Byla 2A-480-258/2018
Dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. D.-U., J. U., S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D.-U., J. U., S. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (ieškinio pateikimo metu – UAB „Gabijos investicijos“) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. ( - ), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, siekiant, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti ieškovams atsakovo lėšomis, išieškant iš atsakovo reikiamas, teismo sprendimo įvykdymo išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - )., Vilniaus mieste. Atsakovas be ieškovų sutikimo, pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises, imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) reikalavimus, draudžiančius statyti inžinierinius statinius be statybas leidžiančių dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) reikalavimus, statant inžinierinius statinius žemės ūkio paskirties žemėje, nuo 2006 m. vykdo ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užvaldymą, savavališkai, be ieškovų sutikimo pastatydamas inžinierinius statinius ir neteisėtai, įstatymams draudžiant, juos naudodamas. Kad atsakovas yra pastatęs inžinierinius statinius nesilaikant jokių minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo įrodo antstolio V. Č. 2006 m. liepos 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-06-151 ir 2007 m. lapkričio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.116-07-264. Aplinkybės, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) inžinieriniai tinklai naudojami, yra nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-55-1441/2011. Atsakovas naudoja savavališkai pastatytus inžinierinius statinius, neturint statybos užbaigimo aktų. Toks naudojimas yra neteisėtas, vykdomas pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas ir SĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.
  3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino tarp UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį. Minėta taikos sutartimi buvo kompleksiškai išspręstas 2006-05-16 BUAB „Gabijos investicijos“ išduoto statybos leidimo Nr. (101)-11.3-23 NS-5 daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis statyti formalių trūkumų pašalinimo klausimas. Taikos sutartis numatė, jog BUAB „Gabijos investicijos“ perduos neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise tris žemės sklypus, įskaitant ir visus nebaigtus statyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei statyboms užbaigti reikalingą dokumentaciją. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo minėtą turtą ir dokumentaciją priimti ir užbaigti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos procedūras. Vilniaus miesto savivaldybei, remiantis Taikos sutartimi, 2014-10-16 yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms statyti Pavilionių k., Vilniuje. 2015-03-10 Vilniaus miesto savivaldybei yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248 inžineriniams ir nuotekų tinklams, susisiekimo komunikacijoms statyti ir rekonstruoti Perkūnkiemio g., Vilniuje. Todėl pirminis atsakovas BUAB „Gabijos investicijos“ buvo pakeistas į atsakovą (statytoją) Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškinyje minimas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas bei dalis žemės sklypo, kuriame yra nustatytas servitutas, patenka į teritoriją, priskirtą infrastruktūros teritorijai ir nurodoma kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros užimama žemė. Ši faktinė aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1161-603/2013, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimas, nustatęs servitutą žemės sklypo dalyje. Nustatant servitutą žemės sklypui buvo išspręstas ir atstumų tarp žemės sklypo ir ginčo statinių klausimas, kadangi teismų sprendimais nustatyta, jog tiesti inžinerinius tinklus kitoje vietoje, nei per ieškovams priklausančią sklypo dalį, nėra galimybės. Pagal teismo nustatyto servituto turinį atsakovė, kaip servituto ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje naudotoja, tiesdama inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, neprivalo gauti ieškovų sutikimo dėl atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo išlaikymo. Be to, ieškovų reikalavimas – pašalinti inžinerinius tinklus - pažeidžia viešąjį interesą, nes ginčo inžinerinės infrastruktūra teritorijos Detaliajame plane yra numatyta ir viešiesiems poreikiams tenkinti - užtikrinti nepertraukiamą viso kvartalo gyventojų aprūpinimą inžinerine sistema.
  4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog Inspekcija atsakovui 2011 m. kovo 4 d. surašė reikalavimą Nr. REI-100-110304-00002 ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 4 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Inspekcijos 2011 m. vasario 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-110210-00002, padarinius: demontuoti savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, Pavilionių k., Pašilaičiuose, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija nesikreipė į teismą dėl reikalavimo vykdymo, nes atsakovas apskundė reikalavimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šioje civilinėje byloje ją sustabdė tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2677-501/2011 pagal atsakovo ieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančiame žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ). Vykdant taikos sutartį 2014-10-16 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248. Inspekcija 2015-01-22 patikrino šio statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ir konstatavo, jog išduotas teisėtai. Taip pat Inspekcija 2015-01-23 surašė statinio atitikties projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-99 ir nustatė, kad statiniai pastatyti nenukrypstant nuo esminių statinio projekto, kuriam realizuoti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248, sprendinių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas sprendė, jog byloje nustatyta, kad statytojas Vilniaus miesto savivaldybė turi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų kylančią teisę atlikti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovai nepaneigė aplinkybės, kad servitutai yra nustatyti būtent tose ieškovų žemės sklypo dalyse ir tik tokia apimtimi, kiek tai yra būtina inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, pagal kurio sprendinius ieškovų žemės sklypų dalys, kurioms nustatyti servitutai, priskirtos inžinerinės infrastruktūros teritorijai (magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti), o kitokia veikla, nei numatyta detaliajame plane, šiose žemės sklypų dalyse nėra galima.
  3. Teismas nurodė, kad nors ieškovai teigia, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šiuos statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos, tačiau į bylą ieškovai nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Teismas pažymėjo, kad nustatant servitutą teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, nes kitoje vietoje, nei per ieškovams priklausančią sklypo dalį, nėra galimybės nutiesti inžinierinių tinklų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovai ieškinį pareiškė dar 2014-02-14, o papildomų paaiškinimų, kurie pagrįstų pareikštą ieškinio reikalavimą nepateikė.
  4. Teismas nustatė, kad pagal bylos duomenis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ieškinyje minimas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas bei dalis žemės sklypo, kuriame yra nustatytas servitutas, patenka į teritoriją, priskirtą infrastruktūros teritorijai ir nurodoma kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros užimama žemė. Ši faktinė aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1161-603/2013, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimas, nustatęs servitutą žemės sklypo dalyje. Taigi, galiojant teritorijos (ieškovams priklausančio sklypo dalies, kuri ribojasi ir su ginčo sklypais šioje byloje), tvarkymo ir naudojimo režimui, nėra pagrindo tvirtinti, kad greta sklypo dalies, kuri skirta inžinerinei infrastruktūrai esantys inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos kokiu nors būdu pažeidžia ieškovų teises.
  5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą demontuoti inžinerinius statinius iš ginčo teritorijos, tuo pagrindu, kad inžineriniai tinklai pastatyti nesilaikant atstumo iki ieškovams priklausančio žemės sklypo, šį reikalavimą be viso ko grindžia ir tuo, kad ginčo teritorijoje (nesuformuotame valstybinės žemės plote) nėra nustatyto servituto. Pasakydamas dėl šio ieškovų argumentų, teismas sprendė, kad ieškovai nėra ginčo teritorijos žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai, o ginčo žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra pritarusi Detaliojo plano sprendiniams, t. y. yra išreiškusi vienareikšmišką sutikimą nesuformuotoje valstybinėje žemėje tiesti inžinerinę infrastruktūrą. Be to, į bylą yra pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-09-05 sutikimas Nr. K-02-27-1171, kad valstybinėje žemėje (ginčo teritorijoje) būtų tiesiami inžineriniai tinklai. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad inžineriniai tinklai valstybinėje žemėje yra nutiesti nesant pagrindo naudotis valstybine žeme. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovų reikalavimas – pašalinti inžinerinius tinklus – iš esmės pažeidžia viešąjį interesą, nes ginčo inžinerinė infrastruktūra teritorijos Detaliajame plane yra numatyta ir viešiesiems poreikiams tenkinti – užtikrinti nepertraukiamą viso kvartalo gyventojų aprūpinimą inžinerine sistema.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Teismas turėjo įvertinti ieškovų pateiktus ir byloje esančius įrodymus: antstolio V. Č. 2006 m. liepos 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. l 16-06-151 ir 2007 m. lapkričio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. l 16-07-264. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai aiškiai įrodo, kad inžineriniai statiniai dar 2006-2007 metais buvo pastatyti tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ). tiek ir kirtus žemės sklypo ribą, tai yra statant inžinierinius statinius nesilaikant jokių minimalių atstumų, nei vieno milimetro, iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos.
    2. Teismas turėjo įvertinti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatytos 2006-2007 metais, t. y. dar prieš septynis metus iki servituto nustatymo. Tad statant inžinerinius statinius 2006-2007 metais, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, buvo privaloma gauti ieškovų sutikimą, tačiau tokio sutikimo net nebuvo prašoma ir byloje tokių duomenų nėra. Kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatytos be ieškovų sutikimo yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, civilinė byla Nr.3K-3-339/2014, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir tai yra prejudicinis faktas ir vadovaujantis CPK 182 straipsniu šių aplinkybių nereikia įrodinėti.
    3. Komisijos narių statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2015-10-08. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, kad komisijos nariai pasirašydami statybos užbaigimo aktą atliko veiksmus, galimai viršydami savo įgaliojimus, galimai piktnaudžiaudami tarnyba, nes ginčas dėl inžinerinių tinklų statybos teisėtumo nebuvo ir nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
    4. Teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir pažeidė CPK 13 straipsnyje nurodytą dispozityvumo principą, nurodydamas, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kaip buvo suvaržytos jų nuosavybės teisės į žemės sklypą, kaip apribotos jų galimybės jame vykdyti veiklą bei kokia žala padarytą ją žemės sklypui ir jame esančiam turtui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovai šį ieškinį nėra pareiškę, jog buvo suvaržytos jų nuosavybės teisės į žemės sklypą, kad apribotos jų galimybės jame vykdyti veiklą bei padaryta žala jų žemės sklypui ir jame esančiam turtui, ieškinį pareiškė CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises, kad vykdant inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybas (2006-2007 metais) buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, nustatantys statinių statybos minimalius atstumus iki gretimo sklypo ribos.
    5. Ieškovai nesutinka su teismo teiginiais, kad nustatant servitutą teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, nes kitoje vietoje, nei per ieškovams priklausančią sklypo dalį, nėra galimybės nutiesti inžinerinių tinklų. Visų pirma, teismai nagrinėdami bylą dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančio sklypo dalyje, negalėjo vertinti ir nevertino, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos gali būti statomi tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus. Pažymi, kad ieškovams priklauso vienintelis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), o ne keli žemės sklypai, tarp kurių įsiterpus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Antra, teismai nagrinėdami bylas dėl servituto nustatymo nenagrinėjo ar gali būti statomi inžineriniai statiniai, kitur negu ieškovams priklausančioje žemės dalyje, ir tai nebuvo to ieškinio dalykas.
    6. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo vertinti, kad Detaliajame plane numatyta inžinerinė infrastruktūra, skirta aprūpinti viso kvartalo gyventojus inžineriniais tinklais, turi būti sukurta/pastatyta tik griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ne tik kvartalo gyventojų interesas, bet ir visos visuomenės interesas yra, kad būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Teisės viešpatavimas, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis laikytinas svarbiu viešuoju interesu, kadangi privalomas įstatymų laikymasis yra pamatinė visuomenės vertybė, ji saugoma ir ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio, kurią valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir ginti per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Apeliantai savo procesiniuose dokumentuose ignoruoja ne tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotus faktus, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas (kuris, beje, ir ribojasi su greta esančiu nesuformuotu valstybinės žemės plotu). Patys statybos darbai vyko/vyksta išimtinai minėto servituto ribose atsakovui turint teisėtai išduotus Statybos leidimus, bet ir galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ patvirtintą teritorijos detalųjį planą, pagal kurio sprendinius tiek žemės sklypo servituto dalis, tiek greta esantis valstybinės žemės plotas patenka į infrastruktūros teritoriją, o joje esanti žemė skirta valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinei infrastruktūrai. Pažymi, kad su Detaliojo plano sprendiniais susipažino ir teritorijos tuometiniai žemės sklypų bei nekilnojamo turto savininkai, kurie savo sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais patvirtino parašais ir plano neginčijo - taigi jiems buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimus žemės sklypus, o Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi ir apeliantams.
    2. Apeliantai akivaizdžiai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydami šiai bylai jokios reikšmės neturinčias aplinkybes iki servituto žemės sklypui nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybė statytoja žemės sklypo servituto zonoje ir greta esančiame valstybinės žemės sklype tapo taikos sutarties pagrindu išdavus statybos leidimus, t. y. jau po to kai, apeliantų žemės sklype Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1161-603/2013 buvo nustatytas servitutas tad nesuprantama, kokius apeliantų „sutikimus“ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo gauti dar 2006-2007 m. laikotarpiu, kai ginčo inžinerinė infrastruktūra statyta 2014-2015 m.
    3. Pagal teismų sprendimais nustatyto servituto turinį Vilniaus miesto savivaldybė kaip servituto apeliantams priklausančio žemės sklypo dalyje naudotoja, tiesdama inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, neprivalėjo gauti apeliantų sutikimo dėl atstumų iki apeliantams priklausančio žemės sklypo išlaikymo, nes nustatytas servitutas. Kaip teisingai nurodoma sprendime, yra išspręstas tinklų tiesimo per patį apeliantams priklausantį žemės sklypą klausimą gatvei ir kitiems tinklams nutiesti būtinose ribose. Kadangi servitutas teismo sprendimu yra nustatytas būtent toje apeliantų žemės sklypo dalyje (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.) ir tokia apimtimi, kuri būtina inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti – nustatant, servitutą žemės sklypui buvo išspręstas ir atstumų tarp žemės sklypo ir ginčo statinių klausimas, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad nutiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas kitoje vietoje nei per apeliantams priklausančią sklypo dalį, nėra galimybės.
    4. Apeliantai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia, koks ir kur konkrečiai STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ atstumas nėra išlaikytas, taip pat jokiais argumentais nepagrindžia aplinkybės, kad teismui nustačius servitutą ginčo inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti per apeliantams priklausančią sklypo dalį, atsakovas privalėjo gauti ieškovų sutikimą tiesti ginčo statinius greta to paties apeliantams priklausančio sklypo (sklypo dalies) — juk servituto, kaip daiktinės teisės esmė yra ta, kad kitam asmeniui, nei daikto savininkas, yra suteikiama konkretaus turinio teisė (CK 4.111 str. 1 d.).
    5. Apeliantai analogiškas aplinkybes dėl tariamai neišlaikyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo ribos, statant ginčo inžinerinę infrastruktūrą žemė sklypo servituto dalyje ir greta esančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, buvo nurodę ir kitoje civilinėje byloje nagrinėjant atsakovui išduotų Statybos leidimų teisėtumą – Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2016 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 2A-2701-392/2016 aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad ginčo inžinerinė infrastruktūra apeliantų žemė sklype ar greta jo buvo statoma nepažeidžiant įsiteisėjusiais teismų sprendimais žemės sklypui nustatyto servituto, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar Detaliojo plano sprendinių ribų. Teismas šioje civilinėje byloje taip pat atkreipė dėmesį, kad ir greta žemė sklypo esančiame valstybinės žemės plote, kuris ribojasi su žemės sklypu ir kuriame pastatytus inžinerinius tinklus apeliantai prašo demontuoti, inžinerinės infrastruktūros statybos darbai pagal statybos leidimus vyko teisėtai.
    6. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 jau konstatavo, kad ginčo inžinerinė infrastruktūra tiek žemės sklypo servituto dalyje, tiek greta esančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, tiek kituose Statybos leidimuose nurodytuose žemės sklypuose vyko/vyksta teisėtai. Apeliantai, visiškai ignoruodami šią aplinkybę, apeliaciniame skunde vėl gi cituoja kasacinio teismo praktiką dėl atstumų tarp žemės sklypų išlaikymo, nors nei vienoje nurodomoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl atstumų tarp žemės sklype (plote) statomų statinių ir gretimo žemės sklypo išlaikymo, kai pačiame gretimame žemės sklype yra nustatytas servitutas tiems patiems statiniams statyti.
    7. Apeliantų nurodomo STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, visiškai neatsižvelgiant į ieškiniai siekiamas neproporcingas ir viešąjį interesą pažeidžiančias pasekmes – inžinerinių tinklų (komunikacijų) pašalinimas iš greta žemės sklypo esančio valstybinės žemės ploto reikštų visos Perkūnkiemio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos suardymą, nors minėti tinklai pastatyti/statomi pagal teisėtai išduotus Statybos leidimus (o tuo pat metu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-412-466/2017, Vilniaus miesto apylinkės teisme, yra sprendžiamas atlyginimo už Žemės sklypui nustatytą servitutą klausimas).
    8. Apeliantų keliamas ginčas iš esmės susijęs su viešąja infrastruktūra, reikalinga visam gyvenamajam kvartalui tinkamai funkcionuoti ir kuri privalo būti integruota į bendrą miesto infrastruktūrą, o formaliais teiginiais grindžiamas ieškinys ir apeliacinis skundas neturėtų būti vertinamas kaip pagrįstas (ir tinkamas) Apeliantų tariamai pažeistų teisių gynimo būdas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliantai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus inžinerinius tinklus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki apeliantams priklausančio žemės sklypo ribos. Kad teisės aktuose numatytų atstumų nebuvo laikomasi, pasak apeliantų, tai pagrindžia antstolių 2006-2007 m. faktinių aplinkybių protokolai. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, po antstolio 2006-2007 faktinių aplinkybių protokolų surašymo apeliantų atžvilgiu buvo išnagrinėta eilė civilinių bylų, susijusių su apeliantų žemės sklypu besiribojančiais inžineriniais tinklais, o išnagrinėjus civilines bylas, susijusias su inžineriniais tinklais, situacija iš esmės pasikeitė. Taigi apeliantai nepagrįstai dėsto aplinkybes, susijusias su inžineriniais tinklais, atsietai nuo jau išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose teismų sprendimai yra įsiteisėję ir apeliantams yra privalomi.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2A-1161-603/2013 buvo nustatytas servitutas Žemės sklype (375 kv. m. dydžio, priklausantis J. U., S. P., I. M., kurio unikalus Nr. ( - ), suteikiantis teisę neterminuotai naudotis minėtu žemės sklypu, tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, servitutas taip pat suteikia teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi su tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekime komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijoms.
  4. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. balandžio 7 d. apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų J. U. ir S. P. ieškinį atsakovei UAB „Gabijos investicijos“, trečiasis asmuo ieškovo pusėje D. D.-U., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat trečiuoju asmeniu nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukta dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybė, dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Ieškovai šioje byloje prašė įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovų nuosavybės teisę pažeidžiančius inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus neteisėtus statybos veiksmus jiems (ieškovams) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pavilionių kaime Vilniaus mieste. Teismas šią bylą buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje dėl servituto nustatymo. 2014-10-07 Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį c. b. Nr. 3K-3-339/2014, kurioje buvo galutinai išspręstas servituto nustatymo klausimas – nustatytas servitutas, suteikiantis teisę UAB „Gabijos investicijos“ (ši teisė buvo perleista Vilniaus miesto savivaldybei) neterminuotai naudotis J. U., S. P., I. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) – tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemė sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame 2007-04-10 žemė sklypo plane pažymėtoje plane taškais 1,9,10 (375 kv. m). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią Kasacinio Teismo nutartį, konstatavo, kad nustatytas servitutas patvirtina, jog ginčo inžineriniai statiniai ieškovų žemės sklype gali būti statomi, o pastatyti statiniai gali būti įstatymų nustatyta tvarka įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje byloje sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovų, kaip žemė sklypo bendraturčių, daiktinės teisės yra pažeistos, esant nutiestiems ir eksploatuojamiems inžinieriniams tinklams.
  5. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 buvo nagrinėta civilinė byla pagal ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo pagal ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z., S. P. ieškinius atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tretieji asmenys I. M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šioje byloje ieškovai apeliacinį skundą grindė tuo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šios statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija nesutiko su tokiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Kolegija akcentavo, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.
  6. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 16 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-141016-01228 inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms statyti Pavilionių k., Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybei 2015 m. kovo 10 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248 inžineriniams ir nuotekų tinklams, susisiekimo komunikacijoms statyti ir rekonstruoti Perkūnkiemio g., Vilniuje. 2015-10-08 priimtas Statybos užbaigimo aktas. Statybos užbaigimo komisija sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-08-26 potvarkiu Nr. P3-1096, patikrinusi šio akto 5 punkte nurodytų statinių (nuotekų rinktuvų, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotekų tinklų, vandentiekio tinklų) atitiktį statinio projektui, konstatavo, jog minėtų statinių statyba yra baigta. Apeliantai nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti, kad komisijos nariai pasirašydami statybos užbaigimo aktą atliko veiksmus, galimai viršydami savo įgaliojimus, galimai piktnaudžiaudami tarnyba, nes ginčas dėl inžinerinių tinklų statybos teisėtumo nebuvo ir nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes priešingai nei apeliantai nurodo, statytoja Vilniaus miesto savivaldybė turi iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų kylančią teisę atlikti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose. Inžinerinių tinklų statyba numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, pagal kurio sprendinius ieškovų žemės sklypų dalys, kurioms nustatyti servitutai, priskirtos inžinerinės infrastruktūros teritorijai (magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti). Kad inžineriniai planai pastatyti ne toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, apeliantai neįrodinėjo. Aplinkybę, kad ginčo inžineriniai tinklai, esantys valstybei priklausančiame žemės sklype yra nutiesti pažeidžiant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ privalėjo įrodyti apeliantai. Šiuo gi atveju apeliantai apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad nurodytame teisės akte minimas atstumas neišlaikytas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai objektyviais duomenimis nepagrindė, koks ir kur konkrečiai STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ atstumas nėra išlaikytas, todėl apeliantų reikalavimas pašalinti inžinerinius tinklus (komunikacijas) nesuformuotame valstybinės žemės plote negali būti laikomas pagrįstu.
  7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė vykdė inžinerinių tinklų statybą teisėtai išduotų Statybos leidimų pagrindu (kad leidimai yra ginčijami ar negaliojantys, tokių duomenų byloje nėra) ir laikantis Žemės sklypui nustatyto servituto ribų, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad atsakovė turėjo laikytis STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ išlaikyti atstumai. Teismų sprendimais nustatytas servitutas inžineriniams statiniams statyti apeliantų žemėje, reiškia, kad teisėtai atsakovei buvo leidžiama ne tik nesilaikyti atstumų, bet ir tam tikroje žemės sklypo dalyje, t. y. toje, kurioje nustatytas servitutas, kirsti žemės sklypo ribas. Kaip teisingai atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nustačius servitutą žemės sklypo dalyje buvo išspręsti visi klausimai, susiję tiek su atstumais tarp Žemės sklypo servituto dalies ir likusio žemės sklypo, tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių (tiek per Žemės sklypo servituto dalį nutiesta inžinerinė infrastruktūra, tiek greta esančiame valstybinės žemės plote nutiesta inžinerinė infrastruktūra yra tas pats, vientisas statinys, t. y. abiejuose sklypuose/plotuose esantys statiniai yra tos pačios infrastruktūros tęsiniai).
  8. Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą laikytis teisės aktų, t. y. į tai, kad detaliajame plane numatyta inžinerinė infrastruktūra, skirta aprūpinti viso kvartalo gyventojus inžineriniais tinklais, turi būti sukurta/pastatyta tik griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kaip tik pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovų reikalavimo tenkinamas, o ne jo netenkinimas, pažeistų viešąjį interesą, nes ginčo inžinerinė infrastruktūra teritorijos Detaliajame plane yra numatyta tam, kad būtų tenkinami viešieji poreikiai – būtų užtikrintas nepertraukiamas miesto dalies gyventojų aprūpinimas inžinerine sistema. Ginčo žemės sklypo plote inžinerinių tinklų poreikis yra konstatuotas anksčiau nagrinėtose apeliantų bylose, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, kur nurodyta, kad galutinis sukurtų rezultatų (ginčo inžinerinių tinklų) naudos gavėjas – ne tik butus nuosavybės teise įsigiję asmenys, bet ir visuomenė, nes, be privačios nuosavybės objektų, taip pat sukuriama viso miesto reikmėms svarbi infrastruktūra. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinė byla Nr. 2A-5-653/2016, kurioje konstatuota, kad vykstant pastatytų tinklų ir komunikacijų įteisinimo procesui, jų pašalinimas iš ieškovams priklausančio žemės sklypo būtų neteisėtas, neproporcingas ir neracionalus būdas ginamų vertybių kontekste, kuomet ieškovai nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teisių gynimą aukščiau visuomenės intereso.
  9. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir pažeidė CPK 13 straipsnyje nurodytą dispozityvumo principą, nurodydamas, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kaip buvo suvaržytos jų nuosavybės teisės į žemės sklypą, kaip apribotos jų galimybės jame vykdyti veiklą bei kokia žala padarytą ją žemės sklypui ir jame esančiam turtui. Kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka ir pažymi, kad šią bylą nagrinėjant pirmąjį kartą apeliacinės instancijos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi išnagrinėjus bylą, ją grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodydamas, kad šią bylą nagrinėjant būtina nustatyti, ar ieškovų teisės dėl šio pažeidimo (atstumo nesilaikymo) iš tiesų buvo iš esmės apribotos, atsižvelgiant į jų žemės sklype nustatytą servitutą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neišplėtė įrodinėjimo dalyko ir tuo nepažeidė CPK 13 straipsnio nuostatų, o visapusiškai išnagrinėjo bylą. Teismas įvertino apeliantų nurodomas aplinkybes, susijusias su jų nurodomomis pažeistomis teisėmis, kad inžineriniai tinklai valstybinėje žemėje nutiesti neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki apeliantų žemės sklypo, tuo pačiu teismas įvertino poreikį sukurti visuomenei reikalingą miesto dalies infrastruktūrą, laikantis detaliojo plano sprendinių aprūpinti kvartalo gyventojus inžinerine ir susisiekimo komunikacijų sistema. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

5Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai