Byla 2-1816-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų pripažinimo negaliojančiais ir nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šilo statyba“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, uždaroji akcinė bendrovė „VIVA Investment Eu“ ir individuali įmonė „Plieninė sklendė“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strategy and management group“ teismui pateiktame skunde prašė pripažinti BUAB „Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimus negaliojančiais ir panaikinti / anuliuoti šiuose susirinkimuose priimtus nutarimus nuo jų priėmimo momento.
  2. Suinteresuoti asmenys UAB „VIVA Investment Eu“ ir individuali įmonė (toliau – IĮ) „Plieninė sklendė“ atsiliepimuose skundą prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. IĮ „Plieninė sklendė“ prašė skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant bankrutuojančiai įmonei arba mažesnę baudą teismo nuožiūra įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, baudos paskirtį ir teisingumo, protingumo kriterijus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ skundą, priteisė iš UAB „Strategy and management group“ 363 Eur atstovavimo išlaidų BUAB „Šilo statyba“ ir 600 Eur atstovavimo išlaidų UAB „VIVA Investment EU“ naudai; už piktnaudžiavimą teise skyrė pareiškėjai 5 792 Eur baudą, iš kurios 2 896 Eur skyrė B UAB „Šilo statyba“, kitą baudos dalį (2 896 Eur) skyrė valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais motyvais:

5Dėl 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų

    1. Teismo vertinimu, pareiškėja, prašydama panaikinti abiejų susirinkimų priimtus nutarimus, nenurodė dėl kokių pagrindų tai turi būti padaryta. 2016 m. gegužės 6 d. susirinkime kreditoriai nutarimų nepriėmė, nes dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška nesudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl sprendė, jog reikalavimas panaikinti 2016 m. gegužės 6 d. susirinkime priimtus nutarimus negali būti reiškiamas, o pareiškus – atmestinas.
    2. Teismas nustatė, jog 2016 m. gegužės 11 d. susirinkime buvo priimtas vienintelis nutarimas – civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesine bendrininke atstovauti visus kreditorius kreditorė UAB „VIVA Investment Eu“ , kuri 2016 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. Teismas pritarė suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytiems argumentams ir jų teismo posėdyje ir išdėstytai pozicijai, kad skundas nepagrįstas. Pirma, kreditoriai procesiniu bendrininku civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 išrinko UAB „VIVA Investment EU“, turintį visų kreditorių 82,78 proc. balsų, kuris ir atstovavo visus kreditorius paminėtoje byloje; pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ finansinis reikalavimas BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje buvo patvirtintas teismo 2016 m. balandžio 27 d. Antra, aplinkybė, jog balsavimų biuleteniuose 1.2 punkte nurodytas 2016 m. kovo 30 d. susirinkime išrinktas susirinkimo pirmininku UAB „VIVA Investment EU“, esminės reikšmės neturi. Trečia, net ir tuo atveju, jeigu būtų skaičiuoti tik 2016 m. gegužės 11 d. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsai, jų turimų kreditorinių reikalavimų suma pakako nutarimų priėmimui, nes dalyvavo kreditoriai, turintys 439 206,11 Eur visų finansinių reikalavimų. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista 2016 m. gegužės 11 d. susirinkimo pravedimo tvarka.

6Dėl piktnaudžiavimo procesu

    1. Teismas nustatė, jog pareiškėja kreditore tapo 2016 m. balandžio 27 d., įsigijusi iš kreditorės UAB „Roof line“ 214,12 Eur dalį finansinio reikalavimo; šios kreditorės kartu arba atskirai iš esmės skundžia visus administratorės veiksmus ir teismo priimtus procesinius sprendimus, teikia prašymus administratorei, teismui dėl išreikalavimo įvairių dokumentų. Teismo vertinimu, pareiškėja bandė vilkinti teismo procesą, veikė prieš greitą ir ekonomišką bankroto bylos procesą ir didino administravimo išlaidas, kadangi: prašė bylos nagrinėjimą atidėti negalint dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjos atstovui dėl ligos ir sekantį teismo posėdį skirti ne anksčiau kaip po 30 dienų; pateikė aiškiai nepagrįstą skundą, kurį grindė deklaratyviais ir nepagrįstais argumentais; šioje byloje prašė išreikalauti dokumentus, nesusijusius su ginču. Teismas pripažino, kad pareiškėja, reikšdama nepagrįstais, nesusijusius su ginču, prašymus išreikalauti iš administratoriaus dokumentus, trukdė administratoriaus ir teismo darbui, piktnaudžiavo procesu, todėl iš jos priteisė 5 792 Eur baudą, kurios pusę skyrė B UAB „Šilo statyba“.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas iš jos priteisė proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis buvo pagrįstas pridėtais įrodymais ir neviršijo nustatytų maksimalių ribų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Strategy and management group“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą ir pripažinti BUAB „Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimus negaliojančiais ir panaikinti priimtus nutarimus nuo jų priėmimo momento. Taip pat pateikė eilė procesinių prašymų: skirti žodinį bylos nagrinėjimą, atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, priimti papildomus rašytinius įrodymus. Išreikalauti įrodymus ir kt.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas, teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodeksą.
    2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė išimtinai tik į suinteresuotų asmenų argumentus bei jų pateiktus įrodymus, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, skundžiamojoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų. Todėl mano, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, išnagrinėta paviršutiniškai.
    3. Teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja skundą pateikė jau po bylos dėl BUAB „Šilo statyba“ tyčinio bankroto pripažinimo išnagrinėjimo; teismas neatsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė turinti informacijos, kad UAB „VIVA Investment EU“, tapusi BUAB „Šilo statyba“ kreditore, gali būti suklastojusi dokumentus, tačiau šios aplinkybės nei bankroto administratorė, nei teismas neišsiaiškino. Taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjos siekis gauti dokumentus teismo pagalba yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog proceso nevilkina, pareiškėją teisme atstovavo po sunkios operacijos. Be to kreditorius turi procesinę teisę skųsti teismo priimtus procesinius sprendimus ir tokie procesiniai veiksmai negali būti teismo pripažinti kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
    4. Pareiškėjos atstovas negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl ligos (po sunkios operacijos) ir apie tai 2016-07-04 informavo teismą bei byloje dalyvaujančius asmenis bei prašė teismo posėdį atidėti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo pareiškėjos atstovo dalyvavimo teisme, dėl to buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.
    5. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kreditorių susirinkimų negalima skųsti ir kartu šiuose nutarimuose buvo priimtas vienintelis nutarimas – išrinkti juridinio asmens atstovą atstovauti bankrutuojančią įmonę civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016. Mano, jog esant nustatytai aplinkybei, jog 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų negalima skųsti, nes jie neįvyko, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti esant priimtam nutarimui.
    6. Apeliantės nuomone, pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra, kadangi UAB „Strategy and management group“ įgyvendino savo, kaip kreditorės teises. Priešingai, yra pagrindas skirti maksimalią baudą bankroto administratorei už tai, kad ji vengia pateikti kreditoriams informaciją, duomenis ir ataskaitas apie BUAB „Šilo statyba“ veiklą. Taip pat yra pagrindas skirti maksimalias baudas, pusę šių baudų skiriant apeliantei ir suinteresuotiems asmenims UAB „VIVA Investment Eu“ ir IĮ „Plieninė sklendė“, kurios sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
    7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš pareiškėjos BUAB „Šilo statyba“ naudai 363 Eur atstovavimo išlaidų. Teigia, jog bankroto administratorė turi nuolat dirbantį teisininką, todėl samdytis advokatą poreikio nebuvo, o jeigu ir buvo, tuomet administratorė turi prisiimti išlaidas, susijusias su advokato suteikta pagalba. Taip pat turi būti atmestas UAB „VIVA Investment EU“ prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
    8. Apeliantės nuomone, jai turi būti priteista solidariai iš suinteresuotų asmenų UAB „VIVA Investment EU“ ir BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratorės UAB „Vadsita“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo IĮ „Plieninė sklendė“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o už nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą skirti apeliantei 5 792 Eur baudą arba teismo nuožiūra nustatytą mažesnę baudą, pusę paskirtos baudos sumos priteisiant BUAB „Šilo statyba“ naudai.
  4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atskirajame skunde yra pareikšti nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas dalyje dėl naujai pareikštų reikalavimų turi būti nutrauktas. Taip pat ir dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo apeliantas turėjo kreiptis į teismą per 14 d. nuo skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Kadangi klausimas dėl paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, todėl šioje dalyje nutartis negali būti skundžiama, o pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
  5. Dėl bankroto procedūros vilkinimo prašo apeliantei skirti CPK 95 straipsnio pagrindu baudą.
  6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „VIVA Investment EU“ prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, bylą nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka bei priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą.
  7. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su atskiruoju skundu motyvai:
    1. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė skirti rašytinį bylos nagrinėjimą, tačiau teismui paskyrus žodinį, į jį neatvyko. Pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantei nepalankią nutartį, ji prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kadangi apeliantui 2016-05-09 buityje patirta trauma nesutrukdė pateikti teismui pareiškimo dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, todėl jis negali remtis traumos aplinkybėmis, sąlygojusiomis neatvykimą į 2016-07-08 teismo posėdį.
    2. Skunde dėstomos aplinkybės ir gausiai cituojama teismų praktika nesudaro pagrindo byloje sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Mano, kad ginčas yra paprastas ir konkretus. Taip pat prašymas dėl šios ir civilinės bylos dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu sujungimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes bylų dalykai skirtingi ir tarpusavyje nesusiję.
    3. Mano, jog šie prašymai atmestini, nes nėra susiję su nagrinėjam byla.
    4. 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimas jokių nutarimų nepriėmė, todėl nėra ką apeliantei ginčyti. Tačiau apeliantė skunde vis tiek nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos papildo bylai neesminėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog BUAB „Šilo statyba“ ginčijamus nutarimus priėmė atsižvelgusi į Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje suformuluotą pasiūlymą.
    5. 2016 m. gegužės 11 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo nei vienas kreditorius, tačiau kreditoriai, kurių balsai sudaro 56,35 proc. balsavo raštu.
    6. Apeliantė nepateikė įrodymų, susijusių su jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl prašymas priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
    7. Apeliantė be jokio pagrindo pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį labai ilgam laiko trapui, už tai teismas jos direktoriui baudą skyrė pagrįstai.
    8. Atskirojo skundo argumentai dėl baudų skyrimo suinteresuotiems asmenims turi būti taip pat teismo atmesti.
  8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Šilo statyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valdsita“, prašo skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
  9. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
    1. Apeliantė pirmosios instancijos teismo šališkumą, neobjektyvumą ir priklausomumą susiejo su jai nepalankia nutartimi, tačiau nepateikė nei argumentų, nei pateikė įrodymų dėl teismo šališkumo, išskyrus gausiai cituojamą teismų praktiką.
    2. Bankroto procese galioja koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principai, todėl teismo posėdžio atidėjimas daugiau kaip mėnesiui laiko su paminėtais principais nesuderinamas.
    3. Bankroto administratorei vykdant Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, buvo organizuotas 2016 m. gegužės 6 d. susirinkimas ir 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinis susirinkimas, kurio metu ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas dėl procesinio bendrininko atstovauti kreditorius civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 išrinkimo. Iš skundo turinio nėra aišku kokia apeliantės teisė buvo pažeista.
    4. Mano, kad apeliantė nepagrįstai prašo bankroto administratorei UAB „Valdsita“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes inicijavo nepagrįstą teisminį procesą. Be to visa eilė atskirajame skunde nurodytų procesinių prašymų įrodo apeliantės siekį procesą vilkinti.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl teismo šališkumo

  1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas, teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64–71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Bylos duomenimis apeliantė pirmosios instancijos teisme nesinaudojo CPK 66, 68 straipsnių jai suteikta teise pareikšti teisėjai nušalinimą. Pažymėtina, jog vien tik ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą išnagrinėjusios teisėjos (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šios teisėjos nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, vien ta aplinkybė, jog bylą išnagrinėjusi teisėja Margarita Dzelzienė priėmė apeliantei nepalankią nutartį nesudaro pagrindo spręsti apie šios teisėjos šališkumą bei neobjektyvumą. Įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Klausimų dėl Teisėjų etikos kodekso pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, kadangi šiuos klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

10Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo pagrįstumo

  1. Apeliantės nuomone, dėl bylos sudėtingumo atskirojo skundo nagrinėjimui turi būti sudaryta trijų teisėjų kolegija. Šiai nuomonei suinteresuoti asmenys nepritaria. Atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. spalio 27 d. nutartimi bylą, pagal UAB „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, paskyrė nagrinėti vienam apeliacinės instancijos teismo teisėjui (b. l. 153). Bylą nagrinėjantis teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, priežasčių, sudarančių pagrindą perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai nenustatė, todėl apeliantės UAB „Strategy and management group“ atskirasis skundas nagrinėjamas vieno apeliacinės instancijos teismo teisėjo.

11Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų kvietimo ir pripažinimo UAB „VIVA Investment EU“ administracijos vadovo A. B. ir šios bendrovės atstovo M. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu pagrįstumų

  1. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo skirti žodinį skundo nagrinėjimą. Suinteresuoti asmenys UAB „VIVA Investment EU“, IĮ „Plieninė sklendė“ ir BUAB „Šilo statyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valdsita“ prašo bylą nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Nustatyta, jog apeliantė yra pateikusi itin plačios apimties atskirąjį skundą, išsamiai dėl jos argumentų yra pasisakyta ir atsiliepimuose į jį. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą apeliantės prašymą ir atsižvelgęs į tai, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek joms teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
  2. Netenkinus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, atitinkamai atmestini ir apeliantės prašymai: a) į teismo posėdį iškviesti liudytojus – buvusius UAB Šilo statyba darbuotojus, kurie bankroto administratorės UAB „Valdsita“ suvestinėje yra įvardijami kaip balsavę „už“ išrinkti juridinio asmens UAB VIVA Investment EU atstovą atstovauti visus UAB „Šilo statyba“ kreditorius civilinėje byloje Nr. 2421-277/2016; b) pripažinti UAB „VIVA Investment EU“ administracijos vadovo A. B. ir šios bendrovės atstovo M. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Papildomai pažymėtina, kad bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, delsimas neapibrėžtą laiką iš esmės spręsti klausimą pažeistų tiek įmonės, tiek kitų kreditorių interesus. Šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

12Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo ir naujų įrodymų išreikalavimo pagrįstumo

  1. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus ir papildomus paaiškinimus, papildomai pareiškė naujus procesinius prašymus. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Nustatyta, jog apeliantės pateikti paaiškinimai yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, CPK 314 straipsnis).
  2. Taip pat apeliantė prašo išreikalauti iš oficialių institucijų duomenis apie UAB „VIVA Investment EU“ administracijos vadovo A. B. ir šios bendrovės atstovu prisistatančio M. L. asmens dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir / ar užsienio paso) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus ir šių asmenų išlaikyto valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo lygio atestacijos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog prašomi išreikalauti duomenys jokių byloje nagrinėjamų aplinkybių nei paneigs, nei patvirtins, spręstina šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Toliau teismas pasisakys dėl bylos faktinių aplinkybių.

13Dėl faktinių aplinkybių

  1. Iš civilinės bylos Nr. 2-421-277/2016 nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratorė buvo įpareigota skubiai (elektroniniu paštu) apie iškeltą bylą dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu informuoti visus kreditorius, kurių sąrašą patvirtino teismas, pasiūlant išrinkti bendrininką atstovauti juos byloje (b. l. 36–38).
  2. 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo (Protokolas Nr. 3) metu buvo sprendžiamas darbotvarkės klausimas dėl bendrininko išrinkimo atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016, dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu; šiame susirinkime nei vienas iš nutarimų projektų nesurinko reikiamos balsų daugumos, todėl nutarimas nebuvo priimtas (b. l. 9–10).
  3. 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinio BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo (Protokolas Nr. 4) metu buvo sprendžiamas darbotvarkės klausimas dėl bendrininko išrinkimo atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016, dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu; šiame susirinkime priimtas nutarimas civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016, dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, procesiniu bendrininku atstovauti visus kreditorius išrinkta UAB „VIVA Investment EU“, kuri 2016 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime yra išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke (b. l. 11–12).

14Dėl 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju BUAB „Šilo statyba“ kreditorė UAB „Strategy and management group“, kurios finansiniai reikalavimai BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje sudaro 214,12 Eur, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ginčijamus kreditorių susirinkimus negaliojančiais ir panaikinti šių susirinkimų metu priimtus nutarimus.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Nustatyta, jog apie šaukiamą 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimą kreditoriai buvo informuoti 2016 m. gegužės 27 d. pranešimais, kurie kreditoriams buvo išsiųsti elektroniniu paštu, o kreditoriams, kurie neturi elektroninio pašto, minėtas pranešimas išsiųstas paštu per pašto paslaugas teikiančią įmonę VšĮ „Šiauliai plius“; kreditoriams buvo suteikta teisė pareikšti savo nuomones raštu („už“ ar „prieš“) darbotvarkės klausimu priimamais nutarimų projektais. Iš 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, jog buvo balsuojama dėl nutarimų projektų: a) dėl civilinėje byloje, dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesiniu bendrininku atstovauti kreditorius išrinkti vieną kreditorių; b) dėl civilinėje byloje, dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesiniu bendrininku atstovauti kreditorius išrinkti kreditorę UAB „VIVA Investments EU“; c) civilinėje byloje, dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesiniu bendrininku atstovauti kreditorius išrinkti kreditorę UAB „Strategy and management group“; d) civilinėje byloje, dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesiniu bendrininku atstovauti kreditorius išrinkti kreditorę AB DNB bankas, t. y. darbotvarkėje numatytu „Dėl bendrininko išrinkimo atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu“ klausimu. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti BUAB „Šilo statyba“ kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 1 122 249,59 Eur sumą. 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkime dalyvavo tik balsavusieji raštu kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudarė 565 759,12 Eur sumą arba 50,41 proc. nuo visų teismo patvirtintų (1 122 249,59 Eur) reikalavimų sumos.
  3. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimą negaliojančiu ir jį panaikinti, kadangi šiame ginčo susirinkime procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, t. y. buvo kvorumas nutarimams priimti, kreditoriai dėl nutarimų projektų darbotvarkės klausimu balsavo raštu, tačiau jų balsų nepakako nutarimui priimti, todėl jokie nutarimai nebuvo priimti. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kadangi 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkime jokie nutarimai nebuvo priimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Strategy and management group“ pareikštas reikalavimas panaikinti / anuliuoti 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus nepagrįstas.

15Dėl pakartotinio 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimo ir jo priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiais pagrįstumo

  1. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog įvyko 2016 m. gegužės 6 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimas, tačiau nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius pagrįstai, vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalimi, sušaukė 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinį BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimą (Protokolas Nr. 4) (b. l. 10).
  2. Kaip jau minėta, nagrinėdamas ginčus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010). Nustatyta, jog BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratorė 2016 m. gegužės 9 d. pranešimu informavo kreditorius apie šaukiamą 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinį BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimą bei suteikė kreditoriams teisę pareikšti savo nuomones raštu („už“ ar „prieš“) darbotvarkės klausimu (b. l. 13). Nustatyta, jog balsavimo turinys ginčo pakartotiniame susirinkime buvo analogiškas jos 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo balsavimo turiniui. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalį, pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkime dalyvavo tik balsavusieji raštu kreditoriai, kurių patvirtinti reikalavimai sudarė 632 316,75 Eur sumą arba 56,35 proc. nuo visų ( 1 122 249,59 Eur) teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Kreditorės UAB „Strategy and management group“, turinčios 214,12 Eur reikalavimą, balsas negali iš esmės įtakoti BUAB „Šilos statyba“ kreditorių daugumos nuomonės. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas balsavusių kreditorių, kurių reikalavimais sudaro 470 134,40 Eur sumą arba 74,35 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (b. l. 12). Konstatuotina, jog 2016 m. gegužės 11 d. pakartotiniame BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkime buvo kvorumas nutarimams priimti. Kadangi, esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl toliau spręstina dėl ginčijamo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo – civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016, dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, procesiniu bendrininku atstovauti visus kreditorius išrinktos UAB „VIVA Investment EU“ – teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymas suteikta teismui prerogatyvą patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).
  3. Apeliantė teigia, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinio susirinkimo metu į balsavimo rezultatus negali būti įskaityti balsai ir tų kreditorių, kurie balsavo 2016 m. gegužės 6 d. susirinkime. ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Šios galimybės realizavimas yra neatsiejamai susijęs su išankstiniu žinojimu apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus klausimais, nagrinėtinais pagal darbotvarkę bei teise dėl jų pasisakyti (Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-947/2010). Taigi, kreditorius ne tik turi teisę raštu pareikšti savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo projekto, bet ir šios nuomonės galėjo būti įskaitytos į pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.
  4. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atskirasis skundas grindžiamas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016, kuria buvo pripažintas negaliojančiu BUAB „Šilo statyba“ 2016 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimas bei panaikinti visi jo metu priimti nutarimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1440-823/2016, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikintas 2016 m. kovo 30 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorinių susirinkimo nutarimas 2.3 – uoju klausimu (dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo) paliko nepakeistą; kitą Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties dalį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjų UAB „Roof line“ ir UAB „Apsauginės dangos“ skundus. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, jog pirmajam kreditorių susirinkimui pateikta kreditorės nuomonė pagrįstai buvo įskaityta į pakartotinio kreditorių susirinkimo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  5. Kreditoriai, kurie teikia skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, turėtų savo skundus grįsti ir nutarimų esme, t. y. įvardyti, kokie konkrečiai nutarimai ir kokias jų teises pažeidžia. Priimtų nutarimų, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais, turinys turi būti ydingas ir neatitikti ĮBĮ reikalavimų. Todėl skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo visų pirma ir turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne procedūriniais pažeidimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Iš kreditorės UAB „Strategy and management group“ teismui pateikto skundo turinio nustatyta, kad ši kreditorė kvestionuoja kreditorių sprendimą išrinkti procesinį bendrininką atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes ĮBĮ nėra nustatytas bendrininkų atstovavimo institutas. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016, įpareigojo BUAB „Šilo statyba“ administratorių apie iškeltą bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu informuoti kreditorius, jiems pasiūlant išrinkti procesinį bendrininką atstovauti juos byloje. Bankroto administratorė paaiškino, jog ginčo kreditorių susirinkimai buvo sušaukti su tikslu išrinkti procesinį bendrininką atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu. ĮBĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; ir kt.). Nagrinėjamu atveju BUAB „Šilo statyba“ kreditoriai išsirinko procesine bendrininke atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreditorę UAB „VIVA Investment EU“, kuri 2016 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime buvo išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke. CPK 44 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, tačiau bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų (CPK 44 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad CPK 120 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas. Todėl kreditorių komitetui neišsprendus klausimo, susijusio su procesinio bendrininko atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išsirinkimu, teismas šį klausimą galėjo išspręsti savo iniciatyva. Šiuo atveju šis klausimas buvo išspręstas kreditorių susirinkime.
  6. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti pakartotinį 2016 m. gegužės 11 d. BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimą negaliojančiu ir jį panaikinti, kadangi šiame ginčo susirinkime procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta ir šio susirinkimo metu priimtas nutarimas yra teisėtas.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais bei gausiai pricituota teismų praktika nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ skundas. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16Dėl paskirtos baudos pagrįstumo

  1. Bankrutuojančios bendrovės kreditoriai / kreditorių susirinkimas, kurie iš esmės yra tiesiogiai (materialiai) suinteresuoti tinkamu bankroto procesu ir kontroliuoja teismo paskirto asmens veiklos teisėtumą, įgyvendindami savo teises, gali kelti klausimą dėl jo nubaudimo, nušalinimo (ĮBĮ 21, 23 straipsniai). Kreditorė IĮ „Plieninė sklendė“ pirmosios instancijos teismo prašė skirti pareiškėjai 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant bankrutuojančiai įmonei arba mažesnę baudą teismo nuožiūra įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, baudos paskirtį ir teisingumo, protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė trukdo administratoriaus ir teismo darbui, piktnaudžiauja procesu, todėl iš jos priteisė 5 792 Eur baudą, kurios pusę skyrė BUAB „Šilo statyba“. Atsižvelgiant į tai, kad dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo apeliantė turi (turėjo) kreiptis į teismą per 14 dienų nuo skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 107 straipsnis) ir klausimas dėl paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo turėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teismo, todėl šioje dalyje nutartis negali būti skundžiama, o pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis skyrimo pagrįstumo

  1. Apeliantės nuomone, yra pagrindas skirti maksimalią 5 792 Eur baudą bankroto administratorei už tai, kad ji vengia pateikti kreditoriams informaciją, duomenis ir ataskaitas apie BUAB „Šilo statyba“ veiklą, taip pat yra pagrindas skirti maksimalias baudas suinteresuotiems asmenims UAB „VIVA Investment Eu“ bei IĮ „Plieninė sklendė“, kurios sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą; pusę šių baudų prašo skirti apeliantei. Suinteresuotas asmuo IĮ „Plieninė sklendė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo už nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą skirti apeliantei 5 792 Eur arba teismo nuožiūra nustatytą mažesnę baudą, pusę paskirtos baudos sumos priteisiant BUAB „Šilo statyba“ naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantės nurodyti argumentai, susiję su bankroto administratorės vengimu pateikti kreditoriams informaciją, duomenis ir ataskaitas apie BUAB „Šilo statyba“ veiklą, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, taip pat UAB „Strategy and management group“ turi teisę pateikti teismui atskirąjį skundą, jog revizuoti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi šalių nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl apeliantės UAB „Strategy and management group“ ir suinteresuoto asmens IĮ „Plieninė sklendė“ prašymai dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinami.

18Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį

  1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiama teismo nutartis yra iš viso nemotyvuota. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra konstatavęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priėmė teisingą procesinį sprendimą byloje, o tai, kad teismas detaliai neatsakė į kiekvieną skundo argumentą ar įvertino bylos faktines aplinkybes ne taip, kaip jas vertina apeliantė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokia nutartis yra nepagrįsta ar (ir) neteisėta.

19Dėl atskirosios nutarties priėmimo

  1. Apeliantė prašo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie UAB „VIVA Investment Eu“ nusikalstamą veiką, t. y. UAB „VIVA Investment Eu“ pateikus administratorei ir teismui suklastotus ir melagingus duomenis, pagrindžiančius, jog ji yra BUAB „Šilo statyba“ kreditorė. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, gali priimti atskirąją nutartį, kuri išsiunčiama atitinkamoms institucijoms (CPK 299, 332 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ginčo dalyką ir pagrindą bei apeliacijos objektą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantės teiginiai dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį yra deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimo, todėl šio prašymo teismas netenkintina.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti suinteresuotiems asmenims atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi: a) suinteresuotus asmenis byloje atstovauja advokatai, su kuriais yra sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutartys, t. y. asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (advokatą) (CPK 51 straipsnio 1 dalis, CPK 56 straipsnio 2 dalis); b) pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, todėl iš pralaimėjusios bylą šalies pagrįstai priteisė suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnis).
  2. Suinteresuotas asmuo BUAB „Šilo statyba“ prašė iš apeliantės priteisti 242 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (teisinių paslaugų teikimo sutartį, sąskaitą faktūrą bei šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą). Suinteresuotas asmuo UAB „VIVA Investment EU“ prašė iš apeliantės priteisti 300 Eur išlaidų už atskirojo skundo pateikimą, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (advokato sąskaitos duomenis ir jos apmokėjimo dokumentą). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nauja redakcija. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia priteisti iš apeliantės UAB „Strategy and management group“ suinteresuoto asmens BUAB „Šilo statyba“ naudai 242 Eur ir suinteresuoto asmens UAB „VIVA Investment EU“ naudai 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 98 straipsnis)

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria už piktnaudžiavimą teise UAB „Strategy and management group“ skirta bauda.

23Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Netenkinti apeliantės UAB „Strategy and management group“ ir suinteresuoto asmens IĮ „Plieninė sklendė“ prašymų dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25Netenkinti apeliantės UAB „Strategy and management group“ prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo.

26Priteisti iš apeliantės UAB „Strategy and management group“, j. a. k. 300543198, suinteresuoto asmens BUAB „Šilo statyba“, j. a. k.16856936, naudai 242 Eur ir suinteresuoto asmens UAB „VIVA Investment EU“, j. a. k. 302713418, naudai 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja... 5. Dėl 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių... 6. Dėl piktnaudžiavimo procesu
        7. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            8. Teismas... 9. Dėl teismo šališkumo
            1. Apeliantės vertinimu,... 10. Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo pagrįstumo
                11. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų kvietimo ir pripažinimo UAB... 12. Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo ir naujų įrodymų... 13. Dėl faktinių aplinkybių
                1. Iš civilinės bylos... 14. Dėl 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu... 15. Dėl pakartotinio 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimo ir jo priimto... 16. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo
                    17. Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis skyrimo... 18. Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį
                      19. Dėl atskirosios nutarties priėmimo
                      1. Apeliantė... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
                          21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 22. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Panevėžio apygardos teismo... 23. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.... 24. Netenkinti apeliantės UAB „Strategy and management group“ ir suinteresuoto... 25. Netenkinti apeliantės UAB „Strategy and management group“ prašymo dėl... 26. Priteisti iš apeliantės UAB „Strategy and management group“, j. a. k....