Byla 2A-1457-798/2013
Dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AS „Ramirent“ ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo P. K. priešieškinį ieškovui AS „Ramirent“ ir atsakovui pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AS Ramirent, veikiantis per AS Ramirent Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. K. 10327,41 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-28 ieškovas su atsakovu P. K. sudarė nuomos sutartį Nr. 2010/743/N, kuria ieškovas įsipareigojo duoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti atitinkamai šalių atskiru susitarimu sudaromuose įrangos priėmimo-perdavimo aktuose nurodomą įrangą ir suteikti kitas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir mokėti nuomos mokestį bei atlyginimą už suteiktas paslaugas. Remiantis minėta sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktais Nr. SUT-011990, SUT-013216, SUT-008710, atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2010-10-16 Nr. RAMI-021154, 2010-10-31 Nr. RAMI-022584, Nr. RAMI022619, Nr. RAMI-022618, 2010-11-15 Nr. RAMI-023895, Nr. RAMI-023897, 2010-11-30 Nr. RAMI-025368, Nr. RAMI-025369, kurių atsakovas neapmokėjo. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovo skola sudaro 10327,41 Lt.

6Atsakovas P. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2010-06-28 nuomos sutartį Nr. 2010/743/N dalyje dėl nuomininko, t.y. dalyje, kurioje nurodyta, kad nuomininkas yra P. K.; pripažinti, kad 2010-06-28 nuomos sutartis Nr. 2010/743/N buvo sudaryta tarp nuomotojo AS Ramirent Vilniaus filialo, atstovaujamo pardavimo vadovo E. B., ir nuomininko UAB „Bordolina“, atstovaujamo P. K.. Nurodė, kad ieškovas ieškinį nepagrįstai reiškia P. K., kaip fiziniam asmeniui, nes sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Bordolina“, o sutarties pasirašymo metu atsakovas veikė kaip UAB „Bordolina“ atstovas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Bordolina“ direktoriaus V. K. nurodymą, pasirašė 2010-06-28 nuomos sutartį Nr. 2010/743/N. Atsakovo teigimu, 2010-06-28 nuomos sutarties dalis, kurioje nurodyta, jog nuomininkas yra P. K., o ne UAB „Bordolina“, kurios vardu ir interesais atsakovas veikė, turi būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta dėl suklydimo. Paaiškino, kad 2010-06-28 nuomos sutartyje atsakovas, nurodydamas tik savo vardą ir pavardę, bet nenurodydamas, kad veikė UAB „Bordolina“ vardu, iš esmės suklydo: atsakovas buvo įsitikinęs, kad sandorį sudaro bendrovės vardu ir interesais. Vykdydamas direktoriaus nurodymą, atsakovas nesuprato, kad šis sandoris gali sukelti teisines pasekmes jam, kaip fiziniam asmeniui, vien dėl to, kad jis sutartyje nurodė savo, o ne UAB „Bordolina“ rekvizitus. Pažymėjo, kad šalys, sudarydamos sutartį, suprato, jog ji yra sudaroma tarp juridinių asmenų.

7Ieškovas AS Ramirent, veikiantis per AS Ramirent Vilniaus filialą, atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas P. K. 2010-06-28 nuomos sutartį Nr. 2010/743/N su ieškovu sudarė kaip fizinis asmuo, ketindamas verstis ūkine komercine veikla. Atsakovas P. K. 2011-04-01 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtino sutarties vykdymą ir paties atsakovo P. K. tikslus - išsinuomoti techniškai tvarkingą, tinkamą naudoti įrangą. Minėtame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas P. K. pripažino save, kaip teisėtą sutarties šalį. Pažymėjo, kad atsakovas P. K. yra dalinai sumokėjęs sutartą nuomos mokestį, t. y. dalį sandorio tinkamai įvykdė, kas neginčytinai įrodo sandorio patvirtinimą. Nurodė, kad sandorio sudarymo motyvas nėra laikoma esmine sandorio sudarymo sąlyga. Atsakovas nebuvo nei UAB „Bordolina“ vadovas, nei darbuotojas, kuris veikdamas įmonės vardu galėjo sudaryti sandorius. Atsakovas nepateikė jokio įstatymų nustatytos formos įgaliojimo, kuriuo jis būtų įpareigotas sudaryti nuomos sutartį su ieškovu. Pabrėžė, kad pasirašydamas nuomos sutartį su atsakovu P. K., ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atsakovas ketina įsidarbinti UAB „Bordolina“ ir nuomos sutartį sudaro ne savo, o UAB „Bordolina“ naudai, nes šios aplinkybės atsakovas P. K. neatskleidė. Ieškovas nurodė, jog atsakovas priešieškiniu siekia savo asmeninę turtinę fizinio asmens atsakomybę perkelti juridiniam asmeniui, kuris šiuo metu turi daugybę skolinių įsipareigojimų.

8Atsiliepime į priešieškinį atsakovas UAB „Bordolina“ nesutiko su ieškovo ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad tikrieji nuomos santykiai susiklostė tarp atsakovo UAB „Bordolina“ ir ieškovo. Tai patvirtina faktas, kad ieškovo išnuomota įranga buvo naudojama statybos objektuose, kur darbus atlikinėjo atsakovas UAB „Bordolina“. Paaiškino, kad P. K., kaip fizinis asmuo, jokios veiklos, kuriai būtų reikalinga statybinė įranga, nevykdė, o vykdydamas 2010-06-26 nuomos sutartį veikė UAB „Bordolina“ vardu ir interesais.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo AS Ramirent, veikiančio per AS Ramirent Vilniaus filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui P. K., tenkino pilnai, o atsakovo P. K. priešieškinį dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, pareikštą ieškovui AS Ramirent ir atsakovui pagal priešieškinį UAB „Bordolina“, atmetė. Priteisė iš atsakovo P. K. ieškovo AS Ramirent naudai 10327,41 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo P. K. valstybės naudai 47,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2010-06-28 ieškovas AS Ramirent, atstovaujamas E. B., ir atsakovas P. K. pasirašė nuomos sutartį Nr. 2010/743/N (toliau – nuomos sutartis), kuria ieškovas už nustatytą užmokestį davė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti atitinkamai šalių atskiru susitarimu sudaromuose įrangos perdavimo-priėmimo aktuose nurodomą įrangą, taip pat suteikė kitas atsakovo užsakytas paslaugas, o atsakovas jas priėmė, įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir atlyginimą už suteiktas paslaugas (nuomos sutarties 1.1 p.). Priėmimo-perdavimo aktais Nr. SUT-011990, SUT-013216 ir SUT-008710 nuomota įranga buvo perduota atsakovui P. K. 2010-09-07, 2010-10-29, 2010-07-21. Priėmimo - perdavimo aktuose pirkėju buvo nurodytas P. K., jo atstovu – P. K., statybų aikštelės nurodytos Asanavičiūtės ir Laisvės prospektas 2, apibrėžtas nuomos laikotarpis – 2010-09-07 – 2010-09-30, 2010-10-29 – 2010-11-08, 2010-07-21 – 2010-07-30, išvardyta numojama įranga ir jos kiekis. Ginčo byloje dėl įrangos perdavimo naudotis fakto tarp šalių nekilo, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateiktais procesiniais dokumentais nebuvo keliamas ginčas dėl įrangos grąžinimo aplinkybių (laiko, komplektacijos), išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų pagrįstumo ir teisėtumo. Prie ieškinio ieškovas pridėjo atsakovui už įrangos nuomą išrašytas PVM sąskaitas faktūras: SF Nr. RAMI-021145, SF Nr. RAMI-022584, SF Nr. RAMI-022619, SF Nr. RAMI-022618, SF Nr. RAMI-023895, SF Nr. RAMI-023897, SF Nr. RAMI-025368 ir SF Nr. RAMI-025369, kurių atsakovas neapmokėjo, dėl ko susidarė 10327,41 Lt įsiskolinimas. Ginčo dėl jų neapmokėjimo fakto procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nekėlė. Nesutikdamas su ieškiniu šioje byloje, atsakovas P. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuomos sutartį dalyje dėl nuomininko, t.y. dalyje, kurioje nurodyta, kad nuomininkas yra P. K., bei pripažinti, kad ši nuomos sutartis buvo sudaryta tarp nuomotojo AS Ramirent Vilniaus filialo, atstovaujamo pardavimų vadovo E. B., ir nuomininko UAB „Bordolina“, atstovaujamo P. K.. Atsakovas P. K. priešieškinį reiškia, remdamasis LR CK 1.90 str., kuris numato, kad iš esmės suklydus sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Dėl suklydimo sudarytas sandoris priskirtinas būtent šiai sandorių kategorijai, todėl jam taikomas CK 1.79 straipsnyje įtvirtintas nuginčijamo sandorio patvirtinimo institutas. Pagal šio instituto prasmę šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį nuginčyti. Pagal CK 1.79 str. 2 d. preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2010-06-28, tuo tarpu šioje byloje keliamas ginčas dėl apmokėjimo už įrangos nuomą, kuri atsakovui buvo perduota 2010-07-21, 2010-09-07, 2010-10-29 aktais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų, liudytojo D. K. parodymų matyti, kad tiek iki šių aktų pasirašymo, tiek po jų atsakovas P. K. pagal ginčo nuomos sutartį nuomojosi ir kitą įrangą, už jos nuomą ieškovui mokėjo, o nemokėti pradėjo tik Asanavičiūtės g. objekte įvykus avarijai. Tai patvirtina tiek į bylą pateikta P. K. išrašytų sąskaitų ir atliktų mokėjimų suvestinė, tiek ieškovo į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai, surašyti nuo 2010-06-30 iki 2010-10-27. Aplinkybės, kad atsakovas P. K. priimdavo tiek ginčo aktuose nurodytą, tiek kitą įrangą iš ieškovo, o dalį mokėjimų tikrai atliko pats, nurodė neginčijantis ir atsakovas pasirengimo nagrinėti bylą metu. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovo atstovės teiginius, jog dalis ieškovo į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų buvo pasirašyti ne pačio atsakovo P. K., nes šios aplinkybės atsakovas neįrodė. Teismas sprendė, kad visuma byloje surinktų įrodymų apskritai daro negalimą išvadą, kad pinigus mokėjo pagal šią sutartį atsakovas P. K. ar neįvardinti kiti asmenys iš UAB „Bordolina“ lėšų ir UAB „Bordolina“ vardu. Tokių įrodymų nepateikė nei atsakovas P. K., nei atsakovas pagal priešieškinį, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes jiems buvo išaiškinta. Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas P. K., nepasinaudodamas jam suteikta teise ginčyti nuomos sutartį CK 1.90 str. pagrindu ir pradėdamas ją vykdyti, iš esmės nuomos sutartį patvirtino, todėl pagal CK 1.79 str. jis šiuo metu yra praradęs teisę jį ginčyti. Siekdamas visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą tarp šalių, teismas nurodė, kad iš esmės pasisako ir dėl priešieškinyje nurodyto pagrindo – nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. CK 1.90 str. numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Tokiu esminiu sandorio sudarymo faktu, dėl kurio atsakovas klydo, atsakovas P. K. nurodo manymą, jog juridinio asmens atstovo nurodymas sutartyje prie sandorio šalių iš esmės sukelia teisines pasekmes ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui. Kartu atsakovas P. K. nurodė, jog jis manė ir mano turėjęs pavedimą veikti atsakovo pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ vardu, sudarant ginčo nuomos sutartį su ieškovu. CK 1.90 str. 3 d. numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitų aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs sandorį iš esmės kitokiomis sąlygomis. Byloje ieškovo atstovės paaiškinimais, liudytojo D. K. parodymais nustatyta, kad 2010-06-28 pasirašyti sutarties pas ieškovą atvyko atsakovas P. K. vienas, jis su savimi atsivežė brėžinius klojinių, kuriuos norėjo išsinuomoti pas ieškovą. Su atsakovu dėl nuomos sutarties pasirašymo betarpiškai bendravo D. K., kuris suforminęs nuomos sutartį, ją pavizavęs, perdavė ją tvarkyti kitiems darbuotojoms pagal pas ieškovą nustatytą tvarką. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta nuomos sutartis, joje esančios vizos, liudytojo E. B. parodymai. Liudytojo D. K. parodymais nustatyta, kad atvykęs dėl įrangos nuomos atsakovas P. K. nenurodė atstovaujantis atsakovą UAB „Bordolina“, nepateikė jam išduoto įgaliojimo. Aplinkybę, kad tokio įgaliojimo UAB „Bordolina“ atsakovui P. K. net nebuvo suteikusi patvirtino ir atsakovo prašymu byloje apklaustas liudytoju buvęs UAB „Bordolina“ direktorius V. K., kuris nurodė, kad jis neprašęs P. K. sudaryti sutartį UAB „Bordolina“ vardu. Šią aplinkybę iš esmės pripažino ir atsakovas pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ parengiamojo teismo posėdžio metu nurodęs, kad į pagalbą buvo pasitelktas atsakovas P. K. po to, kai ieškovas atsisakė nuomoti įrangą UAB „Bordolina“ dėl abejotino jos mokumo. Šių aplinkybių visuma, įvertinant tai, kad P. K. UAB „Bordolina“ buvo įdarbintas tik 2010-10-27, dėl ko ginčo byloje nekilo, patvirtina, kad atsakovas P. K., sudarydamas 2010-06-28 nuomos sutartį, ne tik neturėjo įgaliojimo veikti UAB „Bordolina“ vardu ir interesais, bet ir neturėjo pagrindo manyti, jog jis veikia UAB „Bordolina“ vardu. Neįrodžius fakto, kad atsakovas P. K. turėjo pagrindą manyti veikiantis UAB „Bordolina“ vardu ir interesais, pripažintinas neįrodytu ir faktas, kad nuomos sutarties pasirašymo metu jis klydo dėl juridinio asmens kaip sutarties šalies įrašymo nuomos sutartyje svarbos ir reikšmės. Atsakovas P. K. savo klaidingą manymą, jog jis veikė ne savo, o UAB „Bordolina“ vardu, argumentuoja ir tuo, kad viename iš nuomos sutarties punktų buvo įrašas apie nuomininko įgaliotą atstovą. Pagal nuomos sutarties 5.1.2 p. nuomininkas įsipareigoja pateikti įrangos eksploatavimo instrukcijas ir supažindinti nuomininko įgaliotą atstovą su įrangos naudojimusi ir valdymu. Byloje liudytojo E. B. parodymais nustatyta, kad pas ieškovą sutartys su fiziniais ir juridiniais asmenimis buvo sudaromos pagal tą pačią formą. Ginčo nuomos sutartis atsakovo P. K. buvo pasirašyta taip pat pagal ieškovo pasiūlytas standartines sąlygas. Atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, teismas pripažino, jog vienoje iš standartinės sutarties, naudojamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, sąlygų esantis įrašas apie nuomininko įgaliotą atstovą nėra nei pakankamas pagrindas pačią sutartį aiškinti kaip sudarytą su atsakovu P. K., kaip tam tikro asmens atstovu, nei pakankamas pagrindas pripažinti, jog ši sąlyga galėjo suklaidinti atsakovą manant, kad sutartį jis pasirašo kaip atstovas. Kaip minėta, pagal CK 1.90 str. 3 d. suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl nurodytų šioje dalyje aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Bet kuris normaliai atidus ir protingas žmogus, kuriems priskiriami ne tik asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, į ką apeliuoja atsakovas P. K., neturėdamas ne tik jam išduoto nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo veikti UAB „Bordolina“ vardu, bet ir žodžiu išreikšto pavedimo sudaryti sutartį UAB „Bordolina“ vardu, nebūdamas UAB „Bordolina“ vadovas ar jos darbuotojas, nuo sandorio, sudaromo UAB „Bordolina“ vardu ir interesais, su trečiuoju asmeniu būtų susilaikęs arba būtų bent jau atskleidęs atstovavimo faktą kitai sutarties šaliai. Šiuo atveju atsakovas P. K. tokio atstovavimo fakto neatskleidė, o nuomos sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo savo vardu ir ją pradėjo pats vykdyti. Todėl teismas sprendė, esant neįrodyta, kad nuomos sutartį atsakovas P. K. sudarė klysdamas jo nurodytu būdu. Byloje ieškovo atstovės paaiškinimais, liudytojų E. B., D. K. parodymais nustatyta, kad ieškovui turėjo esminę reikšmę asmuo, su kuriuo jis sudaro įrangos nuomos sutartį, o iš ginčo nuomos sutarties sudarymo aplinkybių ieškovas neturėjo suprasti, kad sandorį sudaro ne su fiziniu asmeniu, o su juridinio asmens atstovu. Liudytojų E. B. parodymais nustatyta, kad pagal pas ieškovą galiojančią tvarką jis sutartį pasirašo tik turėdamas duomenis apie kitos sutarties šalies mokumą. Jeigu šalis nemoki arba ieškovui kyla abejonių dėl jos mokumo, sutartis nesudaroma. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Credit info skelbiamą informaciją nuo 2010-04-20 teismuose buvo keliamas UAB „Bordolina“ bankroto klausimas. Todėl laikytina įrodyta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad abejonės dėl UAB „Bordolina“ mokumo būtų buvusi akivaizdi kliūtis ieškovui sudaryti įrangos nuomos sutartį su UAB „Bordolina“ tiesiogiai arba per atstovą. Tuo labiau, kaip minėta, atsakovas P. K. atstovavimo fakto neatskleidė, o aplinkybė, jog įrangą nuomojasi fizinis asmuo ieškovui abejonių negalėjo kelti (nuomos sutartys su fiziniais asmenimis ieškovo praktikoje yra įprastos). Vertindamas atsakovo P. K. ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ argumentą, jog šiame ginče esminę reikšmę turi aplinkybė, kur buvo naudojami ginčo klojiniai, teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl objekto, kuriame naudojama išnuomojama įranga, negali būti lemianti, sprendžiant klausimą, kieno vardu atsakovas P. K. veikė, sudarydamas ginčo nuomos sutartį su ieškovu: tai nebuvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios sutarties šalys privalėjo susitarti, kad sutartis būtų sudaryta, objektas, kuriame bus naudojama įranga, atsispindėjo ne pačioje sutartyje, o po sutarties pasirašymo sudaromuose perdavimo-priėmimo aktuose, kas taip pat liudija jos sąsaja su ginčo nuomos sutarties vykdymu, o ne jos sudarymu ir atsakovo P. K. sąžininga valios klaida sutarties sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Pagal nuomos sutartį atsakovo P. K. išsinuomotų įrenginių subnuoma, perdavimas neatlygintinam naudojimui ar pan. tretiesiems asmenims, tarp jų UAB „Bordolina“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neužkerta kelio atsakovui P. K. ginti jo galimai pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.90 str. 7 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pagal 2010-06-28 nuomos sutartį Nr. 2010/743/N yra atsakingas atsakovas pagal ieškinį P. K., o ne atsakovas pagal priešieškinį UAB „Bordolina“. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 10327,41 Lt įsiskolinimas už statybinės įrangos nuomą. Pažymėtina, kad atsakovo P. K. atstovės nurodyta faktinė aplinkybė apie sąskaitų-faktūrų neįteikimą ieškovui, kuri iš esmės buvo išdėstyta ne procesiniuose dokumentuose, o teismo posėdžio metu, šiam ginčui reikšmės neturi. Tuo labiau, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojo D. K. parodymų pripažintina esant labiau tikėtina, kad atsakovui P. K. sąskaitos buvo įteiktos ir jam jos buvo žinomos. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 93 str. pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 310 Lt žyminio mokesčio ir 2 Lt komisinio mokesčio bankui, iš viso 312,00 Lt. Patenkinus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (47,82 Lt), priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2010-06-28 nuomos sutartis Nr. 2010/743/N buvo sudaryta tarp ieškovo AS Ramirent, veikiančio per AS Ramirent Vilniaus filialą, ir atsakovo P. K.. Teismas netinkamai aiškino minėtą nuomos sutartį, nevisapusiškai, netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė tikrosios šalių valios. Nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Ūkinę komercinę veiklą vykdo UAB „Bordolina“, kurios vardu ir interesais jis, kaip bendrovės atstovas, pasirašė minėtąją nuomos sutartį. UAB „Bordolina“ buvo užtikrinusi, jog priims jį į darbą dirbti darbų vadovu. Vykdydamas bendrovės „Bordolina“ direktoriaus nurodymą, pasirašė 2010-06-28 nuomos sutartį. Vėliau UAB „Bordolina“ paaiškino, kad į darbo vietą, kuri buvo pažadėta jam, atsirado kitas kandidatas. Bendrovei naujasis kandidatas netiko, todėl darbo sutartis, kaip ir buvo tartasi iš pradžių, buvo įforminta su atsakovu. Dėl šių nuo atsakovo valios nepriklausiusių aplinkybių darbo sutarties įforminimas užtruko. Šių atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neištyrė. Aplinkybę, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Bordolina“, patvirtina Sutarties 5.1.3 p., kuriame nustatyta nuomotojo pareiga išrašomose sąskaitose nurodyti nuomininko įgalioto asmens rekvizitus. Tai akivaizdžiai įrodo, jog šalys, sudarydamos Sutartį, suprato, jog ji yra sudaroma tarp juridinių asmenų. Teismas faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pagal ginčo nuomos sutartį nuomojosi ir kitą įrangą, už kurios nuomą ieškovui jis sumokėjo. Teismo išvada nepagrįsta bylos įrodymais: dalis ieškovo pateiktų kvitų yra pasirašyti ne atsakovo. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kas iš tikrųjų pasirašė ieškovo pateiktus kvitus. Aplinkybė, kas pasirašė ieškovo į bylą pateiktus kvitus, yra esminė vertinant, kas iš tikrųjų vykdė ginčo nuomos sutartį, t.y. atsakovas ar UAB „Bordolina“. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo klojimai buvo naudojami UAB „Bordolina“ veikloje ir jie niekada nebuvo naudojami atsakovo asmeniniams tikslams. Šalių elgesys patvirtina, kad šalys iš tiesų siekė sudaryto sutartį tarp juridinių asmenų - ieškovo ir atsakovo UAB „Bordolina“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepasinaudojo suteikta teise ginčyti nuomos sutartį CK 1.90 str. pagrindu ir, pradėdamas ją vykdyti, iš esmės ją patvirtino, todėl esą praradęs teisę ją ginčyti. Kaip minėta, aplinkybė, kad nuomos sutartį vykdė atsakovas, neįrodyta (neaišku, kas pasirašė ieškovo pateiktus kvitus). CK 1.90 str. 1 d. suteikia atsakovui teisę ginčyti šį sandorį, kaip sudarytą suklydus. Teismas neįvertino, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, niekada tokioms sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties, nes jokios ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtų reikalinga ginčijama nuomos sutartimi išsinuomota įranga, nevykdė. Ši aplinkybė yra esminė, ji nepaneigta, o teismas nepagrįstai tokius argumentus atmetė. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tik ieškovui palankiais įrodymais ir faktines aplinkybes aiškino išimtinai ieškovo naudai, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AS Ramirent prašė netenkinti P. K. apeliacinio skundo bei palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad veikla, kurioje naudojami nuomos sutarties objektu esantys daiktai, nelemia nuomos sutarties sudarymo fakto. Jei fizinis asmuo kreipiasi dėl atitinkamos įrangos išsinuomojimo, ieškovui, kaip nuomotojui, nėra svarbu, ar išsinuomoti daiktai bus naudojami ūkinei komercinei veiklai, ar privačiai. Nuomotojas sudaro nuomos sutartis ir su fiziniais asmenimis, kurie nevykdo ūkinės komercinės veiklos, kurioje reikalingi išsinuomojami daiktai. Vien faktas, kad P. K. nevykdo ūkinės komercinės veiklos, kuriai yra reikalinga išnuomota įranga, o UAB „Bordolina“ tokią veiklą vykdo, ir tai, kad objektas, kur naudojami nuomos sutarties dalyku esantys daiktai, nėra esminė sutarties sąlyga. Nėra įrodyta aplinkybė, kad ginčo klojinius naudojo ir už juos atsiskaitė ne P. K., nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jų neišsinuomojo, priešingai - patvirtina, kad būtent jis yra sutarties šalis. Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad pasirašyti sutarties P. K. atvyko vienas ir jis neatskleidė, kad veikė UAB „Bordolina“ ar kito asmens vardu. P. K. neturėjo ir negalėjo manyti, kad turi įgaliojimą veikti UAB „Bordolina“ vardu. Remiantis buvusio UAB „Bordolina“ direktoriaus V. K. parodymais, nustatyta, kad P. K. nebuvo įgaliotas nei raštu, nei žodžiu veikti UAB „Bordolina“ vardu. Taip pat nustatyta, kad sutarties sudarymo metu P. K. nebuvo UAB „Bordolina“ darbuotojas. Normaliai atidus ir protingas žmogus negalėjo klysti manydamas, kad juridinio asmens atstovo nurodymas sutartyje prie sandorio šalių neturint nei raštu, nei žodžiu suteikto įgaliojimo ir neatskleidžiant atstovavimo fakto, iš esmės sukelia teisines pasekmes ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui. Be to, tokio pobūdžio klaida negalima ir dėl to, kad neįrodytos aplinkybės, jog P. K. turėjo pagrindą manyti, veikiantis UAB „Bordolina“ vardu. Ieškovui esminę reikšmę turėjo asmuo, su kuriuo jis sudaro nuomos sutartį. Remiantis liudytojų parodymais, nustatyta, kad ieškovas sutartį pasirašo tik turėdamas duomenis apie kitos sutarties šalies mokumą, o remiantis į bylą pateiktu įrodymu pagal Credit info skelbiamą informaciją UAB „Bordolina“ nuo 2010-04-20 keliamas teismuose bankroto klausimas. Vadinasi, ieškovas sutarties su UAB „Bordolina“ nebūtų sudaręs, jei būtų žinojęs, kad O. K. veikia jos vardu - būtent P. K., kaip sutarties kontrahento, finansinė padėtis buvo tikrinta ir būtent jo atžvilgiu ieškovas priėmė sprendimą sudaryti nuomos sutartį. Taigi sutartis buvo sudaryta su P. K., kaip fiziniu asmeniu, ir negalėjo būti sudaroma kaip su UAB „Bordolina“ atstovu. Apelianto argumentas dėl Sutarties 5.1.3. punkto, kuris neva patvirtina, kad sutartis sudaroma tarp juridinių asmenų, yra nepagrįstas. Aptariama sutarties sąlyga yra šabloninė (tipinė) ieškovo nuomos sutarčių sąlyga, taikoma sutartis sudarant tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis.

14Atsakovas pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas, nenustatęs viešojo intereso šioje byloje, bylą nagrinėja neišeidamas už atsakovo P. K. apeliacinio skundo ribų.

18Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-06-28 ieškovas AS Ramirent, atstovaujamas E. B., ir atsakovas P. K. pasirašė nuomos sutartį Nr. 2010/743/N (toliau – nuomos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo už nustatytą užmokestį duoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti atitinkamai šalių atskiru susitarimu sudaromuose įrangos perdavimo-priėmimo aktuose nurodomą įrangą, taip pat suteikti kitas atsakovo užsakytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį ir atlyginimą už suteiktas paslaugas (nuomos sutarties 1.1 p.). Priėmimo-perdavimo aktais Nr. SUT-011990, SUT-013216 ir SUT-008710 nuomojama įranga buvo perduota atsakovui P. K.. Remiantis pasirašyta nuomos sutartimi bei nurodytais priėmimo-pardavimo aktais, ieškovas išrašė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras: SF Nr. RAMI-021145, SF Nr. RAMI-022584, SF Nr. RAMI-022619, SF Nr. RAMI-022618, SF Nr. RAMI-023895, SF Nr. RAMI-023897, SF Nr. RAMI-025368 ir SF Nr. RAMI-025369. Kaip nurodė ieškovas, pagal nurodytas sąskaitas susidaręs atsakovo įsiskolinimas sudaro 10327,41 Lt, atsakovui neatsiskaitant už suteiktas paslaugas, prašė skolos sumą priteisti teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškovo ieškinį tenkino visiškai, t.y. priteisė iš atsakovo P. K. ieškovo AS Ramirent naudai 10327,41 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo P. K. priešieškinį dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmetė. Apelianto (atsakovo) P. K. nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu buvo grindžiamas motyvais dėl netinkamai atlikto byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimo, netinkamai nustatytos tikrosios šalių valios. Apeliantas akcentavo faktines aplinkybes, kad jis, priešingai nuo UAB „Bordolina“, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, išnuomota įranga buvo naudojama UAB „Bordolina“ veikloje, dalis ieškovo išrašytų kvitų yra pasirašyta ne atsakovo P. K., t.y. šalių elgesys rodo, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų. Be nurodytų faktinių aplinkybių, pažymėjo ir tai, kad jis nuomos sutartį pasirašė UAB „Bordolina“ direktoriaus nurodymu, t.y. veikdamas šios bendrovės vardu ir interesais.

19Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 182 str. 2 d. 2 p. – 3 p.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Šiuo atveju įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin išsamiai bei visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, nustatytų faktinių įrodymų pagrindu priėjo pagrįstą išvadą, kad pagal 2010-06-28 nuomos sutartį Nr. 2010/743/N yra atsakingas atsakovas pagal ieškinį P. K..

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Pagal LR CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtintu pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu reikalinga sąlygų visuma: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Nagrinėjamu atveju tokiu esminiu sandorio sudarymo faktu, dėl kurio, pasak apelianto, jis suklydo, buvo jo įsitikinimas, kad jis, pasirašydamas nuomos sutartį, veikia UAB „Bordolina“ vardu bei interesais. Iš apelianto motyvų matyti, kad jis, pasirašinėdamas nuomos sutartį, buvo tikras, jog pasirašoma sutartis sukurs teises ir pareigas UAB „Bordolina“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas turėjo pagrindą suklysti dėl tikrųjų sutarties šalių ir/ar buvo dėl to suklaidintas. Atsakovas P. K. nepateikė jokio įstatymo nustatytos formos įgaliojimo, kuriuo jis buvo įpareigotas sudaryti nuomos sutartį su ieškovu AS Ramirent. Aplinkybė, kad tokio įgaliojimo UAB „Bordolina“ nebuvo išdavusi atsakovui P. K., patvirtino ir byloje apklaustas nuomos sutarties pasirašymo metu UAB „Bordolina“ dirbęs vadovas (direktorius) V. K.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad nuomos sutarties pasirašymo metu atsakovą P. K. ir UAB „Bordolina“ siejo darbo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas P. K., būdamas normaliai atidus bei protingas asmuo, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad veikia UAB „Bordolina“ vardu ir atitinkamai sudaroma sutartis sukelia teisines pasekmes UAB „Bordolina“. Atsakovui neįrodžius, kad jis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog, pasirašant nuomos sutartį, jis veikia kaip UAB „Bordolina“ atstovas, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas P. K. klydo dėl tikrųjų sutarties šalių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 2.133 str. 2 d. reglamentuojamas atstovavimas, apie kurį galima suprasti iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju sudarytos nuomos sutarties pagrindu negalėjo kilti teisių bei pareigų UAB „Bordolina“, nes, kaip nurodė atsakovo UAB „Bordolina“ atstovai, pavedimo ar įgaliojimo atsakovui P. K. sudaryti ieškovo UAB „Bordolina“ vardu atitinkamą sandorį nebuvo suteikta. Nemažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė ieškovas, jam buvo svarbus kitos šalies asmuo, todėl, turėdamas duomenų apie galimą UAB „Bordolina“ nemokumą, atsisakė su šiuo asmeniu turėti sutartinių santykių. Byloje taip pat nenuginčyti ieškovo motyvai, kad jis neturėjo pagrindo manyti, kad sudaro nuomos sutartį su UAB „Bordolina“, nes pasirašyti nuomos sutarties atsakovas P. K. atvyko vienas, sutarties pasirašymo metu jis taip pat neatskleidė atstovavimo fakto. Apelianto vertinimu, tai, kad jis galėjo suklysti, bei aplinkybė, kad nuomos sutartis buvo sudaroma tarp juridinių asmenų, įrodo ir tai, kad nuomos sutarties 5.1.3 p. buvo nustatyta nuomotojo pareiga išrašomosiose sąskaitose nurodyti nuomininko įgalioto asmens rekvizitus. Kaip paaiškino ieškovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek pati nuomos sutartis, tiek jos sąlygos yra tipinės (šabloninės), naudojamos pasirašant nuomos sutartis tiek su fiziniais, tiek juridiniais asmenimis, kaip nuomininkais. Pastarąsias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudininkai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė tokius teiginius paneigiančių faktinių duomenų bei įrodymų, tuo labiau ieškovo atsakovui P. K. išrašytose sąskaitose pirkėju tiesiogiai buvo nurodytas P. K., todėl pati nuomos sutarties 5.1.3 p. sąlyga nepaneigia teismo įsitikinimo, kad ji neturėjo suklaidinti atsakovą, tuo pačiu nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Bordolina“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmimo - perdavimo aktuose pirkėju ir jos atstovu buvo nurodytas P. K.. PVM sąskaitos-faktūros taip pat išrašytos P. K., kaip fiziniam asmeniui. Apelianto teigimu, jis, kaip fizinis asmuo, niekada nebūtų sudaręs tokios nuomos sutarties, nes jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo. Tuo tarpu UAB „Bordolina“ verčiasi ūkine-komercine veikla ir išnuomota įranga buvo panaudota šios bendrovės veikloje. Iš tiesų, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad minimos nuomos sutarties pasirašymo metu (2010-06-28) atsakovas P. K. vertėsi ūkinė-komercine veikla. Iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudininkų parodymų yra pagrindas manyti, kad galimai išnuomota įranga buvo naudojama UAB „Bordolina“ veikloje, tačiau nuomos sutarties sudarymo tikslas bei išnuomotos įrangos panaudojimas, kai šioms aplinkybėms sutarties šalys nesuteikė esminės reikšmės, negali apspręsti bei nulemti, nustatant tikrąsias sutarties šalis. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad sutartiniai nuomos teisiniai santykiai atsirado tarp ieškovo ir atsakovo P. K..

21Kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, sprendžiant nagrinėjamą ginčą yra svarbu atsižvelgti ir į sutarčių aiškinimo taisykles, suformuluotas CK 6. 193 str. 1 d. Pastaroji norma įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai, pirmiausiai nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1-2 dalys). Iš byloje pateiktos nuomos sutarties turinio matyti, kad joje aiškiai bei nedviprasmiškai buvo nurodytos sutarties šalys, t.y. nuomotojas (ieškovas) ir atsakovas P. K., kaip nuomininkas. Sutarties pabaigoje ties šalių rekvizitais buvo nurodyti visi atsakovą P. K., kaip nuomininką, identifikuojantys duomenys, t.y. asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris. Atsižvelgiant vien į tokias sutarties sąlygas, nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis galėjo būti sudaryta kitos šalies, o ne P. K., naudai. Apelianto tvirtinimu, aplinkybės, kad nuomos sutartį vykdė UAB „Bordolina“, neaišku, kas pasirašė ieškovo pateiktus kvitus, tik patvirtina, kad šalys iš tiesų siekė sudaryti sutartį tarp juridinių asmenų. Su apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes, viena vertus, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad nuomos sutartį vykdė atsakovas pagal priešieškinį UAB „Bordolina“, o atsakovas neįrodė, kad dalį pinigų priėmimo kvitų pasirašė kitas asmuo ir apmokėjimai už ieškovo paslaugas buvo atliekami iš UAB „Bordolina“ lėšų. Kita vertus, pats ieškovas kategoriškai teigė, kad neketino turėti sutartinių santykių su UAB „Bordolina“ dėl pastarosios bendrovės galimo nemokumo. Teismo įsitikinimu, atsakomybės pagal nuomos sutartį perkėlimas UAB „Bordolina“ nebūtų teisingas bei sąžiningas ieškovo atžvilgiu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, sutarties aiškinimas paremtas tikrųjų sutarties šalių valios nustatytu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad, UAB „Bordolina“ kreipėsi į ieškovą dėl reikalingos įrangos (klojinių) nuomos, tačiau, turėdamas duomenų, jog teisme keliamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Bordolina“ iškėlimo, ieškovas atsisakė turėti sutartinių santykių su šia bendrove. Pastarąsias aplinkybes teismo posėdžių pirmosios instancijos metu patvirtino UAB „Bordolina“ (jo atstovai). Iš pastarųjų aplinkybių seka, kad ieškovo buvo aiški valia nesudaryti nuomos sutarties su UAB „Bordolina“, esant abejonėms dėl šios bendrovės mokumo.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog apeliantas neįrodė, kad pagal nuomos sutartį atsakingas UAB „Bordolina“, apeliantas nekėlė bei neginčijo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo bei teisėtumo klausimo, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą iš atsakovo P. K., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Atmetus atsakovo P. K. apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

24Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą buvo pridėtos advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei sąskaitų išrašai apie atliktus mokėjimus pateiktų sąskaitų pagrindu. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad dėl išlaidų advokato ar advokato teisinei pagalbai priteisimo šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 str. 1 d. pažymėta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų sąskaitų matyti, kad didžioji jų dalis išrašyta už ieškovui suteiktas teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas apeliacinės instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatei 484 Lt sumą, todėl ieškovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme priteistina iš atsakovo (apelianto).

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti ieškovui AS Ramirent (į.k. 10199349, buveinė: Laki 11D, Talinas, Estija), veikiančiam per AS Ramirent Vilniaus filialą (į.k. 302431034, buveinės adresas: Titnago g.19, Vilnius) iš atsakovo P. K. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Vilniuje) 484,00 Lt bylinėjimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AS Ramirent, veikiantis per AS Ramirent Vilniaus filialą, kreipėsi... 6. Atsakovas P. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 7. Ieškovas AS Ramirent, veikiantis per AS Ramirent Vilniaus filialą,... 8. Atsiliepime į priešieškinį atsakovas UAB „Bordolina“ nesutiko su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašė apeliacinės instancijos teismo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AS Ramirent prašė netenkinti P.... 14. Atsakovas pagal priešieškinį UAB „Bordolina“ atsiliepimo į apeliacinį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-06-28 ieškovas AS Ramirent, atstovaujamas... 19. Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandorių negaliojimo... 21. Kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, sprendžiant nagrinėjamą ginčą... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog apeliantas neįrodė, kad pagal... 23. Atmetus atsakovo P. K. apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 24. Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti ieškovui AS Ramirent (į.k. 10199349, buveinė: Laki 11D, Talinas,...