Byla 2-1537-464/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir byla šioje dalyje nutraukta, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo priimtas ieškovės Z. Z. atsisakymas nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2072-232/2016 atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir byla šioje dalyje nutraukta, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2013-08-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2011-01-24 šalių sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato sutartį Nr. S004435, taikyti restituciją ir grąžinti 26 000 Lt į ieškovės banko sąskaitą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-03 nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. Išnykus šios civilinės bylos sustabdymo pagrindui ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovė teismo posėdžio metu pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nurodžiusi, kad trečiasis asmuo ieškinio reikalavimus patenkino geruoju. Prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė palaikė.
  4. Trečiasis asmuo taip pat pateikė rašytinį prašymą civilinę bylą nutraukti arba ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtais, prašė nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų arba šias išlaidas sumažinti atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir į trečiojo asmens finansinę padėtį.
  5. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, tačiau nesutiko su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-13 nutartimi (b. l. 192-193) priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 2011-01-24 indėlio sertifikato sutarties Nr. S004435 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bylą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovės administravimui skirtų lėšų 231,69 eurų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo ieškovei indėlių draudimo išmoką išmokėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (ankstesnis bylos Nr. 3K-7-559/2013) priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatui, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Teismas sprendė, kad atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino ir faktiškai įvykdė jau po to, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, tokiu atveju ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BAB bankas SNORAS atskiruoju skundu (b. l. 197-201) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šio jos prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, yra nelogiška ir nepagrįsta, neatitinkanti ginčo esmės. Ieškovė reikalavimą atsakovei nukreipė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Atsakovė nei anksčiau, nei šiuo metu nepripažįsta šių ieškinio reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2015-11-17 nutartyje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pripažinus, jog indėlių draudimas turi būti tiesiogiai taikomas indėlio sertifikatams, nelieka pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorio negaliojančiu ir taikyti restituciją. Taigi šioje byloje sandoris nebuvo nuginčytas ir restitucija nebuvo taikoma.
    2. Tikrasis ieškovės siekis, kreipiantis į teismą, nebuvo sandorio, kaip sudaryto dėl suklydimo, nuginčijimas, bet ji siekė gauti draudimo išmoką. Ieškinio dalykas dėl indėlių draudimo taikymo ieškovės lėšoms buvo nukreiptas prieš trečiąjį asmenį, kuris ir turėjo pareigą apskaičiuoti bei mokėti draudimo išmokas. Atsakovės pozicija šiuo klausimu bei duomenų apie ieškovės indėlį perdavimas ar neperdavimas nelaikytina turinti esminės reikšmės ginčo išsprendimui ir ji nėra atsakinga už ieškovės išlaidas, pasirenkant tokį savo teisių gynimo būdą. Be to, pats teismas nurodė, kad draudimo išmoką ieškovei išmokėjo ne atsakovė, o trečiasis asmuo.
  2. Trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime (b. l. 203-206) į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su skundu argumentai:
    1. Šiuo atveju pagrindas išmokėti indėlių draudimo išmokas už indėlių sertifikatus buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, o draudimo išmokos sumokėjimas nereiškia, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškinio reikalavimų nepripažino. Priešingai, ieškovė, atsiimdama draudimo išmoką, pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti.
    2. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, dėl ko ginčai buvo sprendžiami teisminiu keliu. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovei ji neturėjo pagrindo perduoti trečiajam asmeniui duomenų apie draudimo išmokas už indėlių sertifikatus, o trečiasis asmuo neturėjo pagrindo mokėti atitinkamų draudimo išmokų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovė ir trečiojo asmens neįtinkamą procesinį elgesį

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pagrindų skundžiamai teismo nutarties daliai panaikinti ar pakeisti nenustatė.
  2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, teigia, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia indėlio sertifikato įsigijimo sutartį bei taikyti restituciją nebuvo patenkinti, o aplinkybė, kad trečiasis asmuo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams (ne tik ieškovei), nereiškia, kad atsakovė ieškovės reikalavimus pripažino, priešingai – ji jų nepripažino ir ne ji juos įvykdė.
  4. Tokie skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos vertinimo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas buvo išspręstas neteisingai. Apeliantė pernelyg suabsoliutina teisinį nagrinėto ieškinio pagrindą. Byloje nustatyta, kad, apeliantei bankrutavus, ieškovei nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įsigytos iš apeliantės finansinės priemonės (indėlio sertifikato) indėlių ir investicijų draudimu. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo pagrindą inicijuoti teisme ginčą, nurodžiusi tokias faktines savo reikalavimo aplinkybes, kad indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta jai iš esmės suklydus, nes apeliantė nepripažino ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos ir atsisakė išmokėti ar atlikti reikalingus veiksmus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka už įsigytą indėlio sertifikatą. Vadinasi, galutinis ieškovės siekis buvo gauti draudimo apsaugą.
  5. Draudimo išmoka ieškovei buvo išmokėta po to, kai analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad indėlio sertifikatui taip pat turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pradinė pozicija dėl ieškovės lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta.
  6. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.
  7. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu bylą laimėjo. Todėl aplinkybė, kad ieškovės pažeistos teisės buvo apgintos ir galutinis rezultatas, kurio ji tikėjosi, pareikšdama šį ieškinį, buvo pasiektas kitomis teisinėmis priemonėmis, pati savaime nepaneigia jos teisės į patirtų dėl tokio proceso bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.
  8. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, kuriuose buvo sprendžiami ginčai dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo ieškovams, reiškusiems ieškinius apeliantei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog indėlio sertifikatų turėtojams draudimo išmokų sumokėjimas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo reiškia, kad ieškovai materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą; tai, kad pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-876-516/2016; 2016-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016).
  9. Šio ginčo kontekste aktualu ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų kompensavimas yra grindžiamas ne tik principu „pralaimėjęs moka“, bet ir priežasties teorija (CPK 93 str. 1, 2, 4 dalys). Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, ir nustatęs, kad ginčas faktiškai kilo dėl apeliantės (ne)atliktų veiksmų, t. y. šiai nepripažinus ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos ir atsisakius išmokėti ar atlikti reikalingus veiksmus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka už įsigytą indėlio sertifikatą, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė būtent iš apeliantės.
  10. Kitokios išvados dėl ieškovės patirtų teisminių išlaidų atsiradimo priežasties nesuponuoja ir trečiojo asmens išsakomi argumentai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl objektyviai neaiškaus ar neišsamaus indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, nulėmusio poreikį spręsti ypatingai sudėtingus teisinius klausimus, susijusių su atsakovės platintais indėlio sertifikatais. Iš esmės analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose teismų jau yra pasisakyta ir dėl tokio ginčo aspekto, konstatuojant, kad nors teisės požiūriu kurį laiką ir buvo neaišku, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, tai nereiškia, kad dėl šios priežasties turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016).
  11. Priešingai nei tvirtina apeliantė, ir tokia aplinkybė, kad galutinį sprendimą dėl išmokos išmokėjimo priėmė bei draudimo išmoką ieškovei sumokėjo ne pati apeliantė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui teisinės reikšmės neturi, nes trečiasis asmuo negalėjo išmokėti draudimo išmokos tol, kol apeliantė nepateikė jam atitinkamų duomenų.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai