Byla 2A-1523-265/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo - Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo - Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu mamos E. Š. 2013-07-24 sudarytą testamentą, kuriuo 2/3 dalis viso turto, kilnojamojo ir nekilnojamojo, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises, kurio priklausys jos mirties dieną, paliko atsakovui P. Š., o jai paliko 1/3 dalį palikimo.
  2. Nurodė, kad mama testamentą sudarė būdama beveik 93 metų amžiaus, todėl dėl amžiaus ir ligų negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. E. Š. nuo 2008-05-10 dėl demencijos buvo nustatytas Specialus nuolatinės priežiūros poreikis, be to jau tada buvo nustatyti ir kiti susirgimai. 2013-03-12 E. Š. neterminuotai nustatytas Specialusis nuolatinės slaugos poreikis. E. Š. specialiųjų poreikių vertinimo komisija nustatė demenciją pagal Blessedo demencijo 24 balų skalę, taip pat diagnozavo organinę depresiją, senatvinį kurtumą, glaukomas ir senatvines kataraktas, hipertinzinę (širdies ligą) kardiopatiją su staziniu širdies (miokardo) nepakankamumu. E. Š. testamento surašymo metu nebuvo protinga, nesuprato, kaip dalija turtą, ji nebepasirašė pati testamento, o pakviesti liudytojai yra brolio draugai.
  3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nors mama testamento sudarymo metu ir turėjo sveikatos problemų, tačiau jos psichinės sveikatos būklė nebuvo tokio lygio, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. E. Š. iki mirties nebuvo įrašyta į psichiatrinio kabineto įskaitą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas padarė išvadą, kad nors testatorei testamento sudarymo metu buvo nustatyti silpnaprotystės reiškiniai, tačiau ji su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip nori, jei nenustatyta, kad toks elgesys neatitinka jos tikrosios valios ir prieštarauja jos interesams. Teismas nustatė, kad visą turtą ji norėjo palikti sūnui P. Š. su marčia E..
  3. Teismas pažymėjo, kad vien tikimybinės ekspertizės akto išvados, kad dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, gilėjančių silpnaprotystės reiškinių E. Š. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nepakanka daryti išvadai, kad E. Š. testamento surašymo metu buvo neveiksni. Eksperto išvada nėra kategoriška, E. Š. pas medikus lankėsi, buvo gydoma. Iš ją gydžiusių gydytojų V. M. ir V. J. paaiškinimų matosi, kad su E. Š. buvo galima susikalbėti, ji suvokdavo savo veiksmus, pažindavo artimuosius, gydytojus.
  4. Teismas pažymėjo, jog E. Š. norą gyventi su sūnumi ir palikti jam turtą yra išsakiusi ir teismui pateiktuose garso - vaizdo įrašuose, darytuose 2012-06-15 ir 2012-08-25. Apie savo sprendimą turtą palikti sūnui P. Š. testatorė yra sakiusi ir liudytojams Z. J. bei Č. J.. Norą palikti visą turtą sūnui testatorė išsakė ir iškart užėjusi pas notarę D. S. testamento sudarymo metu.
  5. Teismas nustatė, kad testatorė E. Š. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė, jos valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi byloje esančio ekspertizės akto nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvados dalies dėl E. Š. diagnozuoto susirgimo nepaneigė, tačiau pripažino, jog net ir esant tokiai diagnozei bei ekspertų nustatytam negalėjimui dėl ligos pobūdžio suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, ji testamento sudarymo dieną buvo veiksni. Tačiau teismas, padaręs tokią išvadą, jos nepagrindė patikimais įrodymais, nevertino ekspertizės akte nurodytų aplinkybių sąryšyje su kitais objektyviais bylos duomenimis, taip pat nepasisakė ir nevertino ekspertizės akto tiriamosios dalies visų argumentų bei teismo posėdžio metu eksperto D. T. duotų paaiškinimų.
    2. Byloje esantys medicininiai dokumentai bei ekspertų išvada patvirtina ne tik E. Š. psichikos veiklos sutrikimus, bet ir tai, kad atsakovo iniciatyva E. Š. buvo nukreipta pas psichiatrą, o šios aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, kad jam iki pat mamos mirties nekilo jokių abejokių dėl motinos psichinės būsenos. Kaip nepatikimi ir neatitinkantys tikrovės vertintini ir atsakovo kviestų bei teismų apklaustų liudytojų S. G., Z. ir Č. J., N. V., R. M. paaiškinimai apie E. Š. gebėjimą suprasti, suvokti aplinką ir įvykius. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų D. B., G. P., kurios nėra nei vienos iš šalių giminaičiai ar suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimais apie E. Š. suvokimo ir mąstymo sutrikimus.
    3. Teismas taip pat netinkamai vertino ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, kad E. Š. testamento turinyje išreikšta valia palikti 2/3 dalis sūnui ir 1/3 dalį dukrai vertintina kaip artimųjų, t. y. atsakovo ir jo šeimos narių, įtaigos pasekmė. Teismas šią aplinkybę įvertino dvejopai: pripažino atsakovo poveikį testatorės valios suformavimu, kadangi sprendime nurodė, jog atsakovo įtaka pasireiškė būtent dėl 1/3 testatorei priklausančio turto dalies palikimo dukrai G. Š., tačiau kitoje sprendimo dalyje pažymėjo, kad testatorė E. Š. testamentu sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė.
    4. Teismas nevertino dar vienos aplinkybės, susijusios su testatorės valia - iš atsakovo ir liudytojo R. K. D., dalyvavusio pas notarą pasirašant testamentą, paaiškinimų matyti, kad E. Š. išsakė pageidavimą padalinti turtą ne į dvi , o į tris dalis – po lygią dalį sau, sūnui ir dukrai. Teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė, ką reiškė E. Š. išsakytas noras „padalinti“ turtą į tris dalis. Teismas taip pat neįvertino dar vienos svarbios aplinkybės, t. y. kad testamento sudarymas pas notarą buvo inicijuotas ne testatorės.
  2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Šilalės rajono apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktą.
    2. Iš eksperto D. T. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad tyrimų rezultatai yra subjektyvūs, ir kad faktiškai E. Š. sveikatos būklė buvo geresnė, negu nurodoma medicininiuose dokumentuose. Byloje apklausta notarė D. S., patvirtinusi E. Š. 2013-07-24 testamentą, nurodė, kad jai E. Š. veiksnumas nekėlė jokių abejonių, E. Š. į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, todėl notarė ir patvirtino testamentą. Byloje apklausti liudytojai B. D., R. K. D., O. M. patvirtino, kad jie dalyvavo tvirtinant 2013-07-24 E. Š. testamentą ir jiems nekilo abejonių dėl E. Š. veiksnumo, jiems E. Š. atrodė veiksni. Byloje apklausti liudytojai paštininkas R. S., gydytojos V. M., V. J., E. Š. kaimynės D. B., G. P., R. R., Z. J., liudytoja N. V., Č. J., S. Š. patvirtino, kad su E. Š. dauguma atvejų buvo galima susikalbėti buitine kalba, ji pažindavo su ja bendravusius asmenis, pažinojo savo vaikus. Iš į bylą pateiktų garso-vaizdo įrašų taip pat matosi, kad E. Š. pažinojo vaikus, orientavosi aplinkoje.
    3. Liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tai E. Š. buvę kaimynai, E. Š. gydę gydytojai, notarė, kuri patvirtino testamentą. Tokiu būdu, netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymus apie E. Š. sveikatos būklę, sugebėjimą bendrauti su žmonėmis patvirtina ir į bylą pateikti vaizdo-garso įrašai, kiti įrodymai.
    4. 2011-08-26 vaizdo-garso-įrašas, liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Š. ir dukters G. Š. santykiai nebuvo geri, dukra G. Š. skriausdavo senyvą motiną, naudojo prieš ją smurtą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms E. Š. sprendimas sūnui Petrui testamentu palikti didesnę, o dukrai G. Š. mažesnę turto dalį, buvo pagrįstas, logiškas, atitinkantis testatorės valią.

10IV. Apeliacinis skundas tenkintinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  3. Nagrinėjamos bylos dalykas - palikėjos E. Š. 2013-07-24 testamento, pasirašyto kito asmens – O. M., ir patvirtinto Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., atitikimo testatorės tikrajai valiai ir galiojimo nustatymas.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013 ir kt.).
  5. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nes teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi byloje esančio ekspertizės akto nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, civilinėje byloje esančius įrodymus ir medicininius duomenis padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

    12

  7. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3K-3-274-611/2015 ir kt.).
  8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių motina E. Š. sudarė oficialųjį testamentą Šilalės rajono notarų biure, kuriuo 2/3 dalis viso jai priklausančio turto paliko sūnui P. Š., o 1/3 dalį viso turto paliko dukrai G. Š.. 2014-06-09 E. Š. mirė. Mirusiajai E. Š. buvo nustatyta kraujagyslinė demencija - silpnaprotystė. Mirusiosios dukra G. Š., nesutikdama su oficialiuoju testamentu, įrodinėja, jog dėl ligos E. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jos sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas ir teismo psichologė, atlikę teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. 49KL-81, kuriuo nustatė, kad E. Š. psichikos būsena testamento sudarymo metu 2013 m. liepos 24 d. atitiko bendruosius demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus. Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, gilėjančių silpnaprotystės reiškinių E. Š. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Nustatė, kad pagal savo sveikatos būklę negalėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio esmės.
  9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors testatorei testamento sudarymo metu buvo nustatyti silpnaprotystės reiškiniai, tačiau sprendė, kad vien tikimybinės ekspertizės akto išvados, kad dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, gilėjančių silpnaprotystės reiškinių E. Š. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nepakanka daryti išvadai, kad E. Š. testamento surašymo metu buvo neveiksni. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šių reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.
  10. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 49KL-81 duomenimis nustatyta, kad testamento sudarymo dieną (2013-07-24) E. Š. psichikos būsena atitiko bendruosius demencijos kriterijus, jai nustatoma diagnozė: kita kraujagyslinė demencija F01.8. Ekspertizės akte nurodyta, kad nors kraujagyslinės demencijos atveju yra galimi trumpalaikiai ir nežymūs psichinės būsenos svyravimai, priklausomai nuo bendros somatinės asmens būsenos, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus duomenis, nurodančius galimą testamento sudarymo psichopatologinę ir kitų asmenų įtaigos kilmę, medicininėje dokumentacijoje prieš testamento sudarymą ir po jo sudarymo fiksuotus demencijai būdingus E. Š. psichinės veiklos, visų pirma atminties, mąstymo, intelekto, emocijų - valios sferos bei asmenybės, nuskurdimo, lydimo gilėjančių jos kasdieninio buitinio, socialinio, intelektinio funkcionavimo sutrikimų, požymius, tačiau padaryta tikimybinė išvada, kad testamento sudarymo metu 2013-07-24 E. Š. dėl jos tuometinės psichikos būsenos, atitikusios demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus, negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
  11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės akte nurodyta, jog medicininėje dokumentacijoje pirmą kartą blogėjanti E. Š. psichikos būsena užfiksuota šeimos gydytojos 2008-05-08, kuomet paminima bloga atmintis, apsunkinta orientacija, klampus mąstymas, susilpnėjusi fiksacinė atmintis, nesugebėjimas savarankiškai vartoti paskirtus medikamentus. Psichiatro E. Š. buvo konsultuota vieną kartą 2013-02-12 UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centre. Siuntime į NDNT gydytojas psichiatras taip aprašo E. Š. ligos anamnezę ir stebimą psichinę būseną: „Apie 5-6 metai blogėja atmintis, pamiršdavo, kur pasidėjo daiktus, pamiršdavo, kad buvo atėję vaikai į namus. Ypač blogėja paskutiniu metu. Nebesugeba apsirengti, pavalgyti, dažnai pasišlapina į lovą - dedamos sauskelnės. Niekuo nesidomi, aplinka nesidomi, radijos neklauso, TV nežiūri. Objektyviai: veido išraiška liūdna. Kontaktas apsunkintas dėl blogos klausos ir demencijos, dažnai nesupranta, ko klausiama. Mąstymas lėto tempo, mažo produktyvumo. Ryškiai pablogėjusi fiksacinė bei ilgalaikė atmintis. MMSE - 10 balų. Blessedo demencijos skalė - 24 balai. Nuotaikos fonas pažemintas. Interesai riboti. Kritęs energetinis potencialas. Emocijos nebrandžios. Pagrindinė diagnozė: Senatvinė demencija (ryškus pažinimo sutrikimas) (F0 3). Kitos diagnozės: Organinis nuotaikos sutrikimas (F06.33).“ Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nors E. Š. daugiau gydytojo psichiatro nevertinta, toks poreikis yra atžymimas E. Š. medicininėje dokumentacijoje 2013-08-18 ir 2013-09-30. Taigi, išdėstyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visuma išties patvirtina, kad E. Š. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko šis testamentas pripažintinas negaliojančiu.
  12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertizė yra tikimybinė, todėl jos nepakanka daryti išvadai, kad E. Š. testamento surašymo metu buvo neveiksni. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ekspertas pateikė tikimybinę išvadą, tačiau atkreipia dėmesį tai, kad teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs teismo psichiatras ekspertas D. T. paaiškino, jog tikimybinės išvados davimą nulėmė tik viena objektyvi priežastis - tai, kad nebuvo pateikta medicininė dokumentacija, aprašanti testatorės E. Š. psichinę būseną ir psichologinius ypatumus testamento pasirašymo metu, t. y. 2013-07-24 dieną, kai tuo tarpu visa kita medicininė dokumentacija iki testamento sudarymo ir po to, taip pat ir kiti bylos duomenys leido ekspertams daryti neabejotiną išvadą, kad tą dieną (2013-07-24) E. Š. būsena atitiko bendruosius demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus, o dėl tokio susirgimo asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
  13. Minėtos ekspertizės akto išvadoms dėl esminių aplinkybių neprieštarauja ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja D. B., kuri buvo testatorės kaimynė, parodė, kad kol E. Š. pati ūkininkavo ir tvarkėsi, buvo protinga moteris, o paskutiniuosius metus ir krosnies nepasikurdavo, paskutiniu metu ir ją su mama sumaišydavo, vieną kartą buvo pas draugę išlėkusi, kuri iš tiesų yra mirusi. D. B. aiškino, kad ir laiškininkas jai minėjęs, jog su E. Š. nebesusikalba, todėl ji paimdavo sąskaitas ir apmokėdavo, o dukra grąžindavo pinigus. Liudytoja G. P., kuri taip pat buvo testatorės kaimynė, parodė, kad E. Š. kartais prarasdavo atmintį. Liudytoja pasakojo, jog kartą E. Š. aplankius ji pasakojusi, jog užsirakino namuose, nes jai rodėsi, kad vaikai eina po kambarius ir baiminosi, kad jie ko nepaimtų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013-02-14 šeimos gydytoja būtent dėl sūnaus P. Š. išsakytų skundų blogėjančia E. Š. psichine būsena („mama pasiklysta, sumaišo dienas, nesugeba atlikti buities darbų“), išrašė siuntimą pas psichiatrą „dėl įtariamos senatvinės demencijos“. Testatorės šeimos gydytoja V. M. parodė, kad gydytoja psichikos būsenos nenagrinėdavo, tik daugiau žiūrėdavo į bendrą somatinę būklę, o E. Š. pas psichiatrą nukreipė dėl to, kad pastebėjo demencinio sutrikimo simptomus. Gydytoja V. J. parodė, kad su E. Š. teko susidurti, kai ji gydėsi stacionare. Gydytoja nurodė, kad E. Š. išrašymo iš stacionaro metu tapo kontaktiška, žvalesnė, tačiau išliko nepilnai orientuota, neadekvati, ne visada žinodavo, koks metų laikas.
  14. Pirmiau išdėstytos įrodymų visumos nepaneigia ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai paštininkas R. S., gydytojos V. M., V. J., R. R., Z. J., N. V., Č. J., S. Š. patvirtino, kad su E. Š. dauguma atvejų buvo galima susikalbėti buitine kalba. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad minėti liudytojai nenurodė, jog testatorė nesiorientavo aplinkoje ar nesuvokė savo veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad liudytojai neturi specialių žinių įvertinti kito asmens psichinės būklės bei diagnozuoti psichinius susirgimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Š. su dalimi liudytojų matėsi retai. Vien ta aplinkybė, jog daliai testatorės aplinkos žmonių subjektyviai atrodė, kad ji orientuota aplinkoje ir suvokia savo veiksmus dėl savo palikimo paskirstymo, nesudaro pagrindo pagrįstam tvirtinimui, jog testamento sudarymo metu testatorė nesirgo jokiu psichikos sutrikimu ir kad teismo ekspertizės akto, medicininių dokumentų duomenys yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad liudytojų, kurie asmeniniais giminystės ar draugystės ryšiais susiję su ieškove ar atsakovu, parodymai apie E. Š. kasdieninį funkcionavimą, santykius su dukra ir sūnumi yra prieštaringi ir, kaip teisingai pastebėjo ekspertas - iš esmės atkartojantys ieškovės ir atsakovo teiginius, todėl teismui kyla abejonių dėl jų nešališkumo ir patikimumo.
  15. Atsakovas nurodo, jog notarė D. S., patvirtinusi E. Š. 2013-07-24 testamentą patvirtino, kad jai E. Š. veiksnumas nekėlė jokių abejonių, E. Š. į klausimus atsakinėjo pagal prasmę. Pripažintina, kad sprendžiant asmens gebėjimą tinkamai išreikšti savo valią testamento sudarymo metu, svarbus dėmesys tenka notaro byloje duotiems parodymams. Nors notarės D. S. teigimu, jai pabendravus su E. Š. abejonių dėl jos sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti nekilo, tačiau byloje nepaneigtas eksperto paaiškinimas, kad demencijos atveju galimi trumpalaikiai ir nežymūs psichinės būklės svyravimai, priklausomai nuo bendros somatinės asmens būsenos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad trumpas bendravimas su testatore notarei galėjo nesukelti įtarimų dėl testatorės psichikos ligos egzistavimo. Be to, notarė neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę, todėl šiuo atveju neatmestinas ir suklydimo atvejis.
  16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, kad E. Š. testamento turinyje išreikšta valia palikti 2/3 dalis sūnui ir 1/3 dalį dukrai vertintina kaip artimųjų, t. y. atsakovo ir jo šeimos narių, įtaigos pasekmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo įtaka pasireiškė būtent dėl 1/3 testatorei priklausančio turto dalies palikimo dukrai G. Š., tačiau taip pat nurodė, jog testamento sudarymo metu E. Š. pati suformavo valią bei ją išreiškė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikroji motinos valia buvusi visą turtą palikti jam, bet jis nesutikęs su šia jos valia ir aiškinęs motinai, kad reikėtų padalinti į tris dalis. Notarė paliudijo, jog E. Š. iš pradžių teigė norinti visą turtą palikti sūnui, tačiau notarei paklausus apie kitus vaikus, testatorė nurodė, kad norinti sūnui palikti dvi dalis, o dukrai – vieną dalį turto. Atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose užfiksuotą E. Š. mąstymo produktyvumo mažėjimą, klampumą, atminties ir orientacijos sutrikimus, taip pat į bei 2013-02-12 gydytojo psichiatro aprašytą jos tuometinę psichinę būseną, kuri, kaip ekspertas nustatė, atitiko sunkaus pažinimo sutrikimo ir demencijos kriterijus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar E. Š. 2013-07-24 galėjo būti prieinamas sprendimas turtą dalinti į 2/3 ir 1/3 dalis. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog ir paties testamento sudarymą iniciavo pati testatorė. Kadangi testamentas sudarytas jau E. Š. gyvenant pas atsakovą, neatmestina, kad E. Š. galimai buvo įtakota atsakovo sudaryti testamentą.
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad testamento sudarymo metu E. Š. pagal savo sveikatos būklę negalėjo pilnai suvokti sudaromo sandorio esmės ir ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios.
  18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  19. Teisėjų kolegija, patenkinusi ieškinį, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.). Ieškovė sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, patyrė 1 055,76 Eur (II t., b. l. 9, 10, 11) advokato atstovavimo išlaidų, sumokėjo 386,50 Eur už ekspertizę (II t., b. l. 12). Už apeliacinio skundo padavimą ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, patyrė 300 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių(2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 red.), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visa apimtimi. T. y. iš atsakovo priteistina ieškovei 1 824,97 Eur (41,71+1055,76+386,50+41+300). Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai ir eksperto turėtos išlaidos dėl atvykimo į teismą (CPK 96 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 89 str. 4 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybė patyrė 17,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I t. b. l. 2 ir II t. b. l. 2), ir 11,78 Eur dėl teismo psichiatro eksperto atvykimo į teismą, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 29,72 Eur (17,94+11,78).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

14teisėjų kolegija

Nutarė

15panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui P. Š. patenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 24 d. Šilalės rajono notarų biure patvirtintą E. Š., a. k. ( - ) testamentą, notarinio registro Nr. 2 – 3020.

16Priteisti ieškovei G. Š., a. k. ( - ) iš atsakovo P. Š., a. k. ( - ) 1 824,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

17Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š., a k. ( - ) 29,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

182014 m. rugsėjo 4 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus įpėdiniams pagal E. Š., a. k. ( - ) gyvenusios Duomenys neskelbtini., 2013-07-24 sudarytą testamentą, notarinio registro (bylos) Nr. 2-3020, panaikinti.