Byla 3K-3-139/2012
Dėl sutarties sąlygos buvimo pripažinimo ir papildomos sutarties sąlygos nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., dėl sutarties sąlygos buvimo pripažinimo ir papildomos sutarties sąlygos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami sutarties aiškinimo ir spragų užpildymo klausimai.

6Ieškovas nurodė, kad suprojektavo ir jam priklausančioje žemėje pastatė keturias gatves: Erškėčių, Gluosnių, Sausinės ir Vynuogių. 2004 m. gruodžio 3 d. ieškovas raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas perimti žemę po nurodytomis susisiekimo komunikacijomis (gatvėmis) visuomenės poreikiams, sutikdamas tokiu atveju perduoti Kauno miesto savivaldybės tarybai komunikacijas nemokamai. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 24 d. raštu informavo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas bus sprendžiamas, kai bus parengtas ir patvirtintas gatvių paėmimo visuomenės poreikiams iš savininko projektas, be to, bus galima sudaryti privačios žemės mainų į valstybinę žemę sutartį. Kauno m. savivaldybės taryba 2005 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-174 nusprendė pirkti iš ieškovo susisiekimo komunikacijas už 1 Lt. Tuomet ieškovas 2005 m. balandžio 26 d. raštu prašė parengti ir pateikti derinti susisiekimo komunikacijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nustatyti naudojimosi jam priklausančia žeme sąlygas – perėmimą visuomenės poreikiams arba nuomą. Atsakydamas į šį raštą, Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius 2005 m. gegužės 19 d. raštu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarius susisiekimo komunikacijų pirkimo-pardavimo sutartį, kreipsis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdymo, be to, nurodė, kad, ieškovui pageidaujant, galima bus sudaryti žemės mainų sutartį. 2005 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir aktu dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Kauno miesto savivaldybės taryba už 1 Lt įsigijo iš ieškovo ir jo sutuoktinės A. G. nebaigtas statyti susisiekimo komunikacijas (nebaigtas statyti gatves), esančias Kaune, Erškėčių g. 32, Gluosnių g. 29, Sausinės g. 27 ir Vynuogių g. 27, kurios yra pardavėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Šiuo metu šie žemės sklypai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 1.1.1.1, 1.1.2.1, 1.1.3.1, 1.1.4.1 punktuose nustatyta, kad pirkėjas Kauno miesto savivaldybės taryba naudosis ta žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi nurodytos susisiekimo komunikacijos, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir žemės sklypų savininkai (pardavėjai). Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius 2005 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar mainų. Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. sausio 15 d., 2007 m. spalio 18 d., 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. gruodžio 15 d. raštais ir Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius 2009 m. gegužės 21 d. raštu atsisakė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ieškovas nurodė, kad pardavėjai turėjo ketinimą perleisti Kauno m. savivaldybės tarybai nuosavybės teises tiek į susisiekimo komunikacijas, tiek į po jomis esančius žemės sklypus, ir sutiko parduoti susisiekimo komunikacijas su sąlyga, kad po jomis esantys žemės sklypai bus paimti visuomenės poreikiams, pirkėjui šios sąlygos buvo žinomos ir priimtinos. Ieškovo teigimu, sutarties sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į šalių veiksmus po sutarties sudarymo; šalys sutartimi neaptarė, kokias teises į žemės sklypus (nuosavybės, nuomos ar užstatymo) pirkėjas turės tuo atveju, jei žemė nebus paimta visuomenės poreikiams, todėl šios sąlygos turi būti nustatytos teismo (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.182, 6.195 straipsniai, 6.198 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė teismo: pripažinti, kad 2005 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.1.1, 1.1.2.1, 1.1.3.1, 1.1.4.1 punktais buvo sutarta, jog juose nurodytų žemės sklypų dalimis atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba iki šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams naudosis neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindais; nustatyti papildomą sutarties sąlygą, kad iki 2006 m. birželio 1 d. nepaėmus nurodytų žemės sklypų visuomenės poreikiams, pirkėjas Kauno miesto savivaldybės taryba šiuose sutarties punktuose nurodytomis jų dalimis naudosis nuomininko teisėmis neterminuotai, kasmet mokėdama ieškovui nuomos mokestį po 2,75 proc. nuo VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad šalių 2005 m. birželio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.1.1, 1.1.2.1, 1.1.3.1, 1.1.4.1 punktais buvo sutarta, jog žemės sklypų dalimis atsakovas Kauno m. savivaldybės taryba iki jų paėmimo visuomenės poreikiams naudosis neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindais; nustatė papildomą sutarties sąlygą, kad, iki 2006 m. birželio 1 d. nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams, pirkėjas Kauno m. savivaldybės taryba jų dalimis naudosis nuomininko teisėmis neterminuotai; ieškinio dalį dėl nuomos mokesčio nustatymo atmetė. Teismas nustatė, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovo ketinimas buvo neatlygintinai perduoti susisiekimo komunikacijas atsakovui, o atsakovo – inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams arba atlyginti už žemę ekvivalenčiu žemės plotu Kauno apskrityje; ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas, nupirkęs susisiekimo komunikacijos, išspręs žemės paėmimo visuomenės poreikiams arba mainų sutarties sudarymo su ieškovu klausimą; atsakovas sutiko su ieškovo išreikštu lūkesčiu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo išsprendimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pats pasiūlė ieškovui kitas galimybes išspręsti žemės po esamomis susisiekimo komunikacijomis klausimą. Nurodęs, kad šalių elgesys, ketinimai iki ir po sutarties sudarymo patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir atitinka CK 6.193 straipsnio 5 punktą, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygos buvimo yra pagrįstas. Išanalizavęs sutarties tikslus ir šalių ketinimus, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgęs į teisėtų lūkesčių principą, teismas konstatavo, kad, nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams, Kauno miesto savivaldybės taryba jais gali naudotis nuomininko teisėmis, toks sprendimas nepažeidžia šalių interesų, nes tokius ketinimus jos yra aptarusios iki ir po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas pripažino, kad vieneri metai yra pakankamas terminas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai įvykdyti, todėl ieškovo prašomas terminas nuomai nustatyti yra protingas, pagrįstas teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principu. Pažymėjęs, kad Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 2 d. sprendime, kuriuo atmestas ieškovo skundas, nurodyta, jog tinkamos institucijos (subjekto) prašymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ginčo sklypams iš viso nebuvo, taigi atsakovas nėra tinkamai kreipęsis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo sprendimo, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog šis klausimas buvo išspręstas. Reikalavimą nustatyti nuomos mokesčio dydį teismas atmetė, pažymėjęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jo.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2011 m. liepos 14 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir ieškinį atmetė. Kolegija konstatavo, kad šalių susitarimas, jog atsakovas naudosis ta žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi susiekimo komunikacijos, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir žemės savininkai, atitinka CK 6.394 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kolegija nurodė, kad ieškovo pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas, jog atsakovas galėjo naudotis ta žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi susiekimo komunikacijos, panaudos pagrindu iki žemės sklypas bus perimtas visuomenės poreikiams, o vėliau – atlygintinai, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir nesutampa su valstybės institucijų pozicija, išreikšta iki ginčo sutarties sąlygų patvirtinimo. Kolegija pažymėjo, kad sutarties sudarymo iniciatorius buvo ieškovas, kuris, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32, 45 ir 46 straipsniais, prašė perimti žemę po jam priklausiusiomis gatvėmis visuomenės poreikiams; Kauno miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo, kuris patvirtintų tarybos suinteresuotumą nuomoti ar perimti visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypą, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, jog sutarties šalys susitarė (derėjosi iki sutarties sudarymo) kitaip. Kolegija konstatavo, kad ieškovo pasiūlymai valstybės institucijų buvo apsvarstyti ir atmesti, nenustačius įstatyme nustatytų sąlygų žemės paėmimui visuomenės poreikiams ir pripažinus, jog ieškovo pasiūlytomis sąlygomis žemės paėmimas visuomenės poreikiams būtų neracionalus, brangus ir neatitinkantis įstatymo nuostatų (CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1, 2 dalys). Kauno apskrities administracinių ginčų komisija 2009 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškovo skundą dėl jam nepalankių Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, šio komisijos sprendimo ieškovas neskundė, jis yra galiojantis, todėl teisėjų kolegija vadovavosi juo ir pripažino įrodyta, kad nei iki, nei po ginčo sutarties sudarymo įgaliota institucija neturėjo pagrindo tartis su ieškovu dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ar nuomai. Kolegija pažymėjo, kad, galiojant sutarties sąlygai, jog atsakovas naudojasi žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ieškovas, nėra pagrindo atsakovą apmokestinti nuomos mokesčiu; ieškovo motyvas, kad jis moka žemės mokestį valstybei, taip pat nėra pagrindas priteisti žemės mokestį iš atsakovo, tai prieštarauja CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalims.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų patenkinta, bylos dalį dėl sutarties sąlygos, apibrėžiančios nuomos mokesčio dydį, nustatymo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.394 straipsnio 2 dalies, kurią turėjo taikyti šioje byloje. CK 6.394–6.395 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo esmė yra ta, kad asmuo, įgydamas nuosavybės teisę į statinį, gali arba įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurios šis statinys yra pastatytas, arba su juo turi būti sutarta, kokių daiktinių ar prievolinių teisinių santykių pagrindu jis naudosis tuo žemės sklypu. CK ketvirtojoje knygoje išskiriamos šios daiktinės teisės, kurių pagrindu statinio savininkas gali naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu, ant kurio yra pastatytas statinys: servitutas, užstatymo teisė (superficies), ilgalaikė nuoma; šeštojoje knygoje išskiriamos šios prievolinės teisės: žemės nuoma, panauda. Ginčo sutartyje šalys aptarė naudojimosi žemės sklypais klausimus, tačiau neaišku, kokias teises į žemės sklypus šia sutartimi pardavėjai perdavė pirkėjui ir kokių – daiktinių ar prievolinių – teisinių santykių pagrindu. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir suformavo ydingą CK 6.394 straipsnio 2 dalies aiškinimą, kuris neleidžia nustatyti statinio pirkėjo teisių į žemės sklypą apimties ir turinio, sudaro prielaidas ateityje kilti teisminiams ginčams tarp šalių.

132. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė: CPK 259 straipsnio 1 dalies reikalavimą išspręsti šalių ginčą iš esmės išnagrinėjant bylą, nes, nenustatęs statinio pirkėjo teisių į žemės sklypą apimties ir turinio, neatskleidė bylos esmės, ginčą faktiškai paliko neišspręstą; CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, nes sprendimą priėmė įvertinęs tik kasatoriaus valią susirašinėjimo su atsakovu metu, tačiau netyręs kasatoriaus teiktų įrodymų, kad atsakovas sutiko, ieškovui pardavus susisiekimo komunikacijas, kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės mainų. Kasatoriaus nuomone, teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008); nevertino jo pateiktų įrodymų – šalių susirašinėjimo iki ir po sutarties sudarymo, kuriame atsispindi šalių valia ir jų ketinimai, nenurodė jokių argumentų, kodėl šiuos įrodymus atmetė.

143. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino nenurodęs motyvų, t. y. kokie įrodymai buvo pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti, kokios materialiosios teisės normos netinkamai pritaikytos, kokių proceso teisės normų pažeidimas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl negalima įvertinti, ar pagrįstai šis sprendimas buvo panaikintas, ar tinkamai apeliacinės instancijos teismas įgyvendino apeliacijos procesui keliamus tikslus, ar nepažeidė CPK 328 straipsnyje įtvirtinto draudimo. Tokia teisinė situacija, kasatoriaus nuomone, vertintina kaip teismo neatsakymas į pagrindinį teisės klausimą įgyvendinant apeliacijos paskirtį – ar teisėtas ir pagrįstas buvo pirmosios instancijos teismo sprendimas. Nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas ne tik lėmė CPK 6 straipsnyje įtvirtintos ieškovo teisės į teisingą teismą ir CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, bet ir sudarė prielaidas ieškovui abejoti teisėjų ir teismų nešališkumu (CPK 21 straipsnis).

154. Dėl nukrypimo nuo CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius ikisutartinėse derybose siekė atsakovui nemokamai perleisti susisiekimo komunikacijas, o po jomis esančius žemės sklypus – atlygintinai, tačiau nenustatė atsakovo ketinimų, todėl neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sutarties sudarymo tikslų, neatsižvelgė į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir šalių elgesį po sutarties sudarymo. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kuriuos turėjo taikyti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, taip pat nuo savo sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktikos.

165. Dėl nukrypimo nuo CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, kad įgaliota institucija neturėjo pagrindo tartis su kasatoriumi dėl ginčo žemės sklypo perėmimo visuomenės poreikiams ar nuomos, nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 182 straipsnio reglamentuojamus prejudicinius faktus, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje J. R. B. ir kt. v. UAB „Belvilis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-139/2011, suformuotos CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, kur nurodoma, kad CPK 182 straipsnyje įtvirtintas prejudicinių faktų sąrašas yra baigtinis.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių susitarimas atitinka CK 6.394 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Prieštaraudamas savo skunde nurodytiems motyvams, kasatorius nekelia reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 2 dalimi.

192. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino motyvuotai ir sprendimą priėmė tinkamai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertinęs abiejų šalių valią, nustatęs tikruosius jų ketinimus, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, atsižvelgęs į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio skundo argumentais dėl tariamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo keliami fakto klausimai, kurie, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingai nei nurodo kasatorius, nors Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities viršininko administracija buvo atsakovas, tai nėra pagrindas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas negalėtų remtis Komisijos sprendime padarytomis išvadomis dėl teisės normų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, taikymo ginčo atveju, nes byloje dalyvaujantys asmenys buvo tie patys, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apskrities viršininko atsisakymo paimti žemę visuomenės poreikiams. Kauno apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, kuri šioje byloje taip pat įtraukta trečiuoju asmeniu. Komisijos sprendimas kasatoriaus nebuvo skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis, vadinasi, kasatorius visiškai sutiko su jame padarytomis išvadomis, todėl šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės yra preziumuojamos, nes nėra kasatoriaus paneigtos bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė vien tik Administracinių ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis, tačiau objektyviai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus.

203. Dėl analogiškoje byloje kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje P. G. v. Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-396/2010, kurioje kasatorius prašė įpareigoti Kauno rajono savivaldybę sudaryti su juo žemės sklypų ir juose esančių infrastruktūros statinių nuomos sutartį, nustatant nuompinigių dydį, iki šie žemės sklypai ir infrastruktūros statiniai bus perimti visuomenės poreikiams arba išpirkti, konstatavo, kad įstatymuose nenustatyta imperatyviųjų reikalavimų išpirkti žemės sklypus ir inžinerines infrastruktūras visuomenės poreikiams, viešieji asmenys (valstybė ar savivaldybė) tik išimties tvarka sprendžia dėl turimos teisės išpirkti visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus įgyvendinimo, Kauno rajono savivaldybė neprisiėmė įsipareigojimų išpirkti žemę iš ieškovo ir sudaryti su juo nuomos sutartį, taip pat nenustatyta įsakmaus įstatymo reikalavimo šalims sudaryti nuomos sutartį. Darytina išvada, kad ir šioje byloje kasatorius neturi teisės reikalauti pripažinti, kad žemės sklypais po susisiekimo komunikacijomis Kauno miesto savivaldybės taryba naudosis nuomininko teisėmis ir reikalauti nustatyti žemės nuomos mokestį, nes atsakovas su tokiais reikalavimais niekada nesutiko ir dėl jų nesiderėjo. Be to, esant tokioms sutarties sąlygoms, kokių reikalauja kasatorius, Kauno miesto savivaldybė tokios sutarties nebūtų sudariusi, nes nupirkusi už simbolinę 1 Lt kainą susiekimo komunikacijas, perėmė iš pardavėjų ir visas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje bei kituose teisės aktuose susiekimo komunikacijų savininkui priskirtas teises ir pareigas, o pajamų ar naudos iš tokio turto negauna. Nustačius žemės nuomos mokestį, atsakovo išlaidos dar labiau padidėtų.

214. Dėl nuompinigių dydžio nustatymo. Remiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalimi, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, nesant kitos sutarties šalies sutikimo, sąlygos negali būti keičiamos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas dėl nuompinigių dydžio nustatymo yra nepagrįstas, nes buvo sudaryta susisiekimo komunikacijų (gatvių) pirkimo–pardavimo, o ne žemės nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus tokį kasatoriaus prašymą, būtų pažeistos ne tik CK XXIX skyriuje nustatytos imperatyviosios žemės nuomos sutarčių sudarymo nuostatos, bet ir CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas bei Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, nes apeliacinės instancijos teismas privalės priimti sprendimą už savivaldybės atstovaujamąją instituciją.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl šalių sudarytos susisiekimų komunikacijų pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir sutarties spragų šalinimo teismo tvarka

25CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

26CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų, susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo atveju, kai šalių neaptartos sąlygos įstatymo normos nereglamentuoja, teismas pagal CK 6.156 straipsnio 6 dalį gali remtis dar ir papročiais, įstatymų ar teisės analogija. Apibendrindama nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui.

27Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar prašomos nustatyti sutarties sąlygos nebuvimas iš tikrųjų yra jos spraga, t. y. ar ta sąlyga reikalinga sutarčiai vykdyti. Tai nustatoma aiškinant sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

28Šios bylos atveju nebaigtų statyti susisiekimo komunikacijų (nebaigtų statyti gatvių) pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad pirkėjas Kauno miesto savivaldybės taryba naudosis tomis žemės sklypų dalimis, ant kurių stovi susisiekimo komunikacijos, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir žemės sklypų savininkai (pardavėjai). Sutarties tekste nenurodžius kitų sąlygų bei šalių tarpusavio įsipareigojimų, nurodyta sutarties sąlyga turėtų būti vertinama kaip suteikianti teisę atsakovui neatlygintinai naudotis žemės sklypų dalimis po jo įsigytais statiniais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia sutarties sąlyga, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, atitinka CK 6.394 straipsnio reikalavimą kartu su nuosavybės teise į parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, nes iš nurodytos sąlygos aiškus tiek naudojimosi teisių turinys (tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir žemės sklypų savininkai), tiek ir jos neatlygintinis pobūdis. Kasatorius teigia, kad tikroji sutarties šalių valia buvo sudaryti susisiekimo komunikacijų pirkimo-pardavimo sutartį su sąlyga, jog po jomis esantys žemės sklypai bus paimti visuomenės poreikiams, dėl to, anot jo, konstatuotina ir užpildytina sutarties sąlygų, susijusių su naudojimusi žemės sklypais, spraga. Pažymėtina, kad šalių pasirašytame sutarties tekste sąlygos dėl atsakovo įsipareigojimo paimti žemę po jo įsigytomis susisiekimo komunikacijomis visuomenės poreikiams nėra. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių susirašinėjimą iki ir po sutarties sudarymo, nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo, kuris patvirtintų jos suinteresuotumą nuomoti ar perimti visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypą, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, jog sutarties šalys susitarė kitaip. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji padaryta ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus apie šalių darybas dėl sutarties sudarymo, nepažeidžiant įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) ir sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis) taisyklių, atitinka faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, argumentavo savo išvadas. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių derybų metu buvo keliamas klausimas dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau šios derybos buvo užbaigtos Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus 2005 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. T-174 dėl susisiekimo komunikacijų–gatvių dangų pirkimo, kuris susideda iš 3 punktų: 1 punktu taryba nusprendė pirkti iš kasatoriaus Vynuogių, Gluosnių, Erškėčių ir Sausinės gatvių dangas, 2 punktu – sumokėti kasatoriui už 1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą 1 Lt, 3 punktu – įgalioti savivaldybės administracijos tarnautoją pasirašyti pirkimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą. 2005 m. birželio 8 d. šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje neaptarė žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo sprendimo. Nurodytame sprendime Kauno miesto savivaldybės taryba, skirtingai nei pavyzdžiui Saulėgrąžų ir Gebenių gatvių dangų pirkimo iš UAB „Beržolė“ atveju, dėl kurio yra priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T-250 (T. 1, b. l. 103), nėra išreiškusi valios dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, taigi žemės sklypų išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros iniciatyvos teisė priskirta nurodytoms institucijoms, kurios neįpareigotos derinti tokios procedūros pradžios su privačiais asmenimis. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 182 straipsnio taikymo vertinant Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimu nustatytas aplinkybes, jog įgaliota institucija neturėjo pagrindo tartis su kasatoriumi dėl ginčo žemės sklypo perėmimo visuomenės poreikiams ar nuomos, nes apeliacinės instancijos teismas vertino šį sprendimą kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikdamas jam CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytos prejudicinės galios. Nustačius, kad šalių ketinimai žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo skirtingi, pirmenybė teiktina sutarties teksto lingvistinei analizei. Sutarties tekste, kaip minėta, šis klausimas neaptartas, ir tai reiškia, kad derybų metu abipusio susitarimo šalys nepasiekė.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms kasatoriaus reikalavimo nustatyti papildomas sutarties sąlygas, apibrėžiančias atsakovo naudojimosi žemės sklypais teisių apimtį ir atlygintinį pobūdį, tenkinimas, atsižvelgiant į tai, kad galiojanti sutarties sąlyga, nustatanti atsakovo naudojimosi žemės sklypais po susisiekimo komunikacijomis, teisių apimtį ir jų neatlygintinį pobūdį, yra aiški, iškreiptų šalių suderintą valią, buvusią sutarties pasirašymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus šioje byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip prašymas užpildyti sutarties spragas, bet kaip prašymas sutartį pakeisti, tačiau kasatorius byloje neįrodinėjo CK 6.228 straipsnyje įtvirtintų sutarties pakeitimo teismo tvarka sąlygų, todėl jo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

30Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jį keisti arba naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kasaciniame teisme patirta 32,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 32,95 Lt (trisdešimt du litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami sutarties aiškinimo ir spragų užpildymo klausimai.... 6. Ieškovas nurodė, kad suprojektavo ir jam priklausančioje žemėje pastatė... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. 1. Dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo.... 13. 2. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1... 14. 3. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimų. Kasatoriaus teigimu,... 15. 4. Dėl nukrypimo nuo CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.... 16. 5. Dėl nukrypimo nuo CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 18. 1. Dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo.... 19. 2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir proceso teisės normų pažeidimo.... 20. 3. Dėl analogiškoje byloje kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų.... 21. 4. Dėl nuompinigių dydžio nustatymo. Remiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalimi,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl šalių sudarytos susisiekimų komunikacijų pirkimo–pardavimo sutarties... 25. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 26. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti... 27. Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar... 28. Šios bylos atveju nebaigtų statyti susisiekimo komunikacijų (nebaigtų... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms... 30. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Kasaciniame teisme patirta 32,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 35. Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 32,95 Lt (trisdešimt du litus 95... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...