Byla 2A-74-622/2011
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokatei Ligijai Marcinkienei, atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V., Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dalyvaujančiai byloje išvadai duoti, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja ir vaiko išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir pripažinti žemės sklypą ir jame esančius statinius, esančius ( - ), jos asmenine nuosavybe. Nurodė, kad atsakovas nevykdė įstatymo numatytų sutuoktinio pareigų, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nekilnojamas turtas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, šį turtą ieškovė siekė įgyti tik sau ir atsakovas su tuo sutiko.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. L. V. ir A. V. santuoką, įregistruotą 2005-12-31 Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 165), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko V, atsakovui V. pavardes. Nepilnametės dukters G. V., g. ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su motina L. V.. Priteisė iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. periodinėmis išmokomis mokamomis po 300 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė L. V.. Nustatė A. V. bendravimo su dukterimi tvarką, pagal kurią A. V. gali matytis su dukterimi darbo dienomis nuo 18 h. iki 20 h. du kartus per savaitę, suderinęs apsilankymo datą su L. V., ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 h. iki sekmadienio 18 h. pasiimti dukterį į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), L. V. asmenine nuosavybe. Priteisė iš L. V. 65 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteisė iš A. V. 2 144 litus žyminį mokestį ir 3,10 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Priteisė iš A. V. L. V. 875 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo elgesys vienas kito atžvilgiu atsispindi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir rodo, kad šeimoje santarvės nėra, šeima yra iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Abipusiai ieškovės ir atsakovo kaltinimai ir skundai šeimyninių konfliktų metu, bendro susitarimo nesuradimas sprendžiant kilusias problemas, leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Siekdamas suderinti šalių ir nepilnametės dukters interesus bei išvengti šalių ginčų ateityje, teismas laikė tikslinga nustatyti detalią dukters lankymo tvarką, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nekilo, atsižvelgęs į atsakovo pajamas ir mokamą išlaikymą, teismas nustatė 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo su statiniais pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe yra pagrįstas.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo

62010 m. gegužės 5 d. sprendimą: pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. V. kaltės; nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra G. V. tvarką (t. 2, b. l. 26, 27); pripažinti žemės sklypą ir jame esančius pastatus, esančius ( - ), abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe; patenkinus jo reikalavimus atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, esant priežastims, nurodytoms CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl teismo išvada, kad santuoka iširo ir dėl jo kaltės, yra nepagrįsta. Teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, neatsižvelgė į jo teisę tinkamai dalyvauti auklėjant vaiką. Nustatyta tvarka neužtikrina jo teisės nekliudomai bendrauti su dukra, nes ieškovė, su kuria reikia derinti bendravimo laiką, tam trukdo. Teismo išvados dėl turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe taip pat yra nepagrįstos. Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nesutinka, kad jo indėlis į gyvenamojo namo statybą yra neesminis ir nežymus.

7Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimą asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

10CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

11Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pirmosios instancijos teismas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo nustatė, konstatavęs abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog abiejų sutuoktinių elgesys vienas kito atžvilgiu neatitiko paminėtų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į šias aplinkybes ir pagrįstai santuoką nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei.

12Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006).

13CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti butą ( - ), ji gavo 340 000 Lt. Žemės sklypą ( - ) su jame esančiais statiniais ieškovė nupirko už 90 000 Lt. Taigi realu, jog namo statyba buvo vykdoma už lėšas, gautas pardavus ieškovės butą. Pažymėtina, jog atsakovo gaunamos pajamos buvo nedidelės (t. 1, b. l. 42-44, t. 2, b. l. 29), todėl jis ir negalėjo ženkliai prisidėti prie namo statybos. Pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino ginčo turtą asmenine ieškovės nuosavybe. Pripažinus, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti aiškinamasi, ar turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, nes tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kai kito sutuoktinio lėšų ar prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovo indėlis dėl turto pagerinimo nebuvo ženklus, įrodymų, kiek konkrečiai lėšų atsakovas panaudojo namo statybai, nėra. Be to, atsakovas byloje priešieškinio nereiškė ir nekėlė reikalavimų kompensuoti jam panaudotas lėšas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime be kita ko pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (civilinė byla pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J. A., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepatenka į sąrašą tų klausimų, kuriuos teismas privalo išspręsti priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnis). Ieškovė savo ieškinyje šio klausimo nekėlė, atsakovas, kaip jau buvo minėta, priešieškinio byloje nereiškė. Tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas žodžiu pareiškė norą, kad būtų nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (t. 2, b. l. 10, 14). Pirmosios instancijos teismas, vietoj to, jog būtų nesprendęs pavėluotai ir netinkama forma pareikšto reikalavimo, bendravimo tvarką nustatė. Tokiu būdu buvo pažeisti CK 3.177 ir 3.178 straipsnių reikalavimai, įpareigojantys teismą gauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl ginčo ir išsiaiškinti vaiko norus. Pažeisti ir jau minėti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Tačiau ieškovė teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos neskundžia. Sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra kliūtis pareikšti ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Toks ieškinys nebūtų laikomas pakartotiniu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas bei 293 straipsnio 3 punktas tokiu atveju nebūtų taikomi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) šioje situacijoje vien dėl išvardintų pažeidimų nėra tikslinga naikinti sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 328 straipsnis).

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias kaltės dėl santuokos nutrūkimo nustatymą bei turto pripažinimą asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju pagrįstas ieškovės prašymas priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovei L. V. 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo A. V..

Proceso dalyviai
Ryšiai