Byla A2-192-259/2015
Dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys S. Ž., I. J. firma „Greslitė“, J. S., UAB „Crepido“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) O. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-19365-877/2014, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 pagal ieškovo B. Ū. ieškinį atsakovei O. Ū. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys S. Ž., I. J. firma „Greslitė“, J. S., UAB „Crepido“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja 2014 08 18 pateikė Kauno apylinkės teisme prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 pagal ieškovo B. Ū. ieškinį atsakovei O. Ū. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti iš dalies: palikti B. Ū. pavardę – Ū., O. Ū. – Ū.; padalinti turtą tokia tvarka: B. Ū. nuosavybės teise priteisti automobilius „Opel Kadett“, valst. Nr. ( - ) „Lancia Alfa“, valst. Nr. ( - ) „Lancia Thema“, valst. Nr. ( - ) priteisiant iš B. Ū. O. Ū. 477,87 Eur (1650 Lt) kompensaciją; priteisti iš B. Ū. O. Ū. 3469,37 Eur (11979,04 Lt) kompensaciją; įsipareigojimus I. J. firmai „Greslitė“, S. Z. ir UAB „Crepido“ pripažinti solidaria B. Ū. ir O. Ū. prievole; prievolę J. S. pripažinti asmenine B. Ū. prievole; priteisti iš B. Ū. O. Ū. lėšas išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis išmokomis (2 t. b.l. 20-27).

4Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teigė, jog Kauno apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimas yra neteisėtas, kadangi nagrinėjant bylą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t.y. civilinė byla buvo išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, jai apie bylą nepranešus, bei, vadovaujantis CPK 39 str. nuostatomis, teismui paskyrus jos interesus atstovauti kuratorę advokato padėjėją A. I., kuri negalėjo būti paskirta kuratore, nes kuratoriumi gali būti skiriamas advokatas, o ne advokato padėjėjas. Kadangi atsakovės atstovu buvo paskirtas asmuo, pagal įstatymą negalintis būti kuratoriumi, todėl yra pagrindo teigti, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes netinkamas atstovo paskyrimas negali būti laikomas tinkamu šalies atstovavimu. Nesant tinkamo atstovavimo, atsakovė negalėjo atsikirsti į ieškovo ieškinio argumentus bei negalėjo pareikšti priešieškinio, tokiu būdu buvo pažeistos jos procesinės teisės. Be to, teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas, be pagrindo nukrypdamas nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, ir padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teismas į dalintino turto balansą įtraukė automobilį „VAZ 2103“, kurio realiai nebuvo, šis automobilis buvo paliktas Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, ir O. Ū. apie jo tolimesnį likimą neturi žinių, todėl teismas negalėjo automobilio įtraukti į dalijamo turto balansą, įkainoti 173,77 Eur (600 Lt) ir priteisti atsakovei. Pareiškėja nurodo, kad nors santuokos nutraukimo byloje B. Ū. pripažino, kad prievolė kreditoriui J. S. yra jo asmeninė prievolė, tačiau dalis šios prievolės buvo įvykdyta realizuojant iš varžytynių bendrą sutuoktinių turtą – butą su garažu, esančius ( - ), ir pervedant į teismo hipotekos skyriaus sąskaitą 6938,74 Eur (23958,08 Lt). Kadangi išvaržytu santuokoje įgytu turtu buvo dengiama asmeninė B. Ū. prievolė, jis privalo kompensuoti pareiškėjai pusę išieškotos sumos, t.y. 3469,37 Eur (11979,04 Lt). Pareiškėja nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje B. Ū. neįtraukė dalyvauti byloje kreditorės UAB „Crepido“, kuriai Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-03 sprendimu iš O. Ū. įmonės „Seduva“ buvo priteista 4191,98 Eur (14474,07 Lt). Nors UAB „Crepido“ 2004-08-18 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2005-01-07 nutartyje Nr. 12263-L-04 ši kreditorė buvo įvardinta, kas reiškia, kad 4191,98 Eur (14474,07 Lt) kreditorinis reikalavimas buvo perleistas kitam kreditoriui. B. Ū. šio kreditoriaus nenurodžius ir neinformavus apie bylą, iš O. Ū. individualios įmonės priteista skola nebuvo pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, nors B. Ū. veikė O. Ū. įmonėje bendrais šeimos interesais. Pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas išlaikymo jai priteisimo iš sutuoktinio klausimas. B. Ū. nesirūpino šeimos materialine padėtimi, dėl skolų buvo atjungta elektra šeimos būste adresu ( - ), vėliau šis turtas buvo realizuotas varžytynėse, o O. Ū. naujo savininko buvo iškeldinta, po to, paguldyta į Kauno psichiatrijos kliniką, kurioje 2005 metais buvo gydoma du kartus. Neturėdama kur gyventi ir bandydama susigrąžinti skolas iš skolininkų Kaliningrade, O. Ū. 2006 metų sausio mėnesio pradžioje išvyko į Kaliningradą ir gyveno iki 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigos. Kaliningrade ji, neturėdama lėšų pragyvenimui, gyveno dvejuose vienuolynuose, dėl sveikatos sutrikimų 2006 m., 2007 m., 2013 m. buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, 2008 m. gydoma Kaliningrado apskrities ligoninėje dėl peršalimo ir inkstų uždegimo, taip pat dėl lėtinio inkstų uždegimo buvo gydoma 2009 m., be to, dėl įvairių traumų, peršalimo buvo gydoma Kaliningrado medicinos įstaigose 2010 – 2013 metais. Grįžusi į Lietuvą, ji 2013-12-06 buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, kurioje gydėsi iki 2013-12-31. Kadangi sveikata negerėjo, gydytojų komisijos buvo nukreipta į neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją, kuri 2014-02-04 jai nustatė 40 procentų darbingumo lygį. Mano, kad dėl santuokoje įgytų sveikatos problemų ji santuokos nutraukimo metu buvo įgijusi teisę į išlaikymą, tačiau šios teisės negalėjo realizuoti, kadangi apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta, o jos interesai nebuvo tinkamai atstovaujami. Jai pragyvenimui kas mėnesį reikalinga apie 318,58 Eur (1100 Lt). Kadangi jos pajamos sudaro 168,27 Eur (581 Lt) kas mėnesį, iš B. Ū. priteistinas 144,81 (500 Lt) išlaikymas. 2009-07-15 sprendimas jai buvo įteiktas tik 2014-07-30, todėl mano, kad nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių senaties termino.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos O. Ū. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y., pareiškėjos teigimu, 2009-07-15 sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismas santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo pareiškėjai nedalyvaujant, jai apie bylą nepranešus, bei paskyrus byloje kuratore advokato padėjėją A. I., nors, vadovaujantis CPK 39 str. nuostatomis, kuratoriumi gali būti paskirtas advokatas, o ne advokato padėjėjas, be to, teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes į dalintino turto balansą įtraukė realiai neegzistuojantį automobilį „VAZ 2103“ ir šį automobilį priteisė O. Ū..

7Dėl kuratoriaus paskyrimo teisėtumo santuokos nutraukimo byloje

8Teismas nustatė, kad ieškovas B. Ū., kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodė ieškinio pareiškime atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ( - ) (1 t. 3-7, 36-40 b. l.). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu, procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti, atsižvelgiant į Gyventojų registrų tarnybos duomenis, atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su pranešimu, kad atsakovė nurodytu adresu negyvena (1 t. 62, 65, 67 b. l.). VSDFV duomenų apie atsakovės darbovietę, į kurią būtų galima siųsti procesinius dokumentus, neturėjo (1 t. 55 b.l.). Siekdamas nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą ir įteikti procesinius dokumentus, teismas 2009-03-18 ir 2009-04-24 nutartimis nustatė ieškovui terminą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (1 t. 56-57, 68 b. l.), o ieškovui paprašius įteikti procesinius dokumentus atsakovei kuratoriaus pagalba, kuratore paskiriant advokato padėjėją A. I., teismas 2009-05-15 nutartimi prašymus tenkino, atsakovės kuratore paskirdamas advokato padėjėją A. I. bei apie kuratoriaus paskyrimą ir civilinės bylos nagrinėjimo datą, laiką, ginčo esmę ir faktą, kad byloje paskirtas kuratorius, paskelbdamas viešai spaudoje (CPK 39 str.; 1 t. 71-79, 88, 90 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad O. Ū. nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškovui žinomu jos gyvenamosios vietos adresu bei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, teismas padarė išvada, kad O. Ū. neįvykdė pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, ir tokiu atveju ji prisiėmė su tuo susijusias pasekmes – prarado galimybę būti realiai informuota apie suinteresuotų asmenų veiksmus. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo byloje skirdamas atsakovei kuratorę, teismas nepažeidė įstatymo, nes byloje nebuvo duomenų apie atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą, o remiantis CPK 39 str. 1 d., kuratorė atsakovei byloje atstovavo kaip atstovė pagal įstatymą, t. y. turėjo visas atstovaujamosios teises ir pareigas. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad CPK 39 str. draudžia kuratoriumi skirsti advokato padėjėją. Nurodė, kad advokatūros įstatymo (2009-05-15 nutarties priėmimo metu galiojusi redakcija) 2 str. 1 d. nustatė, kad advokatų teikiamos paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus 4 str. 5 d. nurodytą atvejį, kai advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Taigi, advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti kuratoriaus paslaugas (4 str. 4 d.). Advokatūros įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio nurodytas paslaugas gali teikti ir advokato padėjėjai, įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir turintys visas Įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus (34 str. 1 d., 2 d.). Todėl padarė išvadą, kad CPK 39 str. nedraudžia kuratoriumi paskirti advokato padėjėją, t.y. teisininką, turintį teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovės teisės civilinėje byloje nebuvo pažeistos ir kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrindą paskirti byloje kuratorių (CPK 129 str.), jį paskyrė atsakovės interesams atstovauti nepažeisdamas įstatymo.

9Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

10Teismas nurodė, kad iš 2008-09-15 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pateiktos santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui pažymos (1 t. 11-12 b.l.) matyti, kad O. Ū. vardu įregistruota transporto priemonė „VAZ 2103“, valstybinis Nr. ( - ). Duomenų apie šios priemonės išregistravimą byloje nėra. Pareiškėja, žinodama, kad aptariama transporto priemonė neegzistuoja, turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl jos išregistravimo ar pateikti duomenis bei įrodymus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, tačiau nustatyta tvarka į VĮ „Regitra“ nesikreipė. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į VĮ „Regitra“ duomenis dėl transporto priemonės „VAZ 2103“ įregistravimo O. Ū. vardu bei ieškovo prašymą šią transporto priemonę įtraukti į dalintino turto balansą ir priteisti atsakovei, pagrįstai ir teisėtai šią transporto priemonę priteisė atsakovei. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja proceso atnaujinimo bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl realiai neegzistuojančios transporto priemonės „VAZ 2103“, valstybinis Nr. ( - ) bei įrodymų dėl ieškovo B. Ū. nesąžiningumo, nuslepiant duomenis apie transporto priemonę.

11Dėl kitų pareiškėjos argumentų procesui atnaujinti

12Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004-03-09 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-314 dėl 23488,18 Eur (81100 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko B. Ū. išieškotojui J. S., vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti antstolio V. Z. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/07859 (1 t. 13, 46 b.l.). Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji skundė antstolio veiksmus vykdymo procese, kreipėsi į antstolį dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ar kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, patirtų realizavus jai priklausantį turtą, atlyginimo. Todėl teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas 2009-07-15 sprendime pagrįstai priteisė iš ieškovo B. Ū. visus įsipareigojimus išieškotojui J. S. pagal 2004-03-09 vykdomąjį raštą pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/07859.

13Dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje B. Ū. neinformavo apie bylą ir neįtraukė dalyvauti byloje kreditorės UAB „Crepido“, teismas nurodė, kad O. Ū. nepateikė teismui duomenų apie vykdomą išieškojimą iš O. Ū. įmonės „Seduva“ išieškotojai UAB „Crepido“ ar jos teisių perėmėjui, bei duomenų apie išieškotas sumas, taip pat įrodymų, patvirtinančių sutuoktinių prievolės minėtam kreditoriui bendrumą ir B. Ū. pareigą informuoti teismą apie šį kreditorių. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad UAB „Crepido“ ar jos teisių perėmėjas būtų kreipęsis į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatomis. Taip pat teismas nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo B. Ū. nesąžiningumą, sąmoningą siekimą išvengti prievolės vykdymo nepateikiant santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam teismui informacijos apie pareiškėjos nurodytą kreditorių.

14Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas išlaikymo jai priteisimo iš sutuoktinio klausimas, jog sutuoktinis nesirūpino šeima, dėl sutuoktinio kaltės ji buvo priversta išvykti į Kaliningrado sritį, Rusijos Federacijoje, dėl sutrikusios sveikatos nuolat gydėsi medicinos įstaigose, vėliau jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl iš B. Ū. priteistinas išlaikymas po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, taip pat nesudaro pagrindo atsirasti protingoms abejonėms dėl santuokos nutraukimo bylos baigties teisingumo, byloje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad 2009 m. liepos 15 sprendime teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nevykdė pareigų vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, aplinkybės, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena apie ketverius metus, neveda bendro ūkio, neturi šeimyninių ir kitų bendrų interesų, patvirtina, jog santuoka faktiškai iširusi ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodo, jog 2006 m. sausio mėnesio pradžioje išvyko į Kaliningrado sritį, Rusijos Federacijoje, ir gyveno užsienyje iki 2013 m., t. y. iš esmės pati pripažino, kad su sutuoktiniu ilgą laiką kartu nebegyvo, nevedė bendro ūkio ir neturėjo šeimyninių bei kitų bendrų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, o santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas padarė išvadą, kad santuokos bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio santykius, santuokos nutraukimą ir nėra pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Be to, teismo vertinimu, pripažinus, jog pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje buvo tinkamai atstovaujama, jos atstovė neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo O. Ū. būtų palikta ikisantuokinė pavardė – M., esant B. Ū. prašymui dėl kito sutuoktinio pavardės ir teismui pripažinus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendimas palikti pareiškėjai ikisantuokinę pavardę neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir CK normoms.

15Dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto senaties termino

16Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji apie 2009-07-15 sprendimą sužinojo tik 2014-07-30, nes iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2011-08-03 gautas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade prašymas atsiųsti teismo 2009-07-15 sprendimo kopiją, o Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012-06-25 buvo gautas O. Ū. prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 (1 t. b. l. 112, 114). Be to, Kauno apylinkės teisme 2012-07-23 buvo gautas O. Ū. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, tačiau prašymas 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-13765-191/2012 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nes ji teismo nustatytu terminu nepašalino 2012-08-02 nutartyje nustatytų trūkumų (1 t. b. l. 119, 127-128, 138-139). Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėja apie santuokos nutraukimo byloje priimtą teismo sprendimą sužinojo dar 2012 metais. Įvertinęs, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju CPK 368 str. 2 d. nustato naikinamąjį vienerių metų senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, aptariamam teismo sprendimui įsiteisėjus 2009-08-17, o pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujino teisme gavus tik 2014-08-18, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido ne tik vienerių metų prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu padavimo naikinamąjį senaties terminą, bet CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį penkerių metų senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neprašė praleisto termino atnaujinti, o teismas nenustatė išskirtinės ir netoleruotinos teisinės situacijos, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18Atskiruoju skundu pareiškėja O. Ū. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-796-775/2013. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

191. Teismas nutarties motyvuose nurodė, kad CPK 39 straipsnis nedraudžia kuratoriumi skirti advokato padėjėją ir šią nuostatą grindė Advokatūros įstatymo (2009-05-15 nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos) 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi CPK 39 straipsnis aiškiai nurodo, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba neturi atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, gali būti paskiriamas kuratorius, kuriuo gali būti tik advokatas, kuris veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Ši įstatymo nuostata, skirtingai nei nurodo teismas, negali būti interpretuojama, ar aiškinama plačiai, juo labiau, kad advokato ir advokato padėjėjo teisinis statusas nėra tapatus tiek civilinio proceso, tiek advokatūros įstatymo prasme: Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leisimas atstovauti konkrečioje byloje.“ Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusio CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti, byloje yra advokato padėjėjos A. I. sutikimas būti atsakovės O. Ū. atstove, tačiau nėra jos vadovo leidimo jai atstovauti konkrečioje byloje. Taigi, teismo nurodyti motyvai dėl tinkamo atstovo paskyrimo yra nepagrįsti, kas reiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo nesant tinkamo atstovavimo, proceso šaliai - atsakovei - apie tokį procesą nežinant, tuo pažeidžiant atsakovės teises, numatytas CPK 42 straipsnyje.

202. Dėl turto padalinimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą tuo motyvu, kad teismas, dalindamas šalių turtą, nesant pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo. Atsakovę atstovaujant netinkamam atstovui, atsakovė neturėjo galimybės iki bylos ar jos nagrinėjimo metu kreiptis dėl automobilio VAZ 2103 išregistravimo, juolab, kad atsakovei nurodžius šias aplinkybes, teismas būtų turėjęs galimybę šias aplinkybes aiškintis su ieškovu, kuris, skirtingai nei dabar, procese dalyvavo pats ar per atstovą. Teismo nurodyta aplinkybė, kad tokio įrodymo atsakovė nepateikė ir su prašymu, yra nepagrįsta, kadangi atsakovės kreipimasis dabar šią transporto priemonę išregistruoti, nepatvirtintų jos nurodytų aplinkybių dėl turto neegzistavimo jo padalinimo dieną, o atvirkščiai, teismui leistų pripažinti, kad atsakovė šį turtą pagal teismo sprendimą priėmė ir juo disponuoja. Dėl to, kad atsakovė nežinojo apie tokį procesą, jai ne tik buvo priteistas santuokos nutraukimo dienai neegzistuojantis turtas, tačiau jį dalijant buvo be pagrindo nukrypta nuo lygių dalių principo. Ir nors teismas nurodė, kad jis neprivalo būti aktyvus visos šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje, tačiau teismo pareiga ištirti visas bylos aplinkybes, tarp jų apie sudaryto turto balanso pagrįstumą, aiškinantis ar turtas yra realiai egzistuojantis, yra nustatyta ne tik šeimos bylose, juo labiau, kai kita šalis procese nedalyvauja, o ją atstovaujantis teismo paskirtas kuratorius, neturi kontakto su atstovaujamuoju.

21Dėl teisės į kompensaciją. Apeliantė neginčija, kad skola J. S. buvo pripažinta B. Ū. asmenine prievole, nes jis ją pasiėmė atsakovei nežinant ir naudojo ne šeimos poreikių tenkinimui. Nagrinėjant bylą ieškovas sąmoningai nutylėjo, kad dalis šios prievolės buvo įvykdyta iš sutuoktinių bendro turto, kuris buvo realizuotas per varžytynes. Būtent, per varžytynes buvo perleistas šalių santuokoje įgytas turtas - butas ir garažas adresu ( - ). Varžytynes vykdė antstolis R. B., kuris vykdė išieškojimą AB SEB banko ir kitų kreditorių naudai pagal hipotekos teisėjos nutartį Nr. 12263-L/04, 2005-01-04 į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus sąskaitą pervedė 6938,74 Eur (23958,08 Lt). Kadangi išvaržytas turtas buvo įgytas santuokoje, todėl ½ dalis priklausė ir ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad iš šeimos turto buvo įvykdyta asmeninė ieškovo prievolė, ieškovas, būdamas sąžiningu, privalėjo šią aplinkybę teismui nurodyti ir atitinkamai kompensuoti atsakovei pusę šios išieškotos sumos, t. y. 3469,37 Eur (11979,04 Lt). Ieškovas šias aplinkybes nagrinėjant bylą teisme sąmoningai nutylėjo, o atsakovei nežinant apie tokį procesą, ji teismui tokių duomenų pateikti negalėjo, todėl atsakovės, kaip sutuoktinės, interesai nebuvo apginti. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja privalėjo skųsti antstolio veiksmus, nustatyti sutuoktinių dalis, tik po ko jos pažeista teisė būtų ginama, yra nepagrįsta, kadangi CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatytas, savarankiškas pagrindas, leidžiantis sutuoktiniui reikalauti kompensacijos.

22Dėl kreditorių įtraukimo į bylą. CK 3.126 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo apie tokią bylą pranešti visiems kreditoriams. Ieškovas dirbo O. Ū. įmonėje, jam buvo žinomos visos su šia įmone susijusios skolos, kurios atsirado dėl ieškovo netinkamo veiklos organizavimo, juo labiau, kad šis kreditorius ne tik skolą buvo prisiteisęs, tačiau ir jos išieškojimą buvo pradėjęs priverstine vykdymo tvarka. Nors VĮ Registrų centro duomenimis ši įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro 2004-08-18, tačiau 2005-01-07 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartyje Nr. 12263-L-04 šis kreditorius buvo įvardintas, kas reiškia, kad šis kreditorinis reikalavimas buvo perleistas. Ieškovui šio kreditoriaus nenurodžius, neinformavus jo teisių perėmėjo apie bylą, iš atsakovės O. Ū. individualios įmonės priteista skola nebuvo pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, todėl buvo pažeista CK 3.126 straipsnio nuostata bei atsakovės teisės, kadangi dėl ieškovo nesąžiningumo, t. y. neįtraukiant šio kreditoriaus į bylą, ši skola liko atsakovės asmenine skola.

23Dėl atsakovės, kaip sutuoktinės, teisės į išlaikymo priteisimą. Apeliantės nuomone, teismui nenustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ji turi teisę į išlaikymą ir šis klausimas, jai nežinant apie bylą ir jos interesus netinkamai atstovaujant, nebuvo spendžiamas. Apeliantė nurodė, kad išlaikymas jai reikalingas dėl to, kad ji neturi pragyvenimo šaltinio, o dėl sveikatos būklės neturi galimybės dirbti, turto neteko dėl ieškovo vykdytos nepavykusio verslo.

24Dėl pavardės pakeitimo. CK 3.69 straipsnio 2 dalis leidžia esant kito sutuoktinio reikalavimui uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, tik įrodžius sutuoktinio kaltę. Tokios kaltės nenustačius, toks ieškovo reikalavimas negalėjo būti patenkintas, juo labiau atsakovei apie tai nežinant. Tai, kad atsakovę atstovaujanti atstovė, kuri atsakovės teigimu, ją atstovavo neteisėtai, sutiko, jog atsakovei nedalyvaujant, jai nežinant apie procesą, būtų pakeista pavardė, dar kartą patvirtina, kad ši atstovė veikė priešingais atsakovei interesais, kadangi sunkiai suvokiama, kad atstovas, žinodamas, kad jo atstovaujamasis apie procesą nežino, gyvena ne Lietuvoje, sutiktų, kad būtų pakeisti jo duomenys - pavardė, kas gali žmogui sukelti daug neigiamų pasekmių, ir konkrečiu atveju sukėlė - atsakovė gyveno Kaliningrade, ji siekė gauti leidimą ten nuolat gyventi, tačiau būtent pavardės pakeitimas šią procedūrą nutraukė.

253. Nepagrįsta teismo išvada, kad yra praleistas penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 įsiteisėjo 2009-08-17. Penkerių metų terminas procesui atnaujinti pasibaigia 2014-08-17 (CPK 74 str. 1 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2014-08-17 d. yra savaitgalis, todėl termino pabaiga laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.), kas reiškia, kad paskutinė termino diena procesui atnaujinti yra 2014-08-18. Šiuo atveju prašymas teismui yra paduotas 2014-08-18, kas reiškia, kad penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas, todėl teismo padaryta išvada yra neteisinga ir prieštaraujanti CPK 74 straipsnyje nustatytoms terminų skaičiavimo taisyklėms. Be to, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Pastarasis vienerių metų apribojimas numatytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 ir įsigaliojo nuo 2011-10-01. Atsakovei nedalyvaujant procese ir net nežinant apie tokį procesą, dėl ko ji negalėjo pati ar per tinkamą atstovą save atstovauti, ir apie tokio proceso buvimą sužinojus tik 2012 metais, vienerių metų senaties termino taikymas jai užkerta kelią ginti savo pažeistą teisę šiame procese, bei pažeidžia rungimosi, šalių lygybės procese principus, taip pat teisę į visapusišką bylos išnagrinėjimą bei teisingą teismo sprendimą. Todėl teismo padaryta išvada, kad praleistas vienerių metų senaties terminas, yra neteisinga, dėl ko laikytina nepagrįsta. Be to, apeliantė nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovei apie 2009-07-15 Kauno apylinkės teismo sprendimą jau buvo žinoma 2012 metais. Teismas neįsigilino į esminę aplinkybę, jog atsakovei nebuvo įteiktas 2009-07-15 Kauno apylinkės teismo sprendimas, dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai ginti savo pažeistas teises, tarp jų negalėjo suformuluoti ir proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinė situacija vertintina kaip išskirtinė ir netoleruotina, nes nagrinėjant bylą, dėl ieškovo nesąžiningumo buvo pažeistos ne tik materialinės teisės normos, tačiau ir atsakovės, kaip sutuoktinės, teisės ir teisėti interesai. Nurodo, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ji nuo 2005 metų turėjo sveikatos problemų. Nuo pat grįžimo į Lietuvą atsakovė neturėjo jokių pajamų, buvo visiškai priklausoma nuo ją materialiai išlaikančių asmenų - motinos, kuri suteikė jai maitinimą. Tik 2014-02-04 jai paskyrus neįgalumą ir 2014-04-21 išmokėjus pirmą išmoką - 150,33 Eur (519,06 Lt), atsakovė įgijo bent minimalias lėšas pragyvenimui. Neturėdama lėšų pragyvenimui, o vėliau turėdama jų nepakankamai, nuolat varginant sveikatos problemoms, atsakovei buvo apribota galimybė ieškotis teisinės pagalbos ir kreiptis dėl proceso atnaujinimo, dėl ko tik 2014-07-30 jai buvo įteiktas 2009-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Byloje sprendžiami termino eigos prašymui atnaujinti procesą pateikti nustatymo, tokio termino praleidimo pasekmių ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo klausimai.

28Teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

29Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog ieškovas B. Ū. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei O. Ū. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo, nurodė ieškinio pareiškime atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ( - ) (1 t. 3-7, 36-40). Ieškovo nurodytu adresu teismas procesinių dokumentų atsakovei neįteikė. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su pranešimu, kad atsakovė nurodytu adresu negyvena (1 t. b. l. 62, 65, 67). Kauno apylinkės teismas 2009-03-18 ir 2009-04-24 nutartimis nustatė ieškovui terminą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (1 t. b. l. 56-57, 68). Ieškovui paprašius, teismas 2009-05-15 nutartimi atsakovės kuratore paskyrė advokato padėjėją A. I., bei apie kuratoriaus paskyrimą ir civilinės bylos nagrinėjimo datą, laiką, ginčo esmę ir faktą, kad byloje paskirtas kuratorius, paskelbė įstatymo nustatyta tvarka viešai spaudoje (CPK 39 str.; 1 t. b. l. 71-79, 88, 90). Kauno apylinkės teismas 2009 07 15 sprendimu nutraukė šalių santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą (1 t. b.l. 102-104).

30Pareiškėja 2014 08 18 pateikė Kauno apylinkės teisme prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 pagal ieškovo B. Ū. ieškinį atsakovei O. Ū. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti iš dalies: palikti B. Ū. pavardę – Ū., O. Ū. – Ū.; padalinti turtą tokia tvarka: B. Ū. nuosavybės teise priteisti automobilius „Opel Kadett“, valst. Nr. ( - ) „Lancia Alfa“, valst. Nr. ( - ) „Lancia Thema“, valst. Nr. ( - ) priteisiant iš B. Ū. O. Ū. 477,87 Eur (1650 Lt) kompensaciją; priteisti iš B. Ū. O. Ū. 3469,37 Eur (11979,04 Lt) kompensaciją; įsipareigojimus I. J. firmai „Greslitė“, S. Z. ir UAB „Crepido“ pripažinti solidaria B. Ū. ir O. Ū. prievole; prievolę J. S. pripažinti asmenine B. Ū. prievole; priteisti iš B. Ū. O. Ū. lėšas išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis išmokomis, kasmet indeksuojant jas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (2 t. b.l. 20-27). Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos O. Ū. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 atmetė (2 t. b. l. 111-117)

31O. Ū. apeliacine tvarka skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, skundas grindžiamas tais motyvais, jog teismo nutartyje nurodyti motyvai dėl tinkamo atstovo kuratoriaus paskyrimo yra nepagrįsti, teismas bylą išnagrinėjo nesant tinkamo atstovavimo, proceso šaliai - atsakovei - apie tokį procesą nežinant, tuo buvo pažeistos atsakovės teisės, numatytas CPK 42 straipsnyje. Apeliantės manymu, teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo, nepriteisė atsakovei kompensacijos už dalį ieškovui tekusio turto, nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, be pagrindo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas jai palikti ikisantuokinę pavardę, taip buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuotos CK 3.69 str. 2 d., 3.115 str. 2 d., 3.126 str. 2 d. straipsniuose. Apeliantės manymu ji nepraleido nustatyto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (3 t. b.l. 2-7).

32Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras, nustatančias terminus pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tokio termino praleidimo pasekmes (LR CPK 73-78 str.,177 str., 178 str., 185 str., 368 str.), taip pat teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus ir sąlygas (LR CPK 366 str.), todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Dėl pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų

34Ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, 2015 01 15 apeliantė pateikė prašymą (3 t. b.l. 54), kuriame prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirasis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepakeistų skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

35Prie prašymo apeliantė pridėjo spausdintus, ranka rašytus tekstus, iškarpas iš įvairių spaudos leidinių (3 t. b.l. 55-77). Šių rašytų tekstų teismas prie bylos neprijungia ir jų nevertina, kadangi jie neturi ryšio su byloje sprendžiamu ginču, yra nežinia kieno surašyti, dauguma tekstų juose yra surašyti ne valstybine kalba.

36Ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, 2015 01 15 apeliantė pateikė prašymus (3 t. b.l. 54 ir 78) atidėti bylos nagrinėjimą iš 2015 01 20 d. į vėlesnį laikotarpį dėl pateiktų byloje dokumentų neišvertimo į valstybinę kalbą; iškviesti apeliantės nurodomus žmogaus teisių gynėjus : organizacijos ( - ) pirmininkę L. I. G., advokatą D. K., redakcijos ( - ) redaktorių K. R., juristą A. I. V., diplomatą D. L. iš Vokietijos konsulato Kaliningrade; organizuoti kai kurių liudytojų parodymų išklausymą naudojant telekomunikacijos priemones. Kauno apygardos teismas netenkina apeliantės prašymų: atidėti bylos nagrinėjimą iš 2015 01 20 d. į vėlesnį laikotarpį dėl dokumentų neišvertimo į valstybinę kalbą; iškviesti apeliantės nurodomus žmogaus teisių gynėjus : organizacijos ( - ) pirmininkę L. I. G., advokatą D. K., redakcijos ( - ) redaktorių K. R., juristą A. I. V., diplomatą D. L. iš Vokietijos konsulato Kaliningrade; organizuoti kai kurių liudytojų parodymų išklausymą naudojant telekomunikacijos priemones, kadangi prašymai nepagrįsti būtinais, svarbiais motyvais, juos tenkinus užsitęstų bylos išnagrinėjimas, tokius prašymus pareiškėja galėjo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

37Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą

38Šiuo metu galiojančio CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Kauno apygardos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismui priimant 2009-07-15 sprendimą, galiojo 2003 01 01 CPK 368 straipsnio redakcija, kurio nuostatos nenumatė draudimo pateikti prašymą atnaujinti procesą byloje jį grindžiant 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Galiojanti teisės norma numatė naikinamąjį bendrą penkerių metų senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad LR CPK 368 straipsnio 2 dalis buvo patikslinta 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011-10-01. Šiame straipsnyje jau numatytas draudimas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo jį grindžiant 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl termino praleidimo, įvertina tą aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2009 07 15 sprendimas įsiteisėjo 2009 08 15 dieną, o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2014 08 18 (2 t. b. l. 20), prašymo pateikimo penkerių metų terminas O. Ū. prasidėjo galiojant 2003 m. sausio 1 d. LR CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju O. Ū. 2011 m. spalio 1 d. LR CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios sutrumpintą vienerių metų terminą prašymo pateikimo terminą netaikytinos. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 368 straipsnio pakeitimams, jų įgyvendinimo tvarka įstatymo leidėjo niekaip nebuvo reglamentuota. Nesant aiškiai reglamentuotos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 dėl CPK 368 straipsnio pakeitimo įgyvendinimo tvarkos, atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą, kad įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal negalioja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pareiškėjai pritaikius nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą trumpesnį prašymo pateikimo terminą, būtų pažeisti pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Dėl to iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties motyvuojamosios dalies Kauno apygardos teismas pašalina išvadą, jog O. Ū. praleido LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jį grindžiant LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

39Kauno apygardos teismas vertina, jog Kauno apylinkės teismas byloje pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos teiginys, jog ji apie 2009-07-15 sprendimą sužinojo tik 2014-07-30 yra neteisingas. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad apie priimtą sprendimą byloje O. Ū. sužinojo vėliausiai 2012 metų birželio mėnesį, kadangi Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012-06-25 buvo gautas O. Ū. prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009 (1 t. b. l. 112, 114). Be to, Kauno apylinkės teisme 2012-07-23 buvo gautas O. Ū. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, prašymas Kauno apylinkės teismo 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-13765-191/2012 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nes ji teismo nustatytu terminu nepašalino 2012-08-02 nutartyje nustatytų trūkumų (1 t. b. l. 119, 127-128, 138-139). Nustačius, jog pareiškėja apie teismo sprendimą sužinojo 2012 metų birželio mėnesį, paaiškėjus, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-08-15 dieną, pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujino teisme gavus 2014-08-18, darytina išvada, kad pareiškėja praleido penkerių metų prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu padavimo naikinamąjį senaties terminą, bet CPK 368 str. 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neprašė praleisto termino atnaujinti, o teismas nenustatė išskirtinės ir netoleruotinos teisinės situacijos, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįstai atmetė tuo pagrindu.

40Dėl kuratoriaus paskyrimo teisėtumo santuokos nutraukimo byloje

41Kaip vienas iš motyvų, pagrindžiančių pareiškėjos poziciją byloje buvo nurodytas faktas, kad teismas nepagrįstai paskyrė byloje atsakovei O. Ū. kuratorių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo byloje skirdamas atsakovei kuratorę, teismas nepažeidė įstatymo, nes byloje nebuvo jokių duomenų apie atsakovės tikrąją gyvenamąją ar darbo vietą, o vadovaujantis CPK 39 str. 1 d., kuratorė atsakovei byloje atstovavo kaip atstovė pagal įstatymą, t. y. turėjo visas atstovaujamosios teises ir pareigas. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys kad CPK 39 str. draudžia kuratoriumi skirsti advokato padėjėją. Advokatūros įstatymo (kuratorės paskyrimo metu galiojusi redakcija) 2 str. 1 d. nustatė, kad advokatų teikiamos paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus 4 str. 5 d. nurodytą atvejį, kai advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Taigi, advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti kuratoriaus paslaugas (4 str. 4 d.). Advokatūros įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio nurodytas paslaugas gali teikti ir advokato padėjėjai, įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir turintys visas Įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus (34 str. 1 d., 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįsta išvadą, kad CPK 39 str. nedraudžia kuratoriumi paskirti advokato padėjėją, t.y. teisininką, turintį teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Kauno apygardos teismas sprendžia, kad atsakovės teisės civilinėje byloje nebuvo pažeistos ir kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrindą paskirti byloje kuratorių (CPK 129 str.), jį paskyrė atsakovės interesams atstovauti nepažeisdamas įstatymo.

42Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo

43Kaip minėta šioje nutartyje, teismas privalo patikrinti ar prašymas atnaujinti procesą byloje yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

44CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

45Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl santuokos nutraukimo buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kadangi dalijant šalių turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalų principo, nebuvo sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo, vienam iš sutuoktinių priteisus didesnės vertės turtą, nepagrįstai į dalintino turto masę buvo įtrauktas automobilis Vaz 2103-600 litų vertės, nes jo realiai nebuvo, ieškovas neįtraukė kreditoriaus UAB „Crepido“ į bylos nagrinėjimą, nagrinėjant bylą nebuvo apginti O. Ū. interesai dėl išlaikymo jai priteisimo ir reikalavimas dėl pavardės po santuokos nutraukimo nustatymo.

46Kauno apygardos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad 2008-09-15 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažyma (1 t. 11-12 b.l.) įrodo, kad O. Ū. vardu santuokos nutraukimo metu buvo įregistruota transporto priemonė „VAZ 2103“, valstybinis Nr. ( - ). Duomenų apie šios priemonės išregistravimą byloje nėra. Pareiškėja, žinodama, kad aptariama transporto priemonė neegzistuoja arba yra perleista, turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl jos išregistravimo ar pateikti duomenis bei įrodymus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, tačiau nustatyta tvarka to nepadarė. Dėl to santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į VĮ „Regitra“ duomenis dėl transporto priemonės „VAZ 2103“ įregistravimo O. Ū. vardu bei ieškovo prašymą šią transporto priemonę įtraukti į dalintino turto balansą ir priteisti atsakovei, pagrįstai ir teisėtai šią transporto priemonę priteisė atsakovei.

47Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004-03-09 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-314 dėl 23488,18 Eur (81100 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko B. Ū. išieškotojui J. S., vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti antstolio V. Z. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/07859 (1 t. 13, 46 b.l.). Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas 2009-07-15 sprendime pagrįstai todėl B. Ū. asmenine prievole pripažino išieškotojui J. S. turimą skolą pagal 2004-03-09 vykdomąjį raštą pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/07859.

48Sprendžiant dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje B. Ū. neinformavo apie bylą ir neįtraukė dalyvauti byloje kreditorės UAB „Crepido“, pažymėtina, kad ši įmonė yra 2004 08 18 išregistruota iš įmonių registro. Kaip pagrįstai pažymėjo Kauno apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka nutartyje, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad UAB „Crepido“ ar jos teisių perėmėjas būtų kreipęsis į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4482-657/2009, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas išlaikymo jai priteisimo iš sutuoktinio klausimas, jog sutuoktinis nesirūpino šeima, dėl sutuoktinio kaltės ji buvo priversta išvykti į Kaliningrado sritį, Rusijos Federacijoje, dėl sutrikusios sveikatos nuolat gydėsi medicinos įstaigose, vėliau jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl iš B. Ū. gali būti priteistinas išlaikymas po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį, taip pat nesudaro pagrindo atsirasti protingoms abejonėms dėl santuokos nutraukimo bylos baigties teisingumo, byloje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kauno apylinkės teismas teisingai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nurodė, kad 2009 m. liepos 15 sprendime teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nevykdė pareigų vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, aplinkybės, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena apie ketverius metus, neveda bendro ūkio, neturi šeimyninių ir kitų bendrų interesų, patvirtina, jog santuoka faktiškai iširusi ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodo, jog 2006 m. sausio mėnesio pradžioje išvyko į Kaliningrado sritį, Rusijos Federacijoje, ir gyveno užsienyje iki 2013 m., t. y. iš esmės pati pripažino, kad su sutuoktiniu ilgą laiką kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio ir neturėjo šeimyninių bei kitų bendrų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, o santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuokos bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio santykius, santuokos nutraukimą ir nėra pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Be to, teismo vertinimu, pripažinus, jog pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje buvo tinkamai atstovaujama, jos atstovė neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo O. Ū. būtų palikta ikisantuokinė pavardė – M., esant B. Ū. prašymui dėl kito sutuoktinio pavardės ir teismui pripažinus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendimas palikti pareiškėjai ikisantuokinę pavardę neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir CK normoms.

49Esant nustatytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų pagrindu sprendžiama, kad atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių jos negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.2, 3 dalys).

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

51Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja 2014 08 18 pateikė Kauno apylinkės teisme prašymą atnaujinti... 4. Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos O. Ū.... 7. Dėl kuratoriaus paskyrimo teisėtumo santuokos nutraukimo byloje... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas B. Ū., kreipdamasis į teismą dėl santuokos... 9. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo... 10. Teismas nurodė, kad iš 2008-09-15 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo... 11. Dėl kitų pareiškėjos argumentų procesui atnaujinti... 12. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės... 13. Dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje B.... 14. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog santuokos nutraukimo byloje... 15. Dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto senaties termino... 16. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji apie 2009-07-15 sprendimą... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 18. Atskiruoju skundu pareiškėja O. Ū. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 19. 1. Teismas nutarties motyvuose nurodė, kad CPK 39 straipsnis nedraudžia... 20. 2. Dėl turto padalinimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Teismas... 21. Dėl teisės į kompensaciją. Apeliantė neginčija, kad skola J. S. buvo... 22. Dėl kreditorių įtraukimo į bylą. CK 3.126 straipsnio 2 dalis įsakmiai... 23. Dėl atsakovės, kaip sutuoktinės, teisės į išlaikymo priteisimą.... 24. Dėl pavardės pakeitimo. CK 3.69 straipsnio 2 dalis leidžia esant kito... 25. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad yra praleistas penkerių metų terminas... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Byloje sprendžiami termino eigos prašymui atnaujinti procesą pateikti... 28. Teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso... 29. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog ieškovas B. Ū.... 30. Pareiškėja 2014 08 18 pateikė Kauno apylinkės teisme prašymą atnaujinti... 31. O. Ū. apeliacine tvarka skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d.... 32. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas sprendžia,... 33. Dėl pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų... 34. Ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, 2015 01 15 apeliantė... 35. Prie prašymo apeliantė pridėjo spausdintus, ranka rašytus tekstus,... 36. Ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, 2015 01 15 apeliantė... 37. Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą... 38. Šiuo metu galiojančio CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas... 39. Kauno apygardos teismas vertina, jog Kauno apylinkės teismas byloje pagrįstai... 40. Dėl kuratoriaus paskyrimo teisėtumo santuokos nutraukimo byloje... 41. Kaip vienas iš motyvų, pagrindžiančių pareiškėjos poziciją byloje buvo... 42. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo... 43. Kaip minėta šioje nutartyje, teismas privalo patikrinti ar prašymas... 44. CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta,... 45. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl... 46. Kauno apygardos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai... 47. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas... 48. Sprendžiant dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo... 49. Esant nustatytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų pagrindu sprendžiama, kad... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 51. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....