėl nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamą sutartį parengė pats apeliantas, pažymi, kad Sutartyje nurodytų akcijų skaičiaus neatitikimas su apelianto realiai turėtų akcijų skaičiumi, rodo paties atsakovo nesąžiningumą arba suklydimą, tačiau šis neatitikimas negali būti aiškinimas ieškovo nenaudai, o juolab tai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas buvo nesąžiningas.

44Faktą, kad Sutartis yra suklastota, apelianto nuomone patvirtina ir aplinkybė, jog Sutartyje nėra nurodyta Akcijų pirkimo – pardavimo kaina, o tik pažymėta, jog mokama suma yra „šimtai tūkstančių litų“. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad CK 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui–pardavimui taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo–pardavimo taisyklių. Iš CK 6.313 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad sutarties kaina nėra esminė sutarties sąlyga, taigi jos nenurodymas sutartyje, neturi jokios įtakos sutarties galiojimui.

45Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į nustatytus faktus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurioms leistų daryti išvadą, jog 2012 m. balandžio 2 d. tarp ginčo šalių sudaryta UAB „Lotidė“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota.

46Dėl įgytų akcijų registravimo tvarkos

47Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyta, kad nematerialių akcijų pirkimo – pardavimo sutarties forma turi būti rašytinė. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Šalys ginčo Sutarties 4 straipsnyje susitarė, kad pirkėjas (ieškovas) įgyja nuosavybės teisę į perkamas akcijas ir taip pat įgyja Bendrovės įstatuose bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytas akcininko teises Akcijų perdavimo dieną. Nuo šios dienos pardavėjas (atsakovas) praranda visas savo, kaip Bendrovės akcininko, teises. Kadangi Sutarties 3 straipsnyje šalys nurodė, kad akcijos bus išperkamos per tam tikrą laikotarpį, akivaizdu, kad ieškovui sumokėjus visą Sutarties kainą, remiantis CK 1.101 straipsnio 10 dalimi ir ABĮ 46 straipsnio 2 dalimi nematerialios akcijos turėjo būti perleidžiamos atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Tik po įrašų atlikimo vertybinių popierių sąskaitose, būtų galima konstatuoti, kad atsakovas perdavė ieškovui nupirktas Bendrovės akcijas, o ieškovui kilo pareiga kreiptis dėl akcijų įregistravimo naujajam akcininkui.

48Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse nustatyta, kad bendrovė tvarko akcijų apskaitą. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (Taisyklių 3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 10, 14, 17 punktai). Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog tik ieškovui buvo kilusi pareiga kreiptis į Bendrovės apskaitos tvarkytoją ar įmonės direktorę ir pranešti apie perleistas akcijas. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad akcijos buvo perkamos, atliekant kelis mokėjimus (tai patvirtina 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų perdavimo priėmimo aktas), ieškovui sumokėjus visą sutartą akcijų kainą ir šalims pasirašius 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų perdavimo priėmimo aktą, būtent atsakovui kilo pareiga pagal šalių sudarytą Sutartį įregistruoti ieškovą perkamų akcijų savininku (Sutarties 5 straipsnis). Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad dėl ieškovo kaltės nupirktos akcijos buvo įregistruotos.

49Dėl 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto vertinimo

50Nors apeliantas teigia, kad 2012 m. gegužės 2 d. ieškovo bankiniai pavedimai (33 500 Lt suma A. P., 15 000 Lt suma A. Z.) buvo atlikti už 2013 m. sausio 3 d. ieškovo iš atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos apelianto teiginius laikyti pagrįstais. 2012 m. balandžio 2 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje šalys buvo numačiusios, kad ieškovas už perkamas akcijas galės mokėti grynaisiais arba pavedimu. Mokėjimo pavedimas pagal šią sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytas nuo tos datos, kuri nurodyta banko atžymoje ant pirkėjo mokėjimo pavedimo, o už akcijas mokant grynaisiais pinigais, apmokėjimas bus laikomas įvykdytu, kai bus pasirašyta įmonės priėmimo – perdavimo sutartis (2012 m. balandžio 2 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas mokėjimus gali atlikti ne iš karto, todėl ieškovui pinigų dalį už akcijas sumokėjus grynaisiais, o kitai daliai atlikus bankinius pavedimus, tarp šalių 2012 m. gruodžio 26 d. buvo pasirašytas Pinigų perdavimo – priėmimo aktas, kurį pasirašė abi šalys. Šiame akte aiškiai nurodyta, kad 205 063,29 Lt sumą atsakovas gavo iš ieškovo pagal Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Apelianto argumentai, kad jis manė, jog pasirašo Pinigų perdavimo - priėmimo aktą už ieškovui parduodamą nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsti, kadangi nekilnojamojo turto sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik vėliau, t. y. 2013 m. sausio 3 d., o UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2012 m. balandžio 2 d., pagal kurią ir buvo numatytas dalinis mokėjimas. Naujai į bylą atsakovo pateikto 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto teisėjų kolegija nelaiko paneigiančiu prieš tai išdėstytas aplinkybes, kadangi šis aktas nėra pasirašytas abiejų šalių, jame nurodyta suma yra mažesnė, nei 2012 m. gruodžio 26 d. akte, be to, jis surašytas anksčiau - 2012 m. gruodžio 10 d.

51Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį pagrįstai vadovavosi 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktu, kadangi apelianto naujai pateiktas 2012 m. gruodžio 10 d. Pinigų priėmimo – perdavimo aktas nepaneigia vėlesnio, t. y. 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto pagrįstumo.

52Dėl palūkanų priteisimo

53Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

54Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam 5 939,04 Eur palūkanų, kurios susidarė nuo paskutinės jo piniginės įmokos atsakovui 2012 m. gruodžio 20 d. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį, buvo tenkintas ir palūkanų priteisimas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti ieškovui priteistų 5 939,04 Eur dydžio kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 26 d.) nuo priteistos sumos (65 329,47 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Dėl apelianto procesinių prašymų

56Apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. sausio 27 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties autentiškumo ir 2012 m. gegužės 2 d. prašymo tikroviškumo nustatymo ekspertizės būdu bei išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VMI mokestinio tyrimo išvadą A. L. atžvilgiu. Apeliantas nurodė, kad gavus duomenis iš VMI apie ieškovo finansinę padėtį, būtų priimtas teisingas sprendimas, nes tuomet būtų galima nustatyti, ar ieškovas galėjo pagal savo finansines pajamas beveik tuo pačiu metu iš atsakovo įsigyti nekilnojamąjį turtą bei UAB „Lotidė“ akcijas.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantas nepagrįstai įrodymų rinkimo naštą siekia perkelti apeliacinės instancijos teismui, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje ir nesirūpino reikiamų įrodymų pateikimu. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, VMI duomenys apie ieškovo finansinę padėtį, kad ir kokia ji būtų, nepaneigtų kitų byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinį skundą.

58Netenkintinas ir apelianto prašymas kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo suklastota Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymas. Iš byloje esančių duomenų bei ieškovo 2016 m. vasario 19 d. pateiktų įrodymų nustatyta, kad jau buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl Sutarties ir 2012 m. gegužės 2 d. prašymo suklastojimo, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 4-AT-408-149/15, pagal J. J. pareiškimą dėl sukčiavimo, dokumento klastojimo, nes nenustatė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį prokuratūros nutarimą apeliantas skundė teismui, tačiau tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi J. J. skundus atmetė. Minėtuose teismų nutarimuose buvo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad kurios nors šalių veiksmuose iš tikrųjų gali būti nusikalstamos veikos požymių, informuoja apie tai prokurorą. Teisėjų kolegija, vertindama Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nenustatė jos klastojimo požymių, taip pat nelaikė, jog suklastota yra ir 2012 m. gegužės 2 d. prašymas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų klastojimo požymių nagrinėjamoje byloje nenustatyta bei įvertinus tai, kad dėl šių dokumentų jau buvo kreiptasi į prokuratūrą, teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymus pakartotinai kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių minėtų dokumentų.

59Dėl baudos apeliantui paskyrimo

60CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju, apeliantui paprašius teismo pakartotinai kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo suklastota UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymas, ieškovas paprašė apeliacinės instancijos teismo spręsti baudos dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, paskyrimo klausimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais, kadangi apelianto pakartotinis procesinis prašymas kreiptis į prokuratūrą, negali būti laikomas piktnaudžiavimu jo procesinėmis teisėmis. Kolegijai nenustačius pagrindo konstatuoti, kad apeliantas atliko veiksmus, kuriuos galima būti kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, ieškovo prašymas dėl baudos apeliantui paskyrimo nėra tenkintinas (CPK 95 str. 1 d.).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

63Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi apelianto skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, teisėjų kolegija netenkina ir apelianto prašymo priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

64Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1305 Eur žyminio mokesčio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, o likusios 1 264 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas nėra tenkintinas, yra pagrindas 1 264 Eur atidėto žyminio mokesčio dalį priteisti valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

65Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė teismui minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2015 m. rugsėjo 18 d.) sudarė 699,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą negali viršyti 909,74 Eur. Kadangi ieškovo prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, šis jo prašymas yra tenkintinas ir iš apelianto ieškovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

66Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo aspektais skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo J. J. skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

68Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Priteisti iš atsakovo J. J. (a. k. ( - ) ieškovui A. L. (a. k. ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

70Priteisti iš atsakovo J. J. Lietuvos valstybei 1 264 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2... 5. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2012 m. balandžio 2 d. sudarė akcijų... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog sutartis yra suklastota,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas (apeliantas) J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 1. Sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo... 13. 2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes Sutartis buvo suklastota.... 14. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįregistravo ieškovo įmonės... 15. 4. Teismas ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų... 16. 5. Kadangi negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos... 17. 6. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio... 18. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo J. J.... 19. 1. Nėra jokių absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų, nes tiek... 20. 2. Nors atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus dar galėjo... 21. 3. Ieškovas nurodė, kad apeliantas pats parengė Akcijų pirkimo –... 22. 4. Ieškovas teigia, kad Sutarties kaina buvo sutarta 200 000 Lt. Tai, kad... 23. 5. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, jog Sutartis... 24. 6. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis pats turėjo kreiptis... 25. 7. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų... 26. Atsakovas 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė... 27. Ieškovas 2016 m. vasario 19 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 29. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 30. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 31. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Firmos vardo... 32. Pažymėtina, kad dėl apelianto, kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų... 33. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2016 m. vasario 19 d. rašytinius paaiškinimus... 34. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitų absoliučių pirmosios... 38. Dėl 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo... 39. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiama dėl UAB „Lotidė“ Akcijų... 40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 42. Apeliantas taip pat nurodė, kad Sutartyje neteisingai nurodytas parduodamų... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant įstatymo... 44. Faktą, kad Sutartis yra suklastota, apelianto nuomone patvirtina ir... 45. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 46. Dėl įgytų akcijų registravimo tvarkos... 47. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyta, kad... 48. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose... 49. Dėl 2012 m. gruodžio 26 d. Pinigų priėmimo – perdavimo akto vertinimo... 50. Nors apeliantas teigia, kad 2012 m. gegužės 2 d. ieškovo bankiniai pavedimai... 51. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 52. Dėl palūkanų priteisimo ... 53. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo... 54. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam 5 939,04 Eur palūkanų, kurios... 55. Dėl apelianto procesinių prašymų ... 56. Apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. sausio 27 d. teismui pateiktuose... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra nagrinėjama pagal šalių pareikštus... 58. Netenkintinas ir apelianto prašymas kreiptis į prokuratūrą dėl... 59. Dėl baudos apeliantui paskyrimo... 60. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 63. Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi... 64. Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1305 Eur žyminio... 65. Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti jam 500 Eur bylinėjimosi... 66. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą palikti... 69. Priteisti iš atsakovo J. J. (a. k. ( - ) ieškovui A. L. (a. k. ( - ) 500 Eur... 70. Priteisti iš atsakovo J. J. Lietuvos valstybei 1 264 Eur (tūkstantį du...