Byla e2-1197-433/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei J. K., J. V., atsakovei R. G., atsakovės atstovui advokato padėjėjui K. K., trečiojo asmens atstovams advokatui K. R., J. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Milita“ ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui UAB „Du Dvylika“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis su atsakove 2016 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 10 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti marketingo vadove. Atsakovė 2016 m. spalio 3 d. pateikė ieškovui prašymą atleisti ją iš darbo pačiai prašant nuo 2016 m. spalio 7 d. Tą pačią dieną, 2016 m. spalio 3 d., atsakovės prašymas buvo patenkintas ieškovo vadovo įsakymu ir Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2016 m. spalio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. Nutraukiant Darbo sutartį šalys susitarė, kad atsakovė toliau teiks savo marketingo paslaugas ieškovui, tačiau pas atsakovą nedirbs, o individualios veiklos pagrindu teiks paslaugas pagal ieškovo poreikį bei turės galimybę savo paslaugas teikti ir kitiems asmenims. Šalių susitarimas buvo įformintas 2010 m. spalio 10 d. paslaugų teikimo sutartimi (toliau – Paslaugų sutartis). Ieškovas 2016 m. gruodžio mėnesį nustojo užsakinėti paslaugas pas atsakovę pagal Paslaugų sutartį, kadangi buvo nepatekintas atsakovės teikiamomis paslaugomis, o tiksliau, vengimu jas teikti ir sudarytų susitarimų nevykdymu. Atitinkamai 2016 m. gruodžio mėnesį Paslaugų sutartis faktiškai nutrūko ir ieškovo bei atsakovės bendradarbiavimas pasibaigė. Ieškovas 2017 m. sausio 17 d. netikėtai gavo antstolės B. P. pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą (toliau – Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas esą yra skolingas UAB „Du Dvylika“ 5 448,63 Eur skolos, 15 Eur administracinio mokesčio bei 593,36 Eur antstolio atlygio, viso 6 056,99 Eur. Ieškovui šis Pranešimas ir jame nurodyta informacija buvo didelis netikėtumas, kadangi jokių paslaugų ar prekių iš UAB „Du Dvylika“ ieškovas nebuvo užsakęs ar gavęs, taip pat nebuvo gavęs apmokėjimui jokių sąskaitų. Ieškovas (jo vadovas J. V.) ėmė aiškintis situaciją ir tuomet paaiškėjo, kad atsakovė bendravo su UAB „Du Dvylika“ kaip ieškovo atstovė, ir ieškovo vardu užsakė šioje įmonėje paslaugas. Vėliau tos pačios paslaugos buvo užsakytos kitose įmonėse, apie tai atsakovei buvo žinoma, tačiau apie savo bendradarbiavimą su UAB „Du Dvylika“ atsakovė ieškovo (jo vadovo) iš viso neinformavo, UAB „Du Dvylika“ atsiųstų darbų neperdavė (išskyrus vieną darbą, kurį pateikė kaip savo pačios atliktą ir už kurį gavo atlygį pagal Paslaugų sutartį). Atsakovė savo veiksmus pripažino 2017 m. sausio 24 d. išsiųsdama el. laišką ieškovo vadovui J. V. ir darbuotojai K. M., kuriame nurodė, kad tai yra senos sąskaitos už darbus Clinic212 (UAB „Du dvylika“ prekės ženklas). Atsakovė nurodė, jog „sąskaitos nemažos, tempiau, nes bijojau pasakyti apie jų egzistavimą prie visos finansinės įtampos. Blogai dariau, atsiprašau“. Tuo metu ieškovui tapo žinoma apie UAB „Du Dvylika“ išrašytas PVM sąskaita faktūras: 2016-10-31 Nr. DD1901 (už „Ramunių darbai“ ir „Namas pardavimui darbai“), 2 715,24 Eur sumai bei 2016-11-14 Nr. DD 1917 („Logotipo gamybos darbai“ ir „Strateginio šūkio darbai“), 2 733,39 Eur sumai. Išaiškėjus tokioms aplinkybėms, atsakovė pilnai pripažino, jog ji neturėjo teisės užsakyti darbų iš UAB „Du Dvylika“, šių darbų ji ieškovui neperdavė ir dėl šių priežasčių sutinka reikalaujamą skolą sumokėti pati. Todėl 2017 m. sausio 25 d. laišku ji kreipėsi į antstolę B. P. su prašymu perrašyti skolą fiziniam asmeniui – atsakovei. Atsakovė taip pat paprašė leisti skolą sumokėti dalimis. Ieškovui žinoma, kad 2017 m. sausio 25 d. antstolė B. P. atsiuntė atsakovei pranešimą dėl įmokų už įsiskolinimą atidėjimo, prie kurio buvo pateiktas įmokų mokėjimo grafikas bei prašomi pasirašyti paprastieji vekseliai. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad šis klausimas yra užbaigtas. Tačiau 2017 m. vasario mėnesį ieškovo vadovas sužinojo, kad atsakovė skolos nesumokėjo, o UAB „Du Dvylika“ reikalauja šios skolos sumokėjimo iš ieškovo. Tuo metu susidariusi problema nebuvo išspręsta. Ieškovas 2017-04-21 gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas UAB „Du Dvylika“ ieškinys ieškovui dėl skolos ir su ja susijusių išlaidų. UAB „Du Dvylika“ ieškiniu prašė priteisti iš ieškovo: (1) 5 448,63 Eur dydžio skolą už suteiktas UAB „Milita“ parduodamų objektų reklamos ir logotipo bei šūkio kūrimo paslaugas; (2) 160,76 Eur dydžio palūkanas; (3) 242,00 Eur dydžio patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka; (4) 8 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (5) bylinėjimosi išlaidas. Pagal UAB „Du Dvylika“ ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-21577-599/2017. Iš UAB „Du Dvylika“ ieškinyje išdėstytų argumentų bei prie ieškinio pridėtų įrodymų ieškovas sužinojo, jog nuo 2016 m. spalio mėn. (kuomet atsakovė jau nedirbo pas ieškovą, tačiau teikė paslaugas Paslaugų sutarties pagrindu) atsakovė, neturėdama jokių įgalinimų, net neinformavusi ieškovo vadovo ar kito asmens, nederinusi nei užsakymų, nei kainų, susitarė su UAB „Du Dvylika“ dėl paslaugų, derino šių paslaugų teikimą ir gavo atliktų paslaugų rezultatą. PVM sąskaitos – faktūros už paslaugas taip pat buvo išsiųstos tiesiogiai atsakovei. Atsakovė melavo UAB „Du Dvylika“, kad šios sąskaitos tuoj bus apmokėtos, nors ieškovui (vadovui, buhalterijai ar bet kokiam ieškovo darbuotojui) ji šių sąskaitų neperdavė ir net neinformavo apie tokių sąskaitų egzistavimą. Ieškovas, įvertinęs UAB „Du Dvylika“ ieškinyje pateiktus argumentus bei pridėtus įrodymus, taip pat pabendravęs su UAB „Du Dvylika“ atstovais ir sužinojęs detalesnę informacija apie buvusią situaciją, įvertino, kad nėra tikslinga tęsti ginčo su UAB „Du Dvylika“, kadangi teisiškai ieškovas būtų pripažintas atsakingu už UAB „Du Dvylika“ sąskaitų apmokėjimą, o UAB „Du Dvylika“ ieškinys būtų patenkintas. Dėl to buvo nuspręsta su UAB „Du Dvylika“ kilusį ginčą užbaigti taikiai bei taip išvengti dar didesnių išlaidų. Ieškovas ir UAB „Du Dvylika“ 2017 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Ši Taikos sutartis buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuriai įsiteisėjus civilinė byla buvo nutraukta. Taikos sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti UAB „Du Dvylika“ 4 904 Eur už trečiojo asmens atliktus darbus, 242 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka ir 1000 Eur, plius PVM – viso 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 6 356 Eur. Taikos sutartimi UAB „Du Dvylika“ atsisakė nuo visų likusių reikalavimų ieškovui, tai yra, nuo reikalavimo priteisti 544,63 Eur už atliktus darbus, reikalavimo priteisti 160,76 Eur palūkanas bei reikalavimo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovo trečiajam asmeniui sumokėta suma yra ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Dėl to jis kreipiasi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 356 Eur, kurie atsirado dėl atsakovės toliau nurodomų neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovas patyrė ir kitus nuostolius dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra, teisines išlaidas ginče su UAB „Du Dvylika“ bei su atsakove. Paaiškina, kad 2017 m. vasario 24 d. atsakovė, atstovaujama advokato J. V., pateikė ieškovui pretenziją dėl tariamai nesumokėto atlygio pagal Paslaugų sutartį, kuria pareikalavo sumokėti 2 250 Eur už tariamai suteiktas paslaugas. Ieškovas per savo atstovą advokatų kontorą „Sorainen ir partneriai“ 2017 m. kovo 13 d. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, jog už visas atsakovės suteiktas paslaugas yra pilnai atsiskaityta, be to, paaiškėjo, kad atsakovė vykdydama Paslaugų sutartį padarė nuostolių atsakovui. Atsakyme į pretenziją buvo nurodyta, kad atsakovė turi galimybę dalyvauti ginčo su UAB „Du Dvylika“ sprendime, kadangi visos UAB „Du Dvylika“ sumokėtos sumos bus laikomos ieškovo nuostoliais, kurių atlyginimo ieškovas prašys iš atsakovės. Po atsakymo į pretenziją išsiuntimo ieškovo atstovė el. paštu gavo atsakovės atstovo patvirtinimą, jog atsakymas gautas, tačiau daugiau jokio kontakto iš atsakovės ar jos atstovo nesulaukė. Ieškovas už teisines paslaugas ginče su UAB „Du Dvylika“ ir su atsakove (atsakant į jos nepagrįstą reikalavimą sumokėti atlygį už nesuteiktas paslaugas) sumokėjo advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ 1 829,52 Eur, PMV sąskaitos – faktūros pridedamos. Ši suma taip pat yra laikytina ieškovo nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovė. Viso dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 8 185,52 Eur (6 356 Eur + 1 829,52 Eur) nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė ne tik pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paslaugų sutartį (atliko veiksmus, kurių atlikti nebuvo įgaliota, nuslėpė šį faktą nuo ieškovo, vėliau neperdavė paslaugų rezultato ir sąskaitų), tačiau elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai (nesirūpino, kad susidariusi situacija būtų kuo greičiau išspręsta, laiku neinformavo ieškovo ir taip užkirto kelią galimybei atsisakyti nuo UAB „Du Dvylika“ paslaugų, nepadėjo ieškovui ginče su UAB „Du Dvylika“ ir pan.). Atsakovė pripažino savo neteisėtus veiksmus, buvo sutikusi sumokėti UAB „Du Dvylika“ reikalaujamą sumą, tačiau tokių įsipareigojimų neįvykdė. Dėl to ieškovo patirta žala dar labiau padidėjo. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Pirma, atsakovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir priėmė sprendimus bei atliko veiksmus, kurių neturėjo teisės priimti ar atlikti. Nors atsakovė buvo Marketingo vadove, o vėliau su ja buvo sudaryta Paslaugų sutartis rinkodaros veiksmams, jokiais susitarimais, sprendimais ar kitais veiksmais ieškovas nebuvo suteikęs atsakovei įgalinimų sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, tartis dėl paslaugų užsakymo, kainų, priimti atliktas paslaugas ir pan. Atsakovė savavališkai ieškovo vardu užsakė paslaugas pas UAB „Du Dvylika“ ne tik iš anksto to nesuderinusi su ieškovu (įmonės vadovu), tačiau dargi niekada apie tokių paslaugų užsakymą neinformavo. Ieškovas apie UAB „Du Dvylika“ paslaugas sužinojo tik iš antstolio gauto pranešimo. Pažymi, kad ieškovas pas UAB „Du Dvylika“ užsakė paslaugas, kurias faktiškai turėjo atlikti ji pati. Kitaip tariant, vietoj to, kad dirbtų darbą, kuriam buvo pasamdyta ir už kurį gavo atlygį pati, atsakovė šio darbo nedirbo, o pasamdė jam atlikti kitus asmenis – UAB „Du Dvylika“. Kaip ieškovui tapo žinoma iš UAB „Du Dvylika“ pateiktų dokumentų ir atsakovės siųstų el. laiškų, atsakovė su UAB „Du Dvylika“ pradėjo bendrauti 2016 m. rugsėjo mėn., dar dirbdama pas ieškovą pagal Darbo sutartį (2016 m. rugsėjo mėn. el. laiškai). Iš šių laiškų matyti, kad atsakovė iniciavo susitikimą ir netgi siuntė kažkokią sutartį UAB „Du Dvylika“ (apie kurią ieškovui nieko nėra žinoma). Tačiau 2016 m. spalio 4 d. pasibaigus Darbo sutarčiai (ir net nesant pasirašytai Paslaugų sutarčiai), atsakovė ir toliau bendravo su UAB „Du Dvylika“ atstovais nuslėpdama, kad ji nebedirba pas ieškovą (2016 m. spalio mėn. el. laiškai). Atsakovė aktyviai užsakinėjo darbus ir bendravo su UAB „Du Dvylika“ atstovais. Antra, atsakovei buvo žinoma, kad jokia sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nėra sudaryta, ir nėra jokio teisinio pagrindo užsakyti kokias nors paslaugas iš UAB „Du Dvylika“ ieškovo vardu. Trečia, atsakovė slėpė nuo ieškovo užsakomas paslaugas, niekuomet nekomunikavo su ieškovu dėl tikslaus atitinkamų darbų poreikio, nederino atliktų darbų ar jų kainų su ieškovu, vienašališkai sprendė dėl jų kokybės ir priėmimo. Ketvirta, atsakovė neperdavė iš UAB „Du Dvylika“ gautų paslaugų rezultato ieškovui, nors, kaip paaiškėjo iš UAB „Du Dvylika“ ieškinio, šis rezultatas atsakovei buvo pateiktas (tai patvirtina prie UAB „Du Dvylika“ ieškinio pridėti el. laiškai). Penkta, atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. gavo UAB „Du Dvylika“ PVM sąskaitas – faktūras, tačiau jų ieškovui neperdavė, o jas tyčia nuslėpė. Šešta, atsakovė nuolat melavo UAB „Du Dvylika“ apie tai, kad šios įmonės sąskaitos bus greitai apmokėtos, esą ji pasiteiraus buhalterijoje kodėl viskas taip užtruko ir pan., ką patvirtina susirašinėjimas el. laiškais. Dar daugiau – atsakovė teigė UAB „Du Dvylika“ esą su vadovais yra suderintas sąskaitų apmokėjimas, nors ieškovo vadovas apie tas sąskaitas nieko nežinojo (kaip ir apskritai apie UAB „Du Dvylika“ suteiktas paslaugas). Septinta, vėliau paaiškėjo, kad tuos pačius darbus, kuriuos atsakovės užsakymu atliko UAB „Du Dvylika“, tuo pačiu metu ieškovui atliko kitos įmonės: J. V., ir UAB „Spalvų projektai“. Pažymi, kad tik vėliau ieškovas suprato, kad šiuos darbus turėjo atlikti pati atsakovė, ji už tai gavo atlygį. Tačiau atsakovė suklaidino ieškovą, ir ieškovas buvo priverstas apmokėti kitų asmenų pateiktas sąskaitas. Su J. V. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl grafinio dizaino kūrimo paslaugų, už paslaugų suteikimą ieškovui apmokėjimui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros bendrai 1 700 Eur sumai. UAB „Spalvų projektai“ atliko su Ramunių butų projektu susijusius darbus, už kuriuos ieškovas pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo 607,42 Eur. Ypatingą atsakovės nesąžiningumą, leidžiantį teigti, jog ji žalą ieškovui padarė tyčia, rodo tai, jog su J. V. dėl darbų atlikimo bendravo būtent pati atsakovė. Taigi, atsakovė ne tik žinojo, kad paslaugas, analogiškas jos užsakytosioms pas UAB „Du Dvylika“, atliks kitas asmuo, tačiau dargi pati rūpinosi šių paslaugų gavimu iš to asmens. Aštunta, atsakovė pripažino savo neteisėtus veiksmus prašydama antstolio perkelti UAB „Du Dvylika“ skolą asmeniškai jai, sutikdama, kad būtent dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovas gavo reikalavimą iš UAB „Du Dvylika“ apmokėti sąskaitas. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 8 185,52 Eur tiesioginius nuostolius (žalą): 6 356 Eur išlaidų UAB „Du Dvylika“ ir 1 829,52 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“. Ieškovo patirta žala yra pagrįsta PVM sąskaitomis – faktūromis bei teismo patvirtinta Taikos sutartimi, taigi, ieškovas pagrindė žalos faktą ir dydį. Pažymi, kad ieškovui pavyko susitarti su UAB „Du Dvylika“ dėl nuolaidos ir Taikos sutartimi buvo suderėta mažesnė atlygintina suma. Pasirašydamas Taikos sutartį ieškovas išvengė ženkliai didesnių išlaidų. Nors atsakovė buvo informuota apie UAB „Du Dvylika“ pretenzijas, ji nepasinaudojo savo teise dalyvauti šio ginčo sprendime. CK 6.251 straipsnis numato visiško nuostolių atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad visiško nuostolių atlyginimo principas laikomas vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų ir reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visus ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas patyrė žalą tik dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtais nuostoliais. Jeigu atsakovė neturėdama įgalinimų nebūtų užsakiusi paslaugų pas UAB „Du Dvylika“, ieškovas nebūtų patyręs nei išlaidų šiai įmonei, nei išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jeigu atsakovė būtų iš karto ar bent jau šių darbų eigoje informavusi ieškovą apie tai, kad ji užsakė darbus pas UAB „Du Dvylika“, ieškovas būtų turėjęs galimybę atsisakyti šio užsakymo, ir taip išlaidos būtų ženkliai mažesnės. Dar daugiau – jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovą apie atliktas UAB „Du Dvylika“ paslaugas, ieškovas šių paslaugų nebūtų užsakęs pas kitus trečiuosius asmenis, taigi, būtų pasinaudojęs UAB „Du Dvylika“ paslaugų rezultatu ir nebūtų patyręs išlaidų kitiems tretiesiems asmenims. Pažymi, kad ieškovas savo veikloje („Ramunių namų“ projekte) panaudojo kaip vėliau paaiškėjo UAB „Du Dvylika“ sukurtą šūkį (Įženkite namo), tačiau ieškovas buvo įsitikinęs, kad šį šūkį sukūrė atsakovė teikdama marketingo paslaugas pagal Paslaugų sutartį, už ką ji gavo atlygį (taip nurodė pati atsakovė). Kadangi už šį šūkį ieškovas atlygį sumokėjo atsakovei, UAB „Du Dvylika“ sumokėta suma yra ieškovo nuostoliai. Ieškovo vertinimu, atsakovės kaltė yra akivaizdi, kuri pasireiškė dideliu nerūpestingumu ir tyčia. Atsakovė žinojo, kad ji yra neįgaliota užsakyti paslaugų pas UAB „Du Dvylika“, apie tokį užsakymą ji Ieškovo neinformavo, užsakymo apimties, kainos ir kitų dalykų nederino. Vėliau atsakovė tyčia neperdavė ieškovui UAB „Du Dvylika“ suteiktų paslaugų rezultatų, slėpė juos nuo ieškovo, pati komunikavo su kitais paslaugų teikėjais. Taigi, atsakovė suprato, kad Ieškovas neturi pagrindo mokėti už UAB „Du Dvylika“ paslaugas, kurių neužsakė ir negavo, tačiau informacijos ieškovui ir toliau neteikė. Atsakovė tyčia melavo UAB „Du Dvylika“ atstovams apie tariamai buhalterijai apmokėjimui perduotas sąskaitas, suderinimą su vadovu apie šių sąskaitų apmokėjimą. Tikėtina, kad atsakovė taip elgėsi siekdama kaip įmanoma labiau atitolinti tiesos paaiškėjimą, tai yra, momentą, kada ieškovas ir UAB „Du Dvylika“ sužinos apie tai, kad atsakovė neturėjo teisės užsakyti paslaugų ir šių paslaugų ieškovas negavo. Prašo priteisti iš atsakovės R. G. ieškovo UAB „Milita“ naudai 8 185,52 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumokėtą žyminį mokestį (184 Eur) bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad, kaip teigia pats ieškovas, jis su atsakove 2016 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 10 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti marketingo vadove. Vėliau, 2016 m. spalio 3 d. atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2016 m. spalio 7 d. Tą pačią dieną ieškovo vadovas įsakymu patenkino atsakovės prašymą ir darbo sutartis nuo 2016 m. spalio 7 d. buvo nutraukta. Atsakovė su ieškovu 2016 m. spalio 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią susitarė, jog atsakovė ir toliau ieškovui teiks marketingo paslaugas, tuo pačiu turėdama galimybę teikti savo paslaugas ir kitiems asmenims. Ieškovas teigia, jog UAB „Du Dvylika“ (toliau – trečiasis asmuo) pradėjo teikti savo paslaugas tik nuo 2016 m. spalio mėnesio, kuomet atsakovė jau nebedirbo ieškovo įmonėje. Taip pat ieškovas teigia, kad apie tai, jog atsakovė bendradarbiauja su trečiuoju asmeniu jam nebuvo žinoma. Tačiau šie ieškovo argumentai yra klaidinantys. Trečiojo asmens 2017-04-05 pateiktame ieškinyje Vilniaus miesto apylinkės teismui, 4 ieškinio punkte, nurodyta, jog dėl paslaugų teikimo ir apimties 2016-09-21 įvyko susitikimas su UAB „Milita“ direktoriumi J. V., kuriame taip pat dalyvavo UAB „Milita“ marketingo vadovė R. G., kiti skolininko darbuotojai, taip pat UAB „Du Dvylika“ vadovė J. P., projektų vadovė A. V. ir strategas V. V.. Kaip teigiama 2017-04-05 ieškinyje, 2016-06-21 susitikimo metu įmonės prisistatė viena kitai ir aptarė paslaugas, kurias UAB „Milita“ užsakė iš UAB „Du Dvylika“. Remiantis išdėstytu argumentu, ieškovas klaidingai nurodo, jog atsakovė nuo 2016 m. spalio mėnesio, neturėdama jokių įgalinimų, neinformavusi ieškovo vadovo ar kito asmens, nederinusi nei užsakymų, nei kainų, susitarė su trečiuoju asmeniu dėl paslaugų, derino šių paslaugų teikimą ir gavo atliktų paslaugų rezultatą. Ieškovas žinojo apie planus bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, kaip minėta, ieškovo vadovas J. V. pats dalyvavo susitikime su trečiojo asmens atstovais, kartu derino paslaugų teikimo sąlygas. Kaip teigiama ieškinyje, 2016 m. spalio 10 d. paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta nutraukiant darbo sutartį, t. y. buvo susitarta, kad atsakovė toliau teiks savo marketingo paslaugas ieškovui, tačiau pas ieškovą nedirbs. Taigi po 2016 m. rugsėjo 21d. įvykusios susitikimo su trečiuoju asmeniu ir atsakovei pradėjus teikti paslaugas ieškovui pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, atsakovė toliau tęsė savo darbą, kurį iki 2016 m. spalio 7 d. atliko pagal galiojusią darbo sutartį. Taip pat pabrėžia ir tai, kad 2016 m. spalio 10 d. sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovės, 4.1. punkte, paslaugos teikėjas (R. G.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį teikti paslaugas užsakovui (UAB „Milita“). Toliau sutartyje nėra apibrėžta nei kokiu būdu, nei kokiomis komunikavimo priemonėmis yra užsakomos paslaugos iš atsakovės. Todėl vadovaudamasi tarp šalių susiklosčiusia praktika darbo santykių metu atsakovė ir toliau kiekvieną mėnesį teikė ieškovui paslaugas pagal savo kaip marketingo vadovės specialistės kompetenciją, tęsė iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo pradėtus projektus ieškovo naudai. Taigi, vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus pagal 2016 m. spalio 10 d. paslaugų teikimo sutartį atsakovė bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu, užsakinėjo paslaugas, susijusias su ieškovo logotipo bei šūkio kūrimu, taip pat parduodamų objektų reklamos kūrimu, t. y. atsakovė veikė tik ieškovo naudai, o ne siekdama padaryti ieškovui žalos. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė neva pripažino savo veiksmus kaip neteisėtus, kuomet 2017 m. sausio 24 d. išsiuntė laišką ieškovo vadovui J. V. ir darbuotojai K. M., kuriame nurodė, kad tai yra senos sąskaitos už darbus su Clinic212 (UAB „Du Dvylika“), su kuriais bendradarbiavimą atsakovė sustabdė kai nesisekė suderinti darbų (tai akivaizdžiai matyti iš laiškų tarp R. G. ir A. V., kuriuos pateikia ieškovas kaip priedus prie ieškinio), o taip pat ir paslaugų teikimo kaina buvo per didelė. Tame pačiame laiške atsakovė pripažįsta, kad negerai pasielgė, jog nepranešė apie išrašytas sąskaitas, nes tuo metu buvo susiklosčiusi sudėtinga finansinė situacija ieškovo įmonėje ir ji nenorėjo dar labiau pabloginti jos. Tačiau šio laiško jokiu būdu negalima traktuoti kaip atsakovės pripažinimo, kad jos veiksmai buvo neteisėti. Negana to, ieškovas teigia, kad atsakovė pilnai pripažino, jog ji neturėjo teisės užsakyti darbų iš trečiojo asmens, jokių darbų ieškovui ji neperdavė ir dėl šių priežasčių sutinka reikalaujamą skolą sumokėti pati. Tokį teiginį ieškovas grindžia tuo, kad 2017 m. sausio 25 d. atsakovė el. laišku antstolės B. P. pasiteiravo, ar yra galimybė juridinio asmens skolą perrašyti fiziniam asmeniui, kokia to procedūra ir ar būtų galima tokiu atveju skolą grąžinti dalimis. Ieškovas šį el. laišką (jį prideda prie ieškinio) traktuoja kaip prašymą perrašyti skolą fiziniam asmeniui, t. y. atsakovei, o taip pat kaip prašymą leisti skolą sumokėti dalimis. Ieškovas tokiu savo teiginiu akivaizdžiai perinterpretuoja laiško turinį savo naudai. Atsakovė šiuo el. laišku pateikė antstolei B. P. klausimus, ar tokia procedūra išvis įmanoma ir kokia būtų tokios procedūros tvarka. Jokio oficialaus rašto / prašymo, kurį atsakovė būtų pateikusi antstolei B. P. nėra, kadangi atsakovė tokio rašto / prašymo niekada ir neteikė. Negana to, kad atsakovė nepateikė jokio rašto / prašymo ar kitokio jos valią tiesiogiai išreiškiančio dokumento, kad ji prisiima sumokėti ieškovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui, atsakovė 2017 m. sausio 25 d. gavo pranešimą iš antstolės B. P. kontoros (( - )) dėl įmokų už įsiskolinimą atidėjimo, įsiskolinimų grąžinimo grafiką, o taip pat du neprotestuotinus vekselius (Paprastasis vekselis Nr. T-17-9/170117/1; Paprastasis vekselis Nr. T-l7-9/170117/2) (ieškovas minėtus dokumentus prideda prie ieškinio). Pažymi, jog nei vienas iš minėtų vekselių nepasirašyti atsakovės parašu, atsakovė nėra išreiškusi valios dėl tokio vekselio sudarymo ir, kaip jau minėta, atsakovės 2017 m. sausio 25 d. el. laiškas su paklausimais antstolei B. P. negali būti traktuojamas kaip prašymas perrašyti ieškovo skolą atsakovės vardu. Ieškovas taip pat teigia, kad jis niekada negavo darbų, kuriuos atliko trečiasis asmuo. Tačiau tai yra klaidinga informacija, kadangi ieškovas vieną iš tų atliktų darbų net panaudojo savo parduodamų objektų internetinėje reklamoje. Tai yra nurodoma ir trečiojo asmens 2017-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje, kuris jau minėtas anksčiau. UAB „Du Dvylika“ sukūrė Ramunių gyvenvietės, kurioje esančius butus pardavinėja ieškovas, reklamą, kurią ieškovas ir panaudojo savo parduodamų objektų internetinėje reklamoje. Tad remiantis šiais faktais, ieškovas klaidingai teigia, jog niekada nepriėmė ir nenaudojo jokio trečiojo asmens atliktų darbų rezultato. Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimai atlyginti 8 185,52 Eur žalą (nuostolius), kurią sudaro: pagal sudarytą taikos sutartį tarp UAB „Milita“ ir UAB „Du Dvylika“ civilinėje byloje Nr. e2-21577-599/2017 įsipareigojimas apmokėti: 4 904 Eur skolą (vietoj 5 448,63 Eur); 242 Eur UAB „Du Dvylika“ patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka; 1 000 Eur + PVM (viso – 1 210 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; už teisines paslaugas sumokėta 1 829,52 Eur suma advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ ginče su UAB „Du Dvylika“ ir atsakant į R. G. pretenziją; Yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismo prašo ieškovo UAB „Milita“ reikalavimą priteisti iš R. G. 8 185,52 Eur dydžio žalą bei bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės teisinių pasekmių jo interesams, todėl mano, jog pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, ieškinys yra tenkintinas. Taip pat pažymėjo, kad trečiojo asmens atstovai bendravo su UAB „Milita“ darbuotoja, prisistačiusia R. G. dėl darbų, susijusių su UAB „Milita“ (naudojančia prekės ženklą REMAX). R. G. pateikė trečiojo asmens darbuotojams užsakymus, juos derino ir t. t., o trečiasis asmuo užsakytus darbo atliko ir perdavė (išsiuntė el. paštu) R. G.. Be pradinių susitikimų, jau vykdant užsakymus su jokiais kitais UAB „Milita“ darbuotojais ar atstovais bendraujama nebuvo. Dėl egzistavusių faktinių aplinkybių, buvome įsitikinę, jog R. G. veikė įmonės naudai pagal jos įgalinimus. Apie tai, kad, kaip nurodyta ieškinyje, R. G. nuo 2016-10-07 nebebuvo ieškovo darbuotoja ir neturėjo įgalinimų veikti UAB „Milita“ vardu, sužinojo tik pareiškę pretenzijas UAB „Milita“ dėl neapmokėtų sąskaitų. Patvirtina, kad R. G. nuolat teigė trečiojo asmens darbuotojams, jog trečiojo asmens išrašytos sąskaitos yra pateiktos į buhalteriją apmokėjimui, R. G. esą rūpinasi jų apmokėjimu ir šios sąskaitos nedelsiant bus apmokėtos. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo papildomai į ieškovo vadovybę nesikreipė, nes tikėjo R. G. teiginiais. Tik R. G. ėmus vengti kontaktų, pateikė pretenziją ieškovui ir tuomet UAB „Milita“nurodė, kad apie UAB „Du Dvylika“ suteiktas paslaugas nieko nežinojo. Kadangi UAB „Milita“ ir R. G. tarpusavio santykiai negali turėti įtakos UAB „Du Dvylika“ teisėms ir pareigoms, o UAB „Du Dvylika“ visus R. G. užsakytus darbus atliko, trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Milita“ priteisimo. Kaip nurodyta ieškinyje, ši byla baigėsi taikos sutartimi, UAB „Du Dvylika“ sutikus padaryti atitinkamas nuolaidas. Prašo bylą nagrinėti teismo posėdžiuose nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

8Teismo posėdžio metu atsakovė R. G. bei jos atstovas advokato padėjėjas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovai iš esmės palaikė ieškovo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

10Ieškinys atmestinas.

11Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti marketingo vadove. Pareiginės instrukcijos, kurioje būtų tiksliai nurodytos atsakovės darbo funkcijos, UAB „Milita“ nebuvo. Atsakovė 2016 m. spalio 3 d. pateikė ieškovui prašymą atleisti ją iš darbo pačiai prašant nuo 2016 m. spalio 7 d. Tą pačią dieną ieškovo vadovas įsakymu patenkino atsakovės prašymą ir darbo sutartis nuo 2016 m. spalio 7 d. buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovė su ieškovu 2016 m. spalio 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią susitarė, jog atsakovė ir toliau ieškovui teikė marketingo paslaugas.

12Ieškovas tvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jis nustojo užsakinėti paslaugas pas atsakovę pagal minėtą Paslaugų sutartį ir sutartis faktiškai nutrūko, ieškovo bei atsakovės bendradarbiavimas pasibaigė. Tačiau 2017 m. sausio 17 d. ieškovas netikėtai gavo antstolės B. P. pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas esą yra skolingas UAB „Du Dvylika“ 5 448,63 Eur skolos, 15 Eur administracinio mokesčio bei 593,36 Eur antstolio atlygio, viso 6 056,99 Eur. Tvirtina, kad jam šis pranešimas buvo didelis netikėtumas, nes jokių paslaugų ar prekių iš UAB „Du Dvylika“ neužsakė, taip pat negavo ir sąskaitų apmokėjimui. Ieškovo vadovas J. V. išsiaiškino, kad atsakovė bendravo su UAB „Du Dvylika“ kaip ieškovo atstovė, ir ieškovo vardu užsakė šioje įmonėje paslaugas.

13Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Du Dvylika“ 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Milita“ dėl 5 448,63 Eur skolos, 160,76 Eur palūkanų, 242,00 Eur dydžio patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-21577-599/2017. Šioje byloje šalys 2017 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas, nustatęs, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė taikos sutartį patvirtinti bei civilinę bylą Nr. e2-21577-599/2017 nutraukti. Šioje vietoje, be kita ko, pažymėtina, kad taikos sutarties 1.2 punktu, atsakovas UAB „Milita“ įsipareigojo sumokėti ieškovui UAB „Du Dvylika“ 4 904 Eur už ieškovo atliktus darbus (a punktas); 242 Eur ieškovo išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (b punktas); 1 000 Eur, plius PVM – iš viso 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (c punktas). Taikos sutarties 1.4 punktu šalys sutarė, kad šios Taikos sutarties 1.2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sumos, iš viso – 1 452 Eur bus sumokėtos per 7 dienas po to, kai atsakovas (UAB „Milita“) gaus mokėjimų iš R. G. pagal pateiktą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šalys susitaria, kad R. G. atliekant mokėjimus dalimis, pirmąją eile bus padengtos ieškovo (UAB „Du Dvylika“) patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ginče su R. G. (jei tokio būtų), bet ne daugiau kaip 1 500 Eur. Antrąją eile iš R. G. sumokėtų įmokų bus mokama pagal šios Taikos sutarties 1.2 punkto b ir c papunkčius iki pilno šių sumų sumokėjimo. Taikos sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo pateikti ataskaitą apie R. G. atsakovui atliktus mokėjimus, o atsakovas įsipareigoja tokią ataskaitą pateikti per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo. Tačiau į šią, nagrinėjamą, bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas UAB „Milita“ iki šio ieškinio padavimo teismui dienos būtų gavęs kokių nors mokėjimų iš R. G. (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21577-599/2017, kuria patvirtinta ieškovo UAB „Du Dvylika“ ir atsakovo UAB „Milita“ pasirašyta taikos sutartis akivaizdžiai turi įtakos R. G. teisėms bei pareigoms (Taikos sutarties 1.4 p., 1.5 p., 1.9 p., 1.10 p., 1.11 p.), tačiau ji net nebuvo patraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-21577-599/2017. Tarp ieškovo UAB „Du Dvylika“ ir atsakovo UAB „Milita“ sudarytos Taikos sutarties 1.3. punkte buvo nustatyta, kad 4904,00 Eur sumą UAB „Milita“ turi sumokėti UAB „Du dvylika“ iki 2017 m. rugsėjo 30 d., teismui nepateikta jokių įrodymų, kad minėta suma UAB „Du Dvylika“ yra sumokėta (CPK 178 str.). Nors trečiojo asmens atstovai tvirtino, kad aukščiau minėta suma yra sumokėta, teismas tokius trečiojo asmens atstovų paaiškinimus vertina kritiškai, atsižvelgiant į patvirtintos taikos sutarties 1.9. punkto sąlygas, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Du Dvylika“ ir UAB „Milita“ faktiškai susitarė kartu veikti prieš R. G..

14Pažymėtina, kad aukščiau minėta 2016 m. spalio 10 d. Paslaugų sutarties 1 skyriuje nustatyta, jog paslaugos (kurias, remiantis šia sutartimi, tiekia R. G. UAB „Milita“) reiškia: nekilnojamojo turto biuro veiklos rinkodaros veiksmų strateginį planavimą, reklamos plano sudarymą ir įgyvendinimą. Papildomos paslaugos reiškia: konsultacijos ir mokymai apie nekilnojamojo turto brokerio savireklamą, įvaizdžio formavimą ir tarpininkavimo paslaugų pardavimo skatinimą. Konfidenciali informacija reiškia šios sutarties turinį, taip pat visą rašytinę ir žodinę informaciją, gautą derybų metu iki šios sutarties sudarymo, taip pat šios sutarties vykdymo metu. Rašytinė ir žodinė informacija apima ir paslaugų teikimo metu sužinotą informaciją apie užsakovo vykdomus projektus, strategiją, taip pat duomenis apie užsakovo kasdienę veiklą, kuri nėra prieinami viešai. Šalys taip pat sutarė, jog paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paslaugas, o užsakovas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 2.1 punktas).

15Taigi byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, užsakydama paslaugas pas trečiąjį asmenį, turėjo tam ieškovo įgaliojimus, bei, ar ji yra atsakinga už, ieškovo teigimu, jo patirtų 8 185,52 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

16Atsakovė teigia, kad dėl paslaugų teikimo ir apimties 2016 m. rugsėjo 21 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovo UAB „Milita“ direktorius J. V., tuometinė UAB „Milita“ marketingo vadovė R. G., kiti skolininko darbuotojai ir UAB „Du Dvylika“ vadovė J. P., projektų vadovė A. V. bei strategas V. V.. Šio susitikimo metu įmonės prisistatė viena kitai ir aptarė paslaugas, kurias UAB „Milita“ užsakė iš UAB „Du Dvylika“. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-21577-599/2017 pagal ieškovo UAB „Du Dvylika“ ieškinį atsakovui UAB „Milita“ dėl skolos priteisimo ieškovo pateiktame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, o būtent, minėtame ieškinyje nurodoma, jog „Dėl paslaugų ir apimties 2016-09-21 įvyko susitikimas su atsakovo (UAB „Milita“) direktoriumi J. V., kuriame taip pat dalyvavo atsakovo (UAB „Milita“) marketingo vadovė R. G., kiti skolininko (UAB „Milita“) darbuotojai, taip pat ieškovo (UAB „Du Dvyllika“) vadovė J. P., ieškovo (UAB „Du Dvylika“) projektų vadovė A. V. ir strategas V. V.. Susitikimo metu įmonės prisistatė viena kitai ir aptarė paslaugas, kurias atsakovas (UAB „Milita“) užsakė iš ieškovo (UAB Du Dvylika“). Paslaugos taip pat buvo derinamos susitikimuose ir el. laiškais“. Be to, atsakovės R. G. paaiškinimais, būtent ji organizavo konkursą, kuriuo metu buvo ieškovas kandidatūra numatytoms užsakyti paslaugoms atlikti. UAB „Du Dvylika“ atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad aplinkybę, jog laimėjo UAB „Milita“ paskelbtą konkursą sužinojo būtent iš R. G.. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovė R. G. , turėdama visus įgaliojimus tarėsi su trečiuoju asmeniu UAB „Du Dvylika“ dėl paslaugų, derino šių paslaugų teikimą ir iš dalies gavo atliktų paslaugų rezultatą. Ieškovas žinojo apie planus bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu UAB „Du Dvylika“, nes ir pats ieškovo vadovas J. V. dalyvavo susitikime su trečiojo asmens atstovais ir kartu derino paslaugų teikimo sąlygas. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas Priedas Nr. 1 prie Konfidencialumo sutarties Nr. (1), kurią UAB „Du Dvylika“ vardu pasirašė direktorė J. P.. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė R. G. UAB „Milita“ dirbo pagal darbo sutartį nuo 2016-07-26 iki 2016-10-07, todėl teismas kritiškai vertina UAB „Milita“ atstovo direktoriaus J. V. paaiškinimus, kad jis nežinojo kokį darbą atlieka atsakovė, su kuo ji bendrauja kaip UAB „Milita“ atstovė, kokias paslaugas ir kur užsako, kokius konkursus skelbia.

17Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

18Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

19Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

20Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Kaip žinia, CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2013; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011; etc.).

21Taip pat primintina, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.

22Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

23Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

24Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir CPK 178 straipsniu, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Pirmiau minėta, kad CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015), o, kaip jau minėta, ieškovas šioje byloje to nepadarė.

25Taigi, iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia tomis aplinkybėmis, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta dar 2016 m. spalio 7 d., o pagal 2016 m. spalio 10 d. Paslaugų sutartį santykiai su atsakove faktiškai buvo nutraukti dar 2016 m. gruodžio mėn., – tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pastarajai aplinkybei pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas tvirtina, kad atsakovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir priėmė sprendimus bei atliko veiksmus, kurių neturėjo teisės priimti ar atlikti, nes ieškovas nebuvo suteikęs atsakovei jokių įgalinimų sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, tartis dėl paslaugų užsakymo, kainų, priimti atliktas paslaugas ir pan., todėl atsakovė, savavališkai ieškovo vardu užsakiusi paslaugas pas UAB „Du Dvylika“ ir žinodama, kad ji neturi jokio teisinio pagrindo užsakyti kokias nors paslaugas iš UAB „Du Dvylika“ ieškovo vardu, dabar turi atlyginti ieškovo su tuo susijusias patirtus nuostolius. Taip pat tvirtina, kad dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, tuos pačius darbus atliko UAB „Du Dvylika“ ir tuo pačiu metu kitos įmonės: J. V. ir UAB „Spavų projektai“. Ieškovas tvirtina, kad šiuos darbus turėjo atlikti pati atsakovė, nes ji už tai gavo atlygį, tačiau atsakovė suklaidino ieškovą, ir, ieškovas buvo priverstas apmokėti kitų asmenų pateiktas sąskaitas; su J. V. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl grafinio dizaino kūrimo paslaugų, už kurias ieškovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros bendrai 1 700 Eur sumai; UAB „Spalvų projektai“ atliko su Ramunių butų projektu susijusius darbus, už kuriuos ieškovas pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo 607,42 Eur. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas teigia, kad patyrė 8 185,52 Eur tiesioginius nuostolius (žalą): 6 356 Eur išlaidų UAB „Du Dvylika“ ir 1 829,52 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ ir šias aplinkybes grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis bei teismo patvirtinta Taikos sutartimi.

26Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius bei kitus, byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą bei atsakovė grindžia savo atsikirtimus į ieškinį – ieškovas nepateikė pakankamai duomenų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad 2016 m. spalio 10 d. Paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta nutraukiant 2016 m. liepos 26 d. darbo sutartį, t. y. šalys – ieškovas ir atsakovė, susitarė, jog atsakovė toliau teiks savo marketingo paslaugas ieškovui, tačiau pas ieškovą nedirbs. Ginčo byloje tarp šalių dėl to nėra. Taip pat ir aplinkybės, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. vyko susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovo UAB „Milita“ direktorius J. V., tuometinė UAB „Milita“ marketingo vadovė R. G., kiti skolininko darbuotojai ir UAB „Du Dvylika“ vadovė J. P., projektų vadovė A. V. bei strategas V. V.; ir, kurio metu ieškovas UAB „Milita“ užsakė paslaugas iš UAB „Du Dvylika“, šalys neginčija. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, po 2016 m. rugsėjo 21 d. įvykusio susitikimo su trečiuoju asmeniu ir atsakovei pradėjus teikti paslaugas ieškovui pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai toliau tęsė savo darbą, kurį iki 2016 m. spalio 7 d. atliko pagal galiojusią darbo sutartį. Teismas, darydamas šią išvadą, įvertina ir tai, kad 2016 m. spalio 10 d. Paslaugų teikimo sutarties 4.1. punktu paslaugos teikėjas (atsakovė R. G.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį teikti paslaugas užsakovui (UAB „Milita“). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad paslaugų sutartis būtų nutraukta, kaip kad teigia ieškovas – 2016 m. gruodžio mėn. (CPK 177, 178 straipsniai). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad minimoje Paslaugų sutartyje nėra apibrėžta nei kokiu būdu, nei kokiomis komunikavimo priemonėmis yra užsakomos paslaugos iš atsakovės. Todėl, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi tarp šalių susiklosčiusia praktika darbo santykių metu, teikė ieškovui paslaugas pagal savo kaip marketingo vadovės specialistės kompetenciją, tęsė iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo pradėtus projektus ieškovo naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, vykdydama su ieškovu pasirašytą paslaugų sutartį, bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu – UAB „Du Dvylika“: užsakinėjo paslaugas, susijusias su ieškovo logotipo bei šūkio kūrimu, taip pat parduodamų objektų reklamos kūrimu, t. y. – atsakovė veikė ieškovo naudai. Tuo tarpu, ieškovo teismui pateiktas atsakovės bei trečiojo asmens atstovų susirašinėjimas el. paštu nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovė būtų turėjusi kokį nors asmeninį suinteresuotumą dėl užsakymų pas trečiąjį asmenį (CPK 177, 185 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Du Dvylika“, iš dalies suteikęs minimas paslaugas, ieškovui UAB „Milita“ išrašė ir pateikė apmokėjimui dvi PVM sąskaitas-faktūras: 2016-10-31 Nr. DD 1901 ir 2016-11-14 Nr. DD 1917, iš viso – 5 448,63 Eur sumai, dėl kurios, kaip paminėta aukščiau, vėliau kreipėsi į teismą. Ieškovas UAB „Milita“, gavęs trečiojo asmens UAB „Du Dvylika“ ieškinį, netgi neteikė atsiliepimo į jį, bet iš karto tarėsi dėl skolos sumokėjimo ne teismine tvarka. Teismas visų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, tai vertina kaip labiau tikėtiną patvirtinimą, jog skola vis dėlto buvo UAB „Milita“, apie kurią tiek UAB „Milita“, kaip juridinis asmuo, tiek jo vadovas, kaip fizinis asmuo – žinojo. Taigi, ieškovo teiginys, kad dar 2016 m. rugsėjo mėnesį įvykę užsakymai iš trečiojo asmens UAB „Du Dvylika“ yra R. G. savavališkų, nesuderintų su UAB „Milita“ veiksmų, pasekmė, ir to pasėkoje ieškovui atsirado nuostoliai, – yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo argumentas, kad atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį su atsiradusiais nuostoliais patvirtina į bylą pateiktas antstolės B. P. 2017-01-25 pranešimas Nr. T-17-9/170117/1, kuriame antstolė nurodo procedūrinius veiksmus dėl galimybės juridinio asmens skolą perrašyti fiziniam asmeniui, vertintinas kritiškai, nes šis raštas niekaip nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovė būtų pripažinusi, jog skola yra jos asmeninė. Taigi, šioje vietoje primintina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

27Aplinkybė, kad atsakovė neperdavė ieškovui UAB „Du Dvylika“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, negali būti pagrindu ieškinį tenkinti. Be to, kaip paaiškino ir pats ieškovo atstovas, trečiojo asmens UAB :Du dvylika“ sukurtas šūkis ieškovo buvo naudojamas, ir tai paneigia ieškovo tvirtinimą, kad atsakovė trečiojo asmens UAB „Du Dvylika“ sutektų paslaugų rezultato jam neperdavė.

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas – taip pat atmestinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteisiamos.

30Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė R. G. šioje byloje sumokėjo advokato padėjėjui 600,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

31Valstybė taip pat patyrė 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš ieškovo.

32Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Milita“, juridinio asmens kodas 302509586, atsakovei R. G., a. k. ( - ) 600,00 Eur (šeši šimtai eurų) išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

36Priteisti iš ieškovo UAB „Milita“, juridinio asmens kodas 302509586, valstybės naudai 24,40 Eur (dvidešimt keturi eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

37Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis su atsakove 2016 m. liepos 26 d. sudarė... 5. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje priimtas... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 8. Teismo posėdžio metu atsakovė R. G. bei jos atstovas advokato padėjėjas K.... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovai iš esmės palaikė ieškovo... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir... 12. Ieškovas tvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jis nustojo užsakinėti... 13. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis... 14. Pažymėtina, kad aukščiau minėta 2016 m. spalio 10 d. Paslaugų sutarties 1... 15. Taigi byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, užsakydama paslaugas pas... 16. Atsakovė teigia, kad dėl paslaugų teikimo ir apimties 2016 m. rugsėjo 21 d.... 17. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 18. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 19. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 20. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę... 21. Taip pat primintina, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė... 22. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 23. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo... 24. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.... 25. Taigi, iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia tomis aplinkybėmis, kad... 26. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių... 27. Aplinkybė, kad atsakovė neperdavė ieškovui UAB „Du Dvylika“ išrašytų... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo reikalavimas priteisti... 29. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės... 30. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Valstybė taip pat patyrė 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo UAB „Milita“, juridinio asmens kodas 302509586,... 36. Priteisti iš ieškovo UAB „Milita“, juridinio asmens kodas 302509586,... 37. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...