Byla e2A-397-368/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. ir UAB „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo D. J. 394,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 17,27 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini). Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju, nukentėjusiam asmeniui A. K. išmokėta 394,00 Eur draudimo išmoka. Ieškovė, remdamasi UAB „Kelmės vietinis ūkis“ raštu nustatė, kad vanduo liejosi iš (adresu: duomenys neskelbtini) buto vonios patalpose esančių nesandarių kanalizacijos vamzdžių jungčių su sifonu, avarijos šaltinis priklauso šio buto savininkui D. J., todėl jis privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų padarytą žalą.
  1. Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, draudžiamojo įvykio metu, jis jokių remonto darbų savo bute neatliko, vamzdžių nekeitė. Tuo metu, kai įvyko draudiminis įvykis, vyko namo renovacijos darbai, lauke smarkiai lijo, jo buto lubos, būtent to kambario, kuris yra arčiausiai lietvamzdžio, einančio laiptinės koridoriaus sienoje, buvo taip pat aplietos. Koridoriuje buvo išgriauta siena ir atlikti lietvamzdžio sandarinimo darbai. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ darbuotojų prašymu jis išardė savo buto vonios apdailos sienelę, kuri buvo padaryta iš apdailos plytelių. Atvykęs UAB „Kelmės vietinis ūkis“ darbuotojas apžiūrėjo jo vonioje esančius vamzdžius per sienelėje išardytą skylę. Jo vonios patalpoje ant grindų ir po vonia buvo sausa, vandens niekur nebuvo patekėję, betono grindys po vonia sausos. Darbuotojas paminėjo, kad jungtys nesandarios, tačiau jam jokio akto niekas nedavė pasirašyti, jo buto sulietų lubų neapžiūrėjo. Nėra kaltas dėl A. K. apgadintų lubų, todėl nesutiko atlyginti nuostolių.
  1. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad žala, kuri padaryta apliejus jos buto lubas, jai atlygina, šaltinio, iš kurio buvo aplietas butas, ji nurodyti negali, neturi nuomonės, ar butas buvo aplietas iš lietaus kanalizacijos vamzdžio, ar iš viršutinio buto.
  1. Trečiojo asmens UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atstovas nurodė, kad gavus informaciją apie A. K. priklausančio buto užliejimą, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ darbininkai vyko į įvykio vietą. Manė, kad tai galėjo atsitikti dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos vamzdžio, bet paardžius sieną laiptinėje, nustatyta, kad lietaus kanalizacijos vamzdis sausas, jokių vandens praleidimo pėdsakų nerasta. Įmonės santechnikas apžiūrėjęs D. J. buto vonios vamzdžius, nustatė, kad yra nesandarios vamzdžių jungtys po vonia, pro kurias galėjo bėgti vanduo ir užlieti apačioje esantį butą. Buvo atlikti lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarinimo darbai, tačiau ne dėl to, kad tokie sandarinimo darbai buvo būtini, o tik dėl to, kad vamzdis buvo atardytas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  1. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-09-15 atsakovui D. J. priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės buto lubose yra būtent šio įvykio pasekmės. Ieškovė savo teiginius, kad vanduo liejosi iš atsakovo buto grindė tik UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikta informacija, tačiau faktiškai joks vandens nutekėjimas ar liejimasis atsakovo bute iš jam priklausančių objektų, įrengimų nebuvo užfiksuotas. Objektyvių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl buto apžiūros su tikslu nustatyti užliejimo šaltinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovė nepateikė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos apdraustas turtas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), buvo užpiltas – sulietos patalpų 18-1, 18-6, 18-7 apjungtų į vieną lubos iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovui. Duomenų, apie tai, kad ieškovės apdraustos patalpos būtų užpiltos dėl bendrosios inžinerinės įrangos, nėra. Teismo išvados, kad užpylimas galėjo būti dėl lietaus kanalizacijos stovo, yra visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais, nes užpylimo požymių lokalizacija ne ties siena, ties kuria yra lietaus kanalizacijos stovas, o nutolusi, kas įrodo, jog užpylimas galėjo įvykti tik iš atsakovui priklausančio buto.
  1. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nustatyta tvarka negauti.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas netenkintinas

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, aiškinimo ir taikymo. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
  1. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
  1. Remiantis bylos duomenimis, tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir trečiojo asmens A. K. (draudėjo) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, pagal kurią apdraustas būstas, esantis adresu ( - ), naudos gavėjas – A. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. spalio 4 d. pastebėjo, kad savo bute, adresu ( - ), vandens dėmes ant koridoriaus lubų. Ieškovė apskaičiavo buto Nr. 18 savininkei padarytos žalos dydį, išmokėjo 394,00 Eur draudimo išmoką ir reiškia reikalavimą atsakovui D. J., buto Nr. 20 savininkui, kaip už žalos padarymą atsakingam asmeniui.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti tą aplinkybę, kad trečiojo asmens buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, neteisėti veiksmai, ar kitas pavojingas, gadinantis turtą elgesys ar nerūpestingumas. Ieškovė turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovui D. J. priklausančių patalpų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad trečiojo asmens A. K. buto užpylimo židinys buvo virš jo esantis, atsakovui D. J. priklausantis, butas, o ne kiti šaltiniai, kad už padarytą žalą yra atsakingas būtent atsakovas D. J.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė yra preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovo D. J. neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš atsakovo valdomo buto, kad trečiojo asmens A. K. buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog 2015 m. spalio 4 d. atvykę Kelmės vietinio ūkio darbuotojai nusprendė, kad žalos atsiradimo priežastis – nesandarus lietaus kanalizacijos vamzdis laiptinėje); priežastinio ryšio, kad dėl vandens pratekėjimo iš būtent atsakovui D. J. priklausančio buto atsirado turtinė žala, kurią ieškovė prašo priteisti, kad ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
  1. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Visgi, šioje aptariamoje situacijoje ieškovė iš esmės savo reikalavimus remia prielaida ir manymu, kurio iš esmės nepagrindžia kitais įrodymais.
  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas - nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė draudiko subrogacinį reikalavimą ir tokio reikalavimo tenkinimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai