Byla e2YT-8379-328/2019
Dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas biudžetinė įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjo V. K. (V. K.) atstovui advokatui V. M.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas biudžetinė įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas prašo leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, V. K., gim. ( - ), iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje; atnaujinti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo nustatytą terminą įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5Pareiškime nurodė, jog gimė Rusijoje. Į Lietuvą atvyko ( - ) metais ir nuo to laiko iki dabar gyvena Lietuvoje iki ( - ) m. buvo registruotas ( - ), po to gyveno įvairiose Klaipėdos m. gyvenamosiose vietose,- nedeklaravęs gyvenamosios vietos. Gyvenau su šeima,- sutuoktine ir dukromis, santuoka nutraukta ( - ) metais, kur šiuo metu yra šeima, pareiškėjui nežinoma. Remiantis įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo nuostatomis, užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, siekdami gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Faktas, jog gyveno Lietuvoje iki 1993 metų matyti iš byloje pateiktų įrodymų, o aplinkybę, jog iki šiol gyvena Lietuvoje įrodinės liudytojų pagalba. Kitokia tvarka gauti leidimą nuolat gyventi nėra galimybės. Papildomai nurodė, jog jos pragyvenimo šaltinis – atsitiktinės pajamos. Gavęs asmens dokumentą pradės oficialiai dirbti, mokesčius ar įmokas mokės, kai pradės gauti savas pajamas ar atsiras kitu pagrindu prievolė juos mokėti. Nurodė, jog teisė užsieniečiui, gyvenusiam Lietuvoje iki 1993 m. liepos 01 d., įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išsaugota iki 2004 m. gruodžio 31 d., jis apie tai nieko nežinojo, todėl nustatytu terminu nesikreipė, mano, kad terminas privalėtų būti atnaujintas.

6Suinteresuotas asmuo biudžetinės įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Departamentas) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnyje numatytu atveju. Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreipė dėmesį, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisme turi įrodyti, kad turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje Departamentas neturi. Prašo bylą nagrinėti Departamento atstovui nedalyvaujant.

7Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašo, ginant atstovaujamojo interesus, pareiškimą tenkinti.

8Teismas konstatuoja:

9pareiškimas netenkintinas.

10Bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. (pareiškime nurodoma – V. K. (V. K.)), gim. ( - ) ( - ), ( - ) srt. ( - ) rajono ( - ) kaime, buvo registruotas ( - ), tačiau išvyko (vieta nenurodoma); asmuo išregistruotas be dokumentų Klaipėdos m. VPK; išvykimo lapelis užpildytas 1997 m. birželio 26 d. (el. b. l. 3-4). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie pareiškėją nėra (el. b. l. 6, 90). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Migracijos skyriaus rašte pareiškėjui nurodoma, jog Klaipėdos AVPK Migracijos skyrius turi duomenų apie tai, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje nuo ( - ) iki 1993 m., apie pareiškėjo pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nuo ( - ) iki prašymo pateikimo (( - )) duomenų neturi. Pareiškėjui išaiškinta, jog norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis privalo kreiptis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir kad šuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje (el. b. l. 7).

11Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

12Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis)

13Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

14Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 53 straipsnyje įtvirtinti leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindai, kurio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju.

15Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. gruodžio 31 d., jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje (Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

16Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę pripažino ir suinteresuotas asmuo (CPK 187 straipsnis). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie pareiškėją nėra. Taigi pareiškėjas, tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, turi įrodyti Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas.

17Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

18Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog visuma byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo tikėtinai prielaidai apie pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog aplinkybę, kad iki šiol gyvena Lietuvoje, įrodinės liudytojų parodymais, tačiau duomenų apie asmenis, galinčius paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, nepateikė. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog su pareiškėju nebendravo nuo procesinių dokumentų parengimo momento, su juo susisiekti neturi galimybės. Pareiškėjas civiline byla nesidomi (CPK 13 straipsnis). Nors pareiškėjas nurodė gyvenamosios vietos adresą Klaipėdos mieste, pareiškime nurodė, jog gyvenamąja patalpa naudojasi žodiniu susitarimu, tačiau duomenų apie tai, su kuo toks susitarimas sudarytas nepateikė. Be to, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas jam adresuotos pašto korespondencijos, siųstos pareiškėjo pateiktu gyvenamosios vietos adresu, neatsiėmė, kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas nurodytu adresu faktiškai gyvena (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjas jokių duomenų, sudarančių pagrindą tikėtinai išvadai, jog pareiškėjas šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, turi pragyvenimo šaltinį, moka mokesčius, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Savo ruožtu byloje pateikti duomenys nepaneigia ir/ar nesumažina priešingos prielaidos, jog pareiškėjas galimai neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, t. y. negyvena Lietuvos Respublikoje, taip kaip tai suprantama Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

19Pareiškėjo prašymas atnaujinti Įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą įgyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų apie termino praleidimo priežastis, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

20Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas,

Nutarė

22netenkinti pareiškimo.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. pareiškėjas prašo leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos... 5. Pareiškime nurodė, jog gimė Rusijoje. Į Lietuvą atvyko ( - ) metais ir nuo... 6. Suinteresuotas asmuo biudžetinės įstaiga Migracijos departamentas prie... 7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais... 8. Teismas konstatuoja:... 9. pareiškimas netenkintinas.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. (pareiškime nurodoma – V. K. (V. K.)),... 11. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 12. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato,... 13. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 14. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau... 15. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties"... 16. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iki... 17. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių... 19. Pareiškėjo prašymas atnaujinti Įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą... 20. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams, darytina... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448... 22. netenkinti pareiškimo.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...