Byla 2A-439-194/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės, kolegijos narių: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1513-394/2012 pagal ieškovo Č. U. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas Č. U. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu (1 – 27 b. l.) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2007-09-24 dirbo ( - ) pareigose VSDF valdybos Šiaulių skyriuje. Pareigas vykdė sąžiningai, jokių nusiskundimų darbdavys neturėjo. 2011-08-30 gavo pranešimą apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš darbo nuo 2011-12-31. 2011-12-30 darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagal LR DK 129 str. 1 d. Mano, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes darbdavys ignoravo LR DK 129 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, neįgaliaisiais darbuotojais gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, o ieškovas yra ir neįgalus, ir priešpensijinio amžiaus. Be to, ieškovas laiko, kad jis buvo atleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nes gavo ne įspėjimą apie atleidimą iš darbo, o pranešimą apie pareigybės panaikinimą, jame nebuvo suformuluota konkreti atleidimo iš darbo priežastis, toks pranešimas visiškai neatitinka LR DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų. Iš šio pranešimo ieškovas nesuprato, kodėl atsakovas nutraukė su juo darbo sutartį, kodėl buvo panaikinta jo pareigybė. Nei pranešime, nei įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo konkrečių svarbių priežasčių, kuriomis būtų grindžiamas jo darbo sutarties nutraukimas, nėra. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, jeigu dėl tų pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos, tačiau ( - ) funkcijos VSDF valdybos Šiaulių skyriuje atliekamos ir toliau, dirba naujai priimtas darbuotojas. Darbuotojas pagal LR DK 129 str. gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Pareiga informuoti darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas per visą įspėjamąjį laikotarpį tenka darbdaviui. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui naujas darbas buvo siūlomas tik vieną kartą. 2011-12-16 jam buvo pasiūlyta nuo 2012-01-01 eiti ( - ) pareigas su tarnybinio atlyginimo koeficientu 6,56 bazinės mėnesinės algos, tačiau ieškovas nesutiko su tokiu diskriminaciniu darbo pasiūlymu, nes jis neatitiko nei jam keliamų specialiųjų reikalavimų, nei jo sveikatos būklės: į vieną ( - ) pareigybę buvo sujungtos keturios pareigybės (ūkvedžio, santechniko, elektriko ir darbininko), o atlyginimas neadekvatus atliekamų pareigų apimčiai. Po tokio vienintelio formalaus darbo pasiūlymo 2012-12-19 buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2011-12-30. Ieškovas laiko, kad iš darbo - VSDF valdybos Šiaulių skyriaus santechniko pareigų jis buvo atleistas neteisėtai, grubiai pažeidžiant LR DK 129, 130, 131, 140 ir 141 str. nuostatas. Kadangi vietoje jo jau dirba naujas darbuotojas, o ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, grįžti į ankstesnį darbą ieškovas nepageidauja.

5Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius atsiliepimu į ieškinį (49 – 51 b. l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kad LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 884 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo leista reorganizuoti teritorinius skyrius, o po reorganizavimo vietoje buvusių 47 teritorinių skyrių veiklą vykdyti liko 10. Fondo valdyba 2011-07-20 įsakymu Nr. V-299 patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičių 2012 metams, todėl Šiaulių skyrius 2011-08-30 įsakymu Nr. V-79 nuo 2011-12-31 panaikino šių darbuotojų pareigybes: raštinės vedėjo, archyvo vedėjo, kurjerio, santechniko ir darbininko. VSDF Šiaulių skyrius darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, įteikė pranešimus apie pareigybių panaikinimą. Ieškovui, kaip asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 5 metai, neįgaliam, kaip numatyta LR DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., 2011-08-30, t.y. prieš keturis mėnesius iki atleidimo, buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Pranešime buvo nurodytas atleidimo pagrindas (direktoriaus įsakymas), kad jis iš darbo bus atleistas dėl to, kad naikinama jo užimama ( - ) pareigybė, nurodyta atleidimo iš darbo data ir atsiskaitymo tvarka, taip pat jam buvo garantuota, kad per įspėjimo laikotarpį jam bus siūlomos pareigos, nes tuo metu, kai ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą, jokių pareigų, atitinkančių jo išsilavinimą ir kvalifikaciją, nebuvo, ūkio skyriuje visos pareigybės buvo užimtos. 2011 m. gruodžio mėnesį Fondo valdyba patvirtino tipinius Ūkio skyriaus pareigybių, kurios Šiaulių skyriuje turi būti įsteigtos nuo 2012 m. sausio 1 d., aprašymus, ir tada atsirado galimybė ieškovui pasiūlyti pareigas, atitinkančias specialiuosius reikalavimus. 2011-12-16 ieškovui buvo pasiūlytos ( - ) pareigos. Taigi atsakovas atliko visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, kad nebūtų pažeistos darbuotojo teisės. Pats ieškovas raštiškai pareiškė, kad užimti siūlomas pareigas nesutinka. Atsakovas siūlė ieškovui tokias pareigas, kokias galėjo siūlyti, atsižvelgdamas į pareigybių nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pagal ieškovo turimą vidurinį išsilavinimą jam buvo pasiūlytos ( - ) pareigos, kurių jis atsisakė, todėl darbo sutartis su juo buvo nutraukta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog įstaigoje buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai ir dėl to naikinamos konkrečios pareigybės, tame tarpe ir ieškovo, kad tam buvo ekonominis, organizacinis ir teisinis pagrindas.

8Teismas nurodė, kad Fondo valdybos direktoriaus įsakymais buvo nustatytos konkrečios VSDF įstaigų pareigybės, jų skaičius teritoriniuose skyriuose, o skyrių direktoriai buvo įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su pareigybių pasikeitimu – perkelti ar atleisti konkrečius darbuotojus. Kadangi ieškovo pareigybės (( - ) ) nuo 2012-01-01 pagal patvirtintus normatyvus ir valdymo struktūros schemą nebeliko, ieškovas nesutiko užimti nuo 2012-01-01 steigiamą ( - ) pareigybę, kitų pareigybių, kurias atsakovas būtų galėjęs pasiūlyti ieškovui pagal jo kvalifikaciją, nebuvo, atsakovui nebeliko kitos išeities, kaip tik atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad atleisdamas ieškovą iš darbo atsakovas įvertino tai, jog ieškovas patenka į LR DK 129 str. 4 d. reguliavimo sritį, t.y. kad ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę mažiau kaip penkeri metai, kad ieškovas neįgalus, nes pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant tiek faktinį, tiek juridinį atleidimo iš darbo pagrindus, jam buvo įteiktas LR DK 130 str. 1 d. nustatytu keturių mėnesių terminu, jam paskaičiuota išmokėti LR DK 140 str. 1 d. numatyta išeitinė išmoka, kuri ieškovui mokama LR DK 140 str. 2 d. nustatyta tvarka, be to, kaip patvirtino pats ieškovas, jam buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, kaip numatyta LR DK 130 str. 3 d.

9Teismas konstatavo, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė laikydamasis LR Darbo kodekso reikalavimų ir pripažinti šį atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas Č. U. (121 –140 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, byla išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, atmesti visi jo pateikti įrodymai, nesiremiant teismų praktika.

12Apelianto nuomone, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes darbdavys ignoravo LR DK 129 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, neįgaliaisiais darbuotojais, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, o ieškovas yra ir neįgalus ir prieš pensinio amžiaus. Be to ieškovas laiko, kad jis buvo atleistas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, nes gavo ne įspėjimą apie atleidimą iš darbo, o pranešimą apie pareigybės panaikinimą, jame nebuvo nurodyta konkreti atleidimo iš darbo priežastis. Iš šio pranešimo apeliantas visiškai nesuprato, kodėl atsakovas nutraukė su juo darbo sutartį, kodėl buvo panaikinta jo pareigybė. Nei pranešime nei įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo konkrečių svarbių priežasčių, kuriomis būtų grindžiamas jo darbo sutarties nutraukimas nėra. Laiko, kad jam buvo įteiktas 2011-08-30 pranešimas apie pareigybės panaikinimą neatitinkantis LR DK 130 str. 3 d. reikalavimų, nes jame nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.

13Apeliantui per visą įspėjimo laikotarpį tik vieną kartą buvo pasiūlytas naujas darbas nuo 2012-01-01 eiti ( - ) pareigas su tarnybinio atlyginimo koeficientu 6,56 bazinės mėnesinės algos, ieškovui nesutikus su tokiu darbo pasiūlymu, nes jis neatitiko nei jam keliamų specialiųjų reikalavimų, nei jo sveikatos būklės: į vieną ūkvedžio pareigybę buvo sujungtos kelios pareigybės, o atlyginimas neadekvatus atliekamų pareigų apimčiai, jis buvo atleistas iš darbo.

14 Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius ( 147 – 149 b. l.) prašo palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012m. balandžio 4 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tuo priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

20Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, byla išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, atmesti visi jo pateikti įrodymai, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

21Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius pertvarkymus – ir jų svarbą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismai nustatė, kad atsakovas vykdė organizacinės struktūros pertvarkymą ir dėl to mažino darbuotojų skaičių, panaikino raštinės vedėjo, archyvo vedėjo, kurjerio, santechniko ir darbininko pareigybes. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė apelianto atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį pagrindą ir pagrįstumą – atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą.

24Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, tačiau nekonkretizuoja, kokių esminę reikšmę turinčių bylai dokumentų atsakovas nepateikė, o pateikdamas kasacinio teismo praktiką, konkrečiai neargumentuoja, kaip teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kad dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Apeliaciniame skunde faktiškai nepateikta jokia tinkama argumentacija dėl šių proceso teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo ir bylą nagrinėjusio teismo išvadų dėl ieškovo atleidimo iš darbo priežasčių ir jų svarbos, taikant DK normas, klaidingumo.

25Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik dėl svarbių priežasčių, kurias kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, teisme turi įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi yra darbovietės struktūriniai pertvarkymai; jie turi būti realūs, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Šių faktų buvimas byloje yra atsakovo įrodytas.

26Darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi būti apie tai įspėtas (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Atleidžiant darbuotojus dėl įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūrinių pertvarkymų, tokie pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie būsimą darbo santykių pabaigą. DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma rašytinė forma. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Įspėjimo terminai (prieš kiek laiko iki atleidimo iš darbo jie turi būti įteikti) nustatyti DK 130 straipsnio 1 dalyje). Kitų įspėjimo surašymo ar įteikimo taisyklių (pvz., įspėjimo įteikimo būdo ar vietos, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pasirašyti turinčio teisę subjekto) įstatymai nereglamentuoja. Įspėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytus teisinius padarinius. Tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiškia darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo tikslas – informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, datą, atsiskaitymo tvarką, t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigą siūlyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiūlymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir pirmenybės teisę būti paliktam dirbti ( DK 135 straipsnis) ir pan. Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-294/2012).

27Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad VSDFV Šiaulių skyriuje buvo vykdoma reorganizacija, dėl to naikinamos ir steigiamos kitos pareigybės. Apeliantui, Č. U., kaip asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos liko mačiau kaip 5 metai, neįgaliam, kaip ir numatyta LR Darbo kodekso 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 2011-08-30 prieš 4 mėnesius iki atleidimo buvo įteiktas pranešimas Nr. PV2-9 apie pareigybės panaikinimą ( 28 b. l.). Pranešime buvo nurodytas atleidimo pagrindas (direktoriaus įsakymai 2011-08-30 Nr. V-79 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2011-02-09 įsakymo Nr. V-18 „dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičiaus patvirtinimo, pakeitimo“), kad jis iš darbo bus atleistas dėl to, kad naikinama jo užimama ( - ) pareigybė, nurodyta atleidimo iš darbo data ir atsiskaitymo tvarka. 2011-12-16 apeliantui pranešimu Nr. PV2-129 buvo pasiūlytos ( - ) pareigos su tarnybinio koeficiento dydžiu 6.56 BMA (29 b. l.) Č. U. atsisakius siūlomų pareigų, todėl VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu P-332 su juo darbo sutartis nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo nutraukta (30 b. l.).

28Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).

29Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko ir konstatavo, kad atsakovo ieškovui įteiktas pranešimas atitinka įspėjimo turiniui, yra pripažintinas tinkamu įspėjimu ir, kaip atleidžiamo darbuotojo teisėms neigiamos įtakos neturėjo. Apeliaciniame skunde nepateikiami nesutikimo su tokiu vertinimu argumentai, o tik dar kartą nurodomi, neva, pažeidimai, dėl kurių, apelianto manymu, jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

30Pripažinus, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, nėra pagrindo jam priteisti ir neturtinės žalos.

31Taip pat nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos pažeidimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 str. įtvirtinta nuostata, teismas išnagrinėjęs civilinę bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Teismas 2012-03-27 išnagrinėjęs civilinę bylą, priėmė nutartį sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2012-04-04 11 val. (114 b. l.) ir sprendimą paskelbė 2012-04-04 11 val. dalyvaujant ieškovui.

32Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas Č. U. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad Fondo valdybos direktoriaus įsakymais buvo nustatytos... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Č. U. (121 –140 b. l.) prašo panaikinti... 12. Apelianto nuomone, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes darbdavys... 13. Apeliantui per visą įspėjimo laikotarpį tik vieną kartą buvo pasiūlytas... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 16. teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, byla išnagrinėta... 21. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo bylos nagrinėjimo... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir... 23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atleidimo iš darbo... 24. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimą... 25. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu – darbdavio... 26. Darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva,... 27. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad VSDFV Šiaulių skyriuje buvo... 28. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK... 29. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą... 30. Pripažinus, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, nėra pagrindo... 31. Taip pat nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl Šiaulių... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 dienos sprendimą...