Byla 2A-1161-603/2013
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, atsakovui J. U., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. U. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovams J. U., S. P., I. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Nustatė

2ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovams J. U., S. P., I. M. prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovui neterminuotai ir neatlygintinai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams, kurio unikalus Nr. ( - ) (toliau – Žemės sklypas), tikslu tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 8, 10, 9 (tomas I, b.l. 20), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojas naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susiekimo komunikacijomis, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 8 d. parengė, patvirtino ir ieškovui išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2383, dėl daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statybos. Pagal Detaliojo plano sprendinius ir Projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas „Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis ( - ) projektas (toliau – Projektas). Projektas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 10-11 d. posėdyje. 2006 m. gegužės 16 d. ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-23 NS-5 (toliau – Statybos leidimas). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.6600 ha ploto Žemės sklypas, kuris Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, pažymėtas 58a, 58b, 58c. Greta esančiuose sklypuose, kurie plane pažymėti 42a, 42b, 34a, 34b, 34c, yra nustatyti servitutai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-101/2008. Žemės sklypo dalis (375 kv. m.), Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta 58c pagal Detalųjį planą yra priskirta infrastruktūros teritorijai ir nurodoma, kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinierinės infrastruktūros (A1, B1, B2, C2 kategorijų gatvių zona) užimamam žemė, paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai yra vieninteliai Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, kurie nėra davę sutikimo ar kitu būdu suteikę teisę Detaliuoju planu nustatytose jiems priklausančio Žemės sklypo dalyje tiesti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Teritorija ties Žemės sklypu (kitoje Detaliajam plane nustatytos infrastruktūros teritorijos koridoriaus pusėje, atitinkanti žemės sklypus, detaliajam plane pažymėtus 32c ir 32b) yra užstatyta, statinys yra pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovui, kaip statytojui ir būsimam magistralinių inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkui, pareigą teisti šiuos tinklus ir susisiekimo komunikacijas per atsakovų Žemės sklypo dalį nustato Detalusis planas, jo pagrindu sudarytas projektavimo sąlygų sąvadas bei pagal juos parengtas Projektas. Pagal Detalųjį planą yra suprojektuota siauriausia įmanoma gatvė C2 kategorijos. Lyginant su visu atsakovų Žemės sklypu, kurio plotas yra 16 600 kv. m, servituto plotas 375 kv. m. sudaro labai nedidelę dalį.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovai J. U. ir S. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, vystydamas ūkinę – komercinę veiklą, faktiškai yra neteisėtai nutiesęs inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas atsakomas priklausančio Žemės sklypo dalyje. Atsakovai į servitutu suvaržytą Žemės sklypo dalį nebeturėtų visiškai jokių teisių, nes sklypo dalimi galėtų naudotis tik servitutu nustatytų teisių apimtyje kaip ir bet kurie kiti tretieji asmenys. Ieškovas turi galimybę naudotis jam priklausančiais žemės sklypais ir nenustačius servituto, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus įsakymus įgyvendinant Detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-509, į atsakovams priklausantį Žemės sklypą buvo numatyta įterpti 8473 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 1G, kuris buvo skirtas tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-2188 pakeitė įsakymą suformuodamas ne 8473 kv. m., bet 8089 kv. m. ploto žemės sklypą. Žemės sklypas buvo sumažintas tokiu būdu, kad į šį žemės sklypą nepatektų atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalis (8473 kv. m. – 375 kv. m. = 8089 kv. m.). Tokiu būdu atsakovams priklausanti Žemės sklypo dalis 375 kv. m., kuriai ieškovas siekia nustatyti servitutą, buvo eliminuota iš žemės sklypo, skirto inžinierinių tinklų teisimui, teritorijos (Nr. 1G). Ieškovo prašomas nustatyti servitutas neatitinka būtinybės kriterijaus, nes atsakovų žemės sklypas nesiriboja su ieškovui priklausančiais žemės sklypais. Ieškovo pastatyti statiniai su šiems pastatams aptarnauti reikalingais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pripažinti tinkamais naudotis. Atsakovams priklausančio Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, žemės ūkio paskirties žemėje nėra galimybės/neleidžiama tiesti inžinierinius tinklus ir susiekimo komunikacijas, įrengti kelius ar atlikti bet kokius kitus statybos darbus, eit ir važiuoti transporto priemonėms. Ieškovo planuojamas tiesti kelias priskiriamas prie vietinės reikšmės viešojo kelio (gatvė gyvenamojoje vietovėje), kurie priklauso miesto savivaldybei. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio savivaldybės interesais.

4Atsiliepime į ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad su Detaliojo plano sprendiniais sutiko pasirašydama ankstesnė ginčo Žemės sklypo savininkė A. Z., šis sutikimas galioja ir dabartiniams Žemės sklypo savininkams - atsakovams. Nenutiesus magistralinių inžinierinių tinklų bei gatvių, ieškovas negalėtų naudotis pagal paskirtį jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais bei juose pastatytas statiniais, o teisti inžinierinius tinklus bei susiekimo komunikacijas kitoje vietoje nei numatyta Detaliajame plane, draudžia teisės aktai. Ieškovas servitutą prašo nustatyti Žemės sklypo daliai, esančiai prie pat sklypo ribos, t.y. laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo pricipo. Servitutą prašoma nustatyti tik toje atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalyje, kuri pagal patvirtintą Detalųjį planą priskirta inžinierinės infrastruktūros teritorijai (magistraliniams inžinieriams tinklams ir gyvatėms tiesti), todėl joje kitokia veikla, nei numatyta Detaliajame plane, nėra galima.

5Atsiliepime į ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise nevaldo atsakomas priklausančio Žemės sklypo ir neturi išduoto statybos leidimo, leidžiančio vykdyti kokias nors statybas ginčo Žemės sklype.

6Atsiliepimo į ieškinį atsakovė I. M. nepateikė.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies: nustatė servitutą, suteikiantį teisę ieškovui neterminuotai naudotis Žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams, tikslu tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio Žemės sklypo dalyje, 2007 m. balandžio 10 d. A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojas naudotis minėtąja Žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susiekimo komunikacijomis; likusioje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo 1653/10000 ir 2021/10000 dalys nuo 2005 m. kovo 9 d. nuosavybės teise priklauso atsakovams J. U. ir S. P., o 6326/10000 dalys nuo 2009 m. kovo 16 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M.. Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento Detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-634 sprendimu patvirtintas Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99.45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento žemės naudojimo būdų, keitimas; apie 91,52 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento Detaliojo plano sprendinius, keičiant žemės ūkio apskrities žemę į kitos paskirties žemę; nustatyta, kad sąlygos techniniams projektui rengti bus išduodamos tik išsprendus fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ar jų dalių, patenkančių į infrastruktūros teritoriją perdavimo klausimus. Detaliajame plane tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento pažymėta infrastruktūros teritorija patenka į atsakovams priklausantį Žemės sklypą, plane pažymėtą 58 c. 2006 m. kovo 8 d. ieškovui išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2383 daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso statybai su magistraliniais inžinieriniais tinklais ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 5 d. sutiko, kad ieškovas valstybės žemėje tiestų inžinierinius tinklus iki nuosavybės teise valdomų valstybinės žemės sklypų tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento, Vilniuje. M. M. 2005 m. rugpjūčio 25 d., kuriam 6326/1000 dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklausė nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 19 d. sutiko Žemės sklypo dalyje, kuri sudaro apie 375 kv.m., leisti neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinierinius tinklus, tiesti kelius žemės sklypo dalyje bei suteikti teisę neatlygintinai žemės sklypo dalimi tretiesiems asmenims, nepažeidžiant žemės savininko teisių eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki ši žemės sklypo dalis įstatymų nustatyta tvarka bus perduota visuomenės poreikiams. Ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose pastatyti statiniai bei inžinierinės komunikacijos pripažintos tinkamais naudotis. Tarp ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 23 d. sudarytos paramos sutarties (toliau – Paramos sutartis) nuostatas, įrengti inžinieriniai tinklai bei susiekimo komunikacijos bus perduoti savivaldybei. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. priimtą sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovams T. Z., T. C., T. Z., kuriuo teismas nustatė servitutą atsakovams priklausančio žemės sklypo dalims, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to paties Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, ginčo sklypas yra greta atsakovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Teismas nevertino šalių argumentų ir rašytinių įrodymų, susijusių su ieškovo pastatytų ar statomų inžinierinių tinklų statybos teisėtumu, nes statybų teisėtumo pažeidimai nėra ginčo dėl servituto nagrinėjimo dalykas. Teismas, spręsdamas dėl būtinybės nustatyti servitutą tikslu tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, vertino Detaliojo plano sprendinių privalomumą atsakovams, ieškovo prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei objektyvią būtinybę tokį servitutą nustatyti teismo sprendimu. Byloje nenustatytas Detaliojo plano sprendinių ginčijimo faktas. Ieškovas į bylą pateikė 2012 m. liepos 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio 3 priede nustatyta, jog tarp atsakovų žemės sklypo kampo ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo sienos atstumas yra mažiau nei 10 m, tuo tarpu, planuojamos tiesti gatvės (po kuria bus tiesiamos inžinieriniai tinklai) plotis (pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“) negali būti mažesnis kaip 20 metrų. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės kokiu nors būdu apeiti atsakovų Žemės sklypą, tiesiant inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai apskritai nesutinka su servituto nustatymu, konstatavo, jog atsakovai neatsisako atlyginimo už nustatytą servitutą, todėl netenkino ieškinio dalyje dėl neatlygintino servituto nustatymo.

8Apeliaciniame skunde atsakovai J. U. ir S. P. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas prieš kelis metus yra pastatęs inžinerinius tinklus ir dalį susiekimo komunikacijų, pažeisdamas atsakovų teises, įstatymus ir teismų procesinius sprendimus, todėl skundžiamu sprendimu teismas pažeidė principą, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas tik daikto savininkas ir valdytojas, o ne būsimo daikto savininkas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Ieškovas nenurodė konkretaus viešpataujančio daikto, dėl kurio tinkamo naudojimo prašo nustatyti servitutą ir nepateikė įrodymų, kad jis yra to konkretaus viešpataujančio daikto savininkas ir valdytojas. Pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, jų nevertino, kad nuo teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4409-171/2007 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui uždrausta atlikti/tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinerinių tinklų įrengimo ir komunikacijų tiesimo darbus apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuris, be kita ko, yra žemės ūkio paskirties sklypas, todėl jame inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statyba negalima. Ieškinio padavimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas nurodė, kad gautų statybos leidimą, statytojas turi pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad statytojas turi pateikti sutartį su žemės sklypo savininku dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį. Nei 2006 m. kovo 8 d. ieškovui išduotame projektavimo sąlygų sąvade, nei 2006 m. gegužės 16 d. ieškovui išduotame statybos leidime Nr. (101)-11.3-23 NS-5 atsakovams priklausantis Žemės sklypas nėra nurodytas. CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus gali tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Teismas nevertino byloje esančių 2010 m. vasario 1 d., 2011 m. vasario 10 d. savavališkos statybos akto, kuris yra galiojantis, ir dėl ieškovo savavališkos statybos priimtų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, kad neteisėtai apeliantams priklausančiame žemės sklype nutiesti inžineriniai tinklai yra naudojami. Pagal CK 4.103 straipsnį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Todėl teismas neturėjo teisės nustatyti servituto tikslu eksploatuoti ir naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, pastatytais/nutiestais atsakovams priklausančiame žemės sklype. Apeliantai nesutiko su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovas įrodė, jog nėra jokios kitos galimybės apeiti atsakovų žemės sklypą, siekiant išvengti nuosavybės teisės suvaržymų. Ieškovas 2012 m. liepos 26 d. pateikė teismui antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolą ir savo paaiškinimus dėl galimybės tiesti susisiekimo komunikacijas (( - ) gatvę), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad neįmanoma tiesti inžinerinių tinklų apeinant apeliantų Žemės sklypą. 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovo rašte apeliantams nurodyta, kad ieškovas padarė inžinerinių tinklų projekto korektūrą, suderino ją teisės aktų nustatyta tvarka, kurioje numatyta, jog visi darbai bus vykdomi bei inžineriniai tinklai tiesiami apeinant ginčo Žemės sklypą.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Detalų planą, suprojektuota siauriausia gatvė, kokia pagal šį planą galėjo būti planuojama. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi įvertino atsakovų teikiamus argumentus dėl ieškovo pastatytų ar statomų inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ir sąsajumo su ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismo išvada turi prejudicinę galią nagrinėjant bylą kitoje dalyje iš naujo. Žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ), pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 2.3-2907-01 yra pertvarkyti į du žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ). Žemės sklypai performuoti jau po to, kai buvo parengta ir patvirtinta gyvenamųjų namų su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis projektinė dokumentacija, išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas. Pagal ieškovams išduotą statybos leidimą pastatyti statiniai jau po žemės sklypų performavimo teisės aktais nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti. Projekte numatytų tiesti magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, t.y. būsimo viešpataujančio daikto savininkas yra ieškovas, kuris CK 4.123 straipsnio pagrindu prašo nustatyti servitutą tikslu tiesti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalyje. Besiribojančiame su žemės sklypu žemės skslype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) teismo sprendimu yra nustatytas servitutas Projekte suprojektuotiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog servitutas nustatomas ne esamiems inžineriniams tinklams, bet būsimiems tinklams ir komunikacijoms tiesti. Teismas pagrįstai atmetė kaip teisiškai nereikšmingus atsakovų teiginius, susijusius su galimai neteisėta statyba atsakovų žemės sklype ir tai, kad servitutas negali būti nustatytas žemės ūkio paskirties žemėje. Byloje nėra sprendžiamas statybų teisėtumo/neteisėtumo klausimas. Pagal Detalųjį planą apeliantų Žemės sklypo dalis, kurioje skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas, priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai. Su tokiais Detaliojo plano sprendiniais sutiko ir jame pasirašė ankstesnė ginčo Žemės sklypo savininkė A. Z., todėl laikytina, kad šis sutikimas galioja ir dabartiniams sklypo bendraturčiams – apeliantams. Kadangi pagal Detalųjį planą magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos turi būti tiesiami per dalį atsakovams priklausančio Žemės sklypo, jų nenutiesus, ieškovas negalėtų naudotis pagal paskirtį jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurie priskirti daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorijai.

11Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą, apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo aktas, bet ne šalių ginčas, todėl apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga, kad aukštesnės instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo atsakovų Žemės sklypo dalims, siekiant užtikrinti tinkamą inžinerinių sistemų ir susisiekimo komunikacijų tiesimą ir priežiūrą pagal detalų planą suprojektuotuose žemės sklypuose gyvenamųjų namų statybai.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas. Detalusis planas yra patvirtintas ir visiškai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, priešingą išvadą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Detaliajame plane yra numatytas Povilionių k. vietovės gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinio aprūpinimo būdai ir susisiekimo komunikacijos. Pagal Detaliojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 8 d. parengė, patvirtino ir ieškovui išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2383, dėl daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statybos (t. I, b. l. 37-119). Pagal Detaliojo plano sprendinius ir Projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas „Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis Pavilionių k. projektas. Ieškovui 2006 m. gegužės 16 d. išduotas statybos leidimas Nr.(101)-11.3-23 NS-5 statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 122). Pagal Detaliojo plano sprendinius ir Projektavimo sąlygų sąvadą parengtą Projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybos leidimas, atsakovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, plane pažymėto 58 c, 58 b, 58 a (t. 1, b.l. 31) dalyje (375 kv. m. iš plane 58 c pažymėtos Žemės sklypo dalies) numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, kurie įrengiami po projektuojamomis susisiekimo komunikacijomis.

17Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009 nutraukė Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą procesą dėl ginčo Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams dėl formalių pažeidimų, t. y. dėl to, kad nebuvo pridėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas Žemės sklypo daliai, konstatuodamas, kad visuomenės poreikis ginčo Žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004 12 29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl servituto nustatymo inžinerinių sistemų ir susisiekimo komunikacijų tiesimui pagal to paties Detaliojo plano sprendinius žemės sklypui, esančiam greta šios bylos atsakovų Žemės sklypo konstatavo, kad servituto nustatymas atsakovų žemės sklypo dalims reikalingas užtikrinti tinkamą inžinerinių sistemų ir susisiekimo komunikacijų tiesimą bei priežiūrą pagal Detalųjį planą suprojektuotose žemės sklypuose daugiaaukščių ir aukštuminių gyvenamųjų namų statybai.

18Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys liudija būtinybę nustatyti servitutą tikslu tiesti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nenustačius servituto negali įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, jo pagrindu parengto Projekto – tiesti magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalyje. Projektu suprojektuota siauriausia, kokia pagal Detalų planą galėjo būti projektuojama C2 kategorijos gatvė, kurios plotis turi būti ne mažesnis kaip 20 metrų (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“), tuo tarpu pagal 2012 m. liepos 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tarp atsakovų Žemės sklypo kampo ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo sienos atstumas yra mažiau nei 10 m. Ankstesni ginčo Žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, jo neginčijo (t. 1, b.l. 32).

19Teisėjų kolegija nenustatė byloje reikšmingų duomenų, paneigiančių servituto reikalingumą. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklype, Detaliajame plane pažymėtame 42a, 42b, besiribojančiame su ginčo Žemės sklypu, teismo sprendimu nustatytas servitutas Projekte suprojektuotiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Toks pat servitutas tiems patiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms teismo sprendimu yra nustatytas ir kitoje Detaliajame plane nustatytos infrastruktūros teritorijos pusėje esančiame žemės sklype, pažymėtame 34 a, 34 b, 34 c (t .3, b.l. 200, 213, 234). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog Projekte numatyti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra būtinos Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalo prijungimui prie bendros Vilniaus miesto infrastruktūros sistemos, dėl to ne tik ieškovas negalėtų tinkamai ir teisėtai įgyvendinti Projekto bei vadovaudamasis Paramos sutarties nuostatomis perduoti savo lėšomis įrengtus tinklus ir komunikacijas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, tačiau ir gyvenamųjų namų gyventojai negalėtų tinkamai naudotis šiais tinklais ir komunikacijomis. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovai nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teisių gynimą aukščiau Detaliajame plane įtvirtinto teisėto intereso - Povilionių k. vietovės gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinio aprūpinimo. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra ypatinga tuo, kad ieškovas negali atsakovu Žemės sklypo dalyje įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, Projekto, vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų savivaldybei, taip pat, kaip matyti iš byloje esančios projektinės dokumentacijos, negali apeiti atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalies atkarpos, patenkančios į tinklų ir susisiekimo komunikacijų koridorių. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais spręstina, kad šios bylos situacijoje servitutas yra objektyviai būtinas.

20Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas ieškiniu prašė nustatyti servitutą, o ne išspręsti savavališkų statybos padarinių klausimą nurodydamas, kad servitutas įgalintų ieškovą, pašalinus esamus tinklus, nutiesti naujus (t. 3, b.l. 28), dėl nurodyto apeliantų argumentai dėl ieškovo pastatytų ar statomų inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo atmestini kaip nenusiję su ginčo dalyku ir nepaneigiantys servituto reikalingumo.

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje surinktus įrodymus, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, pagrįstai konstatavo, jog Detaliajame plane suprojektuotų inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimas atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalyje yra būtinas, nesant galimybių apeiti atsakovų Žemės sklypą. Teismas tenkindamas ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo tenkindamas ir atmesdamas dalyje dėl neatlygintino servituto nustatymo, šalių ginčą išsprendė teisingai.

22Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėtos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nei dėl apelianto nurodytų, nei dėl kitų motyvų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 075,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tvarka vykusių posėdžių skaičių (1), paruoštų ieškovo procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), taip pat tai, kad byla didelės apimties, išsiskirianti specifiškumu, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11, 8.18 punktais ir realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo patirtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas mažina iki 2 000,00 Lt.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovų J. U. (asmens kodas ( - ) S. P. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ (juridinio asmens kodas 126307840) naudai 2 000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ (toliau – ieškovas) patikslintu... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai J. U. ir S. P. prašė ieškinį atmesti.... 4. Atsiliepime į ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad su Detaliojo... 5. Atsiliepime į ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 6. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė I. M. nepateikė.... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu... 8. Apeliaciniame skunde atsakovai J. U. ir S. P. prašė Vilniaus miesto 1... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės... 11. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 320... 14. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d.... 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 18. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos... 19. Teisėjų kolegija nenustatė byloje reikšmingų duomenų, paneigiančių... 20. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas ieškiniu prašė... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 22. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja,... 23. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams neatlygintinos apeliacinės instancijos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą... 26. Priteisti iš atsakovų J. U. (asmens kodas ( - ) S. P. (asmens kodas ( - )...