Byla 3K-3-210/2009
Dėl išeitinės išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. B. (J. B. B.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. B. ieškinį atsakovui UAB „Neo Group“ dėl išeitinės išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42005 m. lapkričio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 392, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Neo Group“ vadovu (generaliniu direktoriumi). 2007 m. rugsėjo 3 d. darbo sutarties pakeitimu ieškovui buvo nustatytas 36 950 Lt mėnesinis darbo užmokestis. 2007 m. gruodžio 7 d. UAB „Neo Group“ vienintelio akcininko sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų. 2008 m. sausio 10 d. ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas 2008 m. sausio 9 d. pranešimas dėl darbo sutarties Nr. 392 nutraukimo, 56 463 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, 7723 Lt papildomo priedo pagal darbo sutarties 3 punktą bei darbo užmokesčio, apskaičiuoto ir mokėtino iki 2008 m. sausio 9 d., išmokėjimo. Pranešime nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama, vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 punktu ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalimis.

5Nurodydamas, kad darbo sutarties, kurią šalys sudarė anglų kalba, 11 punkte buvo susitarta, jog darbo sutartis su juo bus nutraukta pasibaigus keturių mėnesių įspėjimo terminui, ieškovas, remdamasis CK 6.156, 6.200, 6.249 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo 110 850 Lt išeitinę išmoką ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio – 36 950 Lt – išeitinę išmoką (mokesčiai neišskaičiuoti) ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija jo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau nesutinka su jam išmokėtu dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo 2008 m. sausio 9 d. pranešime ieškovui apskaičiuotas darbo užmokestis už 2007 m. gruodžio 7 d.–2008 m. sausio 9 d. laikotarpį, bei remdamasis atsakovo atstovo pripažinimu, jog ieškovui už nurodytą laikotarpį, kurį jis jau nėjo bendrovės vadovo pareigų, buvo apskaičiuotas ir išmokėtas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, teismas darė išvadą, kad atsakovas iš dalies įvykdė 2005 m. lapkričio 18 d. darbo sutarties Nr. 392 su vėlesniais pakeitimais 11 punkte prisiimtus įsipareigojimus, nes vienintelis atsakovo bendrovės akcininkas, 2007 m. gruodžio 7 d. atšaukęs ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, šį atšaukimą įgyvendino tik po mėnesio. Atsižvelgdamas į nurodytas ieškovo atšaukimo iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų aplinkybes (atšaukimo įgyvendinimą praėjus vienam mėnesiui po sprendimo priėmimo ir atsakovo 2008 m. sausio 9 d. pranešimo nuorodą dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ieškovui išmokėjimo), teismas konstatavo, kad darbo sutarties 11 punkte šalys susitarė dėl garantijos, jog ieškovas, atšaukus jį iš bendrovės vadovo pareigų, dar keturis mėnesius gaus vidutinį darbo užmokestį, nes tiek bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui, tiek vieninteliam akcininkui yra suteikta teisė bet kada, nenustatant jokių įspėjimo terminų, atšaukti paskirtą asmenį iš bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) pareigų. Pažymėdamas, kad nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, lėmusias nurodytą ieškovo garantiją, ir laikydamas, jog atsakovas, išmokėdamas ieškovui jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, tik iš dalies įvykdė darbo sutarties 11 punkte prisiimtą įsipareigojimą, teismas konstatavo pagrindą iš dalies tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio – 36 950 Lt – išeitinę išmoką.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

10Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių 2005 m. lapkričio 18 d. sudarytos darbo sutarties 11 punkte nurodyta, jog įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas; tačiau DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, turi būti aiškinamos kartu su DK 129 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindus; tuo tarpu, jeigu bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai pagal DK yra taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (darbo sutarties pabaiga kituose įstatymuose nustatytais pagrindais) ir netaikomas DK 129 straipsnis. Pažymėjusi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, nes turi pavedimo santykių požymių, su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais, bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą yra absoliuti, teisėjų kolegija darė išvadą, jog, atsakovui įgyvendinus savo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų vadovaujantis specialiu pagrindu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalimis), DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neturėjo būti taikomas. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, neturėjo būti taikomas ir darbo sutarties 11 punktas, kuriame nurodytas DK 130 straipsnis, o šiame – daroma nuoroda į DK 129 straipsnį. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbo sutarties 11 punktą, neatsižvelgė į tai, jog DK yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo sutarties 11 punkte šalys susitarė dėl garantijos, kad ieškovas, atšaukus jį iš bendrovės vadovo pareigų, dar keturis mėnesius gaus vidutinį darbo užmokestį.

11III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas J. B. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą, padidinant ieškovui priteistą išeitinės išmokos sumą iki 110 580 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi tos nuomonės, kad bendrovės vadovo atšaukimas iš pareigų savaime lemia darbo sutarties su juo pasibaigimą. Kasatorius teigia, kad toks aiškinimas yra klaidingas, nes, jo manymu, bendrovės kompetentingo organo sprendimas atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų reikšmingas tik tuo aspektu, kad nuo atšaukimo momento bendrovės direktorius netenka įgalinimų atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau išlieka bendrovės ir bendrovės vadovo vidinis atstovavimo santykis, kuris pasibaigia šalims nutraukus darbo sutartį darbo sutartyje nustatyta tvarka (darbo sutarties 11 punktas). Kasatoriaus teigimu, tokią išvadą patvirtina Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dailių nuostatos, kuriose aiškiai išskiriami juridiniai faktai: bendrovės vadovo atšaukimas iš pareigų ir darbo sutarties su juo nutraukimas.

142. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos darbo sutarties sudarymo aplinkybės, kad ieškovas yra lenkų tautybės, kuris nesupranta lietuviškai, darbo sutarties sąlygas jis ir atsakovo bendrovės atstovas A. S. (A. S.) derino anglų kalba, vėliau šalių anglų kalba pasirašyta darbo sutartis buvo netiksliai išversta į lietuvių kalbą. Dėl to ginčo darbo sutarties sąlygos negali būti aiškinamos vien gramatiškai (CK 6.193, 6.194 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, ieškovas ir atsakovo atstovas A. S. darbo sutarties 11 punktą suprato kaip nuorodą į normą, nustatančią įspėjimo terminus, taikytinus nutraukiant darbo sutartį atsakovo iniciatyva, kai nėra ieškovo kaltės. Tai, kad būtent taip darbo sutarties sudarymo metu jos 11 punktą suprato šalys, patvirtina ir šalių elgesys vykdant sutartį: nuo 2007 m. gruodžio 7 d., kai ieškovas buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, iki 2008 m. sausio 9 d., kai ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovas dirbo pas atsakovą ir šis mokėjo ieškovui darbo užmokestį.

153. DK 130 straipsnyje tik nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, tačiau nieko nenurodoma apie darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, darbo sutarties 11 punkto, kuriame šalys sutarė taikyti DK 130 straipsnyje nustatytus įspėjimo terminus, taikymą susiedamas su DK 129 straipsniu, kuriame įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir kuris, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių prigimtį, šiuo atveju netaikytinas, nesant teisinio pagrindo plečiamai aiškino nurodytą darbo sutarties punktą ir kartu paneigė sutarties laisvės principą.

164. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad darbo sutarties 11 punktas, kuriame šalių tarpusavio susitarimu nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, šalims netaikytinas (neprivalomas), paneigė sutarties privalomumo šalims principą (CK 6.189 straipsnis). Šalys, sudarydamos darbo sutartį, turėjo teisę susitarti, kad, nutraukiant darbo sutartį, privalo būti taikomi įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, o jų trukmė bus nustatoma pagal DK 130 straipsnį. Toks šalių susitarimas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.5, 6.156 straipsniai). Atsakovas, laikydamas, kad darbo sutarties 11 punkto sąlyga yra negaliojanti, privalėjo kreiptis į teismą su prašymu pripažinti šią darbo sutarties sąlygą negaliojančia CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.224 straipsnis). Nesant pateikto tokio atsakovo prašymo, teismas neturėjo teisės pripažinti, kad darbo sutarties 11 punktas šios darbo sutarties šalių nesaisto ir yra neprivalomas.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Neo group“ prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nesutikimą su kasaciniu skundu grįsdamas šiais argumentais:

181. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino, kad kai bendrovės organas įgyvendina teisę atšaukti iš pareigų bendrovės vadovą, pasibaigia ir jo darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Akcinių bendrovių įstatyme nenustatyta terminų, kada po atitinkamo sprendimo turi būti įformintas darbo sutarties su bendrovės vadovu nutraukimas, tačiau, atsižvelgiant į bendrovės ir jos vadovo santykių specifiką, įspėjimo terminų bendrovės vadovui taikymas prieštarautų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniui. Be to, jeigu vadovą renkantis organas privalėtų laikytis DK nustatytų įspėjimo terminų, jis negalėtų įgyvendinti absoliučios teisės bet kada atšaukti vadovą iš pareigų.

192. Byloje nenustatyta angliško ir lietuviško darbo sutarties teksto neatitikties, todėl nėra sąlygų CK 6.194 straipsniui taikyti, nes darbo sutarties tekstai skirtingomis kalbomis visiškai atitinka vienas kitą. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad pirmenybė teiktina darbo sutarties tekstui anglų klaba, atmestinas.

203. Kasatorius, išrinktas bendrovės vadovu, turėjo suvokti, kad jo buvimo vadovu trukmė priklauso nuo jį išrinkusio organo valios, todėl jis negalėjo darbo sutarties 11 punkto suprasti kaip nustatančio įspėjimo laikotarpį visais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino šalių elgesį, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnio.

214. DK 129 ir 130 straipsnių ryšys yra aiškus: įspėti darbuotoją dėl darbo sutarties nutraukimo raštu darbdaviui privaloma prieš du ar keturis mėnesius (DK 130 straipsnis), kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį. Šiuo konkrečiu atveju darbo sutartis su kasatoriumi buvo nutraukta DK 124 straipsnio 1 punkto ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių pagrindais. Tokiu atveju DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo terminai netaikomi. Be to, bendrovės vadovo kaltės buvimas ar nebuvimas, atšaukiant jį iš pareigų, neturi įtakos, todėl DK 129 straipsnio taikymas, nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu, būtų nelogiškas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sulygtas darbo sutarties 11 punktas neturėjo būti taikomas. Tokia teismo išvada nepaneigė CK 6.189 straipsnyje įtvirtinto sutarties privalomumo principo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl darbo sutarties 11 punkto taikymo

25Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar, atleidžiant (atšaukiant) kasatorių iš bendrovės vadovo pareigų, taikytinas ginčo darbo sutarties 11 punktas, kuriame nurodyta, kad įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas. Byloje nėra ginčo, kad darbo sutartis buvo sudaryti laisva kasatoriaus ir atsakovo valia, taip pat nėra duomenų, kad darbo sutarties 11 punktas yra negaliojantis ar ginčijamas.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra specifinę teisinę padėtį turintis darbo teisinių santykių subjektas. Bendrovės vadovas visų pirma yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatyme ir bendrovės įstatuose suteiktas funkcijas. Kita vertus, bendrovės vadovas taip pat yra ir bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

27Pagal savo prigimtį darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai; jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas ribas, išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (DK 93, 99 straipsniai). Pagal civilinėje teisėje įtvirtintą principą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje M. J. v. J. M. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-799/2003).

28Pagal DK 93, 94 straipsnius darbo sutarties turinys yra jos šalių, t. y. darbuotojo ir darbdavio, sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų šios sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo (DK 95 straipsnio 1, 3 dalys), šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų (papildomų) darbo sutarties sąlygų (pvz., išbandymo, profesijų jungimo, didesnės, nei įstatyme nustatyta, išeitinės išmokos ar kitų papildomų garantijų darbo sutarties pasibaigimo atveju ir kt.), jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (DK 95 straipsnio 4 dalis).

29Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos – būtinosios, taip pat susitartos papildomosios, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, – tampa vienodai privalomomis darbo sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-195/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008).

30Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ginčo darbo sutarties 11 punkte įtvirtintas šios sutarties šalių susitarimas, dėl kurio, minėta, byloje nėra duomenų apie jo negaliojimą ar ginčijimą, jeigu šiuo susitarimu buvo sulygta dėl tokių (papildomų) darbo sutarties sąlygų, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju pagal darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatas nebuvo draudžiama susitarti, šios darbo sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), taigi – yra privalomas ir turi būti vykdomas.

31Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės ir jos vadovo teisinių santykių specifiką bei bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisės atšaukti jo išrinktą vadovą absoliutumą, laikė, kad, atšaukiant kasatorių iš bendrovės vadovo pareigų, neturėjo būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas, taigi neturėjo būti taikomas ir šalių sudarytos darbo sutarties 11 punktas, kuriame nurodytas DK 130 straipsnis.

32Tačiau tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai neišanalizavęs ginčo darbo sutarties 11 punkto turinio, neišsiaiškinęs, ką šios darbo sutarties šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, sulygdamos, kad „įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas“, kokiu darbo sutarties pasibaigimo atveju ir kokiomis sąlygomis šis punktas taikytinas, neapsvarstęs, ar darbo sutarties 11 punkte užfiksuotu atitinkamu šios sutarties šalių susitarimu buvo sulygta dėl tokių darbo sutarties sąlygų, dėl kurių darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo susitarti, ir ar jos šiuo konkrečiu atveju gali būti pripažintos papildomomis darbo sutarties sąlygomis (DK 95 straipsnio 4 dalis), kurios, kaip ir būtinosios, darbo sutarties šalims yra privalomos ir turi būti vykdomos. Neišsiaiškinus ir nenustačius tikrųjų ginčo darbo sutarties sąlygų ir jomis prisiimtų konkrečių įsipareigojimų, nėra galimybės ginčo šalių teisiniams santykiams pritaikyti materialinės teisės normas.

33Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu dėl sutarties privalomumo šalims principo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) pažeidimo, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškinęs pirmiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių, kartu byloje nesant duomenų apie ginčo darbo sutarties 11 punkto negaliojimą ar ginčijimą, be jokio teisėto pagrindo sprendė, kad ginčo darbo sutarties 11 punkte užfiksuotas susitarimas šios sutarties šalims savaime yra netaikytinas.

34Kadangi darbo įstatymuose sutarčių aiškinimo taisyklių nenustatyta, tai, aiškinant darbo sutartį, pagal įstatymo analogiją taikytinos CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės (DK 9 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nurodytų CK normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3-3-300/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3-3-201/2008; kt.).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o, vertindamas skundžiamą teismo procesinį sprendimą, teisės aspektu tik patikrina, ar nebuvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ginčo darbo sutarties 11 punkto taikymo, nepaisė sutarčių aiškinimo taisyklių, nenustatė turinčių reikšmės bylai išspręsti faktinių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad skundžiamas šio teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės (CK 6.193 straipsnis) ir procesinės (CPK 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis) teisės normas. Šie pažeidimai yra pagrindas nustatyti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimą, panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis), nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, jiems (pažeidimams) pašalinti būtina tirti ir vertinti įrodymus bei nustatyti reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes.

36Tai konstatavusi, teisėjų kolegija kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2005 m. lapkričio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 392,... 5. Nurodydamas, kad darbo sutarties, kurią šalys sudarė anglų kalba, 11 punkte... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį iš... 8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija jo atšaukimo iš bendrovės... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių 2005 m. lapkričio 18 d. sudarytos... 11. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 12. Kasaciniu skundu ieškovas J. B. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 14. 2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo... 15. 3. DK 130 straipsnyje tik nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad darbo sutarties 11... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Neo group“ prašo atmesti... 18. 1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino, kad kai bendrovės... 19. 2. Byloje nenustatyta angliško ir lietuviško darbo sutarties teksto... 20. 3. Kasatorius, išrinktas bendrovės vadovu, turėjo suvokti, kad jo buvimo... 21. 4. DK 129 ir 130 straipsnių ryšys yra aiškus: įspėti darbuotoją dėl... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl darbo sutarties 11 punkto taikymo... 25. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar, atleidžiant... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra... 27. Pagal savo prigimtį darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai... 28. Pagal DK 93, 94 straipsnius darbo sutarties turinys yra jos šalių, t. y.... 29. Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos – būtinosios, taip pat... 30. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ginčo darbo... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės ir jos vadovo... 32. Tačiau tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai... 33. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu dėl sutarties... 34. Kadangi darbo įstatymuose sutarčių aiškinimo taisyklių nenustatyta, tai,... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas,... 36. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija kitų kasaciniame skunde išdėstytų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...