Byla 2-664-622/2011
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Audrius Saulenas, sekretoriaujant Monikai Pociutei, dalyvaujant ieškovo L. J. J. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo A. J. atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo L. J. J. ieškini atsakovui A. J. del turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

2Teismas, išnagrinejes civiline byla, n u s t a t e :

3ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jam asmenines nuosavybes teise i gyvenamaji nama, esanti ( - )., unikalus Nr. ( - ), pagalbinius pastatus – tvarta, unikalus Nr. ( - ), daržine, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), 0.6000 ha žemes sklypa, esanti ( - ), unikalus Nr. ( - ); priteisti iš atsakovo visas bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog budamas santuokoje su E. B. isigijo ginco turta, nutraukiant santuoka santuokini turta pasidalino žodiniu susitarimu, pagal kuri jam atiteko ginco turtas. Iki pat savo mirties E. B. nepareiške ieškinio del santuokoje igyto turto padalijimo ir nepraše jai pripažinti nuosavybes teisiu i nama ir žeme. Testamente ji nurode, kad palieka sunui buta. Tokie veiksmai rodo, kad ji laikesi susitarimo. Be to, egzistuoja savarankiškas nuosavybes igijimo pagrindas – igyjamoji senatis. Tiek žemes sklypa, tiek gyvenamaji nama su priklausiniais yra igijes sažiningai, teisetai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 16 metu (b. l. 87-84).

4Ieškovo atstovas ieškini palaiko ir prašo ji tenkinti.

5Atsakovas ir jo atstove su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškini atmesti. Nurode, jog turtas, igytas po santuokos sudarymo yra bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe, preziumuojama, kad ju dalys yra lygios. E. B. nepraleido ieškinio senaties termino buvusiam sutuoktiniu turtui padalinti, nes jai esant gyvai ieškovas jos galimybiu naudotis turtu nebuvo pažeides. Turto valdymo teise i jo dali E. B. pati buvo perleidusi ieškovui, buve sutuoktiniai nesieke perleisti turto tretiesiems asmenims. Ieškovas leistinais irodymais neirode, jog ginco turtas priklauso jam asmenines nuosavybes teise. Atsakovas prieme visa E. B. palikima, taigi ir ½ dali ginco turto. Ieškovas per metus nepareiške pretenziju atsakovui, kaip E. B. turto paveldetojui, todel prašo taikyti ieškinio senati pagal CK 1.126 straipsnio 2 dali. Igyjamosios senaties faktas negali buti nustatomas, nes viešame registre nera iregistruota ieškovo valdymo teise i ginco turta. Ieškovas nera ginco turto sažiningas valdytojas, nes be pagrindo valdo atsakovo turta. Be to, ieškovas samoningai klaidina teisma melagingai nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su ginco turto isigijimu, E. B. gyvenimu ginco name, bendro ukio vedimu, gyvenimu santuokoje, susitarimu del turto bei jo naudojimo ir valdymo (b. l. 87-95).

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad L. J. J. ir E. B. susituoke 1982-11-26, Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkes teismo 1993-09-21 ju santuoka buvo nutraukta, ištuoka iregistruota 1993-10-06 (b. l. 6, 7, 55). 1986-02-06 L. J. J. igijo gyvenamaji nama kartu su priklausiniais, esanti, ( - ) (b. l. 8, 9). Valstybines žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi L. J. J. igijo 0.6000 ha žemes sklypa ( - )., unikalus Nr. ( - ) (b. l. 12). E. B. mire 2002-03-06 (b. l. 56). E. B. testamentinis ipedinis yra jos sunus A. J., kuriam 2002-07-03 buvo išduotas paveldejimo pagal testamenta teises liudijimas i buta ( - ) (b. l. 24, 57). Tarp šaliu kilo gincas ar jau minetas L. J. J. iki santuokos nutraukimo igytas nekilnojamas turtas turi buti laikomas jo asmenine nuosavybe, ar bendraja jungtine L. J. J. ir jo buvusios sutuoktines E. B. nuosavybe.

8Istatymu nustatytas sutuoktiniu turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali tureti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinejamu atveju gincas kyla del turto, igyto galiojant SŠK. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 straipsnio 1 dali civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktiniu turto pagal istatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas igytas iki CK isigaliojimo, ar jam isigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra istatyminis, preziumuojama, kad turtas, igytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo itvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktiniu gincui del santuokos metu igyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmenines nuosavybes teise, privalo leistinais irodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje itvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu igytas turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gegužes 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkricio 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007;). Taigi irodinejimo našta del turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekianciam nugincyti pirmiau nurodytose normose itvirtinta turto bendrumo prezumpcija.

9Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkta asmenine nuosavybe gali buti pripažintas turtas, sutuoktinio igytas už asmenines lešas arba lešas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esanti turta, jeigu to turto igijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmeninen nuosavyben. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo isigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendruju civiliniu teisiniu santykiu principu, tarp ju – teisinio apibrežtumo ir teisetu lukesciu apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK isigaliojimo igytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktiniu nuosavybe kriterijus ir salygas, butina atsižvelgti i faktinio turto igijimo metu buvusia teismu praktika. Taigi, vertinant, ar ginco turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta salyga, kad igyjant turta turi buti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmeninen nuosavyben, butina ivertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo budas buvo pripažistamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto igijimo sandori. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – istatymu leidejas tiesiog nurode, kad turtas, priklauses sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat ju gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldetas, yra kiekvieno iš ju nuosavybe. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismu praktikoje buvo pripažistama, kad turto igijimo iš asmeniniu vieno sutuoktinio lešu ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmenine, o ne bendroji jungtine nuosavybe; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas igyjamas asmeninen nuosavyben, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gegužes 19 d. nutartis civilineje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

10Apibendrinant pasakytina, kad sprendžiant del turto nuosavybes rušies (asmenine ar bendroji jungtine) pirmiausia butina nustatyti, už kokias lešas jis igytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lešas – kokia buvo jo valia isigyjant turta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dali irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai, laikydamasis irodymu vertinimo taisykliu, ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ivertindamas irodymus, teismas turi ivertinti kiekvieno irodymo irodomaja reikšme ir iš irodymu viseto duomenu padaryti išvadas. Vertindamas irodymu viseta, teismas turi isitikinti, kad pakanka duomenu išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nera esminiu prieštaravimu, paneigianciu tokias išvadas. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti irodymus, vadovaujantis vidiniu isitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti viena ar kita irodyma. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK 185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Mariu žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VI Registru centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad irodymu pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i ginco pobudi ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ivertindamas irodymus teismas vadovaudamasis istatymo reikalavimais ir remdamasis logikos desniais turi spresti apie visu byloje surinktu faktiniu duomenu (irodymu) tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistine“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

12Nagrinejamu atveju byloje nera pakankamai irodymu, kurie leistu teigti, kad ieškovas ginco turta sieke igyti asmenines nuosavybes teisemis. Pats ieškovas teigia, kad turima turta jis su E. B. pasidalino žodiniu susitarimu. Sandoriai del nekilnojamuju daiktu perleidimo (ar šiuo atveju pasidalinimo) turejo buti notarines formos. Ieškovo nurodyto žodinio susitarimo metu galiojusios teises normos nustate, kad istatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandori dare negaliojanti (1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalis). Taigi net jei ir ieškovo ivardintas susitarimas del nekilnojamuju daiktu pasidalinimo ir buvo sudarytas, del istatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, jis juridines galios neigijo. Taciau buvusiu sutuoktiniu elgesys po santuokos nutraukimo leidžia daryti labiau tiketina išvada, kad toks susitarimas buvo. E. B. buta ( - ) privatizavo budama santuokoje su ieškovu, taciau atsakovas i ši buta jokiu pretenziju nereiške. Pažymetina ir tai, jog santuokos metu E. B. pirkimo-pardavimo sutartimi igijo dali negyvenamuju patalpu (kurybiniu dirbtuviu), esanciu ( - ) (b. l. 19). 1994-09-20, t.y. po santuokos nutraukimo, dovanojimo sutartimi šis nekilnojamas turtas buvo perleistas A. G. (b. l. 18). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas disponavima bendraja jungtine nuosavybe pagal Santuokos ir šeimos kodeksa po santuokos nutraukimo yra nurodes, jog nors iki naujojo Civilinio kodekso priemimo Santuokos ir šeimos kodekse ar galiojusiame Civiliniame kodekse igyjamoji senatis nebuvo numatyta, ji gali buti laikoma kaip teisetas, istatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinems teisems ir pareigoms atsirasti (1964 m. CK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nurode, jog igyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sažiningas igijimas, 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tesiasi ilga laika, dažnai tapatinama su senaties terminu pažeistai nuosavybes teisei ginti, 3) tikrojo savininko teisine galimybe pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teises nerealizavimas per ta laika, 4) igyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buves sutuoktinis, kuris neturi iformintos savo vardu bendrosios jungtines nuosavybes, realiai ja ilga laika nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro salygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sažiningai perimti visa buvusi bendra turta. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtines nuosavybes pasibaigimo ir nuosavybes teises vienam iš sutuoktiniu atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakyma savo nuosavybes dalies, - nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos isiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamu, nenoras ja valdyti kaip savo ir ja disponuoti, - bei sažiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilga laika, visu turtu naudojantis kaip savininkui - atvirai, nepertraukiamai, vienam darant butinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybes teise visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei igyjamaja senatimi. Tokias pat teisines pasekmes sukeltu teismo sprendimas, kuriuo butu atmestas buvusio sutuoktinio reikalavimas del bendrosios jungtines nuosavybes teises padalijimo, pavyzdžiui, tuomet, kai šis praleido ieškinine senati pažeistai teisei ginti. Tai reikštu, kad nuosavybes teise, remiantis igyjamaja senati atitinkancia juridiniu faktu visuma, bei istatymui iš esmes atitinkancia tvarka – teismo sprendimu – pripažinta vienam iš buvusiu sutuoktiniu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. gegužes 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. R. v. F. R., D.P., A.A., bylos Nr. 3K-3-1288/2001). Visus šiuos kriterijus ieškovas atitinka. Ginco nekilnojamaji turta ieškovas igijo sažiningai, nepertraukiamai valdo ji nuo pat igijimo, turtas viešame registre iregistruotas ieškovo vardu. Byloje nera duomenu, kurie patvirtintu, jog E. B. butu aktyviai dalyvavusi valdant turta ar butu naudojusis turtu. Tai, jog ieškovo sunus, kuris yra atsakovas šioje byloje, vasaros atostogu metu gyvendavo ieškovo sodyboje, dar neirodo E. B. siekiu naudotis ginco turtu. E. B. reikalavimu dalinti turta nepareiške, testamente E. B. neivardino, jog atsakovui palieka ginco turta, kas netiesiogiai patvirtina, jog i ši turta ji nepretendavo ir laike ji ieškovo nuosavybe. Atsakovas teigia, kad pagal CK 4.27 straipsni ieškovas valdyma turejo iregistruoti viešame registre. Taciau tokia nuostata, o taip pat ir valdymo terminas, nustatytas CK 4.68 straipsnyje atsirado tik isigaliojus šiuo galiojanciam CK. Jau minetoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje terminas apibrežiamas kaip besitesiantis ilga laika, kuris gali buti tapatinamas su ieškinio senaties terminu. Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnis, reguliuojantis bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes padalijima, nustate triju metu ieškinio senaties termina. Ieškinio senaties termino eiga prasidejo nuo tada, kai vienas iš sutuoktiniu sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teisiu pažeidima. Šiuo atveju tokio termino pradžia laikytinas santuokos nutraukimo momentas, nes realiai tik ieškovas po santuokos nutraukimo valde ir naudojosi ginco turtu. Kadangi E. B. savo mirties momentu nebuvo ginco turto savininke, todel atsakovas negalejo jo paveldeti. Atsakovo prašymas taikyti ieškovo reikalavimui vieneriu metu senaties termina, numatyta CK 5.8 straipsnyje, yra nepagristas. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas pripažinti jam asmenines nuosavybes teise i ginco turta remiantis igyjamaja senatimi yra teisetas ir pagristas. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovas iš dalies buvo atleistas nuo žyminio mokescio sumokejimo už paduota ieškini, nesumoketo mokescio dalis i valstybes biudžeta priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Patikslinto ieškinio kaina yra 403 000 Lt, žyminis mokestis už ieškini yra 8 030 Lt, ieškovas yra sumokejes 500 Lt (b. l. 27), todel iš atsakovo priteistina 7 530 Lt žyminio mokescio suma.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

14ieškovo ieškini patenkinti visiškai. Pripažinti ieškovui L. J. J. asmenines nuosavybes teise i gyvenamaji nama gyvenamaji nama, esanti ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagalbinius pastatus – tvarta, unikalus Nr. ( - ), daržine, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), 0.6000 ha žemes sklypa, esanti ( - )., unikalus Nr. ( - ).

15Priteisti ieškovui L. J. J. 500 Lt žymini mokesti iš atsakovo A. J..

16Iš atsakovo A. J. i valstybes biudžeta priteisti 7 530 Lt žymini mokesti.

17Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Ryšiai