Byla 2-783-910/2017
Dėl nuosavybės teisės gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovės J. S. atstovui advokatui Donatui Petrauskui, atsakovui G. S., jo atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atsakovui G. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė 2016-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

31) įpareigoti atsakovą G. S. atstatyti bute ( - ), savavališkai nugriautą sieną tarp virtuvės, pažymėtos plane 33-4, ir kambario, pažymėto plane 33-3;

42) įpareigoti atsakovą G. S. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kambarį, pažymėtą plane 33-2, bei sudaryti galimybes ieškovei bei jos atstovams netrukdomai patekti į butą ( - );

53) priteisti iš atsakovo G. S. 2058 Eur nuostolių, ieškovės patirtų dėl negalėjimo naudotis jai priklausančia buto ( - ), dalimi, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jai nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys 73,97 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto ( - ) (toliau – Butas). Šia pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta ir bendraturčių naudojimosi Butu tvarka, pagal kurią ieškovė turi teisę naudotis 16,94 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-2, bei 1/3 dalimi bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios. Atsakovas, paveldėjęs po motinos mirties ir šiai priklausiusią Buto dalį, šiuo metu yra 65/100 dalių Buto savininkas. Ieškovės teigimu, nutraukusi santuoką su atsakovu, ji išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), ir geranoriškai leido atsakovui neatlygintinai naudotis jos Buto dalimi, sumokant visus mokesčius už Butui teikiamas paslaugas. Pasak ieškovės, atsakovas, veikdamas nesąžiningai, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas priteisti iš ieškovės jai tenkančią Buto išlaikymo mokesčių dalį už 10 metų (nuo 2004 m. sausio iki 2014 m. sausio mėn.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10432-592/2014 priteisė iš atsakovės J. S. ieškovo G. S. naudai 8068,20 Lt (2336,71 Eur) nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas, puikiai žinodamas, kad ji gyvena JAV, nurodė teismui savo paties adresą ( - ), kur ieškovei priklauso tik buto dalis; ieškovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ieškovė sužinojo tik šios sprendimo vykdymo procese, antstoliui areštavus ieškovės banko sąskaitas Lietuvoje. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. pavasarį ieškovė atvyko į Lietuvą ir nuvažiavo tiesiai į ginčo Butą, tačiau atsakovas jos nenorėjo įleisti, tai padarė tik po ilgų derybų. Pasak ieškovės, visą lankymosi Lietuvoje laikotarpį ji tikėjosi gyventi nuosavybės teise priklausančiame kambaryje, tačiau pamatė, kad šis yra užimtas atsakovo, be to, atsakovas kategoriškai nesutiko, jog ieškovė apsistotų jai priklausančiame kambaryje. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė, apžiūrėjusi Butą, pamatė, jog atsakovas be jos, kaip Buto bendraturtės, sutikimo, savavališkai išgriovė sieną, skiriančią atsakovui priklausantį 13,10 kv. m kambarį, pažymėtą plane 33-3, ir bendrojo naudojimo patalpą – 8 kv. m virtuvę, pažymėtą plane 33-4. Ieškovės teigimu, išgriovęs šią sieną, atsakovas pažeidė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nes ieškovė negali netrukdomai naudotis bendra patalpa – virtuve. Ieškinyje teigiama, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai naudotis jai priklausančia Buto dalimi, po ilgo ir varginančio skrydžio iš JAV patyrė didelį stresą dėl atsakovo veiksmų, neteisėtai apribojant jos teisę naudotis Buto dalimi, buvo priversta nedelsdama susirasti, kur apsistoti. Ieškovė nurodė, kad po didelio streso, patirto bendraujant su atsakovu, ji apsigyveno UAB „Centrum“ viešbutyje „Grata hotel“ (nuo 2015-04-16 iki 2015-04-30), o likusią viešnagės laiką – Ežerkiemyje (Trakuose, Vytauto g. 95) (nuo 2015-05-01 iki 2015-05-12). Už gyvenimą „Grata hotel“ viešbutyje ieškovė sumokėjo 510 Eur, už gyvenimą Ežerkiemyje – 660 Eur, taigi, ieškovės teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neleidžiant jai naudotis nuosavybės teise priklausančio Buto dalimi, ji patyrė 1170 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė 2015-04-23 kreipėsi į notarą, prašydama pareiškimu informuoti atsakovą, jog ieškovė parduoda savo Buto dalį už 50 000 Eur, ir atsakovas turi pirmenybės teisę įsigyti šią dalį. Atsakovas į pareiškimą neatsakė. Atsakovas taip pat nesureagavo į 2015-05-12 ieškovės advokato pretenziją dėl Bute savavališkai išgriautos sienos atstatymo. Ieškovė 2015-06-24 el. laiške dar kartą pasiūlė atsakovui pirkti jai priklausančią Buto dalį už 50 000 Eur, taip pat nurodė, kad priešingu atveju ji sieks savo dalį išnuomoti, todėl prašė, jo atsakovas atlaisvintų jai priklausantį kambarį. Ieškinyje pažymėta, kad 2015 m. birželio mėn. pabaigoje ieškovė, tarpininkaujant nekilnojamojo turto brokerei, paskelbė apie išnuomojamą jai priklausančią Buto dalį, atsirado potencialių nuomininkų, buvo parengtas Buto dalies nuomos sutarties projektas, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė įsileisti į Butą svetimą žmogų. 2015-07-02 el. laišku ieškovė teiravosi atsakovo, ar šis atlaisvino jos kambarį, ar atstatė išgriautą Buto sieną, taip pat prašė nurodyti, kad nekilnojamojo turto brokerė su potencialiais nuomininkais galėtų atvykti apžiūrėti išnuomojamos Buto dalies. Atsakovas nurodė, kad jis yra išvykęs ir Buto dalį bus galima apžiūrėti tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės teigimu, per šį laikotarpį ji sulaukė daug el. laiškų iš potencialių nuomininkų, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovės ir nekilnojamojo turto brokerės bandymus su juo susisiekti, t. y. neteisėtais veiksmais neleido ieškovei valdyti jai priklausančios Buto dalies ir ją išnuomoti. Be to, pats atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovės Buto dalimi, tai užfiksuota antstolės D. P. 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/15/66F, kuriame taip pat užfiksuota, jog tarp kambario 33-3 ir virtuvės 33-4 buvusi siena - išardyta. Ieškovė, remdamasi savininko teisių gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis, prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis nuosavybės teise priklausančia Buto dalimi, įpareigoti atstatyti savavališkai nugriautą sieną, kuri skyrė bendrojo naudojimo virtuvę nuo atsakovo naudojamo kambario (CK 4.98 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovo trukdymo naudotis jai priklausančia Buto dalimi ji buvo priversta gyventi viešbutyje ir dėl to patyrė 1328 Eur papildomų nenumatytų nuostolių. Be to, ieškovės teigimu, dėl atsakovo atsisakymo įleisti į Butą bet kokį nuomininką ji negalėjo savo dalies išnuomoti ir dėl to patyrė netiesioginių nuostolių – laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01 negavo 480 Eur pajamų, nors nurodytu laikotarpiu buvo galimybė išnuomoti jai priklausantį kambarį už 80 Eur/mėn. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovo nebendradarbiavimo ji patyrė papildomų išlaidų advokato ir antstolio paslaugoms apmokėti: 2015-05-12 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl neteisėtai išgriautos sienos atstatymo, o 2015-10-21 antstolės surašytas Faktinių aplinkybių protokolas. Už nurodytas paslaugas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur. Iš viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2058 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad, be turtinės žalos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apribojant jos nuosavybės teisę, ieškovė neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovės teiginiai, jog ji, 1993 m. išvykdama gyventi į JAV, geranoriškai leido atsakovui naudotis jos Buto dalimi, atsakovui apmokant visus mokesčius už teikiamas paslaugas, neatitinka tikrovės, nes ieškovė ne „išvyko“, o pabėgo į JAV 1993-08-17, pasiimdama nepilnametę dukrą, taip atimdama atsakovui galimybę bendrauti su dukra daugiau kaip dvidešimčiai metų. Atsakovo teigimu, jokio susitarimo su ieškove dėl mokesčių už jai priklausančią Buto dalį mokėjimo nebuvo, būdama Buto bendraturte, ji turi pareigą mokėti išlaidas ir mokesčius bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovas nežinojo ieškovės buvimo vietos, kurią ji slėpė, todėl atsakovo elgesys, nurodant ieškovės gyvenamąją vietą bute ( - ), yra teisėtas ir sąžiningas, juolab kad ieškovė iki 2016 m. kovo mėn. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi būtent šiame Bute. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovės teiginiai, esą ji, 2015 m. pavasarį atvykusi į Lietuvą, nuvyko tiesiai į Butą ir ketino gyventi jai priklausiusiame kambaryje, tačiau negalėjo to padaryti dėl atsakovo prieštaravimo, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo teigimu, ieškovė su juo visiškai nederino atvykimo į Lietuvą ir galimybės apsistoti Bute, kuriuo ji 20 metų visiškai nesirūpino, jame nebuvo jokių ieškovės daiktų. Pasak atsakovo, pateiktas į bylą susirašinėjimas su ieškove patvirtina, kad ją atsakovas įsileido į Butą, leido jį apžiūrėti; iš susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovė nereikalavo leisti jai apsigyventi Bute ar leisti kitaip juo naudotis, neprašė rakto, tikrasis jos tikslas buvo priversti atsakovą parduoti visą Butą, nes parduoti tik jai priklausantį kambarį ieškovė nesugebėjo. Atsakovas nurodė, kad pirmą susitikimą ieškovė suderino, išbuvusi Lietuvoje jau 13 dienų nuo atvykimo (atvyko 2015-04-16, susitikimą derino 2015-04-280, be to, tardamasi dėl susitikimo, ieškovė neteikė jokių prašymų ar reikalavimų leisti jai gyventi Bute, nes žinojo, jog Bute gyvena dabartinė atsakovo šeima. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimai priteisti jos gyvenimo viešbučiuose išlaidas yra visiškai nepagrįsti, nes ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ketinimus apsigyventi ginčo Bute ir įrodančių atsakovo nesutikimą leisti jai naudotis nuosavybės teise priklausančio Buto dalimi. Pasak atsakovo, iki ieškinio pareiškimo ieškovė niekada neprašė atsakovo perduoti jai Buto raktą, todėl nesuprantama, kam apskritai reikėjo reikšti šį ieškinį, nes atsakovas niekada neatsisakė leisti ieškovei naudotis jai priklausančia Buto dalimi. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovei paskirtas naudotis kambarys yra visiškai atlaisvintas, jai netrukdoma patekti į nuosavybės teise priklausantį Butą ir naudotis tenkančia jo dalimi. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, kad atsakovas trukdė jai išnuomoti ginčo Buto dalį, yra absoliučiai deklaratyvūs, nepateikta jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, prie ieškinio pridėtas nuomos sutarties projektas ir el. susirašinėjimas su galimais nuomininkais, nereiškia, jog potencialūs nuomininkai būtų sudarę ieškovei priklausančios Buto dalies nuomos sutartį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad galimi nuomininkai akceptavo sutarties sąlygas, ketino pasirašyti sutartį, tačiau to nepadarė dėl to, jog atsakovas neva atsisakė įsileisti juos į Butą. Ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, kad atsakovas neleido potencialiems nuomininkams apžiūrėti Buto. Pasak atsakovo, ieškovės laiškai patvirtina, kad kambario nuoma yra tik priemonė priversti atsakovą parduoti visą Butą, todėl šiuo atveju teismas turi atsisakyti ginti nesąžiningos, piktnaudžiaujančios savo teisėmis ieškovės interesus. Atsakovo nurodyta, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas pažeidė naudojimosi Butu tvarką, pašalindamas vidinę Buto sieną, taip pat nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais, neaišku, kaip sienos pašalinimas pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančia Buto dalimi, juolab kad ieškovė daugiau kaip 20 metų nereiškė noro naudotis Butu. Atsiliepime pabrėžta, kad, ieškovei 20 metų nesidomint Butu, slepiant nuo atsakovo savo buvimo vietą, atsakovas objektyviai neturėjo galimybių gauti ieškovės sutikimą Buto remontui atlikti. Pagal universalų teisės principą asmeniui negalima nustatyti neįmanomų įvykdyti pareigų (lot. impossibilium nulla obligatio est). Be to, ieškovė turi pareigą įrodyti, kaip Buto rekonstrukcija pažeidė (jei pažeidė apskritai) jos teises, nes bendraturčio nesutikimas su rekonstrukcija turi būti motyvuotas. Atsakovo nuomone, Buto sienos, nesiribojančios su ieškovės kambariu, pašalinimas niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes ji nesinaudojo jai priklausančia Buto dalimi daugiau kaip 20 metų, be to, dėl sienos pašalinimo nesumažėjo ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje, niekaip nepakenkta jos valdomam kambariui. Sienos pašalinimo darbai reiškia paprastąjį remontą, kuriam atlikti teisės aktai nereikalauja rašytinio pritarimo (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktas). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovės reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), o tarp tokių atvejų bendraturčio turtinių teisių galimas pažeidimas nenumatytas. Be to, ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos fakto (sveikatos sutrikimo, nemigos, kitų padarinių), nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų ir tariamos neturtinės žalos. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, nes atsakovas yra fizinis asmuo, iš kurio gali būti priteistos tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

8Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė negyvena Lietuvoje ir grįžti į Butą neketina, todėl jis naudojosi visu Butu, o ieškovė dėl to ginčo nekėlė, taigi geranoriškai leido atsakovui naudotis jai priklausančia Buto dalimi iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimo priėmimo, kai, atsakovui pasielgus itin nesąžiningai, ieškovė nusprendė jai priklausančią Buto dalį išnuomoti, kad tenkančius komunalinius mokesčius padengtų nuomininkas. Dublike pažymėta, kad atsakovas, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016-04-13 perdavė antstolei raktą nuo Buto, ir tik gavusi šį raktą ieškovė pagaliau gali patekti į jai priklausančią Buto dalį. Dublike teigiama, kad iki 2016-04-13 antstolės raginimo atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškove, neįsileido potencialių nuomininkų, savavališkai naudojosi ieškovei priklausančiu kambariu ir jo neatlaisvino. Dublike pabrėžta, kad ieškovė, išvykusi gyventi į JAV, Buto dalimi nesinaudojo, tačiau dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų iki šiol turi mokėti mokesčiu už Buto dalį ir kambarį, kuriuo iki 2016-05-09, kai ieškovė įrengė spyną savo kambaryje, naudojosi atsakovas. Ieškovė teigimu, dėl to, kad jai tenka finansinė našta mokėti mokesčius už Buto dalį, kuria ji nesinaudojo ir nesinaudoja, ieškovė siekia savo Buto dalį parduoti arba išnuomoti. Atsakovo teiginius, kad jis niekada netrukdė ieškovei jai priklausančia Buto dalimi naudotis ar ją parduoti, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog atsakovas naudojosi visu Butu, taip pat ir ieškovei priklausančiu kambariu, o ieškovės pasitelktai nekilnojamojo turto brokerei galimybę parodyti Butą potencialiems nuomininkams suteikė tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. Dublike teigiama, kad atsakovas tęsia neteisėtus veiksmus ir visais įmanomais būdais siekia atgrasyti potencialius nuomininkus nuo ieškovei priklausančios Buto dalies nuomos, pasakodamas, jog serga ūmia infekcine liga, todėl mirko koją vonioje; tai išgirdusi potenciali nuomininkė R. iškart atsisakė nuomotis kambarį ir išėjo, o kiti potencialūs nuomininkai, pamatę, kad Buto virtuvė sujungta su priešiškai nusiteikusio atsakovo kambariu bei pamatę nuplyšusius kambario tapetus, taip pat atsisakė nuomotis kambarį. Dublike nurodyta, kad ieškovė, gyvendama JAV, pati asmeniškai skiria labai daug laiko ieškodama potencialių Buto dalies nuomininkų, pateikti įrodymai patvirtina, jog pastaruoju metu surado net 4 galimus nuomininkus, kurie su ieškovės atstove buvo atvykę apžiūrėti nuomojamos Buto dalies. Dublike teigiama, kad atsakovo neteisėtus ir piktybiškus veiksmus įrodo ir ta aplinkybė, jog ieškovės kambario sienų tapetai buvo nuplėšti, nudaužytos lubų apdailos plytelės, taip siekiant pabloginti ir taip gana prastą kambario būklę, ir akivaizdu, kad tokiais veiksmais atsakovas siekia atgrasyti potencialius ieškovės kambario nuomininkus, ir jam tai pavyko padaryti, nes visi potencialūs nuomininkai atsisakė nuomotis ieškovės kambarį. Be to, atsakovas ieškovės surastus 4 potencialius nuomininkus apžiūrėti Buto dalies įsileido tik 2016-05-09, nors ieškovė dar 2015 m. vasarą siekė išnuomoti savo Buto dalį ir aktyviais veiksmais ragino atsakovą atlaisvinti jos kambarį bei leisti galimiems nuomininkams apžiūrėti Buto dalį. Dublike nurodyta, kad ieškovė, atvykusi į Lietuvą, neturėjo jokių galimybių apsigyventi jai priklausančioje Buto dalyje, nes kambaryje buvo atsakovo daiktai, jis jame gyveno. Be to, atsakovas išgriovė sieną, skyrusią bendro naudojimo virtuvę su jam priklausančiu kambariu, ir taip suvaržė ieškovės galimybę netrukdomai naudotis jai priklausančia Buto dalimi. Dėl to ieškovė buvo priversta apsistoti viešbutyje, patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Dublike pabrėžta, kad atsakovo išgriauta viena iš Buto sienų apsunkina ir ieškovei priklausančios Buto dalies nuomą, nes potencialius nuomininkus atgraso ta aplinkybė, jog virtuvė sujungta su atsakovui priklausančiu kambariu. Pasak ieškovės, tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios potencialūs nuomininkai atsisakė nuomotis ieškovei priklausančią Buto dalį. Dublike pabrėžta, kad bendrąja nuosavybe esančio Buto pertvarkymo darbams atlikti turėjo būti gautas ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimas, todėl atsakovas, išgriovęs Buto sieną be ieškovės sutikimo, turi ją atstatyti, nes ieškovė nesutinka su tokiu pertvarkymu, pažeidžiančiu jos teisę netrukdomai naudotis virtuve. Išdėstytų argumentų pagrundu prašoma ieškinį tenkinti.

9Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ja, yra neįrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Priešingai, iš ieškovės pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas įsileisdavo potencialius nuomininkus, geranoriškai derino laiką, perdavė ieškovei Buto raktą, teikė pasiūlymus dėl taikos sutarties. Pasak atsakovo, byloje esantis įrodymai pagrindžia būtent ieškovės nesąžiningumą – ji nuolat spaudė atsakovą parduoti visą Butą, atsisakė leisti atsakovo pasirinktam turto vertintojui apžiūrėti jai priklausantį kambarį, dėl to atsakovas buvo priverstas reikšti jai pretenziją. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad ieškovės kambario nepavyks parduoti ar išnuomoti atskirai, todėl ieškovė savo kaip savininkės teises įgyvendina pažeisdama atsakovo teises, trukdydama jo šeimai gyventi Bute, vesdamasi būrį potencialių nuomininkų, melagingai žadėdama jiems „nuostabias“ patalpas (tai matyti iš ieškovės pateikto el. susirašinėjimo). Triplike teigiama, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė piktnaudžiauja savininko teise išnuomoti Buto dalį, taip siekdama priversti atsakovą parduoti Butą arba įsigyti ieškovės dalį už jos pageidaujamą kainą. Triplike nurodoma, kad ieškovės teiginiai, jog antstolės D. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neva įrodo, kad atsakovas kliudė ieškovei išnuomoti Butą, yra nepagrįsti, juolab pati ieškovė nurodo, jog atsakovas perdavė antstolei Buto raktą iškart, kai tik ši paprašė, be to, pati ieškovė nurodė, kad pavyko suderinti su atsakovu Buto aprodymo potencialiems nuomininkams laiką. Pasak atsakovo, ieškovės teiginiai, kad atsakovas ignoravo ieškovės pasitelktą brokerę, yra visiškai nepagrįsti, nes nurodyta brokerė skambino atsakovui vienintelį kartą, suderindama galimą nuomininkų apsilankymą Bute 2015 m. rugpjūčio mėn., daugiau skambučių nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog ši brokerė apskritai išvyko iš Lietuvos. Triplike pažymėta, kad iš ieškovės pateiktų el. laiškų matyti, jog galimi nuomininkai apie jokį atsakovo spaudimą ar trukdžius nerašo, o pagrindinė ieškovės kambario neišnuomojimo priežastis – šio kambario būklė, nes ieškovė jo visiškai netvarko ir neremontuoja. Pasak atsakovo, tai, kad jis galimus nuomininkus įspėja dėl savo ligos, t. y. neslepia šios informacijos dėl galimos grėsmės aplinkinių sveikatai, neturėtų būti vertinama kaip atsakovo „bandymas atgrasyti“ nuomotis Buto dalį. Triplike teigiama, kad ieškovė, nepateikdama jokių įrodymų, nepagrįstai teigia, jog atsakovas sugadino jos kambario apdailą. Priešingai, pati ieškovė kalta dėl kambario būklės, nes ji daugiau kaip 20 metų slapstėsi, nesirūpino Butu, ir negali turėti nepagrįstų lūkesčių, kad jos kambarys bus lyg naujas, galbūt net suremontuotas atsakovo lėšomis, neatsižvelgiant į faktą, jog jau jai išvykstant į JAV šio kambario būklė buvo prasta. Triplike pažymėta, kad ieškovės aplinkybės, jog ji net neprašė ir nesitarė įleisti jos į Butą, kai atvyko iš JAV, neneigia, ir tai patvirtina, jog jai buvo suprantama, kad be išankstinio pranešimo, atvykus į Lietuvą po daugiau nei 20 metų, ji neturės galimybės apsistoti Bute. Triplike taip pat nurodyta, kad ieškovės teiginys, jog, pašalinus pertvarą tarp virtuvės ir atsakovo kambario, ji negali tinkamai ir netrukdomai naudotis virtuve, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, be to, ji virtuve niekada nesinaudojo ir neketina naudotis, tai pagrindžia jos siekis išnuomoti jai priklausantį kambarį. Pasak atsakovo, šiuo atveju akivaizdu, kad jis neturėjo jokių galimybių gauti ieškovės sutikimą pertvarai pašalinti, nes net nežinojo ieškovės buvimo vietos, ji daugiau kaip 20 metų nesidomėjo ir nesirūpino Butu. Ieškovės teiginiai, esą sienos pašalinimas potencialius nuomininkus atgraso nuo kambario nuomos, vėlgi nepagrįsti jokiais įrodymais.

      1. atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo:
  1. atidalyti atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jam ir ieškovei priklausančio 73,97 kv. m buto ( - ), priteisiant atsakovui iš ieškovės jai priklausančias 35/100 dalis Buto, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 31 605 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nustatant, kad ši piniginė kompensacija turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
  2. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 837,32 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovė, būdama Buto dalies savininkė, nevykdo pareigos išlaikyti bendrąja daline nuosavybe esantį turtą, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybėje mokėti privalomus mokesčius (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė nevykdė ir nevykdo pareigos mokėti mokesčius už Butui teikiamas paslaugas, kuriuos privalo mokėti buto savininkas ir tuo atveju, jeigu jis nesinaudoja savo butu (išlaidos už bendrojo naudojimo elektrą, laiptinių valymą, telefonspynės priežiūrą, šilumos punkto priežiūrą, šiukšlių tvarkymą, administravimo išlaidos, eksploatavimo išlaidos, kaupiamosios lėšos, todėl atsakovas yra priverstas mokėti nurodytus mokesčius ir už ieškovei priklausančią Buto dalį, o juos sumokėjęs įgijo teisę reikalauti iš ieškovės 35 proc. sumokėtų mokesčių sumos. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai) už ginčo Buto išlaikymą sumokėjo 583,98 Eur mokesčių, kuriuos turi mokėti Buto savininkas), todėl iš ieškovės priteistina 35 proc. nurodytos sumos – 204,39 Eur (CK 4.76 straipsnis, 6.50 straipsnio 3 dalis). Priešieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė nuo 1993 m. visiškai nesirūpino ai priklausančios Buto dalies priežiūra, remontu, tuo tarpu atsakovas, siekdamas išsaugoti turtą, pakeitė senus, nesandarius Buto langus, dėl kurių netinkamos būklės kaupėsi drėgmė, pelijo Buto sienos. Atsakovas pakeitė ir ieškovei priklausančio kambario bei bendrojo naudojimo virtuvės langus: ieškovės kambario lango pakeitimas kainavo 552,41 Eur (1907,36 Lt), o virtuvės lango (be montavimo ir palangių) – 210,07 Eur (725,33Lt), ieškovei tenkanti šio lango keitimo išlaidų dalis – 73,52 Eur (210,07 Eur x 35 proc.). Atsakovo teigimu, ieškovė, kaip bendraturtė, privalo atlyginti jam 625,93 Eur Buto langų keitimo išlaidų. Be to, ieškovės reikalavimu, atsakovas savo lėšomis pagamino ir įteikė ieškovei Buto raktą, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui šio rakto pagaminimo išlaidas – 7 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą nuostolių sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovas taip pat reiškia reikalavimą atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, paliekant jam visą Butą natūra, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už jai priklausančias 35/100 dalis Buto. Priešieškinyje pažymėta, kad tarp bendraturčių kyla ginčai dėl bendrąja nuosavybe esančio Buto valdymo, naudojimo, disponavimo juo, todėl, šalims negalint pasiekti kompromiso, siekiant užkirsti kelią ginčams ateityje, yra pagrindas atidalinti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra nei fizinės, nei techninės galimybės atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausančias Buto dalis natūra taip, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų nevaržomai naudotis savo turima dalimi, todėl atidalijimas galimas tik vienam iš bendraturčių paliekant Butą natūra, o kitam jo dalį kompensuojant pinigais. Priešieškinyje pažymėta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 65/100 dalys Buto, jis jame gyvena su žmona ir dviem dukterimis, tuo tarpu ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys Buto, daugiau kaip 20 metų negyvena Lietuvoje, Butu nesinaudoja ir neturi poreikio juo naudotis. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta teigti, kad poreikį naudotis visu Butu turi būtent atsakovas, todėl, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, Butas natūra priteistinas jam, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija už jai priklausančias 35/100 dalis Buto. UAB „Negrita“ 2016-06-20 parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje ginčo Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu turto apžiūros dieną, t. y. 2016-06-13, yra 129 000 Eur. Šioje ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad atskirų gyvenamojo buto dalių, priklausančių skirtingiems savininkams, pardavimas neatitiktų šio turto galimo ir geriausio panaudojimo, nekilnojamojo turto atskirų dalių padavimo kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 proc. apskaičiuotos šio turto rinkos vertės, priklausomai nuo parduodamo turto rinkos sąlygų, pirkėjo, pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų nežinomų aplinkybių. Priešieškinyje teigiama, kad, atsižvelgiant į Buto rinkos vertę, taip pat į tai, jog ieškovei priklausančios Buto dalies pardavimo atveju jos kaina būtų iki 30 proc. mažesnė, nei aritmetiškai apskaičiuota Buto dalies rinkos vertė viso Buto pardavimo atveju, be to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovei mokėtina kompensacija už jai priklausančią Buto dalį turėtų būti 31 605 Eur (129 000 Eur x 35 proc. = 45 150 Eur; 45 000 Eur x 70 proc. = 31 605 Eur). Pasak atsakovo, jis galėtų sumokėti ieškovei atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją per teismo nustatytą protingą, pvz., 12 mėn., laikotarpį.

11Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti. Atsiliepime pažymėta, kad, nepaisant to, jog atsakovas trukdo ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančia Buto dalimi, ji iki šiol antstoliui D. K. moka Buto dalies išlaikymo

12mokesčius, kuriuos iš jos nesąžiningai prisiteisė atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimu už akių. Be to, ieškovei yra siunčiamos sąskaitos už komunalinius mokesčius, kurias ji tinkamai apmoka, tai patvirtina tarptautinių pavedimų išrašai. Dėl didelių tarptautinių tarpbankinių mokėjimų mokesčių (už vieną pavedimą – net 50 JAV dolerių), ieškovė pavedimus antstoliui D. K. daro kas pusę metų. Atsiliepime pabrėžta, kad ieškovė, išvykusi gyventi į JAV, Buto dalimi nesinaudojo, tačiau dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų turi iki šiol mokėti mokesčius už Buto dalį ir kambarį, kuriuo iki 2016-05-09 naudojosi pats atsakovas. Atsiliepime teigiama, kad, nepaisant to, jog nuo 2016-05-09 ieškovės kambaryje įrengta spyna ir nuo šios datos atsakovas kambariu nesinaudoja, ieškovės Buto dalis iki šiol neišnuomota, nes atsakovas, siekdamas atgrasyti potencialius nuomininkus, galbūt pats sugadino kambario sienų tapetus ir lubų apdailos plyteles, taip pablogindamas ir šiaip prastą kambario būklę. Atsiliepime teigiama, kad langus ieškovės kambaryje atsakovas pakeitė be ieškovės sutikimo, nesant tam būtino reikalo, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti jo reikalaujamų langų keitimo išlaidų, kurios nesusijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Be to, atsakovas iki 2016-05-09 visa apimtimi naudojosi ir ieškovei priklausančiu kambariu, todėl akivaizdu, kad dar 2003 m. langus ieškovės kambaryje ir virtuvėje pakeitė tik dėl savo asmeninių tikslų, o ne siekdamas „išsaugoti turtą“. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad prie atsakovo pateiktos 2003-07-18 sutarties dėl langų gamybos nėra pridėto šios sutarties priedo Nr. 1, todėl neaišku, kokius gaminus pagamino UAB „Vorto renovacija“, kur jie sumontuoti, taip pat atsakovas nepateikė jokių dokumentų, jog sumokėjo gamintojui už sutartyje nurodytus gaminius. Be to, Sutartyje nurodyta gaminių kaina – 1072,43 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso 35/100 dalys Buto, atsakovo reikalaujama už langus 625,93 Eur suma nepagrįsta net matematiškai, nes nėra proporcinga ieškovės turimai nuosavybės daliai. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiliepime pažymėta, kad atsakovo užsakymu parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu jo apžiūros dieną, t. y. 2016-06-13, yra 129 000 Eur, taigi ieškovei tenkančios Buto dalies vertė yra 45 150 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nepagrįstai siūlo ieškovei net 30 proc. mažesnę kompensaciją, nei priklausytų pagal jo paties pasitelkto turto vertintojo nustatytą Buto rinkos vertę. Pasak ieškovės, ginčo Buto kaina yra apie 150 000 Eur, taigi jai atidalijimo atveju mokėtina kompensacija turėtų būti ne mažesnė kaip 50 000 Eur. Be to, dar 2015 m. rašytame laiške atsakovas buvo sutikęs kartu su ieškove parduoti visą Butą, tačiau šio sutikimo neįgyvendino, o, prieš turto vertintojui atliekant Buto vertinimą 2016 m. birželio mėn., pablogino Buto būklę, siekdamas, kad būtų nustatyta kuo mažesnė Buto rinkos vertė. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovo siūlomas kompensacijos sumokėjimo terminas – per 12 mėn. – yra akivaizdžia per ilgas, nes šiuo laikotarpiu ieškovė turėtų ir toliau dengti mokesčius už savo Buto dalį, kuria nesinaudoja ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negali išnuomoti. Be to, atsakovas yra nedarbingas, vienintelės jo pajamos – ligos pašalpa, todėl akivaizdu, kad ketinimas pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos kelia pagrįstų abejonių. Atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovo siūloma ieškovei už jos buto dalį kompensacijos suma – tik 31 605 Eur – yra visiškai nepriimtina, nesąžininga ir neteisinga. Pasak ieškovės, šiuo konkrečiu atveju vienintelis racionalus ši teisminio ginčo sprendimo būdas – parduoti visą Butą trečiajam asmeniui, nes tik taip galima gauti įmanomai didžiausią Buto kainą ir tik taip maksimaliai būtų užtikrinti abiejų ginčo šalių interesai.

13Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

14Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovė, remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą, o priešieškinio reikalavimus visiškai patenkinti. Atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, jog atsakovo prašymas priteisti ieškovei būtent 31 605 Eur dydžio piniginę kompensaciją šiuo konkrečiu atveju yra visiškai pagrįstas, nes, atsižvelgiant į ginčo Buto vertinimo ataskaitoje turto vertintojo nurodytus argumentus, ieškovė, parduodama jai priklausančią Buto dalį, gautų apie 30 proc. mažesnę kainą, nei apskaičiuota jos dalies vertė pagal viso Buto rinkos vertę. Be to, šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į itin prastą Buto būklę (Butui reikalingas kapitalinis remontas), tai, kad atskiri vieno kambario butai panašioje vietoje rinkoje parduodami už 41 000 – 43 000 Eur. Pasak atsakovo atstovės, šiuo konkrečiu atveju atsakovo siūloma sumokėti ieškovei piniginė kompensacija, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

15Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

16Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra 73,97 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto ( - )z (toliau – Butas) bendraturčiai: ieškovei priklauso 35/100 dalys, o atsakovui – 65/100 dalys šio Buto (T. 1, b. l. 21-22).

17Nurodytą Butą bendraturčiai įgijo 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria nustatyta ir naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka: ieškovė turi teisę naudotis 16,94 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-2, bei 1/3 dalimi bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios; atsakovas, paveldėjęs po motinos mirties ir šiai priklausiusią Buto dalį, turi teisę naudotis 13,10 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-3, 18,38 kv. m ploto kambariu, pažymėtu plane 33-7, bei 2/3 dalimis bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, virtuvės, tualeto, vonios (T. 1, b. l. 19-20).

18Bylos duomenimis, ieškovė 1993-08-17 išvyko į JAV, nuo to laiko jai priklausančia Buto dalimi nesinaudojo, Buto išlaikymo mokesčių nemokėjo (T. 1, b. l. 113, 118).

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-14 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10432-592/2014, patenkino ieškovo G. S. ieškinį ir priteisė iš atsakovės J. S. 2333,20 Eur (8068,20 Lt) nuostoliams, patirtiems mokant Buto išlaikymo mokesčius ir už atsakovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., atlyginti (T. 1, b. l. 27-29).

202015-04-16 ieškovė atvyko į Lietuvą (T. 1, b. l. 30), ir 2015-04-23 pareiškimu, persiųstu Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro, pranešė atsakovui, kad parduoda jai nuosavybės teise priklausančias 35/100 dalis Buto ir 27755/5167800 dalis neįrengtos pastogės už 50 000 Eur, bei pasiūlė bendraturčiui pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį pirmenybės teise (T. 1, b. l. 34).

212015-05-12 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudama atstatyti Bute nugriautą sieną, skyrusią bendro naudojimo virtuvę nuo kambario, kuriuo naudojasi atsakovas (T. 1, b. l. 35-36).

222016-03-09 ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudama įpareigoti atsakovą pašalinti jai priklausančios Buto dalies valdymo kliūtis, taip pat priteisti nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis Buto dalimi.

232016-07-05 atsakovas pateikė priešieškinį dėl nuostolių, patirtų išlaikant ir ieškovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai), taip pat dėl langų keitimo ir rakto, skirto ieškovei, pagaminimo, atlyginimo, be to, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

24Dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą pašalinti bendros nuosavybės valdymo pažeidimus

25Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atstatyti Bute savavališkai nugriautą sieną tarp virtuvės, pažymėtos plane 33-4, ir kambario, pažymėto plane 33-3. Ieškovė teigia, kad sienos, skiriančios virtuvę, kuri yra bendrojo naudojimo patalpa, ir kambarį, kuriuo naudojasi atsakovas, išgriovimas pažeidžia jos, kaip Buto bendraturtės, teisę naudotis izoliuota virtuvės patalpa, taip pat sudaro kliūčių norint išnuomoti ieškovei priklausančią Buto dalį, nes nuomininkai pageidauja naudotis virtuve, kuri yra izoliuota nuo kitų Buto gyventojų gyvenamųjų patalpų.

26CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis.

27Nagrinėjamu atveju minėta, kad, privatizuojant ginčo Butą, bendraturčiai 1992-09-29 Sutartyje susitarė ir dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos: pasiskirstė, kokiais konkrečiais kambariais naudosis kiekvienas iš bendraturčių, o virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos skirtos naudotis bendrai. Iš byloje esančios ginčo Buto techninės apskaitos bylos matyti, kad virtuvė, pažymėta plane indeksu 33-4, yra nuo kitų Buto patalpų, tarp jų – ir kambario 33-3, kuriuo naudojasi atsakovas, sienomis izoliuota patalpa (T. 1, b. l. 26).

28Antstolės D. P. 2015-10-21 parengtame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kambarys, pažymėtas plane 33-3, sujungtas su virtuve, pažymėta plane 33-4; siena, pažymėta plane 2.50, šiuo metu yra išardyta. Ši padėtis taip pat matyti nuotraukose 16-22 (T. 1, b. l. 48, 52-55).

29Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl Buto sienos atstatymo, remiasi tuo, kad ieškovė daugiau kaip 20 metų nesinaudoja Butu, atsakovas visą šį laiką nežinojo ieškovės buvimo vietos, todėl objektyviai neturėjo galimybės gauti jos sutikimą sienai griauti, be to, pašalinta tik sienos dalis, tarp virtuvės ir kambario pastatyta didelė spinta, todėl virtuvė iš esmės izoliuota nuo kambario, ir ieškovės teisės naudotis virtuve nėra pažeidžiamos.

30Atsakovas teisingai pažymi, kad jis, nežinodamas ieškovės buvimo vietos, negalėjo išsiaiškinti jos pozicijos dėl virtuvę ir jo naudojamą kambarį skiriančios sienos pašalinimo. Tačiau Buto bendraturtės gyvenamosios vietos nežinojimas savaime neatleidžia Bute gyvenančio bendraturčio nuo pareigos pertvarkymus bendrame Bute atlikti taip, kad nebūtų pažeistos ar suvaržytos kito bendraturčio teisės. Imdamasis Buto sienos, skiriančios virtuvę, kuri yra bendro naudojimo patalpa, ir vieną iš kambarių, kuriuo naudojasi atsakovas, pašalinimo be ieškovės, kaip bendraturtės sutikimo, atsakovas prisiėmė galimą tokių savo veiksmų riziką. Šiuo atveju pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad sienos, izoliuojančios bendro naudojimo virtuvę ir atsakovo naudojamą kambarį, pašalinimas varžo jos, kaip Buto bendraturtės, teisę naudotis izoliuota virtuvės patalpa. Pažymėtina, kad baldas (spinta) neizoliuoja bendro naudojimo patalpos (virtuvės) nuo gyvenamosios patalpos (kambario) tokiu pačiu laipsniu, kaip siena. Ieškovė, įgijusi Buto dalį su sienomis izoliuota virtuve, nesutikdama su atsakovo be jos sutikimo atliktu sienos pašalinimu, turi teisę reikalauti, kad atsakovas atstatytų sieną (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis).

31Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti sieną tarp ginčo Buto virtuvės, pažymėtos plane 33-4, ir kambario, pažymėto plane 33-3, pripažintinas pagrįstu.

32Ieškiniu taip pat prašoma įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kambarį, pažymėtą plane 33-2, bei sudaryti galimybes ieškovei bei jos atstovams netrukdomai patekti į Butą.

33Teismo proceso metu pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad, ieškovei pareiškus norą valdyti jai priklausantį ginčo Buto kambarį, pažymėtą plane 33-2, bei juo naudotis, atsakovas atlaisvino šį kambarį, išsinešdamas jam priklausančius daiktus, taip pat ieškovei yra įteikti raktai, reikalingi patenkant į bendrąja daline nuosavybe esantį ginčo Butą (T. 1, b. l. 129).

34Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas iki ieškovės valios valdyti jai priklausančią Buto dalį bei ja naudotis pareiškimo naudojosi ir ieškovei skirtu kambariu, šiuo konkrečiu atveju nereiškia neteisėtų atsakovo veiksmų, nes, minėta, bylos duomenimis, ieškovė 1993-08-17 išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko iki 2014 m., kai sužinojo apie jos atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl Buto išlaikymo mokesčių dalies priteisimo, visiškai nesidomėjo savo Buto dalimi, ja nesinaudojo ir neprižiūrėjo, taip pat nereiškė draudimų atsakovui naudotis šia Buto dalimi. Kai ieškovė pareiškė aiškų reikalavimą naudotis jai priklausančia Buto dalimi, atsakovas pašalino iš ieškovei skirto naudotis kambario savo daiktus, taigi ieškovei neliko kliūčių naudotis savo nuosavybe.

35Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė 2015-06-24 el. laiške nurodė atsakovui, jog, šiam nesutinkant išpirkti jos Buto dalies, prašo atlaisvinti jos kambarį (T. 1, b. l. 45), tačiau tuo, ar atsakovas atlaisvino šį kambarį, beveik metus nesidomėjo, nes 2016-05-05 el. laiške (t. y. jau po ieškinio šioje byloje padavimo) dar klausė, ar kambarys yra atlaisvintas (T. 1, b. l. 128). Teismo vertinimu, bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad iki ieškinio padavimo ieškovė tik deklaratyviai reikalavo atlaisvinti kambarį, nes vyko šalių derybos dėl ieškovei priklausančios Buto dalies išpirkimo.

36Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kambarį, pažymėtą plane 33-2, bei sudaryti galimybes ieškovei bei jos atstovams netrukdomai patekti į Butą atmetamas, nenustačius ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo.

37Nors nurodyti ieškovės reikalavimai dėl kambario atlaisvinimo ir Buto raktų perdavimo atsakovo įvykdyti jau vykstant teismo procesui, dėl pirmiau nurodytų argumentų tokios situacijos teismas nevertina kaip ieškinio dalies patenkinimo ir neatsižvelgia į tai, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes nėra pagrindo teigti, jog šių reikalavimų, jeigu ieškovė juos aiškiai būtų pareiškusi iki teismo, atsakovas nebūtų patenkinęs gera valia (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

38Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą

39Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2058 Eur nuostolių, patirtų dėl negalėjimo naudotis jai priklausančia Buto dalimi, taip pat 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ketvirta būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka atsakovui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo.

41Nenustačius bent vienos iš keturių būtinųjų sąlygų civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

42Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus neturint galimybės apsistoti ginčo Bute

43Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, turėtas gyvenant viešbučiuose viešnagės Lietuvoje 2015 m. pavasarį metu. Pasak ieškovės, 2015 m. pavasarį atvykusi į Lietuvą, ji iš karto nuvyko į ginčo Butą, tikėdamasi, kad buvimo Lietuvoje metu galės gyventi jai priklausančiame kambaryje, tačiau atsakovas kategoriškai su tuo nesutiko, todėl, ieškovės teigimu, ji buvo priversta gyventi viešbutyje ir dėl to patyrė 1328 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.

44Pagal ieškovės pateiktus į bylą įrodymus į Lietuvą ji atvyko 2015-04-16, o atgal į JAV išvyko 2015-05-15 (T. 2, b. l. 127-129, 130-132). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad, atskridusi į Vilnių, iš oro uosto nuvyko į ginčo Butą, ketindama apsistoti jai priklausančiame kambaryje, tačiau atsakovas atsisakė ją įleisti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad, prieš atvykdama į Lietuvą po daugiau nei 20 metų, ieškovė susisiekė su atsakovu, įspėdama apie savo atvykimą ir ketinimą apsistoti ginčo Bute, susitarė dėl Buto raktų. Taip elgtųsi kiekvienas asmuo, atsidūręs analogiškoje situacijoje (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė, jau būdama, Lietuvoje, kreipėsi į atsakovą, pareikšdama norą apsistoti ginčo Bute (CPK 12, 178 straipsniai).

45Pabrėžtina tai, kad teismo proceso metu gauti duomenys iš viešbučių, kuriuose ieškovė buvo apsistojusi viešnagės Lietuvoje laikotarpiu (nuo 2015-04-16 iki 2015-05-15), leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog ieškovė, planuodama aptariamą kelionę, neturėjo ketinimų apsistoti ginčo Bute, nes dar 2014-07-14 rezervavo viešbučius, kuriuose ir gyveno buvimo Lietuvoje metu ir kurių išlaidas prašo padengti kaip dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius (T. 2, b. l. 164-168).

46Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl nuostolių, grindžiamų ieškovės gyvenimo viešbučiuose išlaidomis, atmetamas kaip nepagrįstas, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, neleidžiant ieškovei apsistoti jai priklausančioje ginčo Buto dalyje, be to, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodytų išlaidų (CK 6.246, 6.247 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai).

47Dėl reikalavimo priteisti negautas ginčo Buto dalies nuomos pajamas

48Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 480 Eur negautų pajamų, nes, ieškovės teigimu, būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01 negalėjo išnuomoti ginčo Buto dalies ir gauti po 80 Eur nuomos pajamų kas mėnesį.

49Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2012; kt.).

50Ieškovė teigia, kad ji turėjo realią galimybę išnuomoti jai priklausančią ginčo Buto dalį, nes buvo daug potencialių nuomininkų, besidominčių šio Buto, esančio miesto centre, nuoma, tačiau to nepavyko padaryti dėl atsakovo atsisakymo įleisti bet kokį ieškovės surastą nuomininką.

51Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01 atsakovas darė kliūtis ieškovei išnuomoti jai priklausančią Buto dalį, atsisakė įleisti į Butą ieškovės surastus nuomininkus. Ieškovės pateikti į bylą duomenys, kad buvo asmenų, besidominčių ginčo Buto dalies nuoma, savaime nepatvirtina, kad buvo reali galimybė išnuomoti šio Buto dalį, tačiau šios galimybės ieškovė negalėjo įgyvendinti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, dėl kokių konkrečių priežasčių ginčo Buto dalies nuoma besidomėję asmenys visgi nesudarė šio objekto nuomos sutarčių.

52Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo Butui, taip pat ir ieškovei priklausančiai jo daliai, reikia remonto. Ieškovė daugiau kaip 20 metų visiškai nesirūpino jai priklausančia ginčo turto dalimi. Teigdama, kad turėjo realių ketinimų Buto dalį išnuomoti, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tam, jog bent kosmetiškai sutvarkytų jai priklausantį kambarį ir šis taptų patrauklesnis nuomai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2016-05-05 el. laiške teiravosi atsakovo, ar šis jau atlaisvino jos kambarį nuo savo baldų (T. 1, b. l. 128). Toks klausimas teikia pagrindą manyti, jog ieškovė nesidomėjo jai priklausančios Buto dalies būkle laikotarpiu, už kurį prašo negautų nuomos pajamų (nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01), nes 2016-05-05 el. laiške dar teiravosi, ar kambarys atsakovo atlaisvintas.

53Byloje nėra įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ginčo Buto dalies ieškovė neišnuomojo būtent dėl to, jog atsakovas yra pašalinęs dalį sienos, skiriančios bendro naudojimo virtuvę ir atsakovo naudojamą kambarį. Teigdama, kad ši aplinkybė buvo viena iš priežasčių, dėl kurios potencialūs nuomininkai atsisakė nuomotis jai priklausančią Buto dalį, ieškovė nepateikė net netiesioginių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

54Ieškovės pateiktas nuomos sutarties projektas neturi įrodomosios reikšmės galimybės išnuomoti ginčo Buto dalį realumui pagrįsti. Taip pat nėra pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, kad jai priklausantis kambarys tokios būklės, kokios yra (be kosmetinio remonto, be baldų), galėjo būti išnuomotas, gaunant už jį 80 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai).

55Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė kasacinio teismo jurisprudencijoje nustatytų kriterijų reikalavimui dėl negautų pajamų pagrįsti: 1) neįrodyta, kad pajamos iš ginčo Buto dalies nuomos buvo numatytos gauti iš anksto (ieškovė 2015-04-23, 2015-06-24 siūlė atsakovui išsipirkti jai priklausančią Buto dalį) (T. 1, b. l. 45); 2) neįrodyta, kad pagrįstai tikėtasi išnuomoti ginčo Buto dalį, neatlikus nė kosmetinio kambario remonto; 3) neįrodyta, kad ginčo Buto dalies nuomos pajamų nurodytu laikotarpiu ieškovė negavo būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių, susijusių su šio konkretaus objekto specifika.

56Nenustačius dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomų negautų pajamų), atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei priklausanti ginčo Buto dalis iki šiol neišnuomota, nors pati ieškovė pripažįsta, jog nuo 2016-05-09 visiškai perėmė savo dalies valdymą, įdėdama spyną jai priklausančiame kambaryje.

57Ieškovės nurodyti argumentai dėl nuplėštų kambario tapetų, grindžiami aplinkybėmis, užfiksuotomis 2016-05-09, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl negautų nuomos pajamų, nes negautų pajamų ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01, ir byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu seni tapetai buvo nuplėšti. Be to, jau pasisakyta, kad ieškovė, siekdama išnuomoti jai priklausantį kambarį, veikdama kaip rūpestinga turto savininkė, galėjo pasirūpinti kosmetiniu jo remontu.

58Išdėstytų motyvų pagrindu reikalavimas priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01 negautas ginčo Buto dalies nuomos pajamas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

59Dėl ieškovės papildomų išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo gynimu, atlyginimo

60Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų surašant 2015-05-12 pretenziją dėl neteisėtai nugriautos Buto sienos atstatymo, taip pat 100 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, parengiant 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (T. 1, b. l. 16-17, 68).

61Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, kad ieškovė, kaip ginčo Buto bendraturtė, teisėtai ir pagrįstai reikalauja atstatyti Buto sieną, skiriančią bendrojo naudojimo virtuvę ir kambarį, kuriuo naudojasi atsakovas. Šios sienos atstatymo klausimą ieškovė siekė išspręsti iki teismo. Pripažintina, kad ieškovė, gindama savo, kaip ginčo Buto bendraturtės, teises turėjo pagrindą kreiptis teisinės pagalbos, taigi jos patirtos išlaidos pretenzijai dėl nugriautos sienos atstatymo parengti pripažintinos pagrįstomis, yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai).

62Ieškovė, manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip ginčo Buto bendraturtės teisės, turėjo pagrindą kreiptis į antstolį, prašydama užfiksuoti faktinę padėtį Bute, taigi išlaidos už antstolio paslaugas, rengiant Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pripažintinos pagrįstomis, todėl atlygintinomis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

63Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovo 250 Eur nuostolių, siekiant iki teismo išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai).

64Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

65Ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai, kurią ji grindžia dvasiniais išgyvenimais, atsakovui neteisėtai apribojus jos Buto dalies valdymo teisę, atlyginti.

66Pagal Lietuvos valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų galima būtų daryti prielaidą, kad ieškovė teigia, jog dėl išgyvenimų, sprendžiant su atsakovu kilusį ginčą dėl bendrąja daline nuosavybe esančio Buto, pablogėjo jos sveikata. Įstatymas suteikia teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kai pakenkiama asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovė, remdamasi neigiamų išgyvenimų poveikiu sveikatai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to negalima teigti, kad yra įstatyme įtvirtintas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

67Kartu pažymėtina ir tai, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisine prasme yra reikalavimas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, todėl turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinės žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų sąlygų privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai).

68Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį neturtinė žala suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai bei padariniai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo bei ekvivalento.

69Pabrėžtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama. Ieškovui tenka pareiga įrodyti tiek neturtinės žalos faktą, tiek nurodyti kuo daugiau kriterijų, galinčių pagrįsti patirtos neturtinės žalos dydį. Teisės doktrinoje, pasisakant dėl neturtinės žalos įrodinėjimo, pažymėta, kad neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobūdžio nuostolių, įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo dalis. Įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas gali lemti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimą (R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Teorija ir praktika. Vilnius 2010. P. 100).

70Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvardijo, kokie konkretūs atsakovo veiksmai, kuriuos ji laiko neteisėtais, sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, kaip konkrečiai išgyvenimai pasireiškė, kas pagrindžia jų mastą, intensyvumą, pasekmes.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

72Teismas prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remdamasi reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nepateikė įrodymų neturtinės žalos faktui, kaip būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai, pagrįsti. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

73Dėl procesinių palūkanų

74Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

75Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas dviejų fizinių asmenų ginčas, kilęs ne iš verslo santykių, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę į 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

76Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 250 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77Dėl atsakovo reikalavimo priteisti Buto dalies išlaikymo išlaidas

78Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės nuostolius, patirtus mokant Buto išlaikymo mokesčius ir už ieškovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai).

79Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10432-592/2014, atsakovui iš ieškovės priteista 2333,20 Eur (8068,20 Lt) nuostoliams, patirtiems mokant Buto išlaikymo mokesčius ir už atsakovei priklausančią Buto dalį laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., atlyginti (T. 1, b. l. 27-29).

80Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti Buto išlaikymo išlaidų dalį už vėlesnį laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai).

81Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą.

82Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios pareigos tenka visiems namo patalpų savininkams, nepaisant to, naudojasi jie faktiškai bendrojo naudojimo objektais ar ne. Kasacinio teismo pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.).

83Atsakovo pateiktais į bylą duomenimis, nurodytu laikotarpiu jis vienas padengė Butui apskaičiuotas administravimo išlaidas, mokėjo už bendrojo naudojimo reikmėms suvartotą elektros energiją, kaupiamąsias įmokas, už laiptinių valymą, namo eksploatavimo išlaidas, už telefonspynės, šilumos punkto priežiūrą, šiukšlių tvarkymą (T. 1, b. l. 153-197). Tai yra bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo išlaidos, kurias padengti turi visi konkretaus buto bendraturčiai, nepaisant to, naudojasi jie faktiškai tuo butu ar ne, nes šios paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo, konkrečiame bute faktiškai gyvenama ar ne.

84Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai) atsakovas, vienas mokėdamas už ginčo Buto, kuris yra jo ir ieškovės bendra nuosavybė, išlaikymą, padengė ir ieškovei tenkančią šių mokesčių dalį, t. y. už ieškovę įvykdė jos, kaip Buto bendraturtės, prievoles, todėl įgijo teisę reikalauti iš ieškovės turėtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo (CK 4.76 straipsnis, 6.114 straipsnio 3 punktas).

85Pažymėtina, kad dėl aritmetinės klaidos atsakovas suvestinėje neteisingai nurodė už 2014 m. balandžio ir gegužės mėn. sumokėtas sumas: už 2014 m. balandžio mėn. sumokėta ne 63,33 Lt, kaip nurodyta lentelėje (T. 1, b. l. 198), bet 63,30 Lt (atskaičius delspinigius) (T. 1, b. l. 184); už 2014 m. gegužės mėn. sumokėta ne 68,58 Lt, kaip nurodyta lentelėje (T. 1, b. l. 198), bet 69,12 Lt (atskaičius delspinigius) (T. 1, b. l. 185). Atsakovui priteistiną sumą teismas nustato pagal pateiktus įrodymus apie sumokėtas išlaidas, remdamasis teisingais aritmetiniais skaičiavimais. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai) už bendro turto priežiūrą ir išlaikymą atsakovas sumokėjo iš viso 584,13 Eur (T. 1, b. l. 153-197).

86Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai) ieškovei, kaip bendraturtei, tenkanti bendros nuosavybės priežiūros ir išlaikymo išlaidų dalis, proporcinga jos turimai nuosavybės teise Buto daliai, – 204,44 Eur (584,13 Eur x 35 proc.). Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina 204,44 Eur nuostoliams, patirtiems dėl bendro turto priežiūros ir išlaikymo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (imtinai), atlyginti.

87Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė teigia, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimo už akių priėmimo ji pati dengia jai priklausančią dalį Buto išlaikymo išlaidų, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė atsiskaito su UAB „Vilniaus energija“ už šilumos energiją (T. 2, b. l. 20-21, 26-27, 32-33). Tuo tarpu šioje byloje atsakovas prašo priteisti išlaidas už bendro naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, t. y. kitokio pobūdžio bendro turto išlaikymo išlaidas, kurias nurodytu laikotarpiu jis dengė vienas.

88Dėl Buto langų keitimo išlaidų dalies atlyginimo

89Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 625,93 Eur senų Buto langų keitimo išlaidoms atlyginti.

90Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovė, 1993-08-17 išvykusi iš Lietuvos, daugiau kaip dvidešimt metų visiškai nesirūpino jai priklausančios ginčo Buto dalies priežiūra ir remontu. Pasak atsakovo, siekdamas tinkamai prižiūrėti Butą, jis buvo priverstas pakeisti viso Buto langus (taip pat ir ieškovei priskirto naudotis kambario bei bendros virtuvės), nes langai buvo seni ir nesandarūs, dėl to kaupėsi drėgmė, pelijo Buto sienos. Atsakovo teigimu, kadangi jis nežinojo ieškovės buvimo vietos, siekdamas išsaugoti turtą, langus ir ieškovės Buto dalyje pakeitė be ieškovės sutikimo.

91Atsakovas prašo priteisti 552,41 Eur (1907,36 Lt) už ieškovei skirto naudotis lango keitimą ir 73,52 Eur už virtuvės langą (visas langas kainavo 210,07 Eur (725,33 Lt), ieškovei tenkanti dalis – 73,52 Eur (210,07 Eur x 35 proc.).

92Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu padengti Buto langų keitimo išlaidų dalį, remdamasi tuo, kad langus atsakovas pakeitė be jos sutikimo, nepateikė įrodymų, jog keisti langus buvo būtina, langų keitimas nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovė neprivalo padengti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

93Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (langų keitimo 2003 m. galiojusi Reglamento redakcija). Pagal Reglamento 11 punktą privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai: 1) išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų – mechaninio atsparumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 2) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda, nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

94Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių bendrąja nuosavybe esančio Buto langai yra pakeisti naujais. Pažymėtina, kad ginčo Butas yra daugiabučiame name, pastatytame 1960 m. Atsižvelgiant į namo eksploatavimo trukmę, tai, kad seni langai buvo mediniai, nėra pagrindo abejoti, jog ginčo Buto langų keitimo atsakovas ėmėsi dėl to, kad tai buvo būtina, siekiant išsaugoti tinkamą Buto būklę, užtikrinant sveikatos apsaugos (nuo drėgmės ir pelėsio), energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimus. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo.

95Kartu pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad ieškovė nuo 1993 m. visiškai nesirūpino jai priklausančia Buto dalimi, atsakovui nebuvo žinomi ieškovės kontaktai, todėl jis objektyviai neturėjo galimybės suderinti su bendraturte Buto langų keitimo klausimo, kurį buvo būtina išspręsti, siekiant išsaugoti Buto būklę. Ieškovės argumentai, kad atsakovas, pakeitęs langą ir ieškovei priklausančiame naudotis kambaryje, pats visą laiką naudojosi šiuo kambariu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas iš ieškovės, kaip Buto bendraturtės, nepriteisti būtinomis Buto tinkamai būklei išlaikyti pripažintinų langų keitimo išlaidų. Pažymėtina, kad, ieškovei daugiau kaip 20 metų nesidomint jai priklausančia Buto dalimi ir jos neprižiūrint, atsakovas turėjo rūpintis ir ieškovei skirto kambario būkle. Daugiau kaip 20 metų ieškovė atsakovui nedraudė naudotis jai skirtu kambariu. Pakeisdamas langą kambaryje, kuriuo pagal nustatytą naudojimosi tvarką skirta naudotis ieškovei, atsakovas elgėsi kaip atidus ir rūpestingas bendraturtis.

96Atsakovo pateiktais į bylą duomenimis, dėl ginčo Buto langų gamybos buvo sudaryta 2003-07-18 Sutartis Nr. 302-PI-03 su UAB „Vorto renovacija“, kurioje sutarta dėl 1072,43 Eur (3702,90 Lt) visų Buto langų pagaminimo kainos, susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos (2.1, 2.2 punktai). Prie Sutarties pridėta produkcijos specifikacija, kurioje išvardyti gaminiai, nurodant jų pagaminimo kainas (T. 1, b. l. 200-202, 203). Atsakovas taip pat pateikė 2003-10-09 komercinį pasiūlymą dėl vieno iš langų gamybos ir montavimo (T. 1, b. l. 205). Tuo tarpu išlaidas už virtuvės langą atsakovas prašo priteisti pagal 2003-07-18 specifikacijoje, pridėtoje prie 2003-07-18 Sutarties Nr. 302-PI-03, nurodytą šio lango pagaminimo kainą (be montavimo ir palangių).

97Teismo vertinimu, ginčo Buto langų keitimo išlaidos turėtų būti dengiamos vadovaujantis tuo pačiu proporcingumo principu, pagal kurį skirstomos visos bendro turto priežiūros ir išlaikymo išlaidos. Šiuo atveju, nors ginčo šalys sutartimi buvo nustačiusios naudojimosi Butu tvarką, tačiau nebuvo sutarusios, kad Buto priežiūros, remonto, išlaikymo išlaidos bus skirstomos kitaip, o ne pagal turimas nuosavybės dalis. Dėl to nagrinėjamu atveju langų keitimo išlaidas teismas iš ieškovės priteisia proporcingai jos turimai nuosavybės teise Buto daliai, o ne taip, kaip prašo atsakovas (visą sumą už ieškovei priskirto naudotis kambario lango gamybą ir keitimą, o už virtuvės langą – proporcingai ieškovės daliai bendroje nuosavybėje).

98Be to, pažymėtina tai, kad 2003-10-09 komerciniame pasiūlyme dėl vieno iš langų gamybos ir montavimo (T. 1, b. l. 205), šio lango gamybos kaina skiriasi nuo 2003-07-18 specifikacijoje, pridėtoje prie 2003-07-18 Sutarties Nr. 302-PI-03, nurodytos tokių pačių matmenų lango pagaminimo kainos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2003-07-18 Sutartis Nr. 302-PI-03, sudaryta dėl visų Buto langų gamybos, buvo pakeista, koreguojant ir sulygtą kainą. Be to, neaišku, kodėl tik dėl vieno Buto lango pateiktas komercinis pasiūlymas su kitokia analogiškų matmenų lango pagaminimo kaina, taip pat lango ir palangės sumontavimo išlaidomis, o dėl virtuvės lango tokio komercinio pasiūlymo nėra, ir išlaidas dėl šio lango prašoma priteisti pagal 2003-07-18 specifikacijoje, pridėtoje prie 2003-07-18 Sutarties Nr. 302-PI-03, nurodytą lango pagaminimo kainą.

99Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl priteistinos iš ieškovės Buto langų keitimo išlaidų dalies, remiasi 2003-07-18 Sutartyje Nr. 302-PI-03 nurodyta langų gamybos kaina. Nors atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad langų gamintojui yra sumokėjęs Sutartyje sulygtą sumą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas yra atsiskaitęs, nes priešingu langai nebūtų jam perduoti ir sumontuoti ginčo Bute (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo Buto langai pakeisti 2003 m., todėl suprantama, jog per tokį ilgą laiką mokėjimo dokumentai neišsaugoti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

100Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kiek kainavo ginčo Buto langų ir palangių montavimas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), todėl šiuo atveju priteistinos tik langų gamybos išlaidos, kurių dydį patvirtina 2003-07-18 Sutartis Nr. 302-PI-03 ir prie jos pridėta produkcijos specifikacija.

101Išdėstytų motyvų pagrindu iš ieškovės, proporcingai jos turimai nuosavybės teise ginčo Buto daliai, atsakovo naudai priteistina 375,35 Eur bendro Buto langų keitimo išlaidų (1072,43 Eur x 35 proc.) (CK 4.76 straipsnis).

102Dėl Buto rakto pagaminimo išlaidų atlyginimo

103Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 7 Eur išlaidų už Buto rakto, skirto ieškovei, pagaminimą.

104Byloje nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis sumokėjo už ieškovei skirto ginčo Buto rakto gamybą (T. 1, b. l. 182). Pripažintina, kad atsakovas neturi pareigos savo lėšomis padengti ieškovei, kaip Buto bendraturtei, skirto rakto pagaminimo išlaidas. Tokias išlaidas ieškovė turi dengti savo lėšomis. Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina 7 Eur ginčo Buto rakto pagaminimo išlaidoms atlyginti.

105Apibendrinant išdėstytus argumentus, atsakovui iš ieškovės priteistina iš viso 586,79 Eur nuostoliams atlyginti.

106Dėl procesinių palūkanų

107Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 586,79 Eur nuostolių sumą nuo priešieškinio priėmimo 2016-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

108Dėl ginčo šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

109Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu abiem ginčo šalims priteistos tam tikros nuostolių atlyginimo sumos, yra pagrindas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

110Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 250 Eur nuostolių ir 5 proc. procesinės palūkanos. Už nurodytą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo iki šio teismo sprendimo, kuriuo atliekamas įskaitymas, priėmimo (nuo 2016-03-30 iki 2017-02-21) ieškovei priklausanti procesinių palūkanų suma – 11,27 Eur. Taigi šio teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas ieškovei turėtų sumokėti iš viso 261,27 Eur (250 Eur + 11,27 Eur).

111Iš ieškovės atsakovui priteista 586,79 Eur nuostolių ir 5 proc. procesinės palūkanos. Už nurodytą nuostolių sumą nuo priešieškinio priėmimo iki šio eismo sprendimo, kuriuo atliekamas įskaitymas, priėmimo (nuo 2016-07-20 iki 2017-02-21) atsakovui priklausanti procesinių palūkanų suma – 17,44 Eur. Taigi šio teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė atsakovui turėtų sumokėti iš viso 604,23 Eur (586,79 Eur + 17,44 Eur).

112Įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 342,96 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už 342,96 Eur nuostolių sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo 2017-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

113Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

114Nagrinėjamoje byloje atsakovas, remdamasis tuo, kad su ieškove, kaip Buto bendraturte, nepavyksta susitarti dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo, pareiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios nuosavybės.

115Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Jis padeda pasiekti teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį, atitinkamai išplečiant asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius mažina konfliktų, palengvina jų sprendimą, be to, leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taip atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku, kartu užtikrinant socialinę taiką bei ekonominį interesą.

116Atidalijimo teisė yra absoliuti – asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo dėl atsidalijimo, reikalaujama tik suderinti atsidalijimo būdą.

117Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).

118Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atidalyti jį ir ieškovę iš bendrosios nuosavybės, paliekant ginčo Butą natūra atsakovui, o ieškovei už jai priklausančią nuosavybės dalį priteisiant kompensaciją pinigais.

119Ieškovė, iš esmės neprieštaraudama dėl bendrosios nuosavybės pasibaigimo, laikosi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju geriausias atidalijimo būdas – abiem bendraturčiams parduoti Butą ir gautus pinigus pasidalyti pagal priklausančias nuosavybės dalis: ieškovei – 35/100, atsakovui – 65/100.

120Teismas pripažįsta, kad, ginčo šalių bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigus ieškovės nurodomu būdu, būtų išvengta bendraturčių nesutarimų dėl teisingo atlyginimo už turėtą nuosavybės dalį, nes, pardavus ginčo Butą, gauta už jį suma būtų padalyta bendraturčiams tiksliai pagal jiems priklausančias nuosavybės dalis. Tačiau kartu pažymėtina, kad nė vienas bendraturtis negali būti teismo tvarka įpareigotas parduoti turtą prieš jo valią. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad siekia išsaugoti Butą, kuriame gyvena visą gyvenimą, o už ieškovei priklausančias 35/100 šio Buto dalis sutinka sumokėti piniginę kompensaciją.

121Pažymėtina, kad ginčo šalių, kaip Buto bendraturčių, interesai dėl šio bendro turto yra skirtingi, šalys neranda abiem pusėms priimtino susitarimo dėl Buto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Teismo vertinimu, neišsprendus atidalijimo klausimo nagrinėjamoje byloje, bendraturčių konfliktas gilės, teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas nusikels neapibrėžtam laikui.

122Kasacinio teismo pažymėta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių, ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

123Įstatymas prioritetą teikia atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra galimybės atidalyti daiktą natūra, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, arba jeigu atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Pažymėtina tai, kad, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

124Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atidalyti ieškovei priklausančias 35/100, o atsakovui 65/100 ginčo Buto dalis taip, jog iš jų būtų suformuoti savarankiški nekilnojamojo turto objektai, objektyviai neįmanoma, todėl spręstina dėl atidalijimo, priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais.

125Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo atveju kompensaciją galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

126Nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 35/100 dalys Buto, ji, ilgą laiką gyvendama užsienio valstybėje, neturi pagrįsto intereso gauti Butą natūra, atidalijant Butas natūra paliktinas atsakovui, kuris yra 65/100 dalių savininkas, nuolat jame gyvena su šeima ir neturi kito tinkamo gyventi būsto. Ieškovei už jos turto dalį priteistina piniginė kompensacija.

127Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalims buvo suteiktos visos galimybės suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus, pateikti įrodymus kiekvienos iš šalių pozicijai pagrįsti. Abiem ginčo šalims atstovavo advokatai. Byloje pareikštą reikalavimą atidalyti iš bendrosios nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais, teismas sprendžia analizuodamas ir vertindamas šalių pateiktų į bylą įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

128Dėl piniginės kompensacijos priteisimo atidalijamam bendraturčiui

129Atsakovas nurodo, kad už ieškovei priklausančias 35/100 Buto dalis jis sutinka sumokėti 31 605 Eur dydžio kompensaciją.

130Tokio dydžio kompensaciją atsakovas apskaičiavo remdamasis jo užsakymu UAB „Negrita“ parengta 2016-06-20 Turto vertinimo atskaita (T. 1, b. l. 206-246). Pagal šią ataskaitą ginčo Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 129 000 Eur. Vadinasi, už ieškovės turimas 35/100 dalis Buto jai priklausytų 45 150 Eur dydžio piniginė kompensacija.

131Tačiau atsakovas, remdamasis tuo, kad Turto vertinimo atskaitoje pažymėta, jog tuo atveju, jeigu būtų parduodamas ne visas ginčo Butas, o tik vienam iš bendraturčių priklausanti jo dalis, atskirų dalių pardavimo kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 proc. (T. 1, b. l. 232), prašo priteisti ieškovei 30 proc. mažesnę piniginę kompensaciją, t. y. 31 605 Eur (45 150 Eur - 30 proc.).

132Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tokiu atveju, kai atidalijama iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais, kad nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. turi atitikti daikto rinkos kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

133Teismo vertinimu, atsakovo nurodomu būdu apskaičiuota piniginė kompensacija už ieškovės turimą nuosavybės teise Buto dalį nagrinėjamu atveju negali būti laikoma teisinga. Visų pirma, atsakovas nepagrindžia, kodėl ieškovei priklausančią kompensaciją prašo mažinti 30 proc., nors turto vertintojo nurodyta, jog atskirai parduodamos dalies kaina galėtų mažėti nuo 20 iki 30 proc. Antra, sumažinus ieškovei priteistiną kompensaciją atsakovo nurodomu pagrindu, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita: sumokėjęs ieškovei 30 proc. mažesnę, nei apskaičiuota pagal viso Buto rinkos vertę, kompensaciją, atsakovas po atidalijimo įgyja nuosavybės teisę į visą Butą, kurio vertė yra kaip vientiso objekto. Po atidalijimo visu Butu atsakovas gali disponuoti savo nuožiūra, taigi gali jį ir parduoti, gaudamas rinkos kainą už vientisą objektą. Trečia, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką, nėra pagrindo manyti, kad realiai galėtų būti parduotos 35/100 dalys Buto. Ir Turto vertinimo atskaitoje pažymėta, kad atskirų buto dalių pardavimas neatitiktų šio gyvenamojo buto galimo ir geriausio panaudojimo (T. 1, b. l. 232).

134Atsakovas taip pat teigia, kad nors Turto vertinimo ataskaitoje ginčo Buto rinkos vertė nurodyta 129 000 Eur, tačiau realiai ji yra mažesnė, nes Butui reikalingas kapitalinis remontas, dėl to, pasak atsakovo, šio Buto rinkos kaina, jį parduodant, būtų mažesnė, nei nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta 129 000 Eur rinkos vertė.

135Pažymėtina, kad tokie atsakovo argumentai nepagrįsti konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra patikimų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ginčo Buto realią rinkos kainą – ginčo Buto bendraturčiai nebuvo paskelbę apie Buto pardavimą, nebuvo potencialių pirkėjų, kurie, apžiūrėję Buto būklę, būtų nurodę kainą, kurią sutiktų realiai mokėti. Ginčo Buto rinkos vertės nustatymas 2016 m. birželio mėn. atliktas atsakovo užsakymu. Jį atliko nekilnojamojo turto vertintojų kvalifikaciją turintys specialistai. Buto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, analizuojant 2013 m. liepos – 2016 m. birželio mėn. sudarytus analogiškų ar panašių savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis objektų pirkimo-pardavimo sandorius, be to, remiantis informacija, paaiškinimais, gautais realiai apžiūrėjus ginčo Butą, apžiūros metu užfiksuota jo faktine būkle; Buto fizinė būklė vertintojo kvalifikuota kaip patenkinama – galima eksploatuoti, reikalingas plataus spektro remontas (T. 1, b. l. 209, 210, 217, 218, 225). Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Turto vertinimo ataskaitoje Buto rinkos vertė nustatyta neatsižvelgus į realią šio Buto būklę, remonto būtinumą.

136Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesiremti individualiu Buto, kurį siekiama atsidalyti iš bendrosios nuosavybės, įvertinimu, nes šis yra tikslesnis turto vertės įrodymas už masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

137Kitų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie kitokią atidalijamo Buto vertę, byloje nėra.

138Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog ginčo Buto rinkos kaina yra didesnė už atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą šio Buto rinkos vertę, nepateikė konkrečių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Subjektyvūs ieškovės svarstymai klausimu, kuriam išspręsti reikia specialių žinių nekilnojamojo turto rinkos srityje, negali būti pagrindas abejoti turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, lyginamuoju metodu nustatyta ginčo Buto rinkos verte.

139Spręsdamas piniginės kompensacijos už atidalijamą nuosavybės dalį klausimą, teismas negali remtis subjektyviais bylos dalyvių svarstymais dėl tikrosios ginčo turto vertės arba, neturėdamas konkrečių objektyvių duomenų, savo nuožiūra sumažinti tam tikra suma kompensaciją, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą ginčo turto rinkos vertę.

140Dėl atsakovo argumentų, kad net didesnio ploto, nei atidalijama ieškovės dalis, atskiri, naujai suremontuoti vieno kambario butai su visais patogumais panašioje vietoje kainuoja apie 41 000 - 43 000 Eur, pažymėtina tai, jog ginčo objektu esantis trijų kambarių butas Goštauto gatvėje, viršutiniame aukšte, iš kurio matyti Neries upė, negali būti lyginamas su vieno kambario butais, nes akivaizdu, jog tai – skirtingo pobūdžio objektai ir jų vertė skiriasi. Dėl Buto būklės pažymėtina tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje yra pirkėjų, kurie buto vidų pageidauja įsirengti pagal savo poreikius, skonį, todėl jiems nėra reikšminga objekto vidaus būklė, svarbesnė vieta mieste, iš buto matomas vaizdas, ir būtent šie kriterijai lemia jų mokamą konkretaus buto kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, jog vertinamo objekto pardavimo kaina nuo apskaičiuotos rinkos vertės gali skirtis, priklausomai nuo parduodamo turto rinkos sąlygų, susiklosčiusių objekto pardavimo metu, nuo pirkėjo, pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių (T. 1, b. l. 210). Turto vertintojo neakcentuota, kad vertinamo objekto rinkos kaina nuo nustatytos rinkos vertės gali esmingai skirtis dėl remonto Butui reikalingumo. Be to, minėta, Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo objekto rinkos vertė nustatyta, remiantis, be kita ko, ir Užsakovo pateikta informacija, paaiškinimais, gautais turto apžiūros metu, taip pat apžiūros metu užfiksuotais faktais, nuotraukomis.

141Išdėstytų motyvų pagrindu, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, teismas piniginę kompensaciją ieškovei už atidalijamą jos nuosavybės ginčo Bute dalį nustato pagal atsakovo užsakymu atliktą 2016 m. birželio mėn. Buto vertinimą ir jo metu nustatytą šio Buto rinkos vertę – 129 000 Eur. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei iš atsakovo priteistina 45 150 Eur dydžio piniginė kompensacija.

142Atsakovas, grįsdamas savo finansines galimybes sumokėti ieškovei jo nurodyto dydžio (31 605 Eur) piniginę kompensaciją, pateikė įrodymus, kad 10 000 Eur pervestų brolis iš po Tėvo mirties likusio palikimo, 6000 Eur paskolintų draugas, o 17 000 Eur atsakovas tikisi gauti pardavus dabartinei jo sutuoktinei priklausantį bendrabučio tipo butą ( - ) (T. 2, b. l. 90, 91, 92, 93-95, 96, 97). Taigi atsakovas pagrindė galimybę surinkti apie 33 000 Eur lėšų kompensacijai sumokėti. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad didesnės sumos jis neturėtų galimybių sumokėti, nes dėl sveikatos būklės jam nustatytas tik 15 proc. darbingumas, kredito įstaiga jam nesuteiktų paskolos.

143Ta aplinkybė, kad atsakovas nurodė galintis surinkti tik konkrečią ribotą lėšų sumą kompensacijai už atidalijamą ieškovės turto dalį sumokėti, nėra pagrindas mažinti pagal atidalijamo turto rinkos vertę apskaičiuotą ieškovei piniginę kompensaciją, nes toks mažinimas pažeistų ieškovės nuosavybės teisę, kompensacija negalėtų būti laikoma teisinga. Sutiktina, kad atsakovui dėl sveikatos būklės, gaunamų nedidelių pajamų sudėtinga surinkti 45 150 Eur dydžio sumą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad po atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovas tampa viso ginčo Buto savininku, t. y. įgyja vertingą nekilnojamojo turto objektą, kurį gali valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Be to, teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, nustato atsakovui 12 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kompensacijai sumokėti. Per šį laikotarpį atsakovas turės galimybę ieškoti būdų, kaip surasti reikiamą lėšų sumą kompensacijai sumokėti.

144Teismas, siekdamas išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nustatydamas atsakovui 12 mėnesių terminą ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti, kartu nurodo, kad 16 000 Eur dydžio kompensacijos dalį atsakovas turi galimybę sumokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes pagal pateiktus įrodymus 10 000 Eur jis gaus iš Tėvo palikimo, o 6000 Eur sutiko paskolinti draugas (T. 2, b. l. 91, 92). Dėl to nustatoma, kad 16 000 Eur kompensacijos sumą atsakovas turi sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29 150 Eur sumą – per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

145Atsiliepime į priešieškinį ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovo prašomas 12 mėnesių laikotarpis kompensacijai sumokėti yra akivaizdžiai per ilgas, nes šiuo laikotarpiu ieškovė ir toliau turėtų dengti komunalinius mokesčius už Buto dalį, kuria nesinaudoja ir negali išnuomoti.

146Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, ieškovės bendrosios nuosavybės teisė į ginčo Buto dalį pasibaigs, o atsakovas taps viso Buto savininku. Taigi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė neturės prievolės išlaikyti ginčo Buto dalies, o atsakovas privalės vienas dengti viso Buto išlaikymo mokesčius. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad, nustačius atsakovui terminą piniginei kompensacijai sumokėti, ieškovė per šį terminą turės dengti dalį Buto išlaikymo mokesčių.

147Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti Buto sieną

148Šiuo teismo sprendimu nusprendus patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir visą ginčo Butą priteisus natūra atsakovui, nėra tikslinga įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovės reikalavimą dėl nugriautos Buto sienos atstatymo, nes atsakovas, tapęs viso Buto savininku, turi teisę tvarkytis Bute savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatomas įpareigojimas atsakovui atstatyti ieškovės nurodytą Buto sieną.

149Dėl bylinėjimosi išlaidų

150Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

151Ieškovė ieškiniu pareiškė du neturtinius reikalavimus ir 5058 Eur dydžio turtinį reikalavimą, iš viso – tris ieškinio reikalavimus. Vienas iš neturtinių reikalavimų (dėl Buto sienos) pripažintas iš esmės pagrįstu, t. y. patekintas 100 proc., taip pat patenkinta turtinio reikalavimo dalis dėl 250 Eur dydžio nuostolių, t. y. patenkinta 5 proc. turtinių reikalavimų. Taigi patenkinta 35 proc. ieškinio reikalavimų (100 proc. + 5 proc.) :3).

152Atsakovas priešieškiniu pareiškė du reikalavimus: turtinį dėl 837,32 Eur dydžio nuostolių atlyginimo ir neturtinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Abu priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies: turtinis – 70 proc., neturtinis – 65 proc. Taigi patenkinta 67,50 proc. priešieškinio reikalavimų (70 proc. + 65 proc.) :2).

153Įvertinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, byla išspręsta ieškovės naudai 33,75 proc. (35 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų + 32,50 proc. atmestų priešieškinio reikalavimų); atsakovo naudai – 66,25 proc. (67,50 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų + 65 proc. atmestų ieškinio reikalavimų):2). Atsižvelgiant į nurodytas dalis, šalims skirstytinos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

154Paduodama ieškinį, ieškovė sumokėjo 234 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė prašymą priteisti advokato pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma – 4087 Eur (T. 2, b. l. 64-80, 154-161).

1552017-01-25 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad už situacijos ir dokumentų analizę, rengiant ieškinį ieškovė turėjo 400 Eur išlaidų; už įrodymų rinkimą, rengiant ieškinį – 200 Eur; už ieškinio parengimą – 800 Eur; už teisines paslaugas, įgyvendinant teismo 2016-003-15 nutartį (dėl ieškinio trūkumų šalinimo) – 467 Eur; už dubliko parengimą – 600 Eur; už atsiliepimą į priešieškinį – 800 Eur; už pasirengimą ir dalyvavimą 2016-10-25 teismo posėdyje – 300 Eur; už antstolės paslaugas, rengiant 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – 100 Eur; už antstolės paslaugas, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, – 120 Eur; už pasirengimą ir dalyvavimą 2017-01-26 teismo posėdyje – 300 Eur.

156Spręsdamas dėl šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

157Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

158Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.18, 8.19, 20 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį parengimą – 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą – 0,4, už kiekvieną paklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus, – 0,01, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

159Nagrinėjamu atveju ieškovė atstovavimo išlaidas patyrė (atstovui sumokėjo): 1) 2015-10-01 (už teisines konsultacijas ir įrodymų rinkimą ieškiniui pareikšti) – 2015 m. IV ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2015 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 713,90 Eur; 2) 2016-03-06 (už ieškinio parengimą) – 2016 m. I ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2015 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 735,10 Eur; 3) 2016-06-10 (už teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo įgyvendinimą, dubliko parengimą) – 2016 m. II ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur; 4) 2016-08-30 sąskaita-faktūra dėl 800 Eur (už atsiliepimo į priešieškinį parengimą) apmokėta 2016-12-14 ir 2017-01-11, pervedant iš viso 736 Eur – 2016 m. IV ketvirtį ir 2017 m. I ketvirtį; užpraėjusių, t. y. 2016 m. II ketvirčio ir 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje atitinkamai – 771,90 Eur ir 793,30 Eur; 5) 2016-10-06 (už atstovavimą 2016-10-25 teismo posėdyje) – 2016 m. IV ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2016 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 771,90 Eur; 6) 2016-11-14 (už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje) – 2016 m. IV ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2016 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 771,90 Eur.

160Maksimalus atlygis už konsultacijas rengiant ieškinį – 71,39 Eur už vieną konsultacijų valandą; už įrodymų rinkimą – 7,14 Eur už kiekvieną paklausimą; už ieškinio parengimą – 1837,75 Eur, už dubliką – 1135,35 Eur, už atsiliepimą į priešieškinį – 1929,75 Eur, už pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose valandą – 77,19 Eur.

161Pažymėtina, kad, kilus šalių ginčui dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir atidalijimo iš bendro turto, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog reikėjo maksimalių darbo ir laiko sąnaudų teisinėms konsultacijoms teikti, procesiniams dokumentams rengti. Dėl to nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas atlyginti visa apimtimi, jeigu jos neviršija maksimalių pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, ir nevertinti šios konkrečios bylos sudėtingumo, galimų darbo ir laiko sąnaudų teisinėms konsultacijoms teikti ir procesiniams dokumentams rengti.

162Prašant priteisti ieškovės išlaidas (400 Eur) už situacijos ir dokumentų analizę, rengiant ieškinį dėl valdymo teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo, nepateikta duomenų, kiek ieškovės atstovas sugaišo tam laiko. Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, situacijos, dėl kurios buvo nuspręsta rengti ieškinį, aplinkybes, darytina išvada, kad konsultacijoms ir dokumentų analizei turėjo pakakti 3 val. Dėl to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų nuostatomis, pagrįsta ir ieškovei atlygintina pripažintina 200 Eur suma. Prašant priteisti įrodymų ieškiniui parengti rinkimo išlaidas (200 Eur), nedetalizuota, kiek ir kokių veiksmų atlikta, renkant įrodymus. Minėta, kad pagal Rekomendacijas už kiekvieną paklausimą, renkant įrodymus, maksimalus atlygis – 7,14 Eur. Įvertinus prie ieškinio pridėtų įrodymų skaičių ir pobūdį, pagrįsta pripažintina 100 Eur dydžio išlaidų suma įrodymams rinkti. Įvertinus parengto ieškinio apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas nurodytam procesiniam dokumentui parengti, be to, atsižvelgus į išlaidas situacijos analizei ir įrodymams rinkti, kurios taip pat susijusios su ieškinio rengimu, pagrįsta ir atlygintina už ieškinio parengimą suma pripažintina 600 Eur. Išlaidos už 2016-03-15 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įgyvendinimą (467 Eur) šiuo atveju pripažintinos nepagrįstomis, todėl neatlygintinos, nes nurodyta nutartimi buvo tik nustatytas terminas trūkstamai daliai žyminio mokesčio primokėti, jokių teisinės pagalbos veiksmų nereikėjo atlikti. Įvertinus dubliko apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, pagrįsta ir atlygintina pripažintina 400 Eur suma. Vadovaujantis analogiškais kriterijais, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą pagrįsta pripažintina 500 Eur suma. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose pažymėtina, kad 2016-10-25 teismo posėdžio trukmė – 1 val. 31 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 2 val.); 2017-01-26 teismo posėdžio trukmė – 1 val. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas ieškovę dėl kilusio ginčo konsultavo dar iki kreipimosi į teismą, be to, rengė ieškinį, dubliką, atsiliepimą į priešieškinį, jam ginčo situacija buvo gerai žinoma, darytina išvada, jog pasirengti teismo posėdžiams nereikėjo skirti daugiau laiko, nei po vieną valandą. Dėl to už ieškovės atstovo pasirengimą 2016-10-25 teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame atlygintina suma pripažintina 200 Eur, už 2017-01-26 teismo posėdį – 150 Eur suma.

163Pagrįstomis ir atlygintinomis pripažintinos ieškovės išlaidos, sumokėjus atlygį antstolei už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, – 120 Eur.

164Dėl prašymo priteisti 100 Eur už antstolės parengtą 2015-10-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pažymėtina tai, kad šią sumą ieškovė prašė priteisti kaip nuostolius, patirtus iki teismo, ir šis ieškovės reikalavimas patenkintas CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to ieškovė nepagrįstai tų pačių išlaidų reikalauja ir kaip bylinėjimosi išlaidų.

165Apibendrinant išdėstytus argumentus, pagrįsta ir atlygintina pripažintina 2270 Eur dydžio ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į ieškovės naudai išspręstų reikalavimų dalį, jai iš atsakovo priteistina 766,12 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (2270 Eur x 33,75 proc.).

166Atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, turėjo 200 Eur turto vertinimo išlaidų (T. 1, b. l. 180-181), 1,94 Eur pašto išlaidų, renkant įrodymus (T. 2, b. l. 109), taip pat pateikė prašymą priteisti 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (T. 2, b. l. 57-59). Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos visiškai pagrįstomis, todėl atlygintinos visa apimtimi, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Taigi iš ieškovės atsakovui priteistina 365,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (551,94 Eur x 66,25 proc.).

167Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 400,46 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

168Dėl vykusio teismo proceso valstybė patyrė 11,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

169Vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistina 7,34 Eur (11,08 Eur x 66,25 proc.), iš atsakovo – 3,74 Eur (11,08 Eur x 33,75 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

170Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

171patenkinti ieškovės J. S. (a. k. ( - ) ieškinio dalį.

172Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovės J. S. (a. k. ( - ) naudai 250 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

173Kitą ieškinio dalį atmesti.

174Patenkinti atsakovo G. S. (a. k. ( - ) priešieškinio dalį.

175Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. ( - ) atsakovo G. S. (a. k. ( - ) naudai 586,79 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 586,79 Eur nuostolių sumą nuo priešieškinio priėmimo 2016-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

176Įskaityti ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl nuostolių ir procesinių palūkanų.

177Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų, iš ieškovės J. S. (a. k. ( - ) atsakovo G. S. (a. k. ( - ) naudai priteisti 342,96 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už 342,96 Eur nuostolių sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo 2017-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

178Atidalyti ieškovę J. S. (a. k. ( - ) ir atsakovą G. S. (a. k. ( - ) iš bendrosios dalinės nuosavybės.

179Priteisti atsakovui G. S. (a. k. ( - ) natūra 35/100 dalis buto (unikalus Nr. ( - )) ( - ), priklausiusias nuosavybės teise ieškovei J. S. (a. k. ( - ) 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-4700 pagrindu.

180Priteisti ieškovei J. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) 45 150 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atidalytas jai priklausiusias nuosavybės teise 35/100 dalis buto (unikalus Nr. ( - )) ( - ).

181Nustatyti, kad atsakovas G. S. (a. k. ( - ) 16 000 Eur kompensacijos sumą ieškovei J. S. (a. k. ( - ) turi sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, o likusią 29 150 Eur sumą – per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

182Kitą priešieškinio dalį atmesti.

183Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovei J. S. (a. k. ( - ) 400,46 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

184Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. ( - ) 7,34 Eur, iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) – 3,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Priteistas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. ( - ), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

185Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui.

186Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovė 2016-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:... 3. 1) įpareigoti atsakovą G. S. atstatyti bute ( - ), savavališkai nugriautą... 4. 2) įpareigoti atsakovą G. S. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise... 5. 3) priteisti iš atsakovo G. S. 2058 Eur nuostolių, ieškovės patirtų dėl... 6. Ieškovė nurodė, kad 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jai... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 8. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė negyvena... 9. Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė vengė... 10. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovė, būdama Buto dalies savininkė,... 11. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimai... 12. mokesčius, kuriuos iš jos nesąžiningai prisiteisė atsakovas Vilniaus... 13. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, o... 14. Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovė, remdamiesi procesiniuose dokumentuose... 15. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra 73,97 kv. m bendro ploto... 17. Nurodytą Butą bendraturčiai įgijo 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi,... 18. Bylos duomenimis, ieškovė 1993-08-17 išvyko į JAV, nuo to laiko jai... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-14 sprendimu už akių, priimtu... 20. 2015-04-16 ieškovė atvyko į Lietuvą (T. 1, b. l. 30), ir 2015-04-23... 21. 2015-05-12 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudama atstatyti... 22. 2016-03-09 ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudama... 23. 2016-07-05 atsakovas pateikė priešieškinį dėl nuostolių, patirtų... 24. Dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą pašalinti bendros... 25. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atstatyti Bute... 26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 27. Nagrinėjamu atveju minėta, kad, privatizuojant ginčo Butą, bendraturčiai... 28. Antstolės D. P. 2015-10-21 parengtame Faktinių aplinkybių konstatavimo... 29. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl Buto sienos atstatymo,... 30. Atsakovas teisingai pažymi, kad jis, nežinodamas ieškovės buvimo vietos,... 31. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą... 32. Ieškiniu taip pat prašoma įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovei... 33. Teismo proceso metu pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad, ieškovei... 34. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas iki ieškovės valios valdyti... 35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė 2015-06-24 el. laiške nurodė... 36. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas... 37. Nors nurodyti ieškovės reikalavimai dėl kambario atlaisvinimo ir Buto raktų... 38. Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą... 39. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2058 Eur... 40. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės... 41. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinųjų sąlygų civilinė... 42. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus neturint galimybės... 43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, turėtas gyvenant... 44. Pagal ieškovės pateiktus į bylą įrodymus į Lietuvą ji atvyko 2015-04-16,... 45. Pabrėžtina tai, kad teismo proceso metu gauti duomenys iš viešbučių,... 46. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl nuostolių,... 47. Dėl reikalavimo priteisti negautas ginčo Buto dalies nuomos pajamas ... 48. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 480 Eur negautų pajamų, nes,... 49. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 50. Ieškovė teigia, kad ji turėjo realią galimybę išnuomoti jai... 51. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų... 52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo Butui, taip pat ir ieškovei... 53. Byloje nėra įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ginčo... 54. Ieškovės pateiktas nuomos sutarties projektas neturi įrodomosios reikšmės... 55. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą,... 56. Nenustačius dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo... 57. Ieškovės nurodyti argumentai dėl nuplėštų kambario tapetų, grindžiami... 58. Išdėstytų motyvų pagrindu reikalavimas priteisti iš atsakovo laikotarpiu... 59. Dėl ieškovės papildomų išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės... 60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur advokato teisinės pagalbos... 61. Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, kad ieškovė, kaip ginčo Buto... 62. Ieškovė, manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip ginčo Buto bendraturtės... 63. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovo 250 Eur nuostolių,... 64. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą... 65. Ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai,... 66. Pagal Lietuvos valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimą neturtinė... 67. Kartu pažymėtina ir tai, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisine... 68. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį neturtinė žala... 69. Pabrėžtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama. Ieškovui tenka pareiga... 70. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvardijo, kokie konkretūs atsakovo veiksmai,... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad... 72. Teismas prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtinto... 73. Dėl procesinių palūkanų ... 74. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines... 75. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas dviejų fizinių asmenų ginčas,... 76. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei... 77. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti Buto dalies išlaikymo išlaidas... 78. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės... 79. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimu už akių, priimtu... 80. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti Buto... 81. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai... 82. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise... 83. Atsakovo pateiktais į bylą duomenimis, nurodytu laikotarpiu jis vienas... 84. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014 m.... 85. Pažymėtina, kad dėl aritmetinės klaidos atsakovas suvestinėje neteisingai... 86. Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014 m.... 87. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė teigia, jog po Vilniaus miesto... 88. Dėl Buto langų keitimo išlaidų dalies atlyginimo... 89. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 625,93 Eur senų Buto langų... 90. Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovė, 1993-08-17 išvykusi iš Lietuvos,... 91. Atsakovas prašo priteisti 552,41 Eur (1907,36 Lt) už ieškovei skirto... 92. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu padengti Buto langų keitimo... 93. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro... 94. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių bendrąja nuosavybe esančio Buto... 95. Kartu pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad ieškovė nuo 1993 m.... 96. Atsakovo pateiktais į bylą duomenimis, dėl ginčo Buto langų gamybos buvo... 97. Teismo vertinimu, ginčo Buto langų keitimo išlaidos turėtų būti dengiamos... 98. Be to, pažymėtina tai, kad 2003-10-09 komerciniame pasiūlyme dėl vieno iš... 99. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl priteistinos iš... 100. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kiek kainavo ginčo Buto langų ir... 101. Išdėstytų motyvų pagrindu iš ieškovės, proporcingai jos turimai... 102. Dėl Buto rakto pagaminimo išlaidų atlyginimo... 103. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 7 Eur išlaidų už Buto rakto,... 104. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis sumokėjo už ieškovei skirto... 105. Apibendrinant išdėstytus argumentus, atsakovui iš ieškovės priteistina iš... 106. Dėl procesinių palūkanų ... 107. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui... 108. Dėl ginčo šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo... 109. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu abiem ginčo šalims... 110. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 250 Eur nuostolių ir 5... 111. Iš ieškovės atsakovui priteista 586,79 Eur nuostolių ir 5 proc. procesinės... 112. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir... 113. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ... 114. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, remdamasis tuo, kad su ieškove, kaip Buto... 115. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės... 116. Atidalijimo teisė yra absoliuti – asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80... 117. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam... 118. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atidalyti jį ir ieškovę iš bendrosios... 119. Ieškovė, iš esmės neprieštaraudama dėl bendrosios nuosavybės... 120. Teismas pripažįsta, kad, ginčo šalių bendrajai dalinei nuosavybei... 121. Pažymėtina, kad ginčo šalių, kaip Buto bendraturčių, interesai dėl šio... 122. Kasacinio teismo pažymėta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas... 123. Įstatymas prioritetą teikia atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2... 124. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atidalyti ieškovei priklausančias... 125. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo atveju kompensaciją galima... 126. Nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad,... 127. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalims buvo suteiktos visos... 128. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo atidalijamam bendraturčiui... 129. Atsakovas nurodo, kad už ieškovei priklausančias 35/100 Buto dalis jis... 130. Tokio dydžio kompensaciją atsakovas apskaičiavo remdamasis jo užsakymu UAB... 131. Tačiau atsakovas, remdamasis tuo, kad Turto vertinimo atskaitoje pažymėta,... 132. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tokiu atveju, kai atidalijama iš... 133. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomu būdu apskaičiuota piniginė kompensacija... 134. Atsakovas taip pat teigia, kad nors Turto vertinimo ataskaitoje ginčo Buto... 135. Pažymėtina, kad tokie atsakovo argumentai nepagrįsti konkrečiais įrodymais... 136. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesiremti individualiu... 137. Kitų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie kitokią... 138. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog ginčo Buto rinkos kaina yra... 139. Spręsdamas piniginės kompensacijos už atidalijamą nuosavybės dalį... 140. Dėl atsakovo argumentų, kad net didesnio ploto, nei atidalijama ieškovės... 141. Išdėstytų motyvų pagrindu, išanalizavęs byloje esančių duomenų... 142. Atsakovas, grįsdamas savo finansines galimybes sumokėti ieškovei jo nurodyto... 143. Ta aplinkybė, kad atsakovas nurodė galintis surinkti tik konkrečią ribotą... 144. Teismas, siekdamas išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą,... 145. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovo... 146. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Įsiteisėjus teismo sprendimui... 147. Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti Buto sieną ... 148. Šiuo teismo sprendimu nusprendus patenkinti atsakovo priešieškinio... 149. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 150. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalių patirtos... 151. Ieškovė ieškiniu pareiškė du neturtinius reikalavimus ir 5058 Eur dydžio... 152. Atsakovas priešieškiniu pareiškė du reikalavimus: turtinį dėl 837,32 Eur... 153. Įvertinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, byla išspręsta... 154. Paduodama ieškinį, ieškovė sumokėjo 234 Eur žyminio mokesčio, taip pat... 155. 2017-01-25 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad už situacijos... 156. Spręsdamas dėl šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio,... 157. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės... 158. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.18, 8.19, 20 punktų nuostatas... 159. Nagrinėjamu atveju ieškovė atstovavimo išlaidas patyrė (atstovui... 160. Maksimalus atlygis už konsultacijas rengiant ieškinį – 71,39 Eur už... 161. Pažymėtina, kad, kilus šalių ginčui dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 162. Prašant priteisti ieškovės išlaidas (400 Eur) už situacijos ir dokumentų... 163. Pagrįstomis ir atlygintinomis pripažintinos ieškovės išlaidos, sumokėjus... 164. Dėl prašymo priteisti 100 Eur už antstolės parengtą 2015-10-21 Faktinių... 165. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pagrįsta ir atlygintina pripažintina... 166. Atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį,... 167. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl... 168. Dėl vykusio teismo proceso valstybė patyrė 11,08 Eur procesinių dokumentų... 169. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir... 170. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259,... 171. patenkinti ieškovės J. S. (a. k. ( - ) ieškinio dalį.... 172. Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovės J. S. (a. k. ( - ) naudai... 173. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 174. Patenkinti atsakovo G. S. (a. k. ( - ) priešieškinio dalį.... 175. Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. ( - ) atsakovo G. S. (a. k. ( - ) naudai... 176. Įskaityti ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl... 177. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl nuostolių... 178. Atidalyti ieškovę J. S. (a. k. ( - ) ir atsakovą G. S. (a. k. ( - ) iš... 179. Priteisti atsakovui G. S. (a. k. ( - ) natūra 35/100 dalis buto (unikalus Nr.... 180. Priteisti ieškovei J. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) 45 150... 181. Nustatyti, kad atsakovas G. S. (a. k. ( - ) 16 000 Eur kompensacijos sumą... 182. Kitą priešieškinio dalį atmesti.... 183. Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovei J. S. (a. k. ( - ) 400,46... 184. Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. ( - ) 7,34 Eur, iš atsakovo G. S. (a. k.... 185. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registro... 186. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...