Byla 2-419-723/2019
Dėl uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo – AB SEB bankas

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandr Timoščenko, atsakovei V. S., jos atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

2teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo – AB SEB bankas

Nustatė

31. Ieškovas R. S. pareikštu ieškiniu prašo nustatyti ieškovo gyvenimo trukmei ieškovo asmeninio uzufrukto teisę naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), antro aukšto patalpomis, 2018-02-21 namo plane pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, įpareigojant atsakovę V. S. nesudaryti ieškovui kliūčių įgyvendinant šį uzufruktą (1 t., b.l. 2-5).

4Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi ieškovas ir atsakovė pasidalijo santuokos metu įgytą turtą. Ieškovei atiteko 1 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ir 203,31 kv.m. ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), bei atsiskaitomoje sąskaitoje esančios lėšos. Atsakovui atiteko 12 084 vnt. paprastų vardinių nematerialių UAB „( - )“ akcijų, bei atsiskaitomoje sąskaitoje esančios lėšos. Šios sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties turinys buvo sąlygotas ieškovo ir atsakovės žodinio susitarimo pasirašyti sutartį, pagal kurią ieškovo gyvenimo trukmei būtų suteikta ieškovui ir jo motinai A. S. teisė neatlygintinai, bet dengiant atitinkamas namo remonto ir namo išlaikymo išlaidas, asmeniškai naudotis minėto gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis (1-11, 1-13, 1-14).

5Tuo tarpu, minėtas susitarimas buvo sąlygotas keleto priežasčių. Ieškovo indelis į žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą ženkliai viršijo atsakovės indelį. Iki 2008 metų pabaigos ieškovo pajamos ženkliai viršijo atsakovės pajamas. Ieškovas liko solidariai su atsakove atsakingas už paskolą, paminėtą 2012-03-06 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 4.1.3. punkte. Be to, UAB „( - )“ akcijos faktiškai buvo bevertės. Ieškovas neturėjo jokio būsto, išskyrus ginčo namą. Jame faktiškai gyveno ir ieškovo motina A. Š., kuri mirė ( - ), bei atsakovės motina A. B.. Ieškovas ir atsakovė laikė, kad ieškovo ir jo motinos teisės naudotis ginčo namu negalėjo būti sutuoktinių turto padalijimo sutarties ir santuokos nutraukimo dalyku, todėl susitarė, kad pasirašys atitinkamą sutartį nutraukus santuoką. 2012-04-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1408-494/2012 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo ieškovas gyveno ir gyvena ginčo name. Ieškovo motina gyveno ginčo name iki pat jos mirties. 2013 metais ieškovui pašlijo sveikata, o 2014 metais jam buvo suteiktas invalidumas (70 proc. nedarbingumas). Dėl šių priežasčių jis nesurūpino minėta sutartimi ir tikėjo atsakovės geranoriškumu, tačiau 2018 metais pastebėjo, kad atsakovės elgesys jo atžvilgiu esmingai pasikeitė,- atsakovė tapo itin konfliktiška, todėl nutarė įteisinti savo gyvenimą ginčo name ir sudaryti sutartį – 2018-08-03 raštu kreipėsi į atsakovę, kad įforminti sutartį, tačiau jokio atsakymo nesulaukė iki šiol.

62. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 90-97). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad santuoka su ieškovu nutraukta 2012-04-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1408-494/2012, kuriuo patvirtinta jų sudaryta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas ir atsakovė dar iki santuokos nutraukimo, o taip pat ir santuokos nutraukimo metu buvo aiškiai nusprendę, kam koks turtas, priklausęs jų bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, atiteks, kokios rūšies bei apimties, vertės turtą kiekvienas jų valdys po santuokos nutraukimo ir šį jų bendrai priimtą sprendimą patvirtino net du kartus, t.y. sudarydami 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį bei santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjusiam teismui pateikdami tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2012-03-06 jie sudarė ne tik sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, bet ir povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. 1538), kuria sprendė dėl turto, kurį jie kiekvienas savo vardu įgytų po šios sutarties sudarymo teisinio režimo (turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė), t.y. šios aplinkybės reiškia, kad kiekvienas jų ne tik gerai suvokė šių sudarytų sutarčių esmę, sąlygas, bet ir jų teisėms ir pareigoms sukeliamas teisines pasekmes. Sudarytos notariškai sutartys nėra ir iki šiol nebuvo ginčijamos.

7Pažymėjo, kad atsakovė kategoriškai neigia buvus kokį nors žodinį ar kitos formos susitarimą, apie kurį kalbama ieškinyje ir kuris neva suteikė teisę ieškovui reikalauti nustatyti ieškinyje apibūdintą uzufruktą. Šalys yra teisiškai išprusę, turintys pakankamai gyvenimiškos ir kitokios patirties asmenys, be to, ieškovas – buvęs verslininkas, kuris, vykdydamas šią veiklą, turėjo priimti ne tik įvairius su tuo sietinus sprendimus, tačiau ir savo ar valdytų įmonių vardu sudaryti sutartis, atlikti kitokio pobūdžio teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, todėl neabejotina, jog ginčo šalims bet kuriuo metu iki santuokos nutraukimo ar vėliau sutarus, kad ieškovas turės teisę visą likusį jo gyvenimą neatlygintinai naudotis pagal 2012-03-06 sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį atsakovei atitekusių nekilnojamųjų daiktų dalimis, būtų sudarę atitinkamo turinio aiškiai identifikuojamą, rašytinės ar notarinės formos, susitarimą.

8Ieškovo argumentai apie neva buvusį pagrindą jiems susitarti dėl ieškovo ir jo motinos teisės iki pastarųjų gyvenimo pabaigos naudotis atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu yra visiškai deklaratyvūs bei neparemti jokiais neabejotinais duomenimis. Ieškovas ir atsakovė 2005-09-12 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1750518092216-26, pagal kurią ir vėlesnius šios kredito sutarties pakeitimus jiems žemės sklypo įsigijimui, namo statybai, įrengimui bankas suteikė iš viso 258.080,24 EUR dydžio kreditą, kurio likutis 2012-05-24 buvo 206.723,26 EUR, 2018-11-21 likutis yra 84.127,55 EUR, galutinis kredito gražinimo terminas – 2025-09-15. Šalys žemės sklypo pirkimui, namo statybai ir įrengimui naudojo iš banko pasiskolintus pinigus (šalių santuokos nutraukimo dienai didžioji kredito dalis dar nebuvo grąžinta), su darbo santykiais gautas pajamas, iki jų santuokos sudarymo turėtas pinigines lėšas. Be to, atsakovė šiam tikslui naudojo ir savo asmenines lėšas, gautas pardavus jos iki santuokos su ieškovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą (2005-08-12 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi už 36.000,00 Lt arba 10.426,32 EUR kainą parduotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis ( - )) bei jos motinai A. B. priklausiusį (2007-12-17 už 119.000,00 Lt arba 34.464,78 EUR parduotas nekilnojamasis turtas).

9Šios aplinkybės leidžia teigti, jog abi ginčo šalys prie žemės sklypo įsigijimo, namo pastatymo, įsirengimo, prisidėjo skolintomis, asmeninėmis ir bendrai jų jungtinei nuosavybei priskirtinomis lėšomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas prie minėto turto įsigijimo prisidėjo tokiu mastu, kuris leistų kokiu nors būdu kvestionuoti jų 2012 metais sudarytus susitarimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo, kitų su tuo sietinų sąlygų nustatymo ar tame „įžvelgti“ ieškovo tariamą teisę šiuo turtu naudotis neatlygintinai ir faktiškai neterminuotai.

10Po šalių santuokos nutraukimo atsakovė pati asmeniškai AB SEB bankui grąžina pasiskolintas lėšas (tam tikslui, beje, naudoja ir kartu gyvenančios savo motinos A. B. pinigines lėšas), be to, tikslu sumažinti visos prievolės dydį 2013-11-19 ½ dalį žemės sklypo pardavė pirkėjai J. D., ir visi gauti pinigai – 200.000,00 Lt (pagal AB SEB banko pažymą - 57.780,07 EUR) buvo panaudoti kredito gražinimui. Tuo tarpu ieškovas, nors po santuokos nutraukimo liko solidarus su atsakove AB SEB banko skolininkas, po šalių santuokos nutraukimo šiam kreditoriui iš viso sumokėjo 897,87 EUR, tikslu bankrutuoti, t.y. siekiant atrodyti „lojaliu“ skolininku teisme nagrinėtoje jo – fizinio asmens – bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad po šalių santuokos nutraukimo iki šiol ieškovas neatlygintinai gyvena atsakovei priklausančiuose nekilnojamuosiuose daiktuose, nemoka jokių komunalinių mokesčių, savo lėšomis ar darbu neprisideda prie šio turto išlaikymo, tai ši jo bankui dengiant kreditą sumokėta pinigų suma vertintina labai nedideliu indėliu, nors iš dalies kompensuojančiu atsakovės išlaidas, skirtas šiam turtui išlaikyti bei komunaliniams mokesčiams sumokėti.

11Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jiems tariantis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ieškovui atitekusios UAB „( - )“ akcijos buvo bevertės. Verslo rinkos vertė nustatoma ne pagal kelis finansinius dokumentus, o atliekant tokio pobūdžio turto vertinimą pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos LR finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu Nr.1K-159, reikalavimus. Atsakovei nėra žinoma, ar ieškovas iki jų santuokos nutraukimo buvo tokį turto – į kurį jis pretendavo, vertinimą užsakęs ir ar jis buvo atliktas, tačiau būtent ieškovas pasiūlė atsakovei jų bendrą turtą pasidalinti 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje nurodytu būdu, nes jis, būdamas ilgametis ir patyręs verslininkas, nebijodamas dažnai priimti ir rizikingus su jo valdytu verslu sietinus sprendimus, pretendavo gauti UAB „( - )“ akcijas, kad bendrovės valdymas, strateginių sprendimų jos veiklos klausimais priėmimas ir toliau išliktų jo rankose. Dar 2011 metais ieškovas jam priklausančias šios bendrovės akcijas ketino parduoti už 1.100.000,00 Lt, kas taip pat leidžia teigti, kad turtas, į kurį ieškovas pretendavo dar iki jo bei atsakovės santuokos nutraukimo, nebuvo bevertis.

12Atsakovė neneigia, jog po šalių santuokos nutraukimo neprieštaravo, kad ieškovas kurį laiką jos namuose pagyventų kol susiras kitą būstą ir į jį išsikraustys, tačiau akivaizdu, kad ieškovas apskritai neketina to daryti. Atsakovė iki šiol bijojo ieškovo atžvilgiu imtis veiksmų, nukreiptų jo priverstiniam iškeldinimui, kadangi ieškovas jos atžvilgiu yra nusiteikęs agresyviai ir naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, grasina sunaikinti namą, jei pastaroji prieš jį imsis kokių nors veiksmų ir pan. Ieškovas nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus tampa itin agresyviu ir neprognozuojamu – be jokios priežasties terorizuoja atsakovę, gadina namų turtą ir pan. Dėl nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo ieškovas 2015 metais buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam buvo pareikšti įtarimai dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo. Ši baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu 2015-10-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro J. S. priimtu nutarimu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius buvo nutraukta. Atsakovė su ieškovu sutiko susitaikyti ne dėl jo atsiprašymo ar pažado pasikeisti, nesmurtauti jos atžvilgiu, o priešingai – dėl grasinimų smurtauti toliau, jei pastaroji nepakeis savo pozicijos baudžiamojoje byloje. Apie tai, jog ieškovas ir vėliau yra terorizavęs atsakovę galima spręsti ir iš 2018-06-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimto tyrimo medžiagoje Nr.M-1-01-42929-18. Be to, 2018-11-03 atsakovas būdamas neblaivus vėl sukėlė konfliktą atsakovės namuose, ją įžeidinėjo, grasino ir pan. Tokiu būdu, ieškovas ne tik neturi teisės gyventi atsakovei priklausančiuose namuose, savo elgesiu jos gyvenimą šiuose namuose daro nepakeliamą, tačiau ir be jokio teisinio pagrindo pretenduoja toliau neribotą laiką ir neatlygintinai svetimu turtu naudotis.

13Ieškovas šiuo metu gauna pakankamas su jam nustatyto neįgalumo išmoka bei senatvės pensija sietinas pajamas (apie 860,00 Eur), atsakovės turimomis žiniomis, dirba ( - ), todėl turi pakankamai lėšų išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą ir jame gyventi, taip pat apsigyventi ir pas ieškovo suaugusius, materialiai apsirūpinusius vaikus K. S. ar M. M..

14CK 3.71 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki pastarieji sulauks pilnametystės (šio straipsnio 2 dalis). Kitų pagrindų buvusiam sutuoktiniui suteikti teisę neatlygintinai naudotis buvusio sutuoktinio turtu, įskaitant gyvenamąsias patalpas, teisės aktai nenumato, tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir kasacinis teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-369-695/2018). Prašydamas nustatyti ieškinyje apibūdinto turinio uzufruktą, ieškovas siekia revizuoti įsiteisėjusį 2012-04-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Kadangi šis teismo sprendimas turi res judicata galią, tai juo išspręsti klausimai neturi ir negali būti iš naujo ar kitu aspektu svarstomi.

153. Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškovo ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 170-173). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimas nustatyti uzufruktą įkeistam daiktui ieškovo gyvenimo trukmės laikotarpiui pažeidžia hipotekos kreditoriaus (banko) teises. Suderinant su kreditoriumi (banku) dėl namo įkeitimo buvo atsižvelgta, jog įkeičiamas nekilnojamasis daiktas (namas) ne tik priklauso kredito gavėjams, bet ir yra neapsunkintas jokiomis papildomomis trečiųjų asmenų teisėmis. Tai patvirtina hipotekos sutarties bendrosios dalies 4 punktas, kuriuo įkaito davėjui be hipotekos kreditoriaus išankstinio rašytinio sutikimo draudžiama ne tik perleisti įkeistą daiktą, bet ir apsunkinti jį bet kokio pobūdžio trečiųjų asmenų teisėmis į daiktą. Tuo tarpu ieškiniu prašoma pritaikyti įkeistam daiktui ilgalaikį apribojimą, sukuriant ieškovui daiktinę neatlygintinę uzufrukto teisę į gyvenamąjį namą. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovo uzufrukto teisę pagal sekimo požymį išliktų ir pasikeitus daikto savininkui, todėl įkeisto daikto likvidumas ir vertė, jei tektų jį realizuoti vykdant kredito gavėjo prievoles, būtų mažesnis.

16Banko manymu, ieškovas savo siekį užsitikrinti gyvenamąjį būstą sprendžia netinkamai pasirinkęs savo teisių gynimo būdą. Teigdamas, kad iš tiesų santuoką nutraukdamas teismas ir/arba sudarydamas Povedybinę sutartį pats ieškovas netinkamai, neteisingai, nelygiomis dalimis ar kitaip nukrypstant nuo tikrosios valios padalino turtą, esą būtent ieškovas didžiąja dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo uždirbamomis lėšomis, jam atitekusios akcijos yra bevertės ir t.t., ieškovas iš esmės pateikia santuokos nutraukimo bei sutuoktinių turto padalinimo teisinės srities argumentus. Todėl ieškovas ir turėtų reikšti atitinkamus reikalavimus dėl ištuokos proceso atnaujinimo perdalinant turtą, sandorių ginčijimo ir t.t.

17Ieškovas yra buvęs atsakovės sutuoktinis, suaugęs pilnai veiksnus ir teisnus asmuo, sudaręs su atsakove bent 2 (du) sandorius dėl bendrai įgyto turto pasidalinimo (povedybinė sutartis ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių), neturintis jos atžvilgiu jokių specifinių viešosios teisės ginamų interesų. Uzufrukto teisė nebuvo ir būti negalėjo tarpe dalintino turto balanso, ypač kai 2012 m. Povedybine sutartimi gyvenamasis namas ir sklypas jau buvo padalinti ir santuoką nutraukiant buvo tapę asmeniniu, nedalintinu atsakovės turtu. Sudarydamas sutartis ieškovas patvirtino suprantantis jų sąlygas bei jomis reiškiantis savo tikrąją valią. Vis dėlto, suteikti ieškovui uzufrukto teisę į savo asmenine nuosavybe turimą bei bankui įkeistą gyvenamąjį namą atsakovė galėjo tik gavusi hipotekos kreditoriaus sutikimą, bet duomenų kad tokio sutikimo būtų kreiptasi, jis gautas/negautas, byloje nėra.

18Ieškovas savo valia pasidalindamas su atsakove santuokoje įgytą turtą povedybine sutartimi, o vėliau nutraukdamas santuoką vėlesne sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių aiškiai išreiškė valią, jog gyvenamasis namas ir sklypas atitektų vienvaldiškai atsakovės nuosavybėn. Jokių sau daiktinių teisių, įskaitant ir šiuo ieškiniu reikalaujamą uzufruktą, ieškovas nesutarė ir nesuformino, viešame valstybės registre neįregistravo. Tai, kad praėjus laiko tarpui ir galimai pasikeitus aplinkybėms, ieškovas nori užsitikrinti sau gyvenamąją vietą būtent tame gyvenamajame name, manydamas ginčo šalims anuomet neteisingai pasidalinus turtą ar - tiksliau - ne visus susitarimus dėl turto dalinimosi surašius į atitinkamas sutartis, nėra teisėtas pagrindas reikalauti prievartinio atsakovės kaip savininkės teisių suvaržymo teismo sprendimu nustatant ieškovui uzufruktą. Juo labiau, kad tokiu sprendimu būtų pažeistos ir banko kaip gyvenamojo namo hipotekos kreditoriaus teisės ir interesai, kadangi taptų nepagrįstai pažeista skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo, realizuojant įkeistą turtą, rizika.

194. Teismo posėdyje ieškovas R. S. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pas jį atėjo gyventi į butą dar iki statybų. 2007 metais jie įsikėlė į naują namą, pastatė per tris metus. Jis pats vedė griežtą apskaitą. Pagal užrašus į namą jie įdėjo 1 086 683 litus. Namas buvo priduotas pilnai 2008 metais, o registre įvertintas 857 000 Lt. Jis yra neįgalus. Laiko, kad pasidalinimas buvo neteisingas. Tačiau buvo 2012 metais žodinis susitarimas per skyrybas ir turėjo būti toliau apsirašytas notarinis susitarimas. Išsiskyrė bendru pareiškimu. Turtą pasidalino pas notarą. Buvo neadekvačiai padalintas turtas. Pasidalinimo neapskundė. Jis viską užrašė atsakovei, todėl norėjo užsitikrinti gyvenimą name iki gyvenimo pabaigos. Nuo 2013 metu, po turto padalijimo pas jį prasidėjo rimtos operacijos. Po antros operacijos nuėjo pas atsakovę ir pasakė, kad einam pas notarą užtikrinti jam gyvenimą name iki gyvenimo pabaigos, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Jo išsilavinimas aukštasis. Visą gyvenimą užsiiminėjo automobilių verslu. Tuo metu buvo pasitikėjimas ir nesuvokė, kad reikia pas notarą nueiti. Jam buvo pažadėta, kad jie eis pas notarą. Jam ne taip viskas rūpėjo, nes jau 2012 metais ji sunkiai vaikščiojo. Nuo 2013 metų jau su vežimėlių važinėjo. Padarė klaidą, kad pasitikėjo. Tarp jo ir atsakovės buvo pokalbis, kad leis jam gyventi. Atsakovė puikiai žinojo, kad jo įmonė eina link bankroto. Jo motina name gyvena nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų vasaros. Viskas buvo žodiniu būdu suderinta ir motina įregistruota name. Dėl abiejų motinų buvo ir namo projekte numatyti atskiri kambariai su bendra vonia ir tualetais. Name ir dabar gyvena, moka už ūkį. Iki šiol veda bendrą ūkį, kartu valgo, bet jis nuolat gąsdinamas, kad jo daiktai bus išmesti. Atsakovė dėl jo iškeldinimo į teismą nėra kreipusis. Jis buvo naujų automobilių salono savininkas. Po santuokos nutraukimo pervesdavo atsakovei pinigų į banko sąskaitą, vėliau sustabdyta, nes buvo bankrotai. Jam nuo 2016 metų paskelbtas fizinio asmens bankrotas ir kiekvienai metais skolos padengimui du kartus perveda daliniam kredito padengimui po maždaug 800 Eur per metus. jis davė automobilio įsigijimui 7000 Eur, nes ant jo vardo nebuvo galima registruoti, dabar ieškovo motina sako, kad automobilis yra jos. Prie namo išlaikymo prisideda apmokėdamas virš 300 Eur išlaidų automobilio išlaikymui. Namo priežiūrą ir remontą, viską jis prižiūri. Paskutinis sumokėjimas 411 Eur, nes geoterminis apšiltinimas sugedo. Buvo du kartu trūkę vamzdžiai ir aplieta virtuvė. Remontas ir sutvarkymas buvo jo. Pastatyta pavėsinė du kartu buvo nugriauta, jis remontavo. Maistą perka jis. Per žiemą reikia 5 kartus kviesti, kad nuvalytų kelią. Į sutartis sąlygos dėl uzufrukto neįrašė, nes suformuluoti kažkaip negalėjo. Dokumentus dėl santuokos nutraukimo rengė notaras. Notarui apie šituos klausimus, kad nori aptarti, nesakė. Nežino kodėl nesakė notarui. Turto padalijimą tokiu būdu pasiūlė jis (ieškovas). Tikėjosi, kad pavyks įmones ištraukti. Jam priklauso kažkuri dalis namo, todėl ir reiškia ieškinį. Priklauso arba jis turi būti garantuotas, kad nebus gatvėje. Nutraukiant santuoką su sutuoktine buvo įtempti santykiai. Galima pavadinti blogais. Jis pasitikėjo, kad atsakovė nueis su juo pas notarą. Iki buvo įmokėjęs kredito dengimui 379 655 litus. Liudytoja A. K. pasakė teisybę, kad jie su atsakove iki 2016 metų miegodavo tame pačiame miegamajame. Po to 2017 metais atsakovė išėjo iš miegamojo į apačią, atskirą kambarį. Jis nori ramiau tame name gyventi. Jie kartu kiekvieną dieną važiuoja į ir iš darbo, vakarienę valgo kartu.

20Ieškovo atstovas adv. pad. A. Timoščenko nurodė, kad buvo sudaryta turto dalybų sutartis, pagal kurią visas nekilnojamasis turtas atiteko atsakovei, o ieškovui teko akcijos. Pasidomėjus tos įmonės balansais paaiškėjo, kad įmonės yra bankrutuojanti ir turto jokio nėra. Bent jau ieškovui tuo metu buvo aišku, kad įmonės akcijos yra bevertės. Prie namo statybų prisidėjo iš savo darbo užmokesčio ieškovas. Akivaizdu, kas ji galėtų pretenduoti bent į pusę to namo. Namo to vertė sudarė virš 800 000 litų, bet dar buvo žemės sklypas ir priklausiniai. Susidarė tokia situacija, kad vienas iš sutuoktinių, kuris galėjo pretenduoti bent jau į 400 000 litų vertės turtą pasako, kad jo jam nereikia. Lygiagrečiai su tuo žodžiu susitarė, kad tau lieka turtas, bet aš ten gyvensiu. Labai tikėtina, kad toks susitarimas buvo. Toks susitarimas buvo naudingas ir ieškovui. Jeigu jam būtų atitekę pusė turto, tai galimai jis atitekęs būtų kreditoriams bankrutavus įmonei. Po santuokos nutraukimo atsakovė nereikalavo ieškovo išsikelti ir jis ten gyvena ne vienus metus. Be to, po kažkiek laiko įsikelia sutuoktinio motina. Klausimas ar sutuoktinė, kuri tikrai nusprendė pasidalinti turtą ir kurių santykiai blogi, tikrai priimtų savo buvusio sutuoktinio motiną gyventi. Tarp šalių buvo susitarimas šalia notarinio. Jei abi šalys nueitų į banką, su banku galbūt rastų priimtiną sprendimą. Nemano, kad turto pasidalinimo sandoris buvo apsimestinis. Niekas nedraudžia taip daryti – šalia notarinio sandorio gali būti kiti. Nežino, kiek atsakovė savo lėšomis sumokėjo už namo paskolą. 2012-03-06 buvo labai greitai pasirašyti du sandoriai – turto pasidalijimo sutartis ir povedybinė sutartis. Sandorių skirtumas 15 minučių. Tai rodo, kad žmonės atėjo, žinojo ko nori ir veikė labai dalykiškai. 2012-04-19 atsirado pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme ir buvo labai greitai išnagrinėtas. Abu sutuoktiniai tuo metu puikiai žinojo, ko nori ir pasidalino tą turtą. Niekas nesudarė kliūčių atsakovei pareikalauti, kad atsakovas labai greitai išsikeltų. Nieko nebuvo parašyta, kad išdeklaruoti jo gyvenamąją vietą. Atsakovė pripažino, kad paliko ieškovą gyventi laikinai iš gailesčio, t.y. leido jam gyventi. Uzufruktas gali būti irgi iš gailesčio. Jeigu atsakovė laikytų, kad jis turi gyventi laikinai tai susivoktų sudarę ir nenotarinę sutartį. Tam pinigų nereikia. Nieko to nepadaryta. Akivaizdu, kas buvo susitarimas tarp šalių. Jai tai buvo naudinga, todėl ir sutiko. Jai buvo naudinga padaryti taip, kad visas turtas atitektų jai, o realiai bevertės akcijos tektų ieškovui. Netiki, kad žmogus, kuris sugebėjo taip greitai įforminti santuokos nutraukimą ir minėtus sandorius, nepasidomėjo kiek vertos akcijos 2011 metų pabaigoje. Atsakovė leido gyventi ir savo motinai. Kaip galima gyventi be atsakovės sutikimo jos name, tai kažkoks prieštaravimas. CK 1.93 str. 4 d. sudaro teismui priimti sprendimą net ir tokio pobūdžio bylose. Paskola buvo paimta sklypo pirkimui, o namas statytas iš ieškovo darbo užmokesčio, t.y. visai kitų lėšų. Buvo paimta vartojimo paskola. Iš banko įplaukė tik 80 000 litų.

21Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nutraukiant santuoką su ieškovu buvo blogi santykiai. Jokių susitarimų su ieškovu nebuvo. Ji dirba su dokumentais ir supranta, kokius dokumentus galim pasirašinėti, kas yra uzufruktas. Ieškovas name gyveno, nes buvo susitarta, kad jis laikinai gyvens. Jis pradėjo sirgti ir iš jos žmogiškos pusės padėjo jam toje ligoje. Apie mamą nebuvo jokios kalbos. Mama 2013 metais pardavė tą butą ir net nežino, kad ji parduos jį. Tada nuomojosi iš tų gautų pinigų jam butą. Tada atsigulė į ligoninę ir po to jis jai nežinant atsivežė pas atsakovę. Dukra jos nepriėmė, todėl nenorėjo išvaryti. Jai buvo 84 metai. Po motinos mirties ieškovas gyvena iki šiol pas ją (atsakovę). Jai atiteko turtas, bet ir paskola. Kad iškeldinti reikia eiti į teismą, neturėjo lėšų bylinėtis ir tam laiko. Prašė ieškovą išsikelti, bet jis ją terorizuoja. Ji su savo motina sumoka už visas komunalines paslaugas. Ją tėvas remia maistu, tai ir ieškovas naudojasi. Bendro ūkio su ieškovu neveda. Ieškovas namuose perka tik alkoholį. Kai išgeria, ją visaip išvadina, apspjauna. Ją padavė į teismą tik todėl, kad pasakė, jog išsikraustytų. Ieškovui atiteko įmonės akcijos, nes jis verslininkas ir planavo verslą sėkmingai parduoti. Skaitė, kad buvo lygiavertis pasidalinimas. Nebuvo akcijų vertinimas padarytas. Ji nesupranta balansų, nedirba su skaičiais. Paskolą namui ėmė todėl, kad neturėjo pinigų. Ieškovas santaupų neturėjo. Apie 2015 metų deklaraciją nieko nežino. Deklaracijas pildydavo ji pagal ieškovo pateiktus duomenis, pateikdavo pagal suformuotus duomenis. Ji liudytojos A. K. pas save namuose nėra mačiusi, taip nebuvo kaip ji sako. Ji net į antrą aukštą užlipti negali, tuo labiau juos matyti. Ji gyveno pirmame aukšte.

22Atsakovės atstovė adv. I. Panavaitė nurodė, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas išeis po kelių mėnesių, bet neišėjo, 2013 metais susirgo. Pati atsakovė jį ligoninėje lankė, slaugė, elgėsi žmogiškai. Dabar tas žmogiškumas, kartu priimant gyventi ir anytą, su kuria santykiai nebuvo geri, toleravimas alkoholio ir konfliktų, peraugo į aukos sindromą, kai auka kenčia ir nemato išeities. Ieškiniu prašoma nustatyti uzufrukto teisę, t.y. prašoma ne patvirtinti sandorio sudarymą, tačiau reikalavimas visai kitoks – juo prašoma nustatyti, šiai dienai pasakyti, kad sudarytinas nustatytinas uzufruktas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Vien ši formuluotė nubraukia visus tuos argumentus, sietinus su tuo, kas gi buvo tarp šalių, kaip jos gyveno, kur gyveno nuo 2012 metų balandžio mėn. iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai viena iš aplinkybių, kur automatiškai leidžia sakyti, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to, kad įstatymas kalbėdamas apie galimybę nustatyti uzufruktą, numato vienintelė galimybę teismui spręsti dėl uzufrukto nustatymo, kai nėra susitarimo, tai tuo atveju, kai sprendžiant dėl santuokos nutraukimo yra kalbama apie vietą, kur gyvens šalių nepilnametis vaikas ir leidžiama nustatyti uzufruktą jei tai sietina su vieno iš tėvų asmenine nuosavybe, gyventi nepilnamečiui vaikui po santuokos nutraukimo. Šiuo atveju ieškovas kalba apie neva buvusį žodinį susitarimą dėl uzufrukto nustatymo. Šie teiginiai nekoreliuoja su pareikštu reikalavimu. Sandoris dėl uzufrukto vertinamas kaip daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymo sandoris. CK 1.74 str. 1 d. nustato, kad tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Apie tai kalbama ir teismų praktikoje, pvz. Kauno apygardos teismas byloje Nr. 2A-690-601/2014 yra pasakęs, kad tokiems sandoriams yra būtina notarinė forma. Notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančių. Nepatvirtinus tokio susitarimo notarine forma, jo nėra. Abi šalys turi daug gyvenimiškos patirties, todėl jei būtų susitarta tuo metu, kad ieškovas galės iki gyvenimo galo gyventi name, tai tokia sąlyga būtų buvusi įrašyta į kažkurią notarinę sutartį. Argumentai dėl nelygiaverčio turto, tai spekuliatyvu sakyti, pažiūrėjus į vieną dokumentą, kad įmonė buvo tuščia ir nieko verta. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato ir nustato, kas yra turto ar verslo rinkos vertė. Šio 2 straipsnio 10 punktas ir kalba, kad tai reali kaina už kurią galėtų būti perduotas turtas ar verslas jo vertinimo dieną. Akcijų vertę nustato tik vienas asmuo, t.y. verslo vertintojas. Turto vertinimo ataskaitos nėra pateikta. Negalima sakyti, kad akcijos vertos tiek ir tiek. Pats ieškovas pasakė, kad tikėjosi tą verslą prikelti ir juo naudotis. Klausimai dėl turto padalinimo šalių buvo išspręsti ir nėra svarbu, kas kiek į tą turtą investavo. Tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai ir ieškovas gyvena kaip panaudos gavėjas. Ieškovas nebent galėtų prašyti patvirtinti panaudos sandorį.

23Liudytoja A. K. nurodė, kad pažįsta ieškovą. Atsakovės asmeniškai nepažįsta. Ieškovas yra jos brolio sūnus. Jai yra tekę būti ieškovo namuose tuo laikotarpiu, kai jis buvo mamą pasiėmęs pas save, berods 2014 metai. Atvažiuodavo pas ją šeštadienį ir sekmadienį atgal išvažiuodavo. Pas sūnų persikėlė dėl priežiūros. Ieškovas santuoką nutraukė 2012 metais. Ieškovo motina išvažiavo, nes ji ten buvo terorizuojama ir apstumdoma. Pradėjo prašyti ieškovo, kad ją perkeltų į slaugos namus. Buvo su ja nesiskaitoma, ypač atsakovės mamos, kuri ten jautėsi šeimininke. Kai ji būdavo tame name, matydavo atsakovę. Antrame aukšte kartu gyveno Ričardas su žmona, tai buvo 2014-2015 metai. Namas bendras, bet miegamasis vienas. Jie gyveno kartu ir miegojo vienoje lovoje. Lankymosi tuose namuose metu sutikdavo atsakovę.

24Ieškinys netenkinamas.

25Byloje esantys įrodymai

265. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei V. S. asmeninės nuosavybės teise pagal 2006-08-08 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (100)-11.22-398, 2008-03-04 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-155, 2012-03-06 Turto pasidalijimo sutartį priklauso 203,31 kv.m. bendro ploto pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (1 t., b.l. 6-9). Ieškovas R. S. pareikštu ieškiniu būtent ir prašo jam nustatyti jo gyvenimo trukmei asmeninio uzufrukto teisę naudotis šio gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis, 2018-02-21 namo plane pažymėtomis indeksais 1-11 (7,60 kv.m), 1-12 (7,06 kv.m), 1-13 (23,21 kv.m), 1-14 (7,84 kv.m) (1 t., b.l. 15). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (7.6. punkto) matyti, kad šiam namui įregistruota hipoteka (1 t., b.l. 8).

27Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S. 2005-09-12 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1750518092216-26, pagal kurią ir vėlesnius jos pakeitimus jiems žemės sklypo, namo statybai ir įrengimui bankas suteikė 258 080,24 Eur kreditą, kurio likutis 2012-05-24 dienai buvo 206 723,26 Eur, o 2018-11-21 dienai kredito dalies likutis buvo 84 127,55 Eur, kredito grąžinimo terminas 2025-09-15 (1 t., b.l. 136). Ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ieškovas ir atsakovė nusipirko už bendrą 173 000,00 Lt kainą pagal 2005-09-08 Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 12511, iš pardavėjų V. P. ir A. P., o 158 000,00 Lt kainos dalis pardavėjams buvo sumokėta iš banko paimto kredito lėšomis (sutarties 2.1.2. punktas; 1 t., b.l. 98-106). Atsakovė V. S. atsiliepime nurodė, kad namo statybai ir įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas pardavus jos iki santuokos su ieškovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą: 2005-08-12 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti atsakovė už 36 000 Lt (10 426,32 Eur) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu ( - ) (1 t., b.l. 107-112). Taip pat nurodė, kad tam pačiam tikslui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jos motinai A. B. priklausiusį butą, adresu ( - ), už 119 000 Lt (34 464,78 Eur) pagal 2007-12-17 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l. 113-119). Atsakovė V. S. tikslu sumažinti prievolės bankui dydį 2013-11-19 sutartimi pardavė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir visi gauti pinigai – 200 000,00 Lt (57 780,07 Eur) buvo panaudoti kredito grąžinimui (1 t., b.l. 120-127).

28Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S. 2005-02-12 sudarė santuoką, kuri nutraukta abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu 2012-04-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1408-494/2012, kartu patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b.l. 49-50). Teismo sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 2012-05-22 (1 t., b.l. 51).

29Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S., dar būdami santuokoje, 2012-03-06 11:15 val. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 1536 (1 t., b.l. 21-27). Pagal šią Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį atsakovei V. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) pastatas – ūkininko sodyba (gyvenamasis namas), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. ( - ), o ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) UAB „( - )“ 12 084 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų (akcijų vertė pagal nominalią akcijų vertę buvo 120 840 Lt/ atitinka 34 997,68 Eur); 2) AB SEB banko sąskaita ir joje esančios piniginės lėšos Nr. ( - ).

30Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S., tą pačią dieną, t.y. 2012-03-06 11:30 val., sudarė ir Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1538, kuria susitarė, jog turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo, bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, t.y. nustatė asmeninės nuosavybės turto teisinį rėžimą (1 t., b.l. 46-48).

31Pagal UAB „( - )“ balanso už 2011 metus (2011-01-01 – 2011-12-31) duomenis, įmonė turėjo ilgalaikio turto 939 158 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 894 613 Lt sumą (1 t., b.l. 28). Pagal balansą įmonė 2011 metais patyrė 117 803 Lt nuostolį.

32UAB „( - )“ turėjo dvi dukterines įmones - UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ (1 t., b.l. 36). Pagal UAB „( - )“ 2011-12-21 finansinio ir kito ilgalaikio turto detalizavimo pažymą įmonės finansinį turtą sudarė: UAB „( - )“ skola 103 193,73 Lt, UAB „( - )“ akcijos (34558 vnt.) apskaitinė vertė 184 586,35 Lt, UAB „( - )“ akcijos (1700 vnt.) apskaitinė vertė 65 583,79 Lt, o kitą ilgalaikį turtą sudarė UAB „( - )“ skola 581 506 Lt (1 t., b.l. 39).

33Atsakovė teikdama, kad dar 2011 metais ieškovas jam priklausančias UAB „( - )“ akcijas ketino parduoti už 1.100.000,00 Lt, pateikė į bylą 2011-01-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą abiejų šalių (1 t., b.l. 132-135). Ieškovas šių aplinkybių teisme neginčijo (CPK 12, 178 str.).

34Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis patvirtinta, kad ieškovui R. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3616-860/2016 iškelta fizinio asmens bankroto byla (1 t., b.l. 58-62).

35Ieškovas R. S. byloje pateikė savo paskaičiavimus, kad per 2005 – 2013 laikotarpį iš jo sąskaitoje buvusių lėšų, kurių šaltinis jo pajamos ir 80 000 Lt vartojimo paskola, 379 655,22 Lt buvo sumokėta bankui (2 t., b.l. 2-21), 407 565,01 Lt namo statybos kaštų buvo padengta mokėjimo nurodymais iš atsiskaitomosios sąskaitos ir 21 586,02 Lt grynais (2 t., b.l. 21-23), atsakovas taip pat išsigrynino 564 250,00 Lt (2 t., b.l. 23-26) (2 t., b.l. 29-121).

36Teismas šių paskaičiavimų neanalizuoja ir nevertina,nes tai nėra ginčo dalykas ieškinyje.

37Faktinės bylos aplinkybės

386.Ieškovas teigia,kad su atsakove buvo žodinis susitarimas dėl uzufrukto nustatymo net ir po to,kai šalys pas notarą sudarė santuokos nutraukimo ir povedybinę sutartį neįrašydami sąlygos dėl uzufrukto.Ieškovas nurodo,kad nesuvokė,kad reikia tokią sąlygą įrašyti notariškai,nors turi ilgametę patirtį verslo santykiuose,kai buvo sudaromos didelės piniginės sutartys,tame tarpe ir pas notarą ir notarinio sandorio nebuvimas jam turėjo būti aiškus dėl jo nebuvimo pasekmių.

39Taip pat ieškovas nurodė,kad gyveno pas atsakovę su motina dėl atsakovės geranoriškumo.Ieškinio teiginys,kad motina su juo gyveno iki jos mirties paneigtas jo pats teismo posėdžio metu paaiškinant,kad motina gyveno iki 2015 metų.

40Ieškovo atstovas pripažino,kad šalys visiškai suprato ką daro dalinant turtą.

41Atsakovė kategoriškai neigia buvus žodiniam susitarimui dėl uzufrukto.Šalys vienareikšmiškai susitarė dėl turto padalinimo.Ieškovas ketino pelningai parduoti savo verslą.Ji geranoriškai leido gyventi ieškovui ir atsižvelgė į jo buvusią sunkią sveikatos būklę.

42Ieškovas neprisideda prie namo išlaikymo.Teismas turi pagrindą tokiu tvirtinimu tikėti,nes byloje nėra įrodymų dėl ieškovo prisidėjimo prie namo išlaikymo.Remtis ieškovo žodiniais paaiškinimais nėra pagrindo,nes juos duoda suinteresuota šalis be įrodymų(CPK 185 str.).

43Dėl įrodinėjimo

447. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

45Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

46Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

47Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

48Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

49Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

50Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

51Dėl ieškinio pagrįstumo

528. CK 4.147 str. 1 d. reglamentuota, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais. teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. . Ieškovas ieškininius reikalavimus grindžia CK 1.93 str. 4 d..,nes laiko,kad jis įvykdė žodinio sandorio reikalavimus,o atsakovė neįvykdė.

53Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., 1996 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Buckley prieš Junginę Karalystę; 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Gillow prieš Jungtinę Karalystę; 1978 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Wiggins prieš Jungtinę Karalystę).

54Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai, tačiau ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141). Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. 1997 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Mente ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par.73).

55Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija.

56Ieškovas ginčo patalpoje gyvena ilgą laiką,ir iš bylos duomenų matyti, kad šios patalpos buvo suteiktos jam geranoriškai po santuokos nutraukimo atsakovės sutikimu.

579.Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas).

58Teismas pažymi,kad ieškovas,neatlygintinai naudodamasis atsaskovės nuosavybe,prašo ginti jo teisę ir toliau gyventi atsakovei priklausančiame name tuo pagrindu,kad buvo žodinis susitarimas su ja dėl ateityje leidimo gyventi jam iki gyvenimo pabaigos.

5910.Kaip minėta,uzufruktas yra nustatomas tik įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.Šiuo atveju įstatymu nustatyti uzufrukto ieškovui nėra teisinio pagrindo.

60Namo savininkas-uzufrukto davėjas, sandorio su atsakovu nesudarė(CK 4.148str.).Tokiam sandoriui yra būtina notarinė sutartis,kuria užfiksuojama abiejų šalių valia ir jiems išaiškinamos tokio sandorio pasekmės.

61Jokių įrodymų byloje,kad atsakovė turėjo valią sudaryti su ieškovu uzufrukto sandorį ginčo patalpoms neterminuotam laikotarpiui,byloje nėra.Ieškovas net nepaaiškina,kaip turi būti ginama jo teisė,kai turto savininkas neturi valios išreikšti sutikimą sudaryti uzufrukto susitarimą dėl jos pačios sprendimo ir to ji nesiruošia daryti tai dabar ir ateityje.

62Neformalus leidimas gyventi ginčo name ieškovui ir jo motinai atitiko neatlygintiną neterminuota panaudą.Tai nesukelia dabartiniam atsakovui pareigą sudaryti uzufrukto sandorį net ir tuo atveju,kai ieškovas įrodinėja,kad ginčo būstą ieškovas padėjo statyti santuokoje su atsakove ir galimai jis daugiau materialiai prisidėjo prie būto pastatymo.Nutraukus santuoką turto padalinimo klausimas buvo išspręstas galutinai,t.y. įsiteisėjo.Be to dar papildomai buvo pasirašyta povedybinė sutartis pas notarą,kurioje aiškiai buvo išreikšta šalių valia,kuri niekaip neusisjusi su uzufrukto nustatymu ateityje.Šiuo atveju neturi reikšmės ieškovo pateikti įrodymai dėl jo turėtų išlaidų namo statybai(CPK 185 str.).

6311.Šioje byloje,kai turi būti ginamos atsakovės turtinės teisės į savo nuosavybės neliečiamumą (reali Konstitucinė teisė),ieškovas,žinodamas,kad turi išsikelti atsakovės nurodymu iš jam nepriklausančios nuosavybės,bando ginti savo teisę gyventi uzufrukto instituto pagalba,tačiau savo ieškinyje nepagrindžia objektyviai ir teisiškai,kokiais pagrindais jis,galėdamas turėti būstą kitoje vietoje(nuomotis būstą bet kur),turi be turto savininko valios neatlygintinai gyventi jo nuosavybėje neturėdamas notarinės formos susitarimo.Niekas negali priversti pakeisti asmens valios valiniuose civiliniuose santykiuose,tik pats asmuo.Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais,o ieškovas jų neįrodo.

6412.Pažymėtina,kad analizuojant hipotetiškai situacija,jeigu ieškovas būtų pelningai pardavęs savo verslą,tai jam tektų visa sandorio suma(t.y. jos dydis nesusietas su santuokos nutraukimo sąlygomis),kai solidarūs įsipareigojimai dėl likusio turto išliktų tokie patys,kaip ir buvę po santuokos nutraukimo.Kokia dalimi būtų gražinamas kreditas būtų išimtinai ieškovo valios reikalas.

65To neįvyko ir to pasekmė-ieškovas yra bankrutuojantis asmuo.Tokia pasekmė šioje byloje neturi teisinio pagrindo būti ginama aiškinant ją ieškovo naudai.

66Ieškovo advokato argumentai yra tik samprotavimų lygmenyje, be jokių objektyvių įrodymų ir neparemti net ir logikos dėsniais,Teismas juos laiko išvestiniais argumentais,naudingais proceso šaliai,kuriais teismas neturi pagrindo remtis(CPK 185 str.).

67Aukščiau išdėstyti ieškovo ir atsakovės argumentai ir faktinės aplinkybės,kad atsakovė neturi jokios pareigos sudaryti uzufrukto sutartį su ieškovu,kad nėra jokių įrodymų apie žodinį susitarima,kuris be notarinio susitarimo neturi jokios reikšmės,nes savininkas gali savo valią pakeisti iki notarinio sandorio nepriklausomai,kad gali būti duotas ketinimas sudaryti sutartį.Ieškovo teiginys negali būti pagrindu suvaržyti atsakovės konstitucinę teisę į turto neliečiamybę be jos valios ir tik teismo sprendimu,nes toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, neteisingas ir nesąžiningas CK 1.5 str.,CK 4.141 str.,4.147 str.4.148str.prasme.Todėl ieškinys yra netenkinamas.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų.

6913.Bylos šalys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

70Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje sudaro 8,46 Eur, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 92 str.).

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178,185,260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

72ieškinį atmesti.

73Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k( - ) valstybei 8,46 Eur (aštuonis eurus 46 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

74Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį... 3. 1. Ieškovas R. S. pareikštu ieškiniu prašo nustatyti ieškovo gyvenimo... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-06 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi... 5. Tuo tarpu, minėtas susitarimas buvo sąlygotas keleto priežasčių. Ieškovo... 6. 2. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 90-97). Atsiliepime į... 7. Pažymėjo, kad atsakovė kategoriškai neigia buvus kokį nors žodinį ar... 8. Ieškovo argumentai apie neva buvusį pagrindą jiems susitarti dėl ieškovo... 9. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog abi ginčo šalys prie žemės sklypo... 10. Po šalių santuokos nutraukimo atsakovė pati asmeniškai AB SEB bankui... 11. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jiems tariantis dėl santuokoje... 12. Atsakovė neneigia, jog po šalių santuokos nutraukimo neprieštaravo, kad... 13. Ieškovas šiuo metu gauna pakankamas su jam nustatyto neįgalumo išmoka bei... 14. CK 3.71 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno... 15. 3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškovo ieškiniu nesutiko (1 t., b.l.... 16. Banko manymu, ieškovas savo siekį užsitikrinti gyvenamąjį būstą... 17. Ieškovas yra buvęs atsakovės sutuoktinis, suaugęs pilnai veiksnus ir... 18. Ieškovas savo valia pasidalindamas su atsakove santuokoje įgytą turtą... 19. 4. Teismo posėdyje ieškovas R. S. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 20. Ieškovo atstovas adv. pad. A. Timoščenko nurodė, kad buvo sudaryta turto... 21. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nutraukiant santuoką su... 22. Atsakovės atstovė adv. I. Panavaitė nurodė, kad šalys buvo susitarę, jog... 23. Liudytoja A. K. nurodė, kad pažįsta ieškovą. Atsakovės asmeniškai... 24. Ieškinys netenkinamas.... 25. Byloje esantys įrodymai... 26. 5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei V. S. asmeninės... 27. Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S. 2005-09-12 su AB SEB banku sudarė kredito... 28. Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S. 2005-02-12 sudarė santuoką, kuri nutraukta... 29. Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S., dar būdami santuokoje, 2012-03-06 11:15... 30. Ieškovas R. S. ir atsakovė V. S., tą pačią dieną, t.y. 2012-03-06 11:30... 31. Pagal UAB „( - )“ balanso už 2011 metus (2011-01-01 – 2011-12-31)... 32. UAB „( - )“ turėjo dvi dukterines įmones - UAB „( - )“ ir UAB „( -... 33. Atsakovė teikdama, kad dar 2011 metais ieškovas jam priklausančias UAB „(... 34. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis patvirtinta, kad... 35. Ieškovas R. S. byloje pateikė savo paskaičiavimus, kad per 2005 – 2013... 36. Teismas šių paskaičiavimų neanalizuoja ir nevertina,nes tai nėra ginčo... 37. Faktinės bylos aplinkybės... 38. 6.Ieškovas teigia,kad su atsakove buvo žodinis susitarimas dėl uzufrukto... 39. Taip pat ieškovas nurodė,kad gyveno pas atsakovę su motina dėl atsakovės... 40. Ieškovo atstovas pripažino,kad šalys visiškai suprato ką daro dalinant... 41. Atsakovė kategoriškai neigia buvus žodiniam susitarimui dėl... 42. Ieškovas neprisideda prie namo išlaikymo.Teismas turi pagrindą tokiu... 43. Dėl įrodinėjimo... 44. 7. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 45. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama... 46. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 47. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 48. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad... 49. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių... 50. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 51. Dėl ieškinio pagrįstumo... 52. 8. CK 4.147 str. 1 d. reglamentuota, jog uzufruktas gali būti nustatomas... 53. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos... 54. Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar... 55. Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti... 56. Ieškovas ginčo patalpoje gyvena ilgą laiką,ir iš bylos duomenų matyti,... 57. 9.Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai... 58. Teismas pažymi,kad ieškovas,neatlygintinai naudodamasis atsaskovės... 59. 10.Kaip minėta,uzufruktas yra nustatomas tik įstatymais, teismų sprendimais,... 60. Namo savininkas-uzufrukto davėjas, sandorio su atsakovu nesudarė(CK... 61. Jokių įrodymų byloje,kad atsakovė turėjo valią sudaryti su ieškovu... 62. Neformalus leidimas gyventi ginčo name ieškovui ir jo motinai atitiko... 63. 11.Šioje byloje,kai turi būti ginamos atsakovės turtinės teisės į savo... 64. 12.Pažymėtina,kad analizuojant hipotetiškai situacija,jeigu ieškovas būtų... 65. To neįvyko ir to pasekmė-ieškovas yra bankrutuojantis asmuo.Tokia pasekmė... 66. Ieškovo advokato argumentai yra tik samprotavimų lygmenyje, be jokių... 67. Aukščiau išdėstyti ieškovo ir atsakovės argumentai ir faktinės... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 69. 13.Bylos šalys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą... 70. Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje sudaro 8,46 Eur, kurios... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178,185,260 str.,... 72. ieškinį atmesti.... 73. Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k( - ) valstybei 8,46 Eur (aštuonis eurus 46... 74. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...