Byla e2A-1484-524/2017
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-01-10 sprendimą Nr. DGKS-179, kuriuo panaikintas Žuvininkystės tarnybos 2016-10-31 pavedimas Nr. R20-125 (toliau – Pavedimas).
  2. Ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis, kad siekiant įvykdyti Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2014–2016 metų duomenų rinkimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 3D-876 (toliau – Programa), ir Žuvininkystės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010‑03-24 įsakymu Nr. 3D‑259 (toliau – Nuostatai), nustatytus įpareigojimus ir atsižvelgiant į atsakovo A. Š. užimamos Ž. B. jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės paskirtį, veiklos sritį ir priskirtas funkcijas, jam Žuvininkystės tarnybos 2016-10-31 pavedimu Nr. R20-125 buvo pavesta atlikti žvejų mėgėjų, žvejojančių europinius ungurius Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, apklausas raštu ir pateikti apklausos rezultatų ataskaitą.
  3. Ieškovė teigia, kad atsakovo pareigos neapsiriboja vien tik paraiškos pirkimui parengimu ir pateikimu. Atsakovo pareiga surinkti rekreacinius ungurių žvejybos duomenis kyla ne tik iš Ž. B. jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas) nustatytų pareigų organizuoti europinių ungurių biologinių ir rekreacinės žvejybos duomenų surinkimą, analizuoti gautus duomenis bei pateikti tų duomenų ataskaitą, bet ir iš 6.1 ir 6.10 punktuose nustatytų pareigų, taip pat iš jo užimamos pareigybės paskirties ir veiklos srities specifikos. Pažymi, kad rekreacinės žvejybos duomenų rinkimo paslaugos įtraukimas į pirkimų planą neužkerta Žuvininkystės tarnybos direktoriui teisės pasirinkti kitus, efektyvesnius, optimalesnius, mažesnių finansinių sąnaudų reikalaujančius Programoje ir Nuostatuose nustatytų įpareigojimų vykdymo organizavimo būdus. Ieškovė nurodo, kad, vadovaujantis gerąja patirtimi ir siekiant, jog lėšos būtų panaudojamos racionaliai, nuspręsta žvejų mėgėjų apklausas apie ungurius, sugautus per 2016 m., atlikti savo darbuotojų jėgomis. Buvo parengtas Pavedimas atsakovui atlikti Pavedime numatytus darbus. Vengdamas vykdyti Pavedimą atsakovas elgiasi nesąžiningai, pažeidžia Žuvininkystės tarnybos interesus vykdydamas priskirtas pareigas.
  4. Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos pozicija, kad Pavedimas naikintinas todėl, jog Pavedimas dėl būtinumo surinkti didelį duomenų kiekį negali būti tinkamai ir laiku įvykdytas. Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į ieškovės įstaigoje jau turėtą praktiką apie vieno darbuotojo 2016 m. spalio mėn. atliktas apklausas. Tai buvo ne vienkartinis žvejų mėgėjų duomenų rinkimo aktas. Pavedimo vykdymo laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į Žuvininkystės tarnybos mėgėjų žvejybos duomenų rinkimo metodikos 9.2 punkte nustatytą duomenų rinkimo laikotarpį, kuriame nurodyta, jog apklausos vykdomos pasibaigus ungurių žvejybai, spalio–balandžio mėn. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad mėgėjiškos ungurių žvejybos duomenų paslauga (ungurių mėgėjų žvejybos monitoringas) 2015 m. buvo pirkta atsakovo iniciatyva iš įmonės, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, ir ši įmonė duomenis pateikė mažiau nei per 2 mėn. Ieškovė pažymi, kad apklausti buvo galima panaudojant internetinę anketą, žvejus mėgėjus apklausti galima ir žūklės įrankių / priemonių parduotuvėse, kur nuolatos lankosi žvejai mėgėjai. Šiuo metu, atsakovui nevykdant Pavedimo, minėtą apklausą sėkmingai vykdo kitas ieškovės darbuotojas. Atsakovas neparodė iniciatyvos ir nedėjo pastangų. Pavedimas nors ir ne visa apimtimi ar ne laiku, bet gali būti įvykdytas, o atsakovas jo net nebuvo pradėjęs vykdyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-25 sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Darbo ginčų komisijos 2017-01-10 sprendimą Nr. DGKS-179.
  2. Teismas nustatė, kad, pagal atsakovo Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 ir 6.10 punktus, šias pareigas einančio darbuotojo veikla yra susijusi tiek su Pavedime nurodytų duomenų rinkimu, tiek su jų rinkimo organizavimu bei gautų duomenų apdorojimu. Atsakovo darbo funkcijos pagal užimamos pareigybės paskirtį ir veiklos srities specifiką negali apsiriboti tik paraiškos ungurių žvejybos mėgėjų monitoringo paslaugos pirkimui inicijavimu – jos parengimu ir pateikimu kitam ieškovės skyriui. Pažymėta, kad aplinkybė, jog ieškovei 2016 metams planuojant pirkimus ungurių mėgėjų žvejybos monitoringo paslaugos vienkartinis pirkimas buvo įtrauktas į jos planuojamų pirkimų sąrašą, neužkerta kelio institucijai, siekiant mažesnių sąnaudų ir racionaliau panaudoti lėšas, pavesti tokį darbą savo darbuotojui, dirbančiam šioje srityje.
  3. Teismas sutiko su ieškovės ir Darbo ginčų komisijos nuomone, jog nėra pagrindo ieškovės Pavedimą laikyti neteisėtu. Atsakovo Pareigybės aprašyme nurodytų darbo funkcijų vykdymas nelaikytinas papildomu darbu ar pareigomis, todėl dėl jo atlikimo su atsakovu neturėjo būti papildomai sutarta ir aptarta darbo sutartyje, neprivalėjo būti papildomai sumokėta ir nereikėjo gauti atskiro darbuotojo sutikimo.
  4. Teismas vertino, kad atsakovo teiginiai, jog jis teikė dokumentus dėl specialiųjų darbužių bei transporto priemonės Pavedimui vykdyti suteikimo, bet ieškovė minėtomis priemonėmis jo neaprūpino, neatleidžia jo, kaip darbuotojo, nuo tiesioginių funkcijų, už kurias jam yra mokamas darbo užmokestis, vykdymo, be to, šiuo atveju atsisakymas vykdyti tokias pareigas pažeidžia ieškovės interesus, vykdant jai priskirtas pareigas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai savo atsisakymą vykdyti Pavedimą pateisina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 275 straipsnio 5 punkto sąlygų buvimu. Konstatuota, kad ieškovė įrodė, jog jos Pavedimas yra teisėtas ir galėjo būti vykdomas. Darbo ginčų komisijos 2017-01-10 sprendimo Nr. DGKS-179 deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad Pavedimas negali būti laiku ir tinkamai įvykdytas, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 sprendimą, palikti galioti Darbo ginčų komisijos 2017-01-10 sprendimą Nr. DGKS-179 darbo byloje Nr. APS-3-20405/2016 ir priteisti iš ieškovės apeliantui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
    1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos aiškinant darbo sutarties sąlygas. Pareigybės aprašyme atsakovui konkrečiai nenurodyta pareiga atlikti žvejų mėgėjų, žvejojančių europinius ungurius Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, apklausas raštu. Pareigybės aprašyme šalys susitarė tiek dėl atsakovo darbo funkcijų, tiek dėl darbo atlikimo būdo – duomenų surinkimo organizavimo. Tiek atsakovo, tiek Žuvininkystės tarnybos elgesys nuo Pareigybės aprašymo pasirašymo 2012 m. iki 2016 m. surašyto Pavedimo rodo, jog apklausos vykdymas nėra atsakovui priskirta darbo funkcija ar darbo funkcijos atlikimo būdas pagal Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktus. Todėl apklausa negalėjo būti įsakymu pavesta atlikti atsakovui ir toks darbas turėjo būti vertinamas kaip papildomas darbas ar pareigos ir dėl jų turėjo būti susitarta bei įforminta darbo sutartyje.
    2. Apeliantas tardamasis dėl darbo funkcijų pagal Pareigybės aprašymą laisva valia nesitarė dėl apklausos atlikimo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tokio darbo buvo tartasi. Tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo ir pan. yra darbdavio pareiga, todėl Pavedimas prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų normoms – Konstitucijos 48 straipsniui, DK 93 straipsniui, 95 straipsnio 1 daliai, 119 straipsniui, ir yra niekinis.
    3. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi vykdyti Žuvininkystės tarnybos pavedimus, nors ieškovė nevykdo įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad buvo organizuota ir įvertinta Pavedime nurodyto darbo – žvejų mėgėjų apklausos atlikimo – profesinė rizika, todėl Pavedimas yra neteisėtas.
    4. Teismo sprendimo motyvai neišsamūs, neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Teismo sprendime nenurodyta, pagal kokį konkretų Pareigybės aprašymo papunktį apeliantas turėjo vykdyti Pavedime nurodytą apklausą. Teismas nepasisakė dėl to, ar Pavedime nurodyta apklausa gali būti vertinama kaip vienkartinio pobūdžio pavedimas, nevertino, ar vienkartinio pobūdžio pavedimas gali būti pavedamas atlikti be darbuotojo sutikimo, taip pat nevertino Pavedimo atitikties DK 197 straipsniui.
    5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnyje įtvirtintą pareigą, nes netinkamai teisiškai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes, nesurinko ir nenustatė visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių. Žuvininkystės tarnyba nepateikė racionalesnį lėšų panaudojimą pagrindžiančių apskaičiavimų ir įrodymų. Teismas neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Atsakovas teigia, kad nėra galimybės apklausą atlikti vienam atsakovui, nėra galimybės ją atlikti raštu, o ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi klaidino tiek Darbo ginču komisiją, tiek teismą dėl gerosios praktikos. Aplinkybės, kad kitas darbuotojas sėkmingai atliko apklausą, nepagrįstos įrodymais. Teismas nesiaiškino atsakovo Pareigybės aprašymo pasirašymo aplinkybių.
    6. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad Žuvininkystės tarnyba elgėsi sąžiningai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nesudarė atsakovui sąlygų atlikti Pavedimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsisakydamas vykdyti apklausą atsakovas pažeidė Žuvininkystės tarnybos interesus.
  2. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo apeliacinio skundo nenagrinėti, praleidus teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašant termino atnaujinti; jei apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą ieškovė grindžia šiais motyvais:
      1. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs nustatytą skundo pateikimo terminą.
      2. Ieškovė nesutinka su teiginiu, kad Pavedimo vykdymas nėra atsakovui paskirta funkcija.
      3. Ieškovės nuomone, teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje sutrinktus įrodymus ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas dėl Pavedimo teisėtumo ir galimybės jį vykdyti.
      4. Ieškovės nuomone, apelianto pateikti nauji įrodymai neturėtų būti pridėti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. UAB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus ( Ruiz Torija prieš Ispaniją, par. 29–30). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog byloje buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl atsakovo pareigos vykdyti ieškovės ginčo Pavedimą, atsakovas pateikė išsamiai motyvuotą apeliacinį skundą dėl skundžiamo teismo sprendimo, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Atsakovas su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Šioje byloje su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – du el. laiškus dėl apklausos vykdymo, dėl atsakovo Pareigybės aprašymo dalies, pirminį atsakovo Pareigybės aprašymo variantą. Šiais įrodymais apeliantas įrodinėja apeliacinio skundo 3 p. dėl apklausos atlikimo ir 4 p. dėl apelianto Pareigybės aprašymo pasirašymo aplinkybių. Šie įrodymai buvo išsiųsti ieškovei, iš ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, kad ieškovė pasisakė dėl šių įrodymų, todėl šie įrodymai pridėtini prie bylos. Atkreiptinas dėmesys, jog iškeltas ginčas kildinimas iš darbo teisinių santykių ir šios kategorijos bylose teismui yra suteiktas aktyvus vaidmuo.
  4. Apeliacinis skundas priimtas 2017-06-29 teisėjos rezoliucija, todėl darytina išvada, jog ji šia rezoliucija atnaujino nežymiai, pora dienų praleistą terminą apeliaciniam skundui priimti, nes apeliacinis skundas Šilutės rajono apylinkės teisme gautas 2017-06-28 per EPP sistemą. Šilutės rajono apylinkės teismui priėmus šį apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui nutraukti procesą nėra teisinio pagrindo, nes toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas atitinka darbo bylose suformuluotas teismų praktikos taisykles, paremtas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, siekiant nepažeisti silpnesnės darbo teisinių santykių šalies teisės į apeliaciją. Pažymėtina, jog teisė į apeliaciją yra viena iš pagrindinių šalims įstatymo numatomų procesinių teisių. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali iš esmės lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo darbo byloje. Priešinga išvada konkrečios bylos aplinkybėmis prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 1, 7 d.), nes pirmosios instancijos teismas rezoliucija apeliacinį skundą priėmė.
  5. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovas, dirbdamas pas ieškovę Ž. B. jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu, privalėjo vykdyti ieškovės Pavedimą, suformuluotą 2016-10-31 įsakyme, – iki 2017-02-28 apklausti ne mažiau kaip 1000 žvejų mėgėjų, žvejojančių mėgėjų žvejybos įrankiais, ir surinkti duomenis apie ungurių, sugautų per 2016 metus, skaičių, jų svorį ir (ar) ilgį, sugavimo vietą, žvejybos dienų skaičių. Atsakovas įrodinėja, jog jo Pareigybės aprašyme 6.1 ir 6.2 punktuose atsakovui konkrečiai nenurodyta pareiga atlikti žvejų mėgėjų, žvejojančių europinius ungurius Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, apklausas raštu. Pareigybės aprašyme šalys susitarė tiek dėl atsakovo darbo funkcijų, tiek dėl darbo atlikimo būdo – duomenų surinkimo organizavimo. Atsakovas nurodo, jog tiek atsakovo, tiek Žuvininkystės tarnybos elgesys nuo Pareigybės aprašymo pasirašymo 2012 m. iki 2016 m. surašyto Pavedimo rodo, jog apklausos vykdymas nėra atsakovui priskirta darbo funkcija, todėl apklausa negalėjo būti įsakymu pavesta atlikti atsakovui ir toks darbas turėjo būti vertinamas kaip papildomas darbas ar pareigos ir dėl jo turėjo būti susitarta bei įforminta darbo sutartyje, tačiau atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas A. K. pareigybės aprašymas bei pateiktas pareigybės aprašo 6.2 p. projektas nėra pakankami ir tinkami įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog kito asmens pareigybės aprašymas nėra tinkamas įrodymas atsakovo darbo funkcijai nustatyti, o nepasirašytas aprašo 6.2 p. projektas nėra tinkamas įrodymas, nes šios bylos dalykas nėra ikisutartinis ginčas darbo teisinių santykių srityje.
  6. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo redakcija galiojo Žuvininkystės tarnybos 2016-10-31 Pavedimo priėmimo metu, todėl taikytina ginčo teisiniams santykiui. Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010).
  7. Šioje byloje kyla ginčas dėl darbo sutartyje sulygtos sąlygos – darbo funkcijos, t. y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, tam tikrų pareigų vykdymo. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2013).
  8. Atsakovo darbo funkcijos, t. y. jo vykdomų pareigų apimtis, buvo nustatytos Ž. B. jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. Šio aprašymo III skyriuje yra apibrėžta darbuotojo, einančio šias pareigas, veiklos sritis, o V skyriuje detalizuotos darbuotojo funkcijos. Įvertinusi paminėtos atsakovo Pareigybės aprašymo turinį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Darbo ginčų komisija

    132017-01-10 sprendime nepagrįstai rėmėsi vien tik šio aprašymo 6.2 p. žodžio ,,organizuoti“ aiškinimu. Šio aprašymo III skyrius, 6.1 p., 6.10 p. įpareigojo atsakovą vykdyti jam pavestą užduotį. Ginčo Pavedimu atsakovui kaip vyriausiajam specialistui buvo pavesta atlikti žvejų mėgėjų, žvejojančių europinius ungurius Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, apklausas raštu ir pateikti apklausos rezultatų ataskaitą. Atsakovo pareigų aprašo III skyrius nustatė, jog šias pareigas einantis darbuotojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – biologinių ir rekreacinių žvejybos duomenų apie europinius ungurius rinkimo, Baltijos jūros, Kuršių marių žuvų išteklių išsaugojimo, žuvų išteklių naudojimo ir žvejybos reguliavimo srityse. Aprašo 6.10 p. įpareigojo atsakovą vykdyti kitus, vienkartinio pobūdžio ieškovės pavedimus. Aprašo 6.1 p. nustatyta, kad šioje srityje veikdamas šias pareigas užimantis darbuotojas privalo vykdyti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus pirminių biologinių, techninių, aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo nacionalinėje programoje numatytus uždavinius, susijusius su europiniais unguriais. Todėl byloje įrodyta, jog atsakovas buvo atsakingas tiek už duomenų rinkimą, tiek už jų rinkimo organizavimą, šių duomenų analizę, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apklausa negalėjo būti įsakymu pavesta atlikti atsakovui ir toks darbas turėjo būti vertintinas kaip papildomas darbas ar pareigos ir dėl jo turėjo būti susitarta bei įforminta darbo sutartyje. Akivaizdu, jog atsakovo pareigybė sukurta dėl duomenų rinkimo nacionalinei programai įgyvendinti informacijos ir rekomendacijų dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų išteklių būklės paruošimo, atitinkamų ataskaitų Europos Komisijai, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių suinteresuotoms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms parengimo, todėl Pavedimą dėl duomenų rinkimo jis privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl Pavedimo įvykdymo apimties ir būdo negalimumo. Byloje įrodyta, jog atsakovo pareigybei buvo priskirta ši darbo funkcija, o atsakovo nurodyti motyvai dėl specialiųjų rūbų, transporto suteikimo yra kito ginčo nagrinėjimo dalykas.

  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, pavestų atlikti veiksmų pobūdį neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių įforminimo metu buvo šalių susitarimas darbo funkcijų atlikimą – duomenų rinkimą – vertinti kaip papildomą darbą, dėl kurio turi būti sudaryta kita darbo sutartis. Priešingas vertinimas nekoreliuotų su galimybe atsakovo vadovams pavesti vienkartinio pobūdžio užduotis atsakovo pareigų vykdymo srityje, dinamiškai perskirstyti darbus padalinyje, ieškoti kokybiškesnio, ekonomiškesnio, tikslesnio duomenų surinkimo ir paneigtų pareigybės aprašo III skyriaus bei 6.1 p., 6.10 p. prasmę. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog tokį darbą atlikęs kitas darbuotojas A. K. surinko tik 41 anketą apklausdamas žvejus žodžiu ir išdalijo 64 anketas. Todėl ieškovės siekis galbūt surinkti tikslesnius ir išsamesnius duomenis ar tobulinti apklausą vadovaujančių darbuotojų pastangomis yra teisėtas.
  10. Pažymėtina, kad kiekviena darbuotojo darbo funkcija neprivalo būti įteisinta darbo sutartyje kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Paprastai vykdydamas tam tikras darbo funkcijas, eidamas tam tikras pareigas darbuotojas atlieka įvairius veiksmus – organizuoja, surašo, renka duomenis, t. y. vykdo įvairius vadovaujančių asmenų pavedimus, todėl šios bylos kontekste padaryti išvadą, jog ginčo Pavedimu buvo pakeistos atsakovo darbo funkcijos, nėra pagrindo.
  11. DK 297 straipsnio 1 dalis reglamentavo individualius darbo ginčus dėl darbo sutarties ginčo Pavedimo priėmimo metu – 2016-10-31. Šioje teisės normoje neįtvirtinta darbuotojo teisė ir (arba) teisinis pagrindas atsisakyti dirbti. Pagal darbuotojų pareigas 2016-10-31 reglamentavusį DK 228 straipsnį darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, tačiau šios bylos kontekste neįrodyta, jog ieškovė pavedė atsakovui vykdyti neteisėtą nurodymą. Apelianto motyvai dėl šio Pavedimo apimties nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog jis neteisėtas, t. y. prieštaraujantis įstatymui. Darbuotojų teisę, esant pavojui saugai bei sveikatai ir pan., atsisakyti dirbti reglamentavo DK 275, 276 straipsniai, Saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 9 dalis. Šioje byloje nėra pagrindo atsakovo atsisakymą dirbti vertinti kaip atitinkantį DK 297 straipsnio 1 dalį. Atsakovo motyvai dėl darbo rūbų, dėl transporto skyrimo yra spręstini šio Pavedimo vykdymo metu esant konkrečiam poreikiui. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės paaiškinimą, jog šio Pavedimo dalis galėjo būti vykdoma nuotoliniu būdu, t. y. dėl apklausos vykdymo būdo šios bylos šalys turėjo teisę ir pareigą derintis Pavedimo vykdymo metu.
  12. DK 228 straipsnyje, apibrėžiančiame darbuotojų pareigas, nurodyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir panašiai. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 26 punktas). Ši teisės norma nesuteikia galimybės atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymus, nebent jie būtų neteisėti. Tai reiškia, kad, nors darbdavys turi teisę reikalauti tik įstatymams neprieštaraujančių jo nurodymų vykdymo, darbuotojas, atsisakydamas nurodymą vykdyti, subjektyviai sprendžia apie nurodymo neteisėtumą ir pats prisiima tokio vertinimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2012).
  13. Kasacinis teismas pažymi, kad iš tiesų tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle prieš Suomiją, 1997 m. gruodžio 19 d., p. 2930, par. 59–60). Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai