Byla 2A-315-553/2015
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovėms I. N., J. S., J. D. ir R. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti rūsio, esančio ( - ), patalpas, sekančiai: ieškovei priskirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-5, atsakovėms I. N. priskirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-1(N), J. S. priskirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-1(S), J. D. priskirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-2 ir R. P. priskirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-6. Bendrosios nuosavybės teise šalims palikti rūsio atidalijimo plane pažymėtą praėjimą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką. Priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

5Nurodė, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso neįrengtas rūsys, esantis ( - ). Ieškovė teikė pasiūlymą kiekvienam iš bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktą projektą, tačiau iš pateiktų atsakymų akivaizdu, kad bendru sutarimu šalys rūsio patalpų neatidalys. Paskaičiuota, kad ieškovei priklauso 5,58 m2, atsakovei I. N. priklauso 5.18 m2, atsakovei J. S. priklauso 3.88 m2, atsakovei J. D. priklauso 9,69 m2, atsakovei R. P. priklauso 5.32 m2. Pagal išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, butams Nr. 4 ir Nr. 7 rūsys bendrosios nuosavybės teise nepriklauso. Pateikus pasiūlymą atidalinti rūsio patalpas bendru sutarimu, atsakovės išreiškė nesutikimą, tačiau savo rūsio atidalijimo projekto nepasiūlė, todėl nesant alternatyvų, manoma, kad ieškovės parengtas projektas yra teisingas, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, racionaliai ir sąžiningai paskirsto patalpas, užtikrina kiekvieno bendrasavininko teisę netrukdomai ir savarankiškai naudotis jam priklausančia rūsio dalimi pagal paskirtį, užtikrina priėjimą prie rūsio dalies, nustatant bendro naudojimosi patalpas – koridorių rūsyje.

6Atsakovė J. S. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad į rūsio patalpas patenkama per pirmo aukšto patalpas, nuosavybės teise priklausančias pirmo aukšto gyventojams – atsakovėms I. N., J. D. ir jai – J. S.. Todėl atsakovės teigimu, rūsio patalpos, į kurias pretenduoja ieškovė, yra skirtos tik pirmo aukšto gyventojams. Tuo tarpu antro aukšto gyventojai naudojasi priešingoje namo pusėje esančia atskira laiptine ir namo kieme esančiais sandėliukais. Su ieškovės siūlomu planu atsakovė nesutinka, nes dalį patalpų užima įvadai, be to, yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi rūsiu tvarka, kurios ieškovė nepaiso. Atsakovės teigimu, ieškovės pateikta schema neatitinka faktinių rūsio patalpų išmatavimų, nes nėra atlikta atestuoto asmens.

8Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

9Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame yra duomenys apie gyvenamąjį namą ( - ), yra nurodoma, jog rūsių (pusrūsių) plotas yra 38,79 kv. m. Tačiau ieškovė, siekdama atsidalinti rūsio patalpas, nėra nurodžiusi rūsio dalių, kurios turėtų būti priskirtos savivaldybei, turinčiai du butus. Tokia ieškovės nuostata yra neteisinga ir nepagrįsta. Ieškovė nepateikė duomenų, kad tiek ji, tiek ir atsakovės, privatizuodamos butus, privatizavo ir rūsio patalpas. Nors iš centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad butai ( - ) su rūsiu, tačiau rūsiai neidentifikuoti, jų plotai nenurodyti, plane nepažymėti. Butų privatizavimo įstatymas numatė galimybę pirkimo-pardavimo sutartimis butų nuomininkams įsigyti ne tik butus, bet ir jų priklausinius – rūsiuose esančius sandėliukus, kurių plotas nebuvo įskaičiuojamas į buto bendrąjį plotą ir buvo suprantami, kaip konkrečių butų privalumai. Jie turėjo tarnauti tam konkrečiam butui – jame gyvenantiems nuomininkams. Rūsiuose įrengti sandėliukai, kartu su privatizuojamu butu, buvo įtraukiami į inventorizavimo bylą, kaip buto priklausiniai. Šiuo atveju, ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, su kokiu rūsiu buvo įsigyti minėti butai name ( - ), rūsiai, kaip buto priklausiniai, nėra identifikuoti ir nėra įtraukti į minėtų butų inventorines bylas, todėl darytina išvada, kad ieškovė bei atsakovai iš viso nėra įsigiję kokių nors patalpų rūsyje. Todėl laikytina, kad rūsys yra bendrojo naudojimo patalpa. Taigi ir savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo rūsio patalpos. Be to trečiasis asmuo yra gavęs nuomininkų raštus, kuriuose nurodyta, kad buto Nr. 4 ir Nr. 7 nuomininkai taip pat naudojasi sandėliuku namo rūsyje.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. N. 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. N. naudai ir 600,00 Lt atsakovės J. S. naudai.

11Teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, matyti, kad ieškovė 2010-08-05 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą su rūsiu, kurio plotas ir indeksas plane nenurodytas. Ieškovei nepateikus rūsio perplanavimo projekto, pagal kurį pertvarkius rūsio patalpas, jai rūsio dalį būtų galima įregistruoti viešame registre, kaip atskirą nuosavybės teisės objektą, teismas ieškinio netenkino. Nustatė, kad net ir pagal ieškovės pateiktą padalijimo projektą negali būti nustatoma rūsio naudojimosi patalpa, kadangi jame numatoma atitinkama dalis rūsio skirti tik atsakovėms ir ieškovei, tačiau nenumatytos skirti dalys dviem savivaldybei priklausantiems butams. Ieškovės pateiktame projekte nurodytas rūsio plotas kitoks nei yra nustatytas registre. Atsakovės kito projekto dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis nepasiūlė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė J. N. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimą visą ir priimti naują sprendimą: atidalinti rūsio, esančio ( - ) patalpas taip: ieškovei skirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-5, atsakovėms I. N. skirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 35-1 (N), J. S. skirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-1 (S), J. D. skirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-2, R. P. skirti rūsio dalį, rūsio atidalijimo plane pažymėtą 33-6; bendrosios nuosavybės teise šalims palikti rūsio atidalijimo plane pažymėtą praėjimą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad dviejų butų šiame name (Nr. 4 ir 7) savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei, rūsiai bendrosios nuosavybės teise nepriklauso, todėl ieškovės pateiktame plane jie buvo nenurodyti;
  2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovei pateikus pasiūlymą atidalinti rūsio patalpas bendru sutarimu atsakovės nesutiko, tačiau savo rūsio atidalijimo plano nepasiūlė. Teismas šališkai vadovavosi ir pasirėmė subjektyviais ir vienpusiškais atsakovių parodymais, nevertino jų kritiškai. Atsakovių teiginiai, kad šiuo metu yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi rūsio patalpomis tvarka, neatitinka tikrovės;
  3. Teismas nepaisė ir to, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas numatė galimybę pirkimo-pardavimo sutartimis butų nuomininkams įsigyti ne tik butus, bet ir jų priklausinius – rūsiuose esančius sandėliukus, kurių plotas nebuvo įskaičiuojamas į buto bendrąjį plotą ir buvo suprantami kaip konkrečių butų privalumai. Tokį butą įsigijo ir apeliantė;
  4. Lietuvoje turi būti taikoma nuostata, kuri išaiškinta generalinio advokato L.A. G. išvadoje 2004-04-29, byloje C-70/03 Europos Bendrijų komisija prieš Ispanijos Karalystę „Valstybės įsipareigojimų nevykdymas – Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nevisiškas perkėlimas“. Pirmajame Komisijos kaltinime yra įtvirtinta tokia aiškinimo taisyklė ES valstybėms“ „(...) Atsiradus abejonių dėl sąlygos reikšmės, interpretuojama vartotojo naudai“;
  5. Apylinkės teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu jo padalijimo bus galima kiekvienos padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-459/2007);
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąją nuosavybe esantį turtą tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, grindžiama proporcingumo principu, t.y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-09-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-391/2005).

14Atsakovės J. S. ir I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimą.

15Nurodo, kad:

  1. Rūsio patalpos kaip priklausinys priklauso pirmojo aukšto trijų butų savininkėms, kadangi į patalpas nėra kito įėjimo, tik per trijų pirmojo aukšto butų savininkėms atsakovėms I. N., J. S. ir J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią patalpą 2-1, rūsio patalpos visada buvo naudojamos pirmojo aukšto gyventojų, o antrojo aukšto gyventojai naudojasi neregistruotais mansardoje ir kieme esančiais sandėliukais. Geranoriškai rūsio patalpomis buvo leidžiama naudotis ir tiems antrojo aukšto gyventojams, kurie norėjo, taip pat ir apeliantei. Šioje byloje reikalavimas pripažinti rūsio patalpas pirmojo aukšto butų priklausiniai nepareikštas, todėl pagal dabartinę teisinę padėtį pirmosios instancijos teismo išvados teisingos;
  2. Iš apeliantės prieš kreipimąsi pateikto pasiūlymo nebuvo aišku, ko apeliantė siekė – nustatyti naudojimosi tvarką, kuri pasiūlymo plane iš esmės skyrėsi nuo faktiškai susiklosčiusios ir visiems bendraturčiams priimtinos naudojimosi tvarkos, ar apeliantė siekė atidalyti rūsio patalpų dalį ir suformuoti atskirą turtinį vienetą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jo atstovas pabrėžė, kad siekiama atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėmis ir įregistruoti savo dalį kaip atskirą turtinį vienetą. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės pateikto pasiūlymo yra pagristos ir teisingos, o apeliantė teismo pastabas ignoravo ir galimybe pateikti kitą planą nepasinaudojo;
  3. Atsakovės savo plano ir priešieškinio teismui neteikė, nes jas tenkina šiuo metu susiklosčiusi naudojimosi rūsio patalpomis tvarka. Rūsio patalpų atidalijimas į atskirus sandėliukus neįmanomas kadangi rūsio patalpose yra keliems butams priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai, kuriems turi būti skirta vieta rūsyje ir jos atidalinti negalima. Atsižvelgiant į tai ir į namo butų kiekį, rūsio patalpų atidalijimas visų butų savininkams neįmanomas ir dėl to, kad palikus nedalytą rūsio patalpų dalį – techninę patalpą su vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadais – likusi rūsio patalpų dalis tiesiog per maža atidalijimui į atskirus sandėliukus;
  4. Atidalijimas pagal su ieškiniu pateiktą planą neįmanomas ir dėl to, kad pasiūlytas planas iš esmės neatitinka atidalinimo iš bendrosios nuosavybės sampratos – nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie būtų valdomi, naudojami ir jais disponuojama savarankiškai, o siūloma palikti bendras patalpas. Apeliantė neprisidėjo prie šiuo metu rūsyje įrengtų sandėliukų įrengimo, 2010 metais nusipirkusi butą ji savavališkai užėmė vieną jau naudojamą atsakovės J. S. sandėliuką ir išmetė jos daiktus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

19Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pagal pateiktą ginčo patalpų atidalijimo projektą nėra galimybės atidalinti ieškovei priklausančios daikto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės.

22Apeliantė iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik dėl to, kad teismas ignoravo jos kaip daugiabučio namo buto savininkės teises į bendrąją nuosavybę, taip pat ieškovės pateiktą racionalų rūsio atidalijimo projektą, galėjusį užtikrinti kiekvienam bendrasavininkui teisę netrukdomai ir savarankiškai naudotis jam priklausančia rūsio dalimi pagal paskirtį, užtikrinti priėjimą prie rūsio dalies, nustatant bendro naudojimosi patalpą – koridorių.

23Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

24Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai pirmiausiai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008-11-11 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011-04-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

25Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame Utenos g. 33,Vilniuje, yra 7 butai, iš kurių 2 butai, priklausantys Vilniaus miesto savivaldybei, yra išnuomoti, o likusieji 5 butai yra privatizuoti ir juose gyvena ieškovė ir atsakovės. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovių rūsiai nėra identifikuoti ir nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rūsio patalpa yra bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau pagal ieškovės pateiktą atsidalijimo planą ne visiems iš jų yra numatytos skirti dalys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, – suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai. Teisėjų kolegija, pritardama šiai teismo pozicijai, konstatuoja, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo planą ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant šalims bendro naudojimo patalpas - koridorių, prieštarautų CK 4.80 straipsnyje įtvirtintai normos prasmei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rūsio patalpose, kurios pagal ieškovės pateiktą projektą turėtų atitekti vienai iš atsakovių, yra vandentiekio bei nuotekų šalinimo įvadai ir ieškovės pateiktas atidalijimo planas neužtikrina galimybės šiuos įvadus eksploatuoti bei techniškai aptarnauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant atidalinti rūsį taip pat būtina atsižvelgti ir faktinį patalpų naudojimą. Šiuo atveju nurodytas ieškovės rūsio atidalijimo projektas skiriasi nuo atsakovės pateikto faktinio rūsio naudojimo plano. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pagal ieškovės pateiktą rūsio atidalijimo projektą nėra objektyvios galimybės rūsio patalpas pertvarkyti taip, kad ieškovei tenkanti daikto dalis galėtų būti įregistruota viešame registre, kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.

26Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

27Atsakovės I. N. ir J. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 347,55 EUR (1 200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovėms I. N. ir J. S. lygiomis dalimis iš apeliantės priteisiama 347,55 EUR (1 200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. palikti nepakeistą.

30Priteisti atsakovių I. N. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir J. S. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) naudai lygiomis dalimis iš ieškovės J. N. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 347,55 EUR (1 200,00 Lt) (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 55 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti rūsio,... 5. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise... 6. Atsakovė J. S. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad į rūsio patalpas patenkama per pirmo aukšto patalpas,... 8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su... 9. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše,... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu ieškinį atmetė ir... 11. Teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 12. Ieškovė J. N. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 13. Nurodo, kad:
  1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad dviejų butų... 14. Atsakovės J. S. ir I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 15. Nurodo, kad:
    1. Rūsio patalpos kaip priklausinys priklauso... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 19. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 22. Apeliantė iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik... 23. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą... 24. Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų... 25. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame Utenos g. 33,Vilniuje, yra... 26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 27. Atsakovės I. N. ir J. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. palikti nepakeistą.... 30. Priteisti atsakovių I. N. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir J. S. (a.k. ( - ) gyv. (...