Byla 2-1865-798/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2388-781/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Novolux“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., G. S., E. V., uždaroji akcinė bendrovė „Geteks“, uždaroji akcinė bendrovė „EMD Light“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. S., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Novolux“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2388-781/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Novolux“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., G. S., E. V., uždaroji akcinė bendrovė „Geteks“, uždaroji akcinė bendrovė „EMD Light“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja BUAB „Novolux“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė:
    1. pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu;
    2. pripažinti, kad BUAB „Novolux“ tyčinis bankrotas kilo dėl G. S. ir E. V. veiksmų (neveikimo);
    3. informuoti prokurorą apie galimai padarytas G. S., E. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 ir 182 straipsniuose, bei UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje;
    4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėja prašo bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų pagrindais.
  3. Nurodo, kad G. S., būdamas bendrovės direktoriumi, neperdavė visų įmonės dokumentų naujam direktoriui, sąmoningai dalį svarbiausių dokumentų nuslėpdamas, taip pat nustatyti galimo dokumentų klastojimo ir fiktyvių, atbuline data sudarytų bendrovei nenaudingų ir žalingų sandorių su susijusiais asmenimis atvejai, mokėjimų eilės tvarkos pažeidimai (CK 6.9301 str.), kiti galimi kreditorių ir bendrovės interesų pažeidimai. Taip pat G. S. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovė jau nuo 2014 m. sausio mėn. buvo nemoki.
  4. Suinteresuot asmenys G. S., E. V., UAB „Geteks“, UAB „EMD Light“, savo atsiliepimuose su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažino BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d., remdamasis bendrovės balanso už 2013 m. duomenimis, 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB „Novolux“ veiklos audito ataskaita iškėlė bankroto bylą BUAB „Novolux“.
  3. BUAB „Novolux“ vadovu nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2014 m. spalio 16 d. buvo G. S., o nuo 2014 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. M.; bendrovės akcininkais buvo A. M. (51 proc.), UAB „Geteks“ (32 proc.) ir S. G. (17 proc.).
  4. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl bendrovės nemokumo nepaneigė, buvęs bendrovės direktorius G. S. iš esmės neneigė, kad bendrovės finansinė būklė nuo 2013 m. blogėjo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Novolux“ nemokumo būklė atsirado vėliausiai 2014 m. sausio mėn., tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo kreiptasi tik 2014 m. spalio 20 d., o į teismą kreipėsi naujas įmonės vadovas A. M., teismas sprendė, kad G. S. kaip įmonės valdymo organas nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iniciavimo, dėl ko šių aplinkybių pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš tyčinio bankroto požymių.
  5. Nors iš byloje rašytinių įrodymų (elektroninių laiškų) matyti, kad G. S. dar 2013 m. lapkričio 29 d. siūlė įmonės pagrindiniam akcininkui A. M., kaip vieną iš galimybių, „uždaryti“ bendrovę, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo. Teismas suinteresuotų asmenų argumentus, kad faktiškai BUAB „Novolux“ valdė pagrindinis akcininkas A. M., vertino nesudarančius pagrindo konstatuoti, jog buvęs bendrovės vadovas (G. S.) tinkamai vykdė savo pareigas.
  6. Teismas 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB „Novolux“ veiklos audito ataskaitą, kurioje nurodyta, kad bendrovė 2014 m. laikotarpį atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, pateikta tokių mokėjimų lentelė, vertino kaip pakankamą įrodymą tyčiniam bankrotui konstatuoti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi nors ši ataskaita nėra pirminis informacijos šaltinis, suinteresuoti asmenys nepateikė šias aplinkybes paneigiančių duomenų, iš esmės ir neįrodinėjo, jog minėti duomenis yra neteisingi, klaidingi.
  7. Teismas nurodė, kad nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių (įskaitant vykdomų atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo pažeidimą ir nesikreipimą dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo), pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad tai lėmė įmonės nemokumą, tuo tarpu suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, neabejotinai paneigiančių šias prezumpcijas.
  8. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog visų BUAB „Novolux“ buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas, lėmė negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir (ar) struktūros, dėl ko nėra pagrindo pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Be to, suinteresuoti asmenys iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos (kuria bankroto administratorius disponuoja) atspausdino ir pateikė teismui pareiškėjo nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios, anot bankroto administratoriaus, nebuvo jam perduotos.
  9. Teismas taip pat laikė neįrodytu prašymą bankroto pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, taip pat, kad sandoriai su UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ sudaryti atgaline data ir viršytų įprastinę bendrovės ūkinės-komercinės veiklos riziką o įsigytos prekės buvo nelikvidžios, nereikalingos ir bevertės, kadangi vien aplinkybė, jog iki įmonės bankroto bylos iškėlimo ir (ar) po jos minėtos prekės nebuvo realizuotos, nesudaro pagrindo daryti tokias išvadas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo BUAB „Novolux“ G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi suinteresuoto asmens G. S. veiksmuose nenustatytas tyčinis, kaip būtina sąlyga, blogas įmonės valdymas.
    2. Teismas netinkamai vertino šalių susirašinėjimo turinį, dėl ko nepagrįstai nenagrinėjo A. M. veiksmų ir kaltės dėl įmonės nemokumo. Bendrovė visą laiką veikė pelningai, o finansinė situacija pablogėjo dėl nutrūkusio parduodamų gaminių tiekimo Relco Group atsisakius A. M. kaip atstovo paslaugų ir pastarajam neatskleidus visų aplinkybių G. S.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovei negalint vykdyti užsakymų ir atsiskaityti su kreditoriais A. M. iniciatyva buvo palaikomas bendrovės tęstinumas ir G. S. buvo priverstas tęsti įmonės veiklą ir stengėsi gerinti įmonės finansinę veiklą sudarant sandorius ir užtikrinant veiklos tęstinumą.
    3. Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Veiklos auditas“ audito ataskaita dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdyba nevertino šios ataskaitos dėl to, kad auditorius neturi tinkamos atestacijos. Be to, ginčo sandoriai buvo sudaryti įmonei faktiškai jau esant nemokiai, todėl jie negalėjo lemti nemokumo.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja BUAB „Novolux“ bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. G. S. nepateikia jokių argumentų dėl to, kad jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šiuo klausimu neturi reikšmės tai, jog teismas nenustatė jo tyčinių veiksmų.
    2. Teismas pasisakė dėl UAB „Veiklos auditas“ ataskaitos kaip įrodymo šioje byloje ir pagrįstai jį vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą. Be to, G. S. neneigė, kad bendrovei esant nemokiai buvo pažeidžiamas atsiskaitymo su kreditoriais eilė.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą E. V. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime palaiko apelianto poziciją ir nurodo, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl G. S. neveikimo, o A. M. nesutinkant laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Atsiliepimu į G. S. atskirąjį skundą E. V. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime palaiko apelianto poziciją ir nurodo, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl G. S. neveikimo, o A. M. nesutinkant laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.
  5. Pareiškėja BUAB „Novolux“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, pripažinti, kad BUAB „Novolux“ tyčinis bankrotas kilo dėl G. S. ir E. V. veiksmų (neveikimo), priteisti BUAB „Novolux“ solidariai iš suinteresuotų asmenų G. S. ir E. V. 1 505 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priešingai nei nustatė teismas, bankroto administratoriui nebuvo perduoti ir kiti svarbūs buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kurių bankroto administratorius praktiškai neturi galimybių gauti, pavyzdžiui, sutartys už 2011 - 2014 m. (perduotos sutartys tik už 2006 – 2010 m.), kasos dokumentai už 2014 m. (perduoti už 2006 – 2013 m.), pardavimo grąžinimai už 2014 m. (perduoti už 2006 – 2013 m.), tiekėjų dokumentai už 2014 m. (perduoti už 2006 – 2013 m.), paslaugų tiekėjų dokumentai už 2014 m. (perduoti už 2009 – 2013 m.) ir kiti dokumentai, kurie perduoti už kitus, bet neperduoti už 2014 m. Nurodytų dokumentų neperdavimas tiesiogiai trukdo bankroto administratoriui įvertinti Įmonės veiklą, jos įsipareigojimų dydį, struktūrą, sudarytų sandorių teisėtumą ir atitikimą Įmonės interesams, o taip pat - atlikti jam numatytą pareigą, nurodytą ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.
    2. Teismas nepagrįstai nevertino E. V. veiksmų. G. S. matydamas, kad nebeturės Įmonės valdymo kontrolės, be to, netrukus Įmonei bus iškelta bankroto byla, kartu su E. V., ėmėsi veiksmų, kad iki bankroto bylos iškėlimo būtų panaikinti UAB „Geteks“ ir UAB „EMD light“ skoliniai įsipareigojimai Įmonei, sudarydami įmonei nenaudingus sandorius galimai atgaline data. Tą patvirtina buhalterinės apskaitos programos duomenys, pagal kuriuos matyti, jog sąskaitos faktūros už 2014 m. sausio-gegužės mėn. pagal šiuos sandorius buvo įtrauktos tik 2014 m. spalio mėn., be to, būtent šiais mėnesiais akivaizdūs neatitikimai deklaruojant PVM.
  6. Atsiliepimu į BUAB „Novolux“ atskirąjį skundą E. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Pareiškėja neįrodė, jog būtent dėl Įmonės sutarčių už 2011 - 2014 m. neperdavimo bankroto administratorius negali nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir kaip tai konkrečiai pasireiškė.
    2. Pareiškėja skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl UAB „Geteks“ skolos ir savo pozicijai pagrįsti remiasi prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3994-640/2015 nebuvo įrodyta, jog UAB “GETEKS” buvo skolinga UAB „NOVOLUX“ ir 2015-07-28 nutartimi nusprendė patvirtinti UAB “GETEKS” trečios eilės reikalavimą.
    3. Pareiškėja neneigė, kad pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras įvykę prekių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo realūs, prekės, nurodytos šiose sąskaitose, buvo realiai perduotos Įmonei. Pareiškėja nepaaiškina, kaip šios prekės galėjo fiziškai atsidurti Įmonėje, jeigu PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos atbuline data. Dėl didelio prekių kiekio ir jų specifiškumo tai padaryti būtų buvę objektyviai neįmanoma. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė.
    4. Neatitikimai tarp UAB „NOVOLUX“ 2014 m. sausio – gruodžio mėnesių laikotarpio deklaruoto ir ataskaitoje nurodyto neva faktinio rezultato (gautino/mokėtino) PVM buvo ne tik 2014 m. sausio ir vasario mėnesį, kaip teigiama skunde, bet ir kitais mėnesiais, ir galėjo atsirasti dėl nepakankamai tiksliai vedamos UAB „NOVOLUX“ buhalterijos.
    5. Pareiškėja painioja prekių paklausumą/nepaklausumą rinkoje teisminio ginčo metu, t. y. 2016 m., su šių prekių vertės nebuvimu ir nelikvidumu jų įsigijimo metu, t. y. 2014 m.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Iki 2013-10-01 galiojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) redakcijoje nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai ir šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė bankroto kilimo požymius, kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). ĮBĮ 20 str. 3 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kada bankrotas laikomas tyčiniu.
  3. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 4 p. nurodytais pagrindais. Tuo tarpu pareiškėja teigia, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu ir kitais pagrindais – ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 5 p.
  4. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
  5. Taigi, nėra pagrindo sutikti su G. S. pozicija, kad siekiant pripažinti UAB „NOVOLUX“ bankrotą tyčiniu, pareiškėja turėjo įrodyti, kad G. S. tyčiniais veiksmais nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės bankroto, o sudaryti sandoriai lėmė bendrovės nemokumą. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką įmonės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu ir tuo atveju, kai jau faktiškai nemokios bendrovės veikla yra tęsiama, didinant bendrovės nuostolius, atsiskaitinėjama su pasirinktiniais kreditoriais, nenaudingais sandoriais mažinamas bendrovės turtas.
  6. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, kai bendrovė savo veikloje susiduria su finansiniais sunkumais, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014, kt.).
  7. Byloje nekyla ginčas, kad BUAB „NOVOLUX“ 2014 m. jau buvo nemoki. Kaip nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje, pagal bendrovės balanso už 2013 metus duomenis, įmonė pagal ĮBĮ nuostatas jau buvo nemoki, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o bankroto bylos iškėlimo metu įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršijo į balansą įtraukto turto vertę.
  8. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju G. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendrovės akcininkai sutinka ar nesutinka dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 str. 1 d. aiškiai reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
  9. Kaip nustatyta byloje, G. S. informavo bendrovės dalyvius apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau šiems nesiėmus veiksmų kuriais būtų atkurtas mokumas, bendrovės direktorius privalėjo ne toliau sudarinėti sandorius neva tęsiant įmonės veiklą, o kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepaisant to, ar įmonės dalyviai pritaria tam ar ne.
  10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB „Novolux“ veiklos audito ataskaita, nustatė, kad bendrovė 2014 m. laikotarpį atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą. Nors G. S. teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šia ataskaita, apeliacinis teismas nesutinka su šia pozicija.
  11. Nagrinėjamu atveju, teismas sutiko, kad UAB „Veiklos auditas“ ataskaita nėra pirminis įrodymas, tačiau taip pat pagrįstai nurodė, kad joje esantys duomenys nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Nepaisant to, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, sprendžiant klausimus, kylančius iš bankroto teisinių santykių, taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu G. S. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsiskaitymo su kreditoriais eilės pažeisimus. Taigi, sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, išplėtota gausiose kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. ir 4 p.
  13. Pareiškėja BUAB „Novolux“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 5 p., taip, kad bankrotas kilo dėl konkrečių asmenų kaltės.
  14. ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. numato, kad pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  15. Nors atskirajame skunde pareiškėja jau konkretizuoja kokie duomenys nebuvo perduoti, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja neįrodė, jog visų BUAB „Novolux“ buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas lėmė negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir (ar) struktūros. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir atskirajame skunde.
  16. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino bankroto tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., sutiktina su suinteresuoto asmens E. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, kad vertinant, ar buvo sudaryti iš principo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, pareiškėja painioja prekių paklausumą/nepaklausumą rinkoje teisminio ginčo metu, t. y. 2016 m., su šių prekių vertės nebuvimu ir nelikvidumu jų įsigijimo metu, t. y. 2014 m. Tai, kad bendrovės vadovas neturėjo pagrindo įmonei esant nemokiai sudarinėti naujų sandorių jau nustatyta aukščiau. Tačiau ši aplinkybė buvo reikšminga vertinant įmonės vadovo veiksmus ir savaime nelemia to, kad patys sandoriai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Byloje nenustatyta, kad sandoriai sudaryti bendrovei nepalankiomis sąlygomis, ar kad sudaryti sandoriai lėmė bendrovės nemokumą.
  17. Taip pat atmestinas pareiškėjos prašymas įvertinti E. V. veiksmus, todėl teismas nevertina ir nepasisako dėl su tuo susijusių skundo argumentų. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.) pripažinus bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Taigi ir aptariamu atveju esminę reikšmę turėjo faktinių aplinkybių vertinimas, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytus tyčinio bankroto pagrindus, nebūtinai susiejant juos su konkretaus asmens kalte (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis c. b. Nr. e2-1806-330/2016).
  18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja.
  19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai