Byla 2A-110-823/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. D.-U., J. U. ir S. P. ieškinį atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ dėl inžinierinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai D. D.-U., J. U. ir S. P. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Gabijos investicijos“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. ( - ), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, siekiant, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti ieškovams atsakovo lėšomis, išieškant iš atsakovo reikiamas, teismo sprendimo įvykdymo.

4Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas (registro Nr. ( - )) kaip žemės ūkio pagrindinės paskirties sklypas. Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ be ieškovų sutikimo, pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises, imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) reikalavimus, draudžiančius statyti inžinierinius statinius be statybas leidžiančių dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) reikalavimus, statant inžinierinius statinius žemės ūkio paskirties žemėje, nuo 2006 m. vykdo ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užvaldymą, savavališkai, be ieškovų sutikimo pastatydamas inžinierinius statinius ir neteisėtai, įstatymams draudžiant, juos naudodamas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi yra uždrausta atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ atlikti/tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinierinių tinklų rengimo ir komunikacijų tiesimo darbus J. U. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, reg. Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) mieste. 2007 m. gegužės 16 d. teismo nutartis buvo pakeista 2007 m. birželio 22 d. nutartimi, leidžiant UAB „Gabijos investicijos“ demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinierinius tinklus ir sugražinti /rekultivuoti paminėtą žemės sklypą į pradinę, buvusią iki teisės pažeidimo, padėtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas juridinis faktas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nagrinėjo vykdomąją bylą pagal antstolio V. Č. aktą dėl įpareigojimo nevykdymo nustatė, kad 2007 m. gegužės 16 d. nutartis, draudžianti UAB „Gabijos investicijos“ atlikti/tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinierinių tinklų rengimo ir komunikacijų tiesimo darbus J. U. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), nebuvo vykdoma ir 2007 m. liepos 3 d. nutartimi paskyrė UAB „Gabijos investicijos“ 1 000 Lt baudą už teismo nutarties nevykdymą valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) statytojui UAB „Gabijos investicijos“ dėl savavališkai vykdytų statybos darbų, įrengiant inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS143- 454/2010), nustatyta, kad pareiškėjas savavališkai vykdė statybos darbus, įrengiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklype, kadastrinis Nr. Nr. ( - ), esančiame ( - ), savavališki darbai buvo atlikti neturint statybos leidimo vykdyti statybos darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pažeidžiant SĮ 23 straipsnio 1 dalį ir STR 1.08.02:2002 18.1 punkto reikalavimus. Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“, neturėdamas statybos leidimo, savavališkai vykdė statybos darbus, įrengiant inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nesuformuotame žemės sklype, besiribojančiame su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), neturėdamas ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, privalomų rašytinių sutikimų. Inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos pastatyti be ieškovų sutikimo, nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovų sklypo ribos, statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimus ir ieškovams šiais teisės aktais garantuojamas teises. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 4 d. surašė atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ reikalavimą Nr. REI-100-110304-00002 pašalinti savavališkos statybos padarinius, demontuoti savavališkai įrengtus inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) ir sutvarkyti statybvietę. Kad atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ yra pastatęs inžinierinius statinius nesilaikant jokių minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo įrodo antstolio V. Č. 2006 m. liepos 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-06-151 ir 2007 m. lapkričio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.116-07-264. Aplinkybės, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) inžinieriniai tinklai naudojami, yra nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A255-1441/2011. Nesuformuotame žemės sklype, besiribojančiame su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), nėra nustatytas ir įregistruotas servitutas. Inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype, tiek greta esančiame nesuformuotame žemės sklype, metu SĮ 23 straipsnio 6 dalies 3 punkte buvo nurodyta, kad gauti statybos leidimą turi būti pateikta – sutartis su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Pagal įstatymo nuostatą sutartis su žemės savininku reikalinga dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu ar dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų bei žalos tais atvejais, jeigu tam tikri statiniai (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos) numatomi tiesti žemės sklype, kuri statytojui nepriklauso. Šioje normoje nėra išlygų tam atvejui, kad sutarties ar servituto nereikia tada, kai statytojui nepriklausantis sklypas yra valstybinis. Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ naudoja savavališkai pastatytus inžinierinius statinius, neturint statybos užbaigimo aktų. Toks naudojimas yra neteisėtas, vykdomas pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas ir SĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha (16600 kv.m) ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas J. U. bendros dalinės nuosavybės teisę į 2021/10000 Žemės sklypo yra įgijęs 2004 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2004 m. rugpjūčio 19 d. priėmimo-perdavimo aktu, tačiau atsakovo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą išviešintos 2005 m. kovo 9 d. Ieškinyje nurodoma teritorija yra suplanuota Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp ( - ) detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“, patvirtintu 99,45 ha teritorijos tarp ( - ) detaliuoju planu. Detalusis planas yra galiojantis. Pagal Detaliojo plano sprendinius, ieškinyje nurodomas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas bei dalis žemės sklypo patenka į teritoriją, priskirtą infrastruktūros teritorijai, ir nurodoma kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros užimama žemė paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Ši faktinė aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta c. b. Nr. 2A-1161-603/2013, kurioje dalyvavo tos pačios bylos šalys ir turi joms prejudicinę galią. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2-1933-866/2012, pagal patikslintą ieškinį ieškovams bei I. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo, iš dalies tenkinant atsakovo ieškinį nuspręsta nustatyti servitutą, suteikiantį teisę atsakovui neterminuotai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovams ir I. M., tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, 2007 m. balandžio 10 d. A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijoms. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta c. b. Nr. 2A-1161-603/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą bei nutartyje konstatavo, kad bylos duomenys liudija būtinybę nustatyti servitutą tikslu tiesti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Ieškovai yra pateikę kasacinį skundą, kuriuo ginčija minėtus pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, kuriais žemės sklypo dalyje nustatytas servitutas, tačiau ginčijamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų vykdymas nėra sustabdytas. Besiribojančiame su žemės sklypu žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ( - ). k.v., teismo sprendimu yra nustatytas servitutas tiems patiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Toks pat servitutas, tiems patiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms teismo sprendimu yra nustatytas ir kitame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. sutikimu Nr. K-02-27-1171 tuometinis valstybinės žemės patikėtinis davė atsakovui sutikimą valstybinėje žemėje, esančioje tarp ( - ), tiesti inžinerinius tinklus. 2006 m. kovo 23 d. tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Paramos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo visus atsakovo savo lėšomis įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, įrengtus (pastatytus) detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, esančioje tarp ( - ), po to, kai jie teisės aktais nustatyta tvarka bus pripažinti tinkamais naudoti, perduoti Vilniaus savivaldybės administracijos nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-3338-872/2014 pagal atsakovo ieškinį Inspekcijai dėl Inspekcijos 2011 m. kovo 4 d. reikalavimo Nr. REI-100-110304-00002 panaikinimo. Bylos nagrinėjimas nėra baigtas. Bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kol bus baigta nagrinėti civilinė byla, iškelta pagal atsakovo ieškinį ieškovams ir I. M. dėl servituto nustatymo. Atsakovo nuomone, jis turi teisę naudoti žemės sklypo dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimui, priežiūrai, remontui, eksploatavimui, taip pat yra nustatyta teisė naudotis inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovų žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę atsakovui neterminuotai naudotis žemės sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas konkrečioje šio žemės sklypo dalyje, taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi, tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestoms susisiekimo komunikacijoms. Atsakovas nurodė, kad servitutas yra įregistruotas viešame registre – Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuomone, jis turi teisę inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas tiesti ne tik neišlaikydamas minimalių normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytų atstumų iki ieškovų žemės sklypo ribos, tačiau ir pačiame ieškovų žemės sklype. Ieškovų nurodomas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, esantis tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra ( - ), patenka į teritoriją, kuri Detaliuoju planu yra priskirta infrastruktūros teritorijai ir nurodoma kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros (A1, B1, B2 ir C2 kategorijų gatvių zonų) užimama žemė, paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Detalusis planas yra galiojantis. Detaliojo plano sprendiniams taip pat yra pritaręs ir valstybinės žemės patikėtinis. Taigi, jau galiojančiu Detaliuoju planu yra išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas šioje teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (tuometinis valstybinės žemės patikėtinis) davė atsakovui sutikimą valstybinėje žemėje, esančioje tarp ( - ), tiesti inžinerinius tinklus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ aktuali ginčui redakcija nustatė, jog tam, kad statytojas gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui: (i) nustatytos formos prašymą, (ii) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, nustatytus statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, kuomet šių dokumentų pateikti nereikia (STR 1.07.01:2002 15, 15.1 ir 15.2 p.). Atitinkamai STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ aktuali ginčui redakcija nustatė, kad žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo, naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia, kai valstybės žemėje numatoma statyti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir jų funkcionavimui būtinus kitus statinius, kai yra gautas apskrities viršininko ar jo įgaliotos institucijos raštiškas sutikimas (STR 1.05.07:2002 23.4 punktas). Minėta išlyga yra tiesiogiai nustatyta šiuo metu aktualiame statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šio STR 7 priede nustatyta, kad naujo statinio statybos atveju, tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius, žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi. Taigi, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas tiesti valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius yra pakankamas pagrindas teisei minėtiems tikslams naudoti valstybinę žemę pagrįsti. Teisės aktai nenustato pareigos nei valstybinės žemės patikėtiniui, nei statytojui infrastruktūrai skirtą valstybinės žemės teritoriją formuoti kaip atskirą žemės sklypą ir jį įregistruoti. Priešingai, teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą bei statybą, nuostatos patvirtina, kad žemės sklypai atskirai inžineriniams tinklams neformuojami, o žemės sklypai susisiekimo komunikacijoms gali būti formuojami net ir po to, kai atitinkamame registre įregistruojamos pačios susiekimo komunikacijos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami jau pastatytoms susisiekimo komunikacijoms (2.3 punktas), o inžineriniams tinklams atskiri valstybinės žemės sklypai iš viso nėra formuojami (46 punktas). Todėl ieškovų akcentuojama aplinkybė, jog ginčijami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos pastatyti atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, nėra ir negali būti vertinama, kaip aplinkybė, galinti lemti šių statinių statybos neteisėtumą. Ieškovai savo reikalavimą grindžia Inspekcijos 2011 m. kovo 4 d. reikalavimu Nr. REI-100-110304-00002, kuriuo Inspekcija reikalauja atsakovo demontuoti, neva savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau šis Inspekcijos reikalavimas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014, pagal atsakovo ieškinį Inspekcijai dėl Inspekcijos 2011 m. kovo 4 d. reikalavimo Nr. REI-100-110304-00002, surašyto pagal Inspekcijos 2011 m. vasario 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-110210-00002, panaikinimo. Bylos nagrinėjimas nėra baigtas. Savo ieškiniu ieškovai reiškia reikalavimą pašalinti visus inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas „pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra ( - )“. Tačiau ieškovų tariamas subjektinės teisės pažeidimas pasireiškia tik tam tikru atstumu nuo žemės sklypo ribos. Ieškovai savo ieškinyje neįvardija konkretaus atstumo, kuris, jų manymu, turėtų būti išlaikytas iki žemės sklypo ribos ir neužstatytas jokiais statiniais, tačiau, bet kuriuo atveju, šis atstumas neapima visos valstybinės žemės teritorijos, apibrėžtos žemės sklypais, kurių kadastriniai numeriai yra ( - ). Ieškovai nėra valstybinės žemės, apibrėžtos žemės sklypais, kurių kadastriniai numeriai yra ( - ), naudotojai ir (arba) valdytojai, nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ginčijamų inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų statyba šioje valstybinėje žemėje gali pažeisti jų subjektinės teises didesne apimtimi, nei tai susiję su normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais minimaliais atstumais iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovai neturi teisės reikalauti pašalinti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas didesnėje valstybinės žemės dalyje ir didesne apimtimi nei reikia apginti tariamai pažeistai teisei dėl statinių statybos tam tikru, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytu, atstumu iki žemės sklypo ribos.

6Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė sustabdyti šią civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. CIK-23/2014 pagal atsakovo ieškinį ieškovams dėl servituto žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) nustatymo, o, jei prašymas nebus tenkintas, prašo spręsti klausimą dėl ieškinio tenkinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Inspekcija atsakovui 2011 m. kovo 4 d. yra surašiusi reikalavimą Nr. REI-100-110304-00002, kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 4 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Inspekcijos 2011 m. vasario 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-110210-00002, padarinius: demontuoti savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija nesikreipė į teismą dėl reikalavimo vykdymo, nes atsakovas apskundė reikalavimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šioje civilinėje byloje ją sustabdė tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2677-501/2011 pagal atsakovo ieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančiame žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ). Teismas nurodė, kad, išnagrinėjus ginčą dėl servituto nustatymo, faktiškai būtų išspręsti visi klausimai, susiję su inžinerinių tinklų ar susiekimo komunikacijų tiesimu tiek šiame žemės sklype, tiek ir šalia jo (atstumų nuo žemės sklypo ribos klausimas). Nors Vilniaus apygardos teismui 2013 m. lapkričio 13 d. priėmus nutartį byloje dėl servituto nustatymo (c. b. Nr. 2A-1168-603/2013) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas įsiteisėjo (c. b. Nr. 2-1933-866/2012), tačiau šiuo metu teisminis ginčas toliau nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinė byla Nr. CIK-23/2014) ir civilinė byla dėl reikalavimo panaikinimo nėra atnaujinta. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjama byla stabdytina iki tol, kol galutinai bus išspręstas klausimas dėl servituto žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) nustatymo. Kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, 2014 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal Inspekcijos ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) (bylos Nr. 23258-734/2014).

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu trečiasis asmuo grindė tuo, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes ginčo tinklų statyba nepažeidžia ieškovų teisių. Ieškovai nurodo, kad yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), bendrasavininkiai, todėl reikalauja iš atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ pašalinti inžinerinius statinius ir susisiekimo komunikacijas iš greta ieškovams priklausančio žemės sklypo esančio nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai: ( - ), esančių ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovų teigimu, inžineriniai statiniai pastatyti nesilaikant minimalaus teises aktuose nustatyto atstumo iki ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) bei negavus ieškovų sutikimo. Dėstydami aplinkybes dėl ginčo inžinerinių tinklų statybos, ieškovai nepagrindžia, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, t.y. ieškovai neįrodo savo suinteresuotumo reikšti ieškinį teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies prasme. Inžinerinių tinklų statyba nesuformuotame valstybinės žemės sklype negali pažeisti ieškovų teisių, kadangi: ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalyje galioja teritorijų planavimo dokumentas, kuris nustato šiuo dokumentu suplanuotos teritorijos, į kurią patenka ir ieškovų žemės sklypo dalis, tvarkymo ir naudojimo režimą: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp ( - )plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane buvo išskirta teritorija magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti. Pagal šį Detalųjį planą dalis inžinerinės infrastruktūros teritorijos eina ir per ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalį. Kitokia veikla, nei numatyta Detaliajame plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima. Taigi, galiojant teritorijos, tvarkymo ir naudojimo režimui, t.y., kad ši sklypo dalis turi būti naudojama inžinerinei infrastruktūrai, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad greta sklypo dalies, kuri skirta inžinerinei infrastruktūrai, esantys inžineriniai tinklai (ginčo inžineriniai tinklai), kokiu nors būdu pažeidžia ieškovų teises; ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalyje galioja įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu c. b. Nr. 2-1933-866/2012 nustatytas servitutas, leidžiantis neterminuotai naudotis minėtu sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, taip pat suteikianti teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku tinklus ir komunikacijas prižiūrėti ir eksploatuoti. Minėtų teismų procesinių sprendimų vykdymas nėra sustabdytas, servitutas yra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl yra galiojantis ir suteikiantis teisę naudotis ieškovų sklypo dalimi servitutu nustatytose ribose. Darytina išvada, kad nutiesti inžineriniai tinklai gretimuose žemės sklypuose nepažeidžia ieškovų teisių, kadangi servituto turėtojas turi teisę tiesti inžinerinius tinklus ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, nereikalaujant jokio ieškovų sutikimo dėl šių tinklų tiesimo ir gretimuose žemės sklypuose. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl ieškinys laikytinas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Be to, nėra teisinių pagrindų tenkinti ieškovų reikalavimo pašalinti ginčo inžinerinius tinklus. Ieškovai, reikšdami reikalavimą demontuoti inžinerinius tinklus iš ginčo teritorijos, tuo pagrindu, kad inžineriniai tinklai pastatyti nesilaikant atstumo iki ieškovams priklausančios sklypo (kad. Nr. ( - )), šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad ginčo teritorijoje (nesuformuotame valstybinės žemės sklype) nėra nustatyto servituto. Pažymėtina, kad ieškovai nėra ginčo teritorijos žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai – ginčo žemę patikėjimo teise valdo Nacionaline žemės tarnyba. Taigi ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti statybų teisėtumo ginčo teritorijoje (valstybinėje žemėje). Be to, atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ į bylą yra pateikęs ginčo teritorijos valdytojo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 5 d. sutikimą Nr. K-02-27-1171, kad valstybinėje žemėje (ginčo teritorijoje) būtų tiesiami inžineriniai tinklai. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad inžineriniai tinklai valstybinėje žemėje yra nutiesti nesant pagrindo naudotis valstybine žeme. Šioje byloje negalima vadovautis ieškovų į bylą pateiktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimu Nr. REI-100-110304-00002 šalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog šio Inspekcijos reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisme. Ieškovų minimi ankstesni teismų sprendimai dėl inžinerinių tinklų statybos ir eksploatavimo šiam ginčui nėra aktualūs, kadangi priimti iki 2013 m. lapkričio 13 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas c. b. Nr. 2-1933-866/2012, kuriuo buvo nustatytas servitutas, leidžiantis neterminuotai naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) dalimi tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku tinklus ir komunikacijas prižiūrėti ir eksploatuoti. Servituto turėtojas turi teisę tiesti inžinerinius tinklus ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, nereikalaujant ir jokio ieškovų sutikimo dėl šių tinklų tiesimo gretimuose žemės sklypuose. Ieškovų reikalavimo tenkinimas pažeistų viešąjį interesą. Ginčo inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra teritorijos Detaliajame plane buvo numatyta vešiesiems poreikiams tenkinti – užtikrinti nepertraukiamą viso kvartalo gyventojų aprūpinimą inžinerine ir susisiekimo komunikacijų sistema. Atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ įrengus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastarieji, vykdant iš Paramos sutarties kylančius įsipareigojimus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o įrengta infrastruktūra pagal savo technines savybes privalo funkcionuoti kaip vientisa visą gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalą aptarnaujanti sistema, kuri, perdavus ją savivaldybės nuosavybėn, prijungtina prie bendros Vilniaus miesto infrastruktūros sistemos. Taigi reikalavimas demontuoti inžinerinius tinklus, esančius ginčo teritorijoje, ir, kurie yra nutiesti turint ginčo teritorijos valdytojo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – sutikimą tokius tinklus tiesti bei ieškovų žemės sklype galiojant Detaliojo plano sprendiniams, numatantiems sklypo dalies naudojimą inžinerinei infrastruktūrai, taip pat teismo sprendimu nustatytam servitutui inžineriniams tinklams bei susisiekimo komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti, yra ne tik teisiškai nepagrįstas, tačiau ir prieštaraujantis viešajam interesui.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo UAB „Gabijos investicijos“ per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. ( - ), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) ir sutvarkyti statybvietę; UAB „Gabijos investicijos“, neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido jį įvykdyti D. D.-U., J. U., S. P. ir atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ lėšomis; priteisė iš UAB „Gabijos investicijos“ 145 Lt žyminio mokesčio D. D.-U., J. U. ir S. P. naudai bei 1 000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų S. P. naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ 51,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

9Teismas nurodė, kad ieškovų žemės sklypo daliai nustatytas servitutas, o atsakovas turi teisę jame tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Šiuo metu dėl paminėtos aplinkybės ginčo nėra. Bylos duomenimis atsakovo nutiesti inžineriniai tinklai ir komunikacijos yra naudojami, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti tinkamais naudoti. Dėl to Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. kovo 18 d. reikalavimu Nr. (7.9)-2D-2683 nurodė UAB „Gabijos investicijos“ sustabdyti nurodytų magistralinių inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu UAB „Gabijos investicijos“ skundas panaikinti nurodytą reikalavimą buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp ( - ) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, kuriame išskirta teritorija magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti. 2006 m. gegužės16 d. UAB „Gabijos investicijos“ buvo išduotas Statybos leidimas Nr.(101)-11.3-23 NS-5, tačiau jame nėra nurodytas ieškovams priklausančio sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Šiame statybos leidime UAB „Gabijos investicijos“ yra leista statyti tik daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir ne daugiau. Nors visų teismo instancijų teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytas servitutas ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, leidžiantis UAB „Gabijos investicijos“ tiesti inžinierinius tinklus ir komunikacijas, inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos pastatyti be ieškovų sutikimo, nesilaikant jokių minimalių atstumų iki ieškovų žemės sklypo ribos, nesilaikant statybos techninių reglamentų reikalavimų, neturint leidimo statyti ieškovams priklausančiame žemės sklype. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo, nustatančio statinių išdėstymo sklype reikalavimus, 1 punkte įtvirtinta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, jog nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai; 1.2 p. p. nustatyta, kad atstumas nuo ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus, iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 10 m.; šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas laikytinas imperatyviu, jo laikytis būtina, nepaisant servituto instituto nustatymo. Byloje nėra pateiktas ginčo žemės sklypo savininkų, t.y. ieškovų raštiškas sutikimas. Teismas nurodė, kad leidimas atsakovui ieškinyje nurodytiems darbams nebuvo išduotas bei sprendė, kad ieškovų nurodytas šešių mėnesių terminas yra pakankamas atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. U., D. D. – U. ir S. P. ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovų J. U., D. D. – U. ir S. P. apelianto UAB „Gabijos investicijos“ naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš ieškovų J. U., D. D. – U. ir S. P. apelianto UAB „Gabijos investicijos“ naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) Nustatyti, ar nėra privaloma sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, yra imperatyvi teismo pareiga. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo vertinti ne tik ieškovų ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus procesinius dokumentus, tačiau ir įvertinti susijusioje civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, keliamus reikalavimus bei atsikirtimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo vertinti, kad inžinierių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai jau yra sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014. Tiek civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014, tiek šioje byloje yra sprendžiami identiški reikalavimai. Dėl šios priežasties pagrįsta teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014 nustatyti faktai turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014 yra sprendžiami klausimai dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teisėtumo taip, kaip tą nustato CK 4.103 straipsnio 1 dalis, taigi sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014 yra tiesiogiai susijęs su tuo, ar apskritai egzistuoja prielaidos teigti, kad ieškovų teisė į žemės sklypą yra pažeista, t, y., ar egzistuoja būtina sąlyga spręsti, kad ieškovų teisės galimai yra pažeidžiamos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, žinodamas apie civilinę bylą Nr. 2-3338-872/2014, nesivadovavo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, netyrė susijusių aplinkybių ir faktų, nenustatė, kokie yra šalių reikalavimai, ir tokiu būdu pažeidė procesines teisminio nagrinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

122) Vilniaus miesto apylinkės teismas, prieš spręsdamas inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teisėtumo klausimus, visų pirma turėjo vertinti, kokias teises ir kokia apimtimi į žemės sklypą turi ieškovai ir ar jų reikalavimas apskritai yra pagrįstas. Imperatyviųjų normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimų nesilaikymas per se nesuponuoja ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo – tik toks statybos teisės nustatomų reikalavimų nesilaikymas, kuris objektyviai ir nepagrįstai apriboja ieškovų nuosavybės teises į žemės sklypą, gali būti laikomas pagrįsta priežastimi ieškovams reikšti reikalavimus atsakovui CK 4.103 straipsnio pagrindu. Nesant nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimo, t. y., jei statybos metu nėra nepagrįstai apribojamos ieškovų teisės į žemės sklypą, gali būti sprendžiama tik dėl tokių statybų neteisėtumo (savavališkumo), kaip tą nustato SĮ, TPSVPĮ ir susiję teisės aktai. Toks ginčas jau yra sprendžiamas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3338-872/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo vertinti, kokias teises į žemės sklypą turi ieškovai ne tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos metu, tačiau ir ieškinio teikimo metu, t. y., atskleisti ieškovų teisių į žemės sklypą turinį. Tik tinkamai atskleidus šia aplinkybę, galima buvo vertinti, ar ieškovai apskritai turėjo teisę teikti ieškinį, t. y., ar apskritai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios teigti, kad ieškovų teisės yra pažeidžiamos. Esminė nagrinėjamam ginčui aplinkybė, kurią konstatavo ir pats Vilniaus miesto apylinkės teismas, yra tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 nustatytas ir 2014 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 patvirtintas, servitutas, suteikiantis atsakovui teisę neterminuotai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovams, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, 2007 m. balandžio 10 d. A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv, m), taip pat suteikiantį teise nutiestu inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirti, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Servituto turinį sudaro atsakovo bei kitų, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas valdančių ir naudojančių, asmenų teisės ne tik eksploatuoti bei naudoti jau esančius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tačiau ir juos tiesti. Servituto turinį sudaro ne tik teisė eksploatuoti ir naudoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tačiau ir jas tiesti bei naudoti – servitutas suteikia teisę tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, 2007 m. balandžio 10 d. A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m). Net patenkinus ieškovų reikalavimus, t. y. įpareigojus atsakovą demontuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, atsakovas ir (ar) tretieji asmenys išlaikytų teisę naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi ta pačia apimtimi, kuria jie naudojasi šiuo metu, o ieškovų daiktinės teisės lygiai taip pat liktų suvaržytos servituto turiniu. Dėl minėtų priežasčių, atsižvelgiant į ieškovų ieškinyje išdėstytą reikalavimą – pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, o ne tirti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumą, pagrįsta teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šio ginčo nagrinėjimui esminius klausimus.

133) Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti servituto reikšmę tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nors pripažino šio servituto buvimą. Būtent servituto buvimas įtvirtinta esminį prieštaravimą, paneigiantį ieškovų keliamus reikalavimus, neva jų teisės į žemės sklypą yra pažeidžiamos. Be to, priešingai nei įpareigoja įrodymų vertinimo taisyklės, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo nevertinti servituto sukuriamų teisinių santykių nemotyvavo – nepateikė aplinkybių, dėl kurių priėmė šį nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ir neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

144) Net ir pripažinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas savavališka statyba, t. y, įrodžius šių statinių statybos neteisėtumo faktą, atsakovas turi visas galimybes parengti reikalingą projektinę dokumentaciją ir užbaigti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybą. Kadangi nepriklausomai nuo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teisėtumo, ieškovų teisės į žemės sklypą yra suvaržytos servitutu, kuris suteikia teisę tiek statyti, tiek naudoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta sankcija – įpareigojimas inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas demontuoti, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti kasacinio teismo praktikoje įtvirtinto proporcingumo, derinant priešingus interesus, principo, priėmus sprendimą demontuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, teisinė taika tarp bylos šalių nebus pasiekta, kadangi jau šiuo metu de facto nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovų teisės yra apribotos neteisėtomis priemonėmis, o, įvykdžius šiuo metu priimtą sprendimą, atsakovas patirtų ženklių ir visiškai nepagrįstų nuostolių. Nuo servituto nustatymo žemės sklype nebėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip tiesiogiai ar netiesiogiai apribojančios inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą.

15Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieškovai neįrodė, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos pažeidžia minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo, todėl teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinį. Skundžiamame sprendime teismas didelį dėmesį skyrė savavališkos statybos teisiniam reguliavimui, tačiau ieškovai bylą nagrinėjant teismo posėdyje pripažino, kad byloje nekeliamas ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybų teisėtumo klausimas, todėl teismas ėmėsi spręsti statybų teisėtumo klausimą neteisėtai peržengęs ieškinio ribas. Skundžiamame teismo sprendime dėl ginčo esmės nėra jokių motyvų ir argumentų, iš kurių teismas galėjo padaryti išvadą, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos pažeidžia teisės aktuose įtvirtintus atstumus, esant nustatytam servitutui ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, nors tai turi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalyje galioja įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 nustatytas servitutas, leidžiantis neterminuotai naudotis minėtu sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, taip pat suteikiantis teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku tinklus ir komunikacijas prižiūrėti ir eksploatuoti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1161-603/2013 paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 339/2014 konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai konstatavo sąlygas servitutui nustatyti, pagrįstai nustatė atlygintinį servitutą, tačiau nenustatydami atlyginimo dydžio, nevisiškai išsprendė bylą, todėl kasacinės instancijos teismas panaikino tik tą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio ir perdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatyto servituto atlyginimo dydžio klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį paliko galioti nepakeistą. Skundžiamu sprendimu tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad aukščiau minėtoje byloje, sprendžiant servituto nustatymo klausimą, servitutas teismo buvo nustatytas tuo pagrindu, kad kitoje, nei nustatytas servitutas, vietoje nėra galimybės tiesti magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Taigi servitutas teismo sprendimu yra nustatytas būtent toje ieškovų sklypo dalyje (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.) ir tokia apimtimi, kuri būtina inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti, t. y. toje ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, kuri pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai (magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti) ir kitokia veikla, nei numatyta detaliajame plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima. Taigi servituto turėtojas turi teisę tiesti inžinerinius tinklus ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, nereikalaujant jokio ieškovų sutikimo dėl šių tinklų tiesimo ir gretimuose žemės sklypuose: ieškovams priklausančio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, patenka į pagal Detalųjį planą projektuojamą C2 kategorijos gatvę, o atstumų tarp žemės sklypo ir ginčo statinių klausimas yra išspręstas jau minėtoje civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad nutiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas kitoje vietoje nei per ieškovams priklausančią sklypo dalį, nėra galimybės. Neteisinga ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ginčo inžinerinius tinklus ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje ir valstybinėje žemėje šalia to paties ieškovams priklausančio žemės sklypo pastatė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento bei pažeisdamas statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo statytojo teisės įgyvendinimo ginčo teritorijoje klausimas, kartu ir statybą leidžiančio dokumento (statybos leidimo) teisėtumo (galiojimo) klausimas, yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3338-872/14, nors atsakovas teikė tokį prašymą, tačiau ir visiškai nepagrįstai, peržengdamas ieškinio reikalavimus, ėmėsi spręsti ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybų teisėtumo klausimą. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė nuorodą į Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo, nustatančio statinių išdėstymo sklype reikalavimus, 1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, jog nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai, ir į 1.2 papunktį, kuriame nustatyta, kad atstumas nuo ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus, iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Teismo vertinimu, šis reikalavimas laikytinas imperatyviu, jo laikytis būtina, nepaisant servituto nustatymo ir šią savo išvadą grindė kasacinio teismo nutartimis Nei viena iš pirmos instancijos teismo sprendime paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių negali būti laikomos precedentu nagrinėjamai bylai, kadangi paminėtose kasacinio teismo nutartyse nebuvo analizuojamos analogiškos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės, nebuvo sprendžiamas teismo sprendimu nustatyto konkretaus turinio servituto suteikiamų teisių klausimas statybų teisiniame reguliavime. Taigi pirmos instancijos teismo išvada, kad statybos techniniame reglamente nustatytas minimalus atstumas taikytinas ginčo žemės sklypui, nėra paremta nei faktiniais duomenimis, nei teisiniais argumentais, paneigiančiais, aplinkybę, kad teismui nustačius servitutą ginčo inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti per ieškovams priklausančią sklypo dalį, atsakovas dar privalėtų gauti ieškovų sutikimą, tiesti ginčo statinius greta to paties ieškovams priklausančio sklypo (sklypo dalies). Pagal teismo sprendimu nustatytą servituto turinį, atsakovas kaip servituto ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje turėtojas, tiesdamas inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, neprivalo gauti ieškovų sutikimo dėl atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo išlaikymo, nes nustatytas servitutas išsprendžia tinklų tiesimo per patį ieškovams priklausantį žemės sklypą klausimą gatvei ir kitiems tinklams nutiesti būtinose ribose.

172) Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teisę, visiškai nepagrįstai nepasisakė, kodėl taiko būtent vieną statybos padarinių šalinimo būdą – ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pašalinimą (demontavimą). Teismas nevertino įstatyme nustatytų aplinkybių dėl alternatyvaus statybos padarinių šalinimo būdo – statybų įteisinimo, nors tą privalėjo padaryti, taikydamas ultima ratio priemonę dėl ginčo statinių pašalinimo.

183) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra teritorijos Detaliajame plane yra numatyta ir vešiesiems poreikiams tenkinti – užtikrinti nepertraukiamą viso kvartalo gyventojų aprūpinimą inžinerine ir susisiekimo komunikacijų, kuri pagal savo technines savybes privalo funkcionuoti kaip vientisa visą gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalą aptarnaujanti sistema, prijungtina prie bendros Vilniaus miesto infrastruktūros sistemos. Neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo pašalinti dalį magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, kurios skirtos aptarnauti atitinkamą miesto gyvenamąjį kvartalą, neįvertinęs nei tokio sprendimo vykdymo pasekmių, nei atsižvelgęs į tai, kad kitoje civilinėje byloje gali būti nustatyta, jog atsakovams ginčo inžinerinių tinklų statybos darbus vykdo turėdamas statybą leidžiantį dokumentą. Taigi teismo sprendimas iš esmės neatitinka nei teisėtumo, nei bendrųjų teisės principų reikalavimų, todėl aukštesnės instancijos teismo turi būti panaikintas.

19Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

201) Atsakovas, pastatydamas inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nesuformuotame žemės sklype, visiškai nesilaikydamas jokių minimalių statybos atstumų iki ieškovų sklypo ribos, nustatytų imperatyviose teisės normose, pažeidė ne tik ieškovų teises, bet ir viešąjį interesą. Viešąjį interesą ne vienerius metus pažeidinėja tiek atsakovas, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonės eksploatuodamos savavališkai pastatytus inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype, tiek besiribojančiame, nesuformuotame, neindetifikuotame ir įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotame žemės sklype.

212) Nesutiktina su trečiojo asmens teiginiais, kad ieškovai teismo posėdyje pripažino, jog byloje nekeliamas inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybų teisėtumo klausimas, todėl teismas, neteisėtai peržengęs ieškinio ribas, ėmėsi spręsti statybų teisėtumo klausimą. Teismas nagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl inžinierinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose, t. y. statybos techniniame reglamente nustatytus minimalius atstumus iki sklypo ribos, pašalinimo.

223) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr.116-06-151 ir Nr. l 16-07-264 aiškiai įrodo, kad inžinieriniai statiniai ir susisiekimo komunikacijos pastatyti tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype, tiek ant sklypo ribos, tiek už sklypo ribų, tai yra, visiškai nesilaikant jokių, imperatyviose teisės normose nustatytų minimalių atstumų iki ieškovų sklypo ribos. Aplinkybės, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), inžinieriniai tinklai naudojami, yra nustatytos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 201l m. gegužės 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A255-1441/2011), kuria netenkintas UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo (administracinė byla Nr. 1-1782-171/2010).

234) Nesutiktina, kad atsakovas, servituto turėtojas, turi teisę tiesti inžinierinius tinklus ieškovams priklausančioje sklypo dalyje ir gretimuose žemės sklypuose. Ne vien servitutas, bet ir kiti teisės aktai apsprendžia galimybę tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, t. y. vykdyti statybos darbus laikantis teisės aktų reikalavimų. Nesuformuotas žemės sklypas nėra identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas registre. Nei UAB „Gabijos investicijos“, nei kiti asmenys negalėjo ir negali įgyti teisės valdyti ir naudoti, taip pat teisės būti statytoju, taip pat vystyti statybų projektą nesuformuotame, neidentifikuotame ir įstatyme nustatyta tvarka neįregistruotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ). Toks žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentą, ir tokio žemės sklypo nėra pažymėta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.1-634 patvirtintame 99,45 ha teritorijos tarp ( - ) detaliajame plane.

245) Ieškovai pareiškė ieškinį ne dėl to, kad atsakovas savavališkai pastatė inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nesuformuotame, besiribojančiame sklype, o dėl to, kad atsakovas pažeidė ieškovų teises, visiškai nesilaikydamas jokių minimalių atstumų, nustatytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkte. Teismas nesprendė savavališkų statybos padarinių pašalinimo klausimo, teismas gindamas pažeistas ieškovų teises, priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl minimalių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nustatytų imperatyviose teisės normose, pažeidimo.

25Atsiliepimu į atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261) Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ sąmoningai iškraipo ieškovų pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodydamas, kad ieškovai kreipėsi į teismą CK 4.103 straipsnio ir SĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovai aiškiai ieškinyje nurodė, kad jų teisės buvo pažeistos dėl teisės aktuose, t. y. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkte, įtvirtintų reikalavimų, nustatančių, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, jog nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai, kad atstumas nuo ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus, iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m., kad šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu, nesilaikymo. Sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui tokios teisės nesuteiktos. Nuo 2006 m. atsakovas, pažeisdamas imperatyvius įstatymų reikalavimus, atlieka neteisėtus veiksmus ir iš tų neteisėtų veiksmų gauna naudą, kai tuo tarpu ieškovų teisės laisvai naudotis sklypu ir iš to gauti naudą, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, buvo suvaržytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje yra nurodęs, jog UAB „Gabijos investicijos“ statybas be teisinio pagrindo vykdė svetimame žemės sklype, sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, kelerius metus kasatorių (šioje byloje ieškovų) teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta.

272) Atsakovas klaidingai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 sprendžiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius: demontuoti savavališkai įrengtus inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir sutvarkyti statybvietę. Civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 pagal UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nagrinėjama dėl 2011 m. kovo 4 d. reikalavimo Nr. REI-100-110304-00002 panaikinimo. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl inžinierinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, priklausančio ieškovams, ribos pašalinimo. Ieškovai kreipėsi į teismą ne dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tokį reikalavimą, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, yra surašiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir teisme nagrinėjama civilinė byla dėl reikalavimo panaikinimo, o dėl to, kad teismas apgintų jų teises, nepriklausomai ar inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, esantys nesuformuotame žemės sklype, buvo pastatyti savavališkai ar ne savavališkai, tačiau buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, statant inžinierinius statinius visiškai nesilaikant jokių teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio sklypo ribos.

283) Atsakovas, pastatydamas inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nesuformuotame žemės sklype, visiškai nesilaikydamas minimalių statybos atstumų, nustatytų imperatyviose teisės normose, iki ieškovų sklypo ribos, pažeidė ne tik ieškovų teises, bet ir viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad statybos normatyvinių dokumentų normos, nustatančios atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir išreiškia statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų saugomą viešąjį interesą. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi

294) Iki servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2013 m. lapkričio 15 d.) buvo įregistruotas juridinis faktas (2008 m. vasario 5 d.), 2007 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo uždrausta atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ atlikti/tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinierinių tinklų rengimo ir komunikacijų tiesinio darbus J. U. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, reg. Nr. 1/45762, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). 2007 m. gegužės 16 d. teismo nutartis buvo pakeista 2007 m. birželio 22 d. nutartimi, leidžiant UAB „Gabijos investicijos“ demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinierinius tinklus ir sugražinti /rekultivuoti paminėtą žemės sklypą į pradinę iki teisės pažeidimo padėtį.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovai, gindami savo, kaip žemės sklypo savininkų teises, yra pareiškę reikalavimą dėl nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) savavališkai pastatytų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pašalinimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kads nurodyti statiniai pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, neturint ieškovų sutikimo.

33Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjama eilė civilinių ginčų, susijusių su atsakovo ginčo teritorijoje nutiestais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto, suteikiančio teisę atsakovui neterminuotai ir neatlygintinai naudotis nagrinėjamos bylos ieškovams priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 8, 10, 9, nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams bei naudotojams naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, kad galėtų remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, naudotis jais pagal paskirtį, bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis nurodytoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio ir perdavė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatyto servituto atlyginimo dydžio klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 2-2558-466/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išspręstas pareiškėjos D. D. – U. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama servituto ieškovų sklype nustatymo klausimą, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 be kita ko konstatavo, kad atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ veikla tiesient ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijas ir inžinierinius tinklus vykdoma pagal detaliuosius planus ir kitus planavimo dokumentus, galutinis sukurtų rezultatų naudos gavėjas – ne tik butus nuosavybės teise įsigiję asmenys, bet ir visuomenė, nes, be privačios nuosavybės objektų, taip pat sukuriama viso miesto reikmėms svarbi infrastruktūra (gatvės, magistraliniai inžineriniai tinklai, kuriuos, įgyvendinus projektą, įsipareigota perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn).

35Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-6162-937/2015 nagrinėtas pareiškėjos D. D. – U. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 dėl servituto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakyta. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis palikta nepakeista.

36Civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 nagrinėjamas UAB „Gabijos investicijos“ ieškinys dėl pripažinimo negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 4 d. Reikalavimo Nr. REI-100-110304-00002, kuriuo atsakovas reikalauja, jog ieškovas savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. vasario 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas padarinius – demontuoti savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra ( - ) ir žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra ( - ). Taigi, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 nagrinėjamas ginčas dėl tų pačių inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl servituto nustatymo. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad servituto nustatymo atveju atsakovas turėtų teisinę galimybę įteisinti atliktą statybą, o teismo sprendimo vykdymas nagrinėjamojoje byloje yra susijęs ne tik su ginčo šalių, bet ir su kitų asmenų, gyventojų, gyvenančių ( - ), teisėtais interesais. Išnagrinėjus ginčą dėl servituto nustatymo, faktiškai būtų išspręsti visi klausimai, susiję su inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų tiesimu tiek minėtame žemės sklype, tiek ir šalia jo (atstumų nuo žemės sklypo ribos klausimas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas pakartotinai sustabdytas kol įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal pareiškėjos D. D. – U. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012.

37Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 nagrinėjami iš esmės tapatūs klausimai – sprendžiama dėl tų pačių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. 2-150-872/2015 ir nagrinėjama byla yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti bylų sujungimo arba nagrinėjamos bylos sustabdymo klausimą, tačiau to nepadarė. Be to, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, nusprendęs nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nagrinėjamos bylos pobūdžio ir jos santykio su kitose bylose tarp tų pačių šalių nagrinėjamais klausimais.

38Apeliantas pagrįstai nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla pradėta pagal ieškovų – gretimo žemės sklypo savininkų, ieškinį, esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė yra ar ginčo statiniais trukdoma ieškovams valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ar apribotos jų galimybės jame vykdyti veiklą, ar daroma žala jų žemės sklypui ir jame esančiam turtui (Žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinųi bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Šiai aplinkybei esminę reikšmę turi servituto nustatymas ieškovams priklausančiame žemės sklype. Tai be kita ko konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą, ar ieškovų kaip gretimo žemės sklypo savininkų teisės gali būti laikomos apribotomis, atsižvelgiant į tai, kad jiems patiems priklausančiame žemės sklype ginčo komunikacijų aptarnavimui nustatytas servitutas. Pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, dėl šių atsakovo argumentų detaliau nepasisakė, tokiu būdu neatsakydamas į esminį nagrinėjamos bylos klausimą, t.y. neatskleisdamas bylos esmės. Apeliantas visiškai pagrįstai teigia, kad nagrinėjamos bylos ieškovams nėra suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne ginčo statinių statybos teisėtumas per se (šis klausimas, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje), o tik ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų teisių pažeidimas.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad statybos normatyvinių dokumentų normos, nustatančios atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio, ir kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Kolegija su šiuo ieškovų teiginiu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, atsakovo nutiestos komunikacijos yra reikšmingos visų Perkūnkiemio mikrorajono gyventojų aptarnavimui, ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teisės negali būti suabsoliutinamos. Dėl šios priežasties, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ieškovų teisės dėl šio pažeidimo (atstumo nesilaikymo) iš tiesų buvo iš esmės apribotos, atsižvelgiant į jų žemės sklype nustatytą servitutą.

40Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą ginčo statinius nugriauti, nepagrįstai nesvarstė šių statinių įteisinimo galimybės. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai susiję su visos teritorijos gyventojų aptarnavimu, ieškovų atsisakymas duoti sutikimą statyti ginčo statinius arčiau jiems priklausančio sklypo ribos negali būti suabsoliutinamas nenustačius esminio ieškovų teisių pažeidimo.

41Atsižvelgdama į tai, kad bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista, šios bylos nagrinėjimas neatsiejamai susijęs su kita pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla, teisėjų kolegija panaikina ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

42Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Nutarė

43Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai D. D.-U., J. U. ir S. P. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti... 4. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 5. Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. galutiniu sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad ieškovų žemės sklypo daliai nustatytas servitutas, o... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ prašo panaikinti... 11. 1) Nustatyti, ar nėra privaloma sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, yra... 12. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismas, prieš spręsdamas inžinerinių tinklų... 13. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti... 14. 4) Net ir pripažinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas... 15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu... 16. 1) Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieškovai neįrodė, kad... 17. 2) Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teisę, visiškai... 18. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo... 19. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą... 20. 1) Atsakovas, pastatydamas inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas... 21. 2) Nesutiktina su trečiojo asmens teiginiais, kad ieškovai teismo posėdyje... 22. 3) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr.116-06-151 ir Nr. l... 23. 4) Nesutiktina, kad atsakovas, servituto turėtojas, turi teisę tiesti... 24. 5) Ieškovai pareiškė ieškinį ne dėl to, kad atsakovas savavališkai... 25. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą... 26. 1) Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ sąmoningai iškraipo ieškovų... 27. 2) Atsakovas klaidingai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015... 28. 3) Atsakovas, pastatydamas inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas... 29. 4) Iki servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2013 m.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, gindami savo, kaip žemės sklypo savininkų... 33. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-6162-937/2015... 36. Civilinėje byloje Nr. 2-150-872/2015 nagrinėjamas UAB „Gabijos... 37. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad šioje civilinėje byloje ir... 38. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad statybos normatyvinių... 40. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios... 41. Atsižvelgdama į tai, kad bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo... 42. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2... 43. Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą...