Byla e2S-419-613/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutarties, kuria priimtas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ bankroto administratorės ieškinio atsisakymas ir nutraukta civilinė byla Nr. e2-13448-991/2016 bei iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančio asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės atstovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio, prašė bylą nutraukti ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, jog atsakovė atliko mokėjimą, t. y. tenkino ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-08 nutartimi priėmė ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ bankroto administratorės ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-13448-991/2016, iš atsakovės priteisė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 20 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutarties gautas atsakovės atskirasis skundas, atsakovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti civilinę bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu ir atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės arba sumažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos S. B. paslaugas 100 Eur ir priteisti atsakovės turėtas 175 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, o priėmęs jį, bylą privalėjo nutraukti kitu pagrindu, nei tai buvo padaryta skundžiamoje nutartyje, nes bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ bankroto administratorė praleido Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytą terminą ieškiniui pareikšti;
    2. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė ieškiniu pareiškė 4 reikalavimus, ieškovė teigimu, atsakovė įvykdė tik 1 iš 4 ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl priteistina 1200 Eur suma turėjo būti mažinama 3/4. Atsakovė neigia, kad įvykdė ieškinio reikalavimą, atsakovė pinigus pervedė dėl to, kad būtų panaikinti sąskaitų areštai. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas 3550,40 Eur sumai, o tikroji suma sudarė 2426,98 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos dar 32 proc. be to, teismas turėjo įvertinti ir ieškovės atstovės padarytas klaidas rengiant dokumentus, taip pat atsižvelgti į tai, jog Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio.
  2. Teisme taip pat gautas ieškovės bankroto administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu ieškovė nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas;
    2. Nesutiktina su atsakovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė pati savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją - sumokėjus 2426,98 Eur po ieškinio pareiškimo, t. y. visą prašomą priteisti taikant restituciją sumą. Ieškovės reikalavimas taikyti restituciją buvo pilnai patenkintas, kurio ir siekė ieškovė pareikšdama ieškinį teisme. Ieškiniu buvo siekiama atgauti neteisėtai atliktus įskaitymus pagal 2014-12-31, 2015-04-08 bei 2015-08-01 tarpusavio skolų užskaitymo aktus, kuriuos ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais;
    3. Siekiant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė privalėjo kreiptis į teismą (LR CPK 149 str.) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo (LR CPK 151 str.) ar kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (LR CPK 148 str.), tačiau atsakovė neatliko nė vieno iš nurodytų procesinių veiksmų bei nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

4Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Atsakovė teigia, jog ieškovė praleido ĮBĮ nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Sutiktina su atsiliepimo argumentu, jog ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog bankroto administratorė praleido ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
  4. Atsakovė teigia, jog teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovė ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. sumokėjo ieškovės reikalaujamą 2426,98 Eur. Atmestinas atsakovės argumentas, jog teismas turėjo sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu ieškovė pareiškė 3550,40 Eur reikalavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog reikšdama ieškinį ieškovė padarė rašymo apsirikimą vietoj reikalaujamos 2426,98 Eur sumos nurodydama 3550,40 Eur sumą. Pažymėtina, jog ieškovė neatsisakė dalies savo reikalavimo, dėl ko būtų pagrindas pripažinti toje dalyje sprendimą atsakovės naudai ir dėl to būtų pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės padarytas rašymo apsirikimas, ieškinyje nurodant 3550,40 Eur niekaip nepadidino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko būtų pagrindas ieškovės bylinėjimosi išlaidas dėl padaryto rašymo apsirikimo mažinti. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog atsakovei patenkinus ieškovės reikalavimą ir sumokėjus ieškovės reikalaujamą sumą buvo patenkintas tik vienas iš keturių reikalavimų, todėl ir bylinėjimosi išlaidų turi būti atlyginama tik ¾. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog ieškovės reikalavimas, kurio ieškovė pareikšdama ieškinį teisme siekė, buvo pilnai patenkintas.
  7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė atsisakė ieškinio tik po to, kai atsakovė patenkino jos reikalavimą, konstatuotina, kad ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, o, kaip ne kartą buvo pažymėta savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose, tai, jog pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1537-464/2016; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559-464/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-137-464/2017).
  8. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog atsakovė pinigus pervedė dėl to, kad būtų panaikinti sąskaitų areštai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog siekiant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė privalėjo kreiptis į teismą (LR CPK 149 str.) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo (LR CPK 151 str.) ar kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (LR CPK 148 str.), tačiau atsakovė neatliko nė vieno iš nurodytų procesinių veiksmų bei nepateikė tai patvirtinančių duomenų.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą be kita ko prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas nespręstinas.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai