Byla 2-1138-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and managment group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria jai paskirta 5 792 Eur bauda civilinėje byloje Nr. B2-116-227/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilo statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Ajeras“ ir uždaroji akcinė bendrovė „RG Consulting“.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, išsprendęs kitus reikalavimus, pareiškėjai (kreditorei) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Strategy and management group“ paskyrė 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilo statyba“ bankroto byloje, kurios 2 896 Eur dalį paskyrė atsakovei, o kitą baudos dalį 2 896 Eur – valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėja kreditore tapo 2016 m. balandžio 27 d., įsigijusi dalį – 214,12 Eur kreditorinio reikalavimo iš kreditorės UAB „Roof line“. Kreditorės kartu ar atskirai iš esmės skundžia visus bankroto administratoriaus veiksmus ir teismo priimtus procesinius sprendimus, teikia prašymus administratoriui, teismui dėl įvairių dokumentų išreikalavimo. Šiuo atveju kreditorė vėl prašė išreikalauti visą medžiagą, susijusią su kreditorės UAB „VIVA Investment Eu“ kreditoriniu reikalavimu ir kt., nors šios įmonės kreditorinis reikalavimas patvirtintas iki pareiškėjai tampant kreditore. Skundą dėl BUAB „Šilo statyba“ 2015 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų pripažinimo negaliojančiais ir nutarimų panaikinimo pareiškėja pateikė tuomet, kai jau buvo išnagrinėta civilinė byla dėl tyčinio bankroto, kurioje ji buvo viena iš ieškovių (kita – UAB „Roof line“) ir kurioje dalyvavo skundžiamu nutarimu išrinktas kreditorių bendrininkas UAB „VIVA Investment Eu“. Teismas pažymėjo, kad ieškinį dėl tyčinio bankroto pareiškėja pareiškė ir reikalavo įpareigoti administratorę pateikti duomenis apie visus priimtus BUAB „Šilo statyba“ sprendimus, sudarytas sutartis, jų vykdymą, nors teismo nutartimi buvo pratęstas terminas administratorei sandorių patikrinimui. Taip pat pareiškėja prašė bylos nagrinėjimą atidėti, jos atstovui negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl jo ligos ir kitą teismo posėdį skirti ne anksčiau kaip po 30 dienų. Tokiu būdu pareiškėja veikia prieš greitą ir ekonomišką bankroto bylos procesą ir didina administravimo išlaidas.
  3. Teismas sprendė, kad pareiškėja yra nesąžininga. Ji pateikė skundą, kurį grindžia deklaratyviais ir nepagrįstais argumentais. Skundas neturi prasmės, nes yra išnagrinėtas pareiškėjos ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje kreditorius atstovavo šioje byloje ginčijamu nutarimu išrinktas procesinis bendrininkas. Taip pat pareiškėja prašė išreikalauti dokumentus, nesusijusius su ginču. Nurodyti pareiškėjos veiksmai teismo vertinti kaip tyčinis nesąžiningas elgesys, todėl teismas pripažino, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesu, nepagrįstais, nesusijusiais su ginču, prašymais siekdama išreikalauti iš administratoriaus dokumentus, trukdo administratoriaus ir teismo darbui.
  4. 2016 m. liepos 22 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuriame be kitų reikalavimų prašė panaikinti teismo paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos atskirąjį skundą, klausimo dėl 2016 m. liepos 15 d. nutartyje paskirtos 5 792 Eur baudos panaikinimo pats neišsprendė, o visą bylą su 2016 m. liepos 22 d. atskiruoju skundu išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2016 m. liepos 22 d. atskirasis skundas, nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria už piktnaudžiavimą teise pareiškėjai skirta bauda. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo apeliantė turėjo kreiptis į teismą per 14 dienų nuo skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 107 straipsnis) ir klausimas dėl paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo turėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teismo, todėl ši nutarties dalis negali būti skundžiama, o pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas.
  6. Atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadas ir nesutikdama su 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalimi, kuria kreditorei paskirta bauda, pareiškėja 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta bauda, panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.
  7. Pareiškėja nurodė, kad 5 792 Eur bauda jai paskirta be jokio teisinio pagrindo, kad kreditorė patirtų finansinių nuostolių bei siekiant įbauginti kitus BUAB „Šilo statyba“ kreditorius, kad šie nesiimtų jokių procesinių veiksmų bendrovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas maksimalią baudą pareiškėjai, tokio savo sprendimo teisiškai nemotyvavo ir nepagrindė, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Taip pat pareiškėja nurodė, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo iniciatyva atsakovei bei tretiesiems asmenims turėjo būti skirta bauda už vengimą pateikti būtinus dokumentus ir rašytinius įrodymus į bylą bei nuolatinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos nuomone, trukdymu teismui ar bankroto procesui negali būti laikomi tokie kreditorės veiksmai, kaip teisė reikalauti pateikti bankroto bylai reikšmingus įrodymus, o jų negavus, prašyti tai įvykdyti teismo pagalba, prašyti teismo sprendimą įvykdyti priverstinai, iškviesti ir apklausti teismo posėdyje buvusį vienintelį oficialų BUAB „Šilo statyba“ bendrovės akcininką, valdybos narius ir kitus vadovaujančias pareigas užėmusius asmenis, reikalauti paaiškinimų iš bankroto administratoriaus žodžiu ir raštu, reikalavimai laikytis bankroto procedūrų teisėtumo, bankroto administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų ir procesinių veiksmų apskundimas, savarankiškas medžiagos rinkimas dėl asmenų padarytų nusikalstamų veikų ir šios medžiagos įstatymų nustatyta tvarka pateikimas ikiteisminio tyrimo įstaigoms bei tokių veikų atskleidimas.
  8. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą panaikinti baudą, paskirtą teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, atmetė. Šią pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 23 d. teismo nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris ją panaikino ir pareiškėjos prašymo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi jai paskirtą baudą nagrinėjimą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
  2. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja termino 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti nepraleido, nurodė, kad pareiškėja UAB „Strategy and management group“ yra BUAB ,,Šilo statyba“ kreditorė, į kreditorių sąrašą įrašyta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi su 214,12 Eur finansiniu reikalavimu, t. y. pareiškėjos kreditorinis reikalavimas sudaro 0,02 proc. nuo visų kreditorių reikalavimų sumos (1 122 249,59 Eur).
  3. Teismas nurodė, kad BUAB ,,Šilo statyba“ bankroto procesas vyksta nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėja, 2016 m. balandžio 27 d. tapusi BUAB ,,Šilo statyba“ kreditore, skundžia iš esmės visus bankroto administratoriaus veiksmus, priimtus teismo procesinius sprendimus, teikia prašymus administratoriui ir teismui dėl įvairių dokumentų išreikalavimo. Pareiškėja, reikalaudama įvairių dokumentų, susijusių su kreditorės UAB „VIVA Investment Eu“ finansiniu reikalavimu, iš esmės siekia revizuoti bankroto procesą nuo pat jo pradžios, nes minėtos kreditorės finansiniai reikalavimai patvirtinti dar iki pareiškėjai tampant kreditore ir jų pagrįstumu nebuvo abejojama, teismo nutartis nebuvo skundžiama.
  4. Teismas pareiškėjos argumentus dėl baudos jai paskyrimo atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad pareiškėja bankroto byloje teikia nepagrįstus, paremtus deklaratyviais ir nepagrįstais argumentais skundus, kuriuos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmeta. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrįstais skundais ir įvairiais nepagrįstais prašymais piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, trukdo bankroto administratoriaus ir teismo darbui, vilkina bankroto procesą ir tokiu būdu šį procesą ilgina bei didina administravimo išlaidas. Todėl teismas, paskirdamas pareiškėjai baudą, pagrįstai jos veiksmus pripažino tyčiniais ir nesąžiningais bei įvertino juos kaip piktnaudžiavimą procesu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Strategy and managment group“ atskirajame skunde prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, sustabdyti 2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalies byloje Nr. 2-1816-798/2016 ir 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalies civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur baudą, vykdymą, sustabdyti 2017 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-116-227/2017 vykdymą, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teisme atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme skirti trijų teisėjų kolegiją, panaikinti 2017 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalį civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur bauda, panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-116-227/2017, kuria atsisakyta panaikinti 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalį civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur bauda, priimti naują sprendimą šioje byloje – grąžinti klausimą dėl 5 792 Eur baudos panaikinimo nagrinėti naujos sudėties Panevėžio apygardos teismui iš naujo arba perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl šio atskirojo skundo išnagrinėjimo perdavimo kitam Lietuvos Respublikoje veikiančiam bendrosios kompetencijos apygardos teismui, šio prašymo netenkinus, tenkinti atskirąjį skundą ir 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur bauda.
  2. Pareiškėja savo prašymą panaikinti 2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur bauda, grindė analogiškais argumentais, išdėstytais 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškime (nutarties 7 punktas).
  3. BUAB „Šilo statyba“ administratorė UAB „Valdsita“, atstovaujama direktorės I. P., atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Valdsita“ nurodė, kad teismas kruopščiai, atsakingai ir išsamiai analizavo pareiškėjos keliamus klausimus bei teisingai, visapusiškai įvertinęs keliamą klausimą dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio bankroto byloje, nustatė, jog pareiškėja šiame procese nesiekė savo teisių gynimo, kurios ir nebuvo suvaržytos, o elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, teikdama nepagrįstą skundą, reikšdama prašymus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta bauda, nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9Dėl termino atskirajam skundui paduoti

  1. Pareiškėja prašė teismo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, jei jį praleido. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai paskirta 5 792 Eur bauda, nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Civilinio proceso įstatyme numatyta teisė paduoti atskirąjį skundą per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o skundžiamą nutartį priėmus rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad skundžiama 2017 m. balandžio 18 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2017 m. balandžio 25 d. Kadangi nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, tai paskutinė nutarties apskundimo diena yra 2017 m. gegužės 2 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirąjį skundą pareiškėja teismui išsiuntė 2017 m. balandžio 28 d., t. y. nepraleidusi nutarties apskundimo termino.

10Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

  1. Pareiškėja atskirajame skunde pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje

  1. CPK 336 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Tokią teisę perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. birželio 23 d. nutartimi ši byla paskirta nagrinėti vienam teisėjui. Bylą nagrinėjančio teisėjo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ji nėra sudėtinga nei fakto, nei teisės aspektais, todėl nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.

12Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bankroto procese ir atskirojo skundo pagrįstumo

  1. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, taip pat teismas tokiai šaliai gali paskirti baudą.
  2. Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, t. y. nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. A2-2/2007).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminės žalos. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
  4. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio. Bauda, kuri sumokama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, taip pat nėra besąlygiškai skirta to asmens nuostoliams padengti, tačiau kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų neturtinio pobūdžio praradimus, nes dėl piktnaudžiavimo patirtų nuostolių įrodinėjimas yra sudėtingas ir dėl to ne visada yra pakankama prevencinė priemonė nuo piktnaudžiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
  5. Kitos šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
  6. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas, skirdamas pareiškėjai maksimalią 5 792 Eur baudą, šį savo sprendimą grindė argumentu, kad pastaroji iš esmės skundžia visus bankroto administratoriaus veiksmus ir teismo priimtus procesinius sprendimus, teikia prašymus administratoriui, teismui dėl įvairių dokumentų išreikalavimo.
  7. Pabrėžtina, jog asmens teisių gynyba, naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones, visiškai atitinka sąžiningo proceso principus. ĮBĮ suteikia kreditoriams, kurių reikalavimus bankroto byloje patvirtino teismas, teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, ginčyti įmonės sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, ir bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokas (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai).
  8. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat akcentuotina, jog ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditorinių reikalavimų tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė tokią nutartį skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos, ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems šioje dalyje įtvirtintas sąlygas. Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Paprastai bankroto administratoriaus ir kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai bankroto administratorius ar kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Taigi, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis iš esmės leidžia atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, tačiau prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti/atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  9. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bendrovės bankroto byloje kreditorei paskyrimo, pirmosios instancijos teismas būtent ir turėjo įvertinti, ar pareiškėja naudojasi jai įstatymo suteiktomis teisėmis pagal jų paskirtį, ar įstatyme numatytų kreditoriaus teisių įgyvendinimas atitinka civilinio proceso apskritai bei bankroto proceso tikslus ir ar tokiais veiksmais nėra siekiama vilkinti procesą bankroto byloje.
  10. Byloje nustatyta, kad BUAB ,,Šilo statyba“ bankroto procesas vyksta nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėja, 2016 m. balandžio 22 d. įsigijusi dalį reikalavimo – 214,02 Eur iš kitos bendrovės kreditorės UAB „Roof line“, 2016 m. balandžio 27 d. tapo BUAB ,,Šilo statyba“ kreditore. 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriuo prašė teismo pripažinti 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimus negaliojančiais, panaikinti šių susirinkimų metu priimtus nutarimus nuo jų priėmimo momento, taip pat išreikalauti iš bankroto administratorės UAB „Valdsita“ visą informaciją ir visus dokumentus apie UAB „VIVA Investment Eu“ kreditorinį reikalavimą. Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškimą atmetė ir paskyrė UAB „Strategy and management group“ maksimalią 5 792 Eur baudą. Savo sprendimą teismas grindė aplinkybe, jog pareiškėja ir kita kreditorė UAB „Roof line“ kartu arba atskirai iš esmės skundžia visus administratoriaus veiksmus ir teismo priimtus procesinius sprendimus, teikia prašymus administratoriui, teismui dėl išreikalavimo įvairių dokumentų.
  11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog teismas, konstatuodamas, kad pareiškėja nuolat skundžia visus administratoriaus veiksmus ir teismo sprendimus, apie konkrečius, šią aplinkybę pagrindžiančius pareiškėjos veiksmus, nepasisakė bei jų nenurodė. Tokiu būdu, pripažinti, kad visi pareiškėjos veiksmai bankroto procese galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas kreditorės procesinėmis teisėmis, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti aplinkybes, įrodančias, kad byloje dalyvaujantis asmuo procesine teise piktnaudžiauja ir tokiu būdu sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tiksliai nurodyti bei įvertinti visus pareiškėjos konkrečius veiksmus, kuriuos laikė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymu, bet neapsiriboti vien deklaratyviu konstatavimu, jog pareiškėja nepagrįstai ir nesąžiningai skundžia visus administratoriaus veiksmus bei teismo sprendimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, pabrėždamas, kad veiksmus, kuriuos laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, atliko ne tik pareiškėja, bet ir kita kreditorė UAB „Roof line“, plačiau šios aplinkybės neanalizavo, kitos bendrovės atliekamų veiksmų teisėtumo ir sąžiningumo nevertino ir baudą paskyrė tik pareiškėjai.
  12. 2016 m. liepos 15 d. bei 2017 m. balandžio 18 d. nutartyse teismas be kita nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. skundą (pareiškimą) dėl 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, abiejų susirinkimų metu priimtų sprendimų panaikinimo ir anuliavimo pareiškėja pateikė tuomet, kai jau buvo išnagrinėta civilinė byla dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl laikė, kad šis pareiškimas neturi jokios prasmės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (c. b. Nr. 2-421-277/2016) buvo išnagrinėta 2016 m. birželio 28 d., kai tuo tarpu pareiškimas dėl 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, abiejų susirinkimų metu priimtų sprendimų panaikinimo ir anuliavimo teismui buvo pateiktas 2016 m. gegužės 23 d. Taigi, teismo nurodama aplinkybė, kad pareiškėja pateikė pareiškimą tuomet, kai jau buvo išnagrinėta civilinė byla dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra klaidinga. Pareiškėja, kurios kreditorinį reikalavimą 2016 m. balandžio 27 d. patvirtino teismas, naudodamasi jai suteikta teise (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas) pareiškimą dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė 2016 m. birželio 8 d. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos pareiškėjai paskyrimo, klaidingai nustatė su pareiškėjos pareiškimo pateikimu susijusias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimas nesusijęs su kreditorės teisės ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus įgyvendinimu (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
  13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pateiktame teismui pareiškime vėl prašė išreikalauti visą medžiagą, susijusią su kreditorės UAB „VIVA Investent Eu“ kreditoriniu reikalavimu, nors ši įmonė BUAB „Šilo statyba“ kreditore patvirtinta iki pareiškėjai tampant kreditore. Šiuos duomenis pareiškėja prašė teismo išreikalauti iš bendrovės bankroto administratorės. Minėta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą, yra pažymėjęs, kad tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų. Be to, aplinkybė, jog kreditorės UAB „VIVA Investent Eu“ kreditorinis reikalavimas patvirtintas iki pareiškėjai tampant kreditore, šiuo atveju neužkerta kelio reikalauti su tuo susijusios informacijos. Kaip jau minėta, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis iš esmės leidžia atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis suteikia teisę skųsti nutartis dėl kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ir nenustato draudimo skųsti nutartis, kurios buvo priimtos iki atskirąjį skundą paduodančio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankrutuojančios įmonės kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai įsiteisėjimo momento, ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti nutartis CPK nustatyta tvarka. Remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktu kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, į kurios sampratą patenka ir informacija apie teismo priimtus procesinius sprendimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
  15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog skundžiamu 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu procesiniu bendrininku atstovauti visus kreditorius tyčinio bankroto byloje buvo išrinkta kreditorė UAB „VIVA Investment Eu“, savaime nepaneigia pareiškėjos teisės prašyti teismo išreikalauti visą informaciją ir visus dokumentus susijusius su šios kreditorės reikalavimu.
  16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikšdama ieškinį dėl tyčinio bankroto, pareiškėja reikalavo įpareigoti administratorę pateikti visus duomenis apie visus priimtus UAB „Šilo statyba“ sprendimus, sudarytas sutartis, jų vykdymą, nors teismo nutartimi buvo pratęstas terminas administratorei sandorių patikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-116-227/2017) patenkino BUAB „Šilo statyba“ administratorės prašymą ir iki 2016 m. lapkričio 17 d. pratęsė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą įmonės sandorių patikrinimui ir kitų pareigų, susijusių su šiuo patikrinimu, atlikimui. Pareiškėja 2016 m. gegužės 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl šios 2016 m. gegužės 16 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-1441-157/2016) apeliacinį procesą nutraukė. Be to, ta pačia nutartimi buvo netenkintas kitos bendrovės kreditorės IĮ „Plieninė sklendė“ prašymas dėl baudos pareiškėjai paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo pareiškėjos elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl minėtą prašymą atmetė.
  17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesine teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas ir nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas. Minėta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius, reikalauti pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl, visų pirma, kreditoriaus procesinis prašymas jo inicijuotoje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išreikalauti dokumentus apie įmonės valdymo organų sprendimus ir sandorius, kurie galimai privedė įmonę prie bankroto tyčia, patenka į tokios bylos įrodinėjimo dalyką ir nesusijęs su administratoriaus pareiga per įstatymo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ir teismo nustatytus terminus patikrinti įmonės sudarytų sandorių per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos teisėtumą. Nurodytų kreditoriaus teisių įgyvendinimas be kita ko susijęs su jo teise gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taigi ir informaciją apie bendrovės valdymo organų sprendimus, sudarytas sutartis, jų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja minėtos informacijos apie bendrovę paprašė teismui pratęsus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą administratoriui įmonės sandorių patikrinimui ir kitų pareigų, susijusių su šiuo patikrinimu, atlikimui, neleidžia daryti išvados apie jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nurodytą aplinkybę, jos nepagrindė surinktais byloje įrodymais, t. y. nepagrindė pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konkrečių veiksmų.
  18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog kreditoriui bankroto procese nustatytomis teisėmis pareiškėja naudojosi ne tik neteisėtai, bet ir sąmoningai nesąžiningai, siekdama ne įgyvendinti savo teises pagal jų tikrąją paskirtį, ne išsiaiškinti bankroto procese kilusius klausimus, nustatyti bankroto priežastis, kitų kreditorių reikalavimų dydį, bet tikslu vilkinti bankroto procesą. Visų kreditorių teisės yra lygios, todėl tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo teisėmis, reikalauja pateikti informaciją apie kito kreditoriaus kreditorinį reikalavimą, bankrutuojančios bendrovės priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius, jų vykdymą, pateikia pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
  19. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjai UAB „Strategy and managament group“ skirta 5 792 Eur bauda, bei Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai UAB „Strategy and managament group“ skirta 5 792 Eur bauda, yra neteisėtos, priimtos netinkamai įvertinus bylos aplinkybes bei netinkamai taikius proceso teisės normas, todėl nutartys naikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – BUAB „Šilo statyba“ kreditorės UAB „Plieninė sklendė“ 2016 m. birželio 1 d. prašymas dėl baudos pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo atmetamas.
  20. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ar atsiliepime į jį išdėstytų argumentų bei skunde pateiktų prašymų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamų nutarčių teisėtumui.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi pareiškėjos UAB „Strategy and managament group“ atskirasis skundas tenkinamas, nėra teisinio pagrindo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal BUAB „Šilo statyba“ administratorės UAB „Valdsita“ prašymą (CPK 93 straipsnis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai UAB „Strategy and managament group“ skirta 5 792 Eur bauda, bei Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai UAB „Strategy and managament group“ skirta 5 792 Eur bauda, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Šilo statyba“ kreditorės UAB „Plieninė sklendė“ 2016 m. birželio 1 d. prašymą dėl baudos pareiškėjai UAB „Strategy and managament group“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai